Civilinė byla Nr. e2-6127-925/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21791-2020-3

         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1;

 2.6.11.8; 3.1.7.6; 3.2.6.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Egika“ atstovams A. K. ir advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei,

atsakovės UAB „REAL TASTE“ atstovei advokatei Jolitai Mikalkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Egika“ ieškinį atsakovei UAB ,,REAL TASTE‘‘ dėl skolos priteisimo po prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Juris LT“ (kuri 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartimi, įvykus teisių perėmimui, buvo pakeista į ieškovę UAB „Egika“) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „REAL TASTE“ 14960,00 Eur skolą, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 3853,28 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB ,,Egika” ir UAB “REAL TASTE” 2020-01-21 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20-01-21/01 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Egika“ atliko Sutartyje nurodytus darbus bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2020-02-27 Nr. 9 18198,40 Eur sumai su PVM (mokėtina suma be PVM - 15040,00 Eur), sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2020-03-18, ir 2020-04-06 Nr. 11 2420,00 Eur sumai su PVM (mokėtina suma be PVM - 2000,00 Eur), sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2020-04-26 (Sutarties 2.4 p.). Atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų-faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, dalį sumos sumokėjo, tačiau likusi atsakovės nesumokėta skola sudaro 14960,00 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB ,,REAL TASTE“ 14960,00 Eur skolą, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 3853,28 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18853,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 812,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Juris LT“.

Atsakovė UAB „REAL TASTE“, nesutikdama su priimtu preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus (2020-09-02, DOK-168565), kuriuose nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie būtų patvirtinę, kad atsakovė skolą pripažįsta, jokių dokumentų, kurie būtų patvirtinę faktines UAB „Egika“ teiktas paslaugas ir jų kiekį, atsakovės pasirašytų aktų ar kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima bent jau spėti, kad atsakovė yra priėmusi iš UAB „Egika“ tam tikrą kiekį darbų. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, nuslėpė nuo teismo, kad atsakovė UAB „Egika“ buvo rašiusi daug pretenzijų, todėl preliminarus sprendimas yra nepagrįstas. 

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir pažymėjo, jog atsakovė prieštaravimuose nenurodė jokio jos pateiktų dokumentų sąsajumo su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo. Nėra aišku, su kokia skolos dalimi atsakovė nesutinka, nėra aišku, ar atliktų darbų trūkumus atsakovė laiko ištaisytais, kokią darbų apimtį atsakovė priėmė. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės prieštaravimai yra nepagrįsti.

Ieškovė UAB „Egika“ (kurios procesinė padėtis tuo metu buvo kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje), atsikirsdama į atsakovės prieštaravimus, teismui 2020-10-12 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal su atsakove sudarytą Sutartį atliko fasado montavimo darbus laikotarpiu nuo 2020-01-21 iki 2020-03-06, atsiskaitymas už darbus buvo numatytas taikant valandinį įkainį – 80 eurų už žmogaus darbo dieną. Darbo dienų tabeliai rangovui buvo pateikti, pastabų pareikšta nebuvo. Rangovo objekto vadovas D. P. ir kitas vadovauti brigados darbams paskirtas asmuo E. S. kiekvieną darbo dieną kontroliavo darbuotojus, jų atliekamus darbų kiekius ir kokybę. Be to, buvo saugos tarnybos kontroliuojamas patekimas į statybvietę, vedama registracija. Dėl perėjimo prie vienetinių įkainių jokių susitarimų tarp šalių nebuvo (UAB „Egika“ su tuo ir nebūtų sutikusi). Apie pakeistą apmokėjimą į vienetinį pirmą kartą išgirdo 2020-03-09, t. y. jau pabaigus darbus, tuo tarpu jokių tarpusavio nei raštiškų, nei žodinių susitarimų dėl to nebuvo. UAB „Egika“ pažymėjo, kad buvo nustatyti penki atvejai, kai UAB „Egika“ darbuotojai saugos tarnybos nebuvo įleisti į objektą, nes buvo neblaivūs. Laiko, jog tai nebuvo „šiurkštus darbų saugos pažeidimas“, nes į darbo vietą darbuotojai net nepateko. Šie atvejai pažymėti kaip pravaikštos, į darbų tabelius neįtraukti. UAB „Egika“ nurodė, jog ji atsakovės laiškus su pretenzijomis pradėjo gauti tik pabaigusi darbus, t. y. po 2020-03-09, iki tol pasitarimuose pretenzijų negirdėjo, atvirkščiai - tik pagyrimus.

Atsakovė 2020-11-05 pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-216136), kuriuose nurodė, kad

šalys (UAB „REAL TASTE“ ir UAB „Egika“) 2020-02-06 susitarė ir tai įformino raštu pirmajame UAB „Egikos“ pateiktame žiniaraštyje, kad nuo 2020-02-06 keičiamas apmokėjimo pagrindas, nustatant, kad nuo 2020-02-06 darbai vykdomi vienetiniu įkainiu - 20 eur / 1 kv. m. Atsakovė sumokėjo UAB „Egika“ avansu 6000 Eur, t. y. po 3 000 Eur 2020-02-13 ir 2020-03-04. UAB „Egika“ išrašė atsakovei šias sąskaitas-faktūras – 2020-02-18 Nr. 8 (mokėtina suma be PVM – 3920 Eur, su PVM – 4743,20 Eur, mato vienetas – žmogaus dienos – 49, apmokėjimo terminas – 2020-02-28), 2020-02-27 Nr. 9 (mokėtina suma be PVM – 15040 Eur, su PVM – 18198,40 Eur, mato vienetas – žmogaus dienos – 188, apmokėjimo terminas – 2020-03-02), 2020-04-06 Nr. 11 (mokėtina suma be PVM – 2000 Eur, su PVM – 2420 Eur, mato vienetas – žmogaus dienos – 25, apmokėjimo terminas – 2020-04-13), tačiau nei vienos iš jų atsakovė nepriėmė, į buhalterinę apskaitą netraukė, į VMI ISAF sistemą neperdavė. Atsakovė taip pat nurodė, kad UAB „Egika“ teikė atsakovei žiniaraščius, kurių pirmąjį atsakovė pasirašė, į jį įrašius šalių sutartą sąlygą dėl apmokėjimo pagrindo keitimo, kitų žiniaraščių atsakovė nepasirašė, nes žiniaraščiuose buvo nurodytas šalių susitarimo neatitinkantis darbo apimčių matavimo vienetas, be to, UAB „Egika“ buvo neištaisiusi darbo defektų. Atsakovės teigimu, akivaizdu, kad UAB „Egika“ sąskaitos išrašytos ne žiniaraščių pagrindu ir net neaišku, kokiu pagrindu, nes analizuojant žiniaraščius, negaunami tie patys žmogaus dienų skaičiai, kurie nurodyti sąskaitose. Atsakovė nurodė, kad UAB „Egika“ ne tik nepagrįstai po 2020-02-06 (kai šalys buvo susitarusios, kad keičiamas apmokėjimo pagrindas) teikė atsakovei 2020-03-24, 2020-04-03, 2020-04-08 žiniaraščius, bet ir nepagrįstai į juos įtraukdavo dienas, kai UAB „Egika“ darbuotojai dėl girtumo net nebuvo įleisti į objektą, taigi – jie nedirbo, tai patvirtina pagrindinio užsakovo atsakovei teikti dokumentai, kuriuos atsakovė buvo siuntusi ieškovei UAB „Egika“. Atsakovė, reaguodama į UAB „Egika“ pateiktas sąskaitas už 01 ir 02 mėn., dar 2020-02-27 rašė, kad UAB „Egika“ paliko daug defektų, 2020-03-09 apie tai atsakovė dar kartą rašė UAB „Egika“. 2020-03-12 atsakovė siuntė UAB „Egika“ broko fotografijas ir darbų kiekio apskaičiavimus, dėl kurių atsakovė siekė suderinti su UAB „Egika“ faktiškai atliktų darbų kiekį, defektuotų darbų kiekį ir mokėtiną kainą už defektuotus darbus. 2020-03-24 atsakovė siuntė UAB „Egika“ papildomą pretenziją, joje nurodydama, kad UAB „Egika“ dalį broko taisė, bet galutinai visų defektų neištaisė ir net nustojo dirbti statybos objekte. Pretenzija UAB „Egika“ apie tai, kad jos darbininkai dingo iš objekto, buvo teikta ir 2020-03-09, joje pasisakant ir apie UAB „Egika“ darbų broką. 2020-04-01 atsakovė pakartotinai siuntė UAB „Egika“ pretenziją, pranešė, kad dėl to, jog UAB „Egika“ darbuotojai nesilaiko saugos darbe reikalavimų (t. y. dėl UAB „Egika“ darbuotojų girtavimo), atsakovė jau patyrė žalą: atsakovei pagrindinis užsakovas pritaikė baudą, tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti UAB „Egika“. UAB „Egika“ darbų brokas buvo užfiksuotas 2020-04-08 antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. 2020-04-22 atsakovė vėl siuntė UAB „Egika“ pretenziją, joje pasisakydama, be kita ko, ir apie tai, kad UAB

„Egika“ siekė klastoti dokumentus, kaitaliodama žiniaraščius. Atsakovė laiko, jog UAB „Egika“ ieškinyje nurodytas sąskaitas išrašė atsakovei be pagrindo, todėl atsakovei nebuvo kilusi pareiga jas apmokėti, atitinkamai ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti, kad atsakovė mokėtų netesybas (delspinigius). Kadangi UAB „Egika“ darbus netinkamai atliko, tai atsakovė jų nepriėmė, atitinkamai atsakovei nekilo pareiga mokėti už darbų rezultatą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė prašė teismo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė teismui jų (taip pat ir pradinės ieškovės) pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir šiuos reikalavimus pagrindžiančius argumentus. Ieškovės atstovai prašė teismo byloje priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė teismui prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo ir 2020-11-05 rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

             Preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl 2021 m. sausio 21 d. šalių sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 20-01-21/01 (toliau – ir Sutartis) vykdymo tinkamumo.

Vadovaujantis Sutarties 1.1 punktu, ieškovė UAB „Egika“ (subrangovė) įsipareigojo atlikti fasado montavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini) (toliau - darbai), o atsakovė UAB „REAL TASTE“ (rangovė) įsipareigojo už darbus atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 2.1 punktas numatė, kad bendras darbų kiekis nenustatomas; atsiskaitymas už faktiškai dirbtą laiką ir kiekius vykdomas pagal tarp rangovo ir subrangovo suderintus vienetinius darbo laiko įkainius, t. y. apmokant valandinį įkainį – 80 eurų už žmogaus darbo dieną; šalių susitarimu apmokėjimo tvarka ir įkainiai gali būti keičiami iš anksto raštiškai sutarus abiem šalims prieš 5 dienas (Sutarties 2.2 punktas). Sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad už darbus rangovas apmoka tokiu būdu: 3000 eurų dalinis atsiskaitymas už atliktus darbus po 15 darbo dienų; kiti atsiskaitymai pagal darbų žiniaraščius kaip nurodyta 2.3 – 2.7 punktuose. Atsiskaitymas už užbaigtus darbus arba darbų dalis pagal subrangovo pateiktas sąskaitas, išrašytas atliktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių pagrindu įvykdomas per 20 dienų po sąskaitų išrašymo (Sutarties 2.4 punktas). Darbo laikas yra 8-10 darbo valandų (Sutarties 2.6 punktas). Atlikti darbai apskaitomi pagal žmogaus darbo dienų skaičių (žiniaraštis priedas Nr. 1) arba (raštiškai šalims susitarus) pagal atliktų darbų kiekius kiekvieno mėnesio 25 dieną (Sutarties 2. 7 punktas). Darbus subrangovas pradeda 2020 m. sausio 22 d. (Sutarties 3.1 punktas).

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą bei už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Bendrosios rangovo ir subrangovo teisinių santykių reguliavimo taisyklės nustatytos CK 6.650 straipsnyje, rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.681 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).

Bylos duomenimis nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pagal su atsakove sudarytą Sutartį atliko fasado montavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020-01-21 iki 2020-03-06. Atsakovė ieškovei už pagal Sutartį atliekamus darbus sumokėjo iš viso 6000 eurų: 3000 Eur sumokėjo 2020-02-13 (mokėjimo nurodymas Nr. 4286) ir 3000 Eur sumokėjo 2020-03-04 (mokėjimo nurodymas Nr. 108). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „Egika“ teikė atsakovei žiniaraščius, kurių pirmąjį atsakovė pasirašė. Iš ieškovės ir atsakovės atstovų (direktorių R. P. ir R. U.) pasirašyto žiniaraščio pagal priedą Nr. 1 Prie Sutarties matyti, kad šalys yra suderinusios, jog laikotarpiu nuo 2020-01-21 iki 2020-02-05 objekte dirbo 59 žmonės, vadinasi, už nurodytu laikotarpiu atliktus darbus atsakovės mokėtina suma ieškovei pagal Sutarties 2.1 punktą sudarė 4720 eurų be PVM (59 * 80 Eur). Atsakovė neneigė, kad ieškovės darbuotojai dirbo objekte ir laikotarpiu po 2020-02-05 bei dirbo iš viso iki 2020-03-06. Tačiau atsakovė pabrėžė, kad vieninteliame abiejų šalių atstovų pasirašytame žiniaraštyje buvo įrašyta šalių sutarta sąlyga dėl apmokėjimo pagrindo keitimo nuo 2020-02-06, numatant, kad darbai nuo 2020-02-06 vykdomi vienetiniu įkainiu 20 eur/m2. Dėl to kitų ieškovės pateiktų žiniaraščių (už laikotarpį nuo 2020-02-06 iki 2020-03-06) atsakovė nepasirašė, nes žiniaraščiuose buvo nurodytas šalių susitarimo neatitinkantis darbo apimčių matavimo vienetas, be to, atsakovės teigimu, ieškovė buvo neištaisiusi savo darbo defektų. Tuo tarpu ieškovė teigė, kad dėl perėjimo prie vienetinių įkainių jokių susitarimų tarp šalių niekada nebuvo, tarp šalių nebuvo pasirašyta Sutarties 2.2 punktą atitinkančio susitarimo dėl apmokėjimo už darbus pagal vienetinį įkainį, taip pat iki ieškovės darbuotojų pasitraukimo iš objekto ieškovė nebuvo gavusi iš atsakovės pretenzijų dėl darbų trūkumų, be to, ieškovės darbuotojų atliekamus darbus turėjo kontroliuoti atsakovės paskirti atsakingi darbuotojai E. S. (brigadininkas) ir D. P. (darbų vadovas).

Teismo posėdžio metu (2022-01-27) ieškovės atstovas A. K., kuris sutarties su atsakove pasirašymo ir jos vykdymo metu buvo UAB „Egika“ direktoriaus pavaduotojas komercijai, nurodė, kad ieškovės į objektą pristatomų darbuotojų atliekamų darbų kiekius, kokybę kontroliavo atsakovės darbuotojai, ieškovei nebuvo žinoma, kuriose konkrečiose objekto vietose ieškovės darbuotojai dirba. Ieškovė jokių darbų kiekių nenustatinėjo, tik vedė savo darbuotojų darbo laiko apskaitą. Ieškovės atstovas A. K. pažymėjo, kad sąskaitos atsakovei buvo išrašomos pagal faktiškai dirbtas dienas ir žmonių skaičių, jokie darbų priėmimo-perdavimo aktai tarp šalių nebuvo pasirašomi, nes tai nebuvo numatyta sutartyje. Ieškovės atstovo A. K. teigimu, prie kiekinio darbų apskaitos būdo niekada nebuvo pereita, be to, ieškovė niekada net ir nebūtų sutikusi su atsakovės nurodytu įkainiu 20 eur/m2, nes jai nebūtų apsimokėję už tokį įkainį 9 žmones vežioti 2 mėnesius dirbti į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu (2022-05-03) liudytoju apklaustas R. P., buvęs UAB „Egika“ direktoriumi nuo šios bendrovės įkūrimo iki 2021 m. kovo mėn. pabaigos, parodė, kad su atsakove UAB „REAL TASTE“ buvo sudaryta viena sutartis dėl fasado darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, buvo susitarta mokėti už žmogaus darbo dieną, jokių sutarties pakeitimų dėl apmokėjimo jis nerašė. Liudytojas parodė, kad situaciją, susijusią su sutarties vykdymu, geriau žinojo A. K., kuris tuo metu buvo jo pavaduotojas ir dažniau bendravo su darbų vykdytojais, važiavo į objektą. Liudytojas nurodė, kad sąskaitas dėl apmokėjimo už darbus išrašinėjo jis, sąskaitos atsakovei buvo siunčiamos el. paštu, kiek mokėti, apskaičiuodavo pagal sutarties sąlygas. Atsakovei buvo tik pristatomi ieškovės darbuotojai, kurių darbą atsakovė toliau prižiūrėdavo – toks buvo susitarimas. Kiek prisimena, visos pretenzijos atsakovei buvo dėl nesumokėtų pinigų, atsakovė pradėjo ieškoti priežasčių, dėl ko nesumokėti. Liudytojas R. P. parodė, kad ant darbo dienų apskaitos (duomenys neskelbtini), žiniaraščio, pildyto pagal priedą Nr. 1 prie Sutarties Nr. 20-0-21/01, yra jo parašas, tačiau šiame žiniaraštyje esantis rankraštinis prierašas „nuo 2020 02 -06 darbai vykdomi vienetiniu įkainiu 20 eur/m2“, yra ne jo rašytas, jam pasirašant žiniaraštį, tokio prierašo neturėjo būti ir nebuvo, jis nebūtų pasirašęs žiniaraščio su tokiu prierašu, rankraštiniame įraše nurodytas apmokėjimo už darbus keitimas ir įkainis su juo nebuvo derinamas. Liudytojas nurodė, kad šį prierašą žiniaraštyje mato pirmą kartą. Liudytojas taip pat nurodė, kad niekada nebuvo susitikęs su atsakovės direktoriumi R. U., nematė, kada ir kaip R. U. pasirašė šį žiniaraštį. Atsimena, kad iš UAB „Egika“ darbuotojų girdėjo pretenzijas, kad UAB „REAL TASTE“ nenori mokėti pinigų. Pažymėjo, kad nepaisant to, kad šiuo metu tarp jo ir A. K. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, nes A. K. yra parašęs ant jo pareiškimą teisėsaugai, tačiau mano, kad UAB „Egika“ reikalavimai atsakovei pagrįsti.

Teismo posėdžio metu (2022-01-27) atsakovės atstovas S. B., UAB „REAL TASTE“ gamybos vadovas, parodė, kad 2020 m. vasario mėn. atvyko A. K. su R. P., atsivežė žiniaraštį, susitikimas vyko vagonėly, jis žiniaraštyje užvizavo valandas bei aptarė tolimesnių darbų būdą. S. B. paaiškino, kad iki 2020-02-06 ieškovės darbuotojai padėjo atsakovės darbuotojams nuo namo (duomenys neskelbtini) demontuoti nekokybiškai suklijuotą polistireną, už tai buvo apmokama pagal valandinius įkainius, toliau darbus vykdė visos bendrovės iš naujo pradėdamos klijuoti polistireną, ieškovės darbuotojams buvo perduotas konkretus darbų frontas. S. B. nurodė, kad paminėto susitikimo su R. P. ir A. K. metu jis savo ranka į žiniaraštį įrašė nustatytą įkainį, įkainio dydis yra jo pasiūlymas.

Teismo posėdžio metu (2022-05-03) atsakovės direktorius R. U. paaiškino, kad jis žiniaraštį pasirašė po to, kai S. B. grįžo iš susitikimo su UAB „Egika“ atstovais ir perdavė jam žiniaraštį. Rankraštinis įrašas dėl darbų įkainio žiniaraštyje buvo padarytas S. B., jis pats nematė, kaip viskas buvo derinama susitikimo metu. 

Pagal CK 6.687 straipsnio, reglamentuojančio darbų apmokėjimą, nuostatas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Šalių 2020-01-21 sudarytoje sutartyje šalys aptarė darbų kainą ir atsiskaitymo už darbus tvarką: bendras darbų kiekis nenustatomas; atsiskaitymas už faktiškai dirbtą laiką ir kiekius vykdomas pagal tarp rangovo ir subrangovo suderintus vienetinius darbo laiko įkainius, t. y. apmokant valandinį įkainį – 80 eurų už žmogaus darbo dieną (Sutarties 2.1 punktas). Nors atsakovė teigia, kad nuo 2020-02-06 apmokėjimo pagrindas buvo pakeistas, numatant, kad darbai nuo 2020-02-06 vykdomi vienetiniu įkainiu 20 eur/m2, tačiau teismas laiko, jog šalių direktorių žiniaraštyje atsakovės darbuotojo S. B. padarytas rankraštinis įrašas negali būti laikomas Šalių sudarytos sutarties 2.2 punktą atitinkančiu susitarimu, įvertinus tai, kad paminėtas įrašas yra padarytas dokumente – žiniaraštyje, kurio paskirtis buvo apskaityti ieškovės atliktus darbus pagal žmogaus darbo dienų skaičių. Kaip nustatyta iš šalių atstovų paaiškinimų ir liudytojo R. P. parodymų, šalių atstovams siekiant užpildyti ir suderinti žiniaraštį dėl ieškovės darbuotojų ir jų dirbtų darbo dienų skaičiaus, dalyvavo ieškovės direktorius R. P. ir jo pavaduotojas A. K. bei atsakovės gamybos vadovas S. B. Teismo vertinimu, byloje nepakanka objektyvių įrodymų konstatuoti, kad S. B. ranka padarytas įrašas žiniaraštyje dėl apmokėjimo pagrindo nuo 2020-02-06 keitimo buvo aptartas, suderintas ir padarytas būtent S. B. susitikimo su ieškovės atstovais metu, nes atskirai po šiuo įrašu šalių atstovų parašų nėra, tiek A. K., tiek žiniaraštį pasirašęs R. P. neigia, kad ieškovės direktoriui pasirašant žiniaraštį toks įrašas jau būtų buvęs, todėl negalima remtis vien atsakovės atstovo S. B. paaiškinimais ir daryti išvados, kad ieškovės direktorius R. P. pasirašė žiniaraštį jau esant šiam įrašui. Tuo tarpu atsakovės direktorius R. U. nurodė, kad jis jam pateiktą žiniaraštį pasirašė po to, kai jį jam atnešė S. B., t. y. jau nedalyvaujant ieškovės atstovams. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad buvo surašyti du tokio žiniaraščio egzemplioriai (kaip teigė S. B.) ir kad ieškovei būtų buvęs perduotas žiniaraščio su rankraštiniu įrašu dėl apmokėjimo tvarkos keitimo egzempliorius po to, kai jį pasirašė atsakovės direktorius. Kaip jau minėta, ieškovės direktorius R. P. ir jo pavaduotojas A. K. teigė, kad ieškovės direktoriui pasirašant žiniaraštį jokio įrašo žiniaraštyje dėl apmokėjimo už darbus pagrindo pakeitimo nebuvo ir ieškovė tokio apmokėjimo tvarkos keitimo nebūtų suderinusi. Teismas, įvertinęs minėto žiniaraščio pasirašymo aplinkybes, negalėdamas nustatyti papildomo įrašo žiniaraštyje padarymo laiko ir atsižvelgdamas į tai, kad papildomai po rankraštiniu įrašu šalių atstovų parašų nėra (parašai yra tik po pačiu žiniaraščiu, jo apačioje), laiko, jog atsakovės darbuotojo žiniaraštyje padarytas įrašas numatant tik, jog keičiamas apmokėjimo pagrindas pagal vienetinį įkainį, t. y. darbų kiekius, tačiau papildomai nieko neaptariant, kaip turėtų būti faktiškai nustatomi ir priimami atliktų darbų kiekiai, kas turėtų juos patikrinti ir suskaičiuoti, negali būti vertinamas kaip abiejų šalių valios dėl apmokėjimo už darbus tvarkos pakeitimo suderinimas, atitinkantis Sutarties 2.2 punkto reikalavimus (CPK 185 straipsnis, CK 6.162 straipsnis). Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog atsakovė byloje neįrodė, jog Sutarties 2.1 punkte numatyta atsiskaitymo už darbus tvarka buvo pakeista (CPK 178 straipsnis), todėl už ieškovės atliktus darbus turėjo būti atsiskaitoma pagal valandinį įkainį – 80 eurų už žmogaus darbo dieną.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė su ieškove už pastarosios laikotarpiu nuo 2020-02-06 iki 2020-03-06 atliktus darbus neatsiskaitė ne todėl, kad ieškovės darbuotojai objekte nurodytu laikotarpiu būtų nedirbę ar neatlikę darbų, bet todėl, jog laikė, kad tarp šalių turi būti suderinti ieškovės atliktų darbų kiekiai ir atsiskaitoma pagal juos. Teismas, iš bylos duomenų nustatęs, jog šalių susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo pagal darbų kiekius negalima pripažinti sudarytu, laiko, jog ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus pagal sutartyje numatytus valandinius įkainius (80 Eur už žmogaus darbo dieną).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad iki ieškovės darbuotojams nutraukiant darbus objekte (nuo 2020-03-07) yra tik vienas atsakovės el. laiškas ieškovei, kuriame lakoniškai užsiminta apie darbų defektus, jų nedetalizuojant. Tai yra 2020-02-27 el. laiške, adresuotame ieškovei UAB „Egika“, S. B. rašė: „Sveiki, kaip ir tarėmės, prašau suskaičiuoti atliktų darbų kiekius. Yra daug defektų. Darbai nepriduoti techniniam prižiūrėtojui“.

Visas kitas šalių susirašinėjimas vyko jau ieškovei nutraukus darbų objekte atlikimą, t. y. po 2020-03-07.

2020-03-09 el. laiške, adresuotame ieškovei UAB „Egika“, atsakovės darbuotojas S. B. rašė: “prašome atvykti į Objektą, kur dirbo jūsų darbuotojai, įvertinti atliktų darbų kokybės ir atliktų darbų kiekio. Jūsų darbuotojai jau kelintą dieną nedirba Objekte, darbai nebaigti, nepriduoti techniniam prižiūrėtojui. Defektai nesutvarkyti. Jūsų įmonės atsakingi asmenys nesilanko Objekte, nekontroliuoja savo darbuotojų atliekamų darbų kokybės. Siekiant kuo greičiau priduoti atliktus darbus techniniam prižiūrėtojui, darbų defektai užfiksuoti defektiniu aktu su fotofiksacijomis ir tęsiami kitų rangovų. Nors buvo tartasi ir šnekėta, neperduotas nei vienas pilnai ir kokybiškai atliktas jūsų įmonės vykdytas darbų frontas. Prašau nemanipuliuoti situacija, kai manęs nėra objekte (buvau savaitei išvykęs nuo 2020-02-28 iki 2020-03-09). Pastabos dėl nekokybiškai atliekamų darbų jums reiškiamos nuolat. Jūsų įmonė atsakinga už kokybiškai atliekamų darbų rezultatą, o ne mūsų darbų vadovas ar brigadininkas. Dar kartą pasikartosiu: neperdavėte tinkamai atliktų darbų rezultato, darbai nepriduoti Objekto techniniam prižiūrėtojui, daug defektų, kurių neištaisėte. Darbų aktai ir sąskaitos nepriimami, kol nebus ištaisyti defektai, suskaičiuoti atliktų darbų kiekiai“.

2020-03-12 el. laiške, adresuotame ieškovei, atsakovės darbuotojas D. P. rašė: „Laba diena, persiunčiu nuotraukas ir darbų kiekius, kiek Jūsų darbuotojai atliko darbų per savaitę. Siunčiu tris laiškus su atskirų aukštų nuotraukomis. Darbai buvo vykdyti tarp dviejų tų pačių namo ašių balkonų zonose. Polistirolas jau buvo suklijuotas ir susmeigiuotas iki jiems pradedant darbus. Jie atliko tik armavimo ir fasado kampų statymo darbus. Paskutiniame laiške pridėsiu ir suskaičiuotus darbų kiekius“. Tos pačios dienos laiškais D. P. taip pat persiuntė ieškovei nuotraukas, kuriuose nurodoma, jog persiunčiamose nuotraukose matoma fasadinių kampų montavimo kokybė, taip pat nurodyti atsakovės paskaičiavimai apie 1-3 aukštuose (duomenys neskelbtini) name atliktų darbų kiekį bei nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2020-03-02 iki 2020-03-06 dirbo iš viso 30 žmonių.

Pažymėtina, jog šalys sudarytoje sutartyje nebuvo susitarusios dėl konkretaus darbų kiekio, darbų atlikimo terminų ar konkretaus darbų rezultato pasiekimo. Nors susitarimo tarp šalių konkretaus darbų rezultato pasiekimo ir nebuvo, tačiau akivaizdu, kad ieškovė yra atsakinga už tų darbų, kuriuos ji spėjo faktiškai atlikti objekte per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, kokybę (Sutarties 4.2 p., CK 6.663 straipsnis). Atsakovė teigė, kad ieškovės atliktų darbų trūkumus patvirtina pateiktos fotonuotraukos bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Visgi, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, jog objekte rangos darbus atlikinėjo ne vienas subrangovas, taip pat ir pačios atsakovės darbuotojai, todėl nėra aišku, kuo remdamasi fortonuotraukose ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus darbus atsakovė priskiria išimtinai prie ieškovės atliktų darbų. Kita vertus, vien darbų trūkumų konstatavimo faktas nereiškia, jog rangovė (ieškovė) visiškai praranda teisę reikalauti atlygio už atliktus darbus. Pažymėtina, kad atsakovė byloje nurodė, jog ieškovės atliktų darbų trūkumus buvo galima ištaisyti ir šiuos trūkumus ištaisė kiti subrangovai, šiai dienai trūkumai yra ištaisyti. Kartu atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kokių laiko sąnaudų ir išlaidų reikalavo konkrečių darbų, kuriuos atsakovė priskiria ieškovės atliktiems darbams, trūkumų ištaisymas. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti galimi alternatyvūs užsakovo teisių gynimo būdai, sprendžiant rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą klausimą. Taigi, užsakovas gali reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad teismas siūlė atsakovei apsvarstyti priešinio reikalavimo, susijusio su atsakovės nurodomais darbų trūkumais, reiškimo galimybę, tačiau atsakovė tokia teise nepasinaudojo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011 yra nurodęs, jog aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius.

Taigi, byloje nesant pateiktų duomenų apie atsakovės patirtus konkrečius nuostolius šalinant darbų, kuriuos atsakovė priskiria ieškovei, trūkumus, teismas laiko, kad atsakovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nepamokėtos už darbus kainos, kuri buvo suderinta šalių pasirašytoje sutartyje numatant taikyti valandinį įkainį – 80 eurų už žmogaus darbo dieną (CK 6.687 str. 1 d.). Ieškovė reikalavimus dėl sumokėjimo už darbus reiškė 2020-02-27 ir 2020-04-06 PVM sąskaitų-faktūrų Nr. 9 ir 11 pagrindu. Sudarytoje sutartyje šalys buvo susitarę (2.4 punktas), jog sąskaitas ieškovė išrašo atliktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių pagrindu. Kaip minėta, tarp šalių buvo suderintas tik vienas žiniaraštis už laikotarpį nuo 2020-01-21 iki 2020-02-05 (nurodytu laikotarpiu dirbo 59 žmonės). Pažymėtina, kad 2020-03-12 el. laiške atsakovės darbuotojas D. P. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-03-06 objekte dirbo 30 žmonių, kas visiškai atitinka ieškovės pateiktame žiniaraštyje nurodytą 2020 m. kovo mėnesį objekte dirbusių ieškovės žmonių skaičių. Vadinasi, iš esmės yra likęs su atsakove nesuderintas tik nuo 2020-02-06 iki 2020-02-29 objekte dirbusių ieškovės darbuotojų skaičius (atsakovė neginčija, kad nurodytu laikotarpiu ieškovės darbuotojai objekte dirbo). Ieškovė yra pateikusi savo sudarytą žiniaraštį su konkrečiomis darbuotojų pavardėmis apie ieškovės darbuotojų dirbtą laiką 2020 m. vasario mėnesį, kuriame nurodyta, jog vasario mėnesį iš viso jos darbuotojai dirbo 188 dienas. Teismas atkreipia dėmesį, kad dalis minėto ieškovės sudaryto 2020 m. vasario mėnesio žiniaraščio dienų – iki 2020-02-05 – buvo įtrauktos į abiejų šalių suderintą žiniaraštį už laikotarpį nuo 2020-01-21 iki 2020-02-05 (šalys suderino, kad nurodytu laikotarpiu ieškovės darbuotojai dirbo 59 dienas), todėl iš 188 žmonių minusuotina 30, kurie priskirti vasario 1-5 dienų laikotarpiui. Tokiu būdu gaunamos 168 dienos, tačiau iš jų būtina minusuoti 3 dienas, kuomet klaidingai žiniarašytyje yra nurodyta, kad 2020-02-17 S. P., o S. K. - 2020-02-17 ir 2020-02-24 dirbo objekte, nes tomis dienomis nurodyti darbuotojai buvo neįleisti į objektą dėl užfiksuoto jų neblaivumo. Tokiu būdu teismas laiko, kad pagal bylos duomenis laikotarpiu nuo 2020-01-21 iki 2020-03-06 bendra atsakovės ieškovei už atliktus darbus mokėtina suma be PVM buvo 20320 Eur (59 + 165 + 30 = 254 * 80 Eur), atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 6000 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 14320 Eur skolos už atliktus darbus, šioje dalyje pakeičiant preliminarų teismo sprendimą.

Nors byloje buvo bandoma išreikalauti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos ieškovė turėjo pildyti Darbo kodekso pagrindu, tačiau tokių dokumentų byloje nepavyko gauti ir teismas laiko, kad visos įmanomos priemonės jiems gauti buvo išnaudotos. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos į civilinę bylą buvo pateikti tik UAB „Egika“ darbo užmokesčio žiniaraščiai apie ieškovės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį 2020 m. vasario ir kovo mėnesiais, tačiau teismas šių dokumentų neturi pagrindo vertinti kaip paneigiančių, jog ieškovės darbuotojai dirbo objekte nurodytu laikotarpiu, nes pati atsakovė el. laiškuose patvirtino, ieškovės darbuotojai objekte dirbo iki 2020-03-06 įskaitytinai, tuo tarpu ieškovės atstovas A. K. nurodė, jog su ieškovės darbuotojais, atsakovei neapmokant už darbus, nebuvo pilnai atsiskaityta. Šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra aplinkybių, kaip ieškovės atsakingi asmenys laikėsi Darbo kodekso reikalavimų dėl privalomų dokumentų, susijusių su darbo santykiais, pildymo bei darbo užmokesčio ieškovės darbuotojams skaičiavimo tvarkos tyrimas, todėl teismas nemato pakankamo pagrindo CPK 299 straipsnyje numatytos nutarties priėmimui.

Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Šalių pasirašytos sutarties 6.1 punkte numatyta, kad rangovas, laiku nesumokėjęs už atliktus darbus, moka subrangovui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki pilno padengimo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neatsiskaitė pagal ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras. Aplinkybė, kad ieškovė sąskaitas išrašė didesnei sumai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti bent tą sąskaitos dalį, kuri yra pagrįsta.

Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, atsakovei, pažeidus sutartyje numatytą terminą atsiskaityti su ieškove (CK 6.71 str.) ieškovei priteistinus delspinigius apskaičiuojant tokiu būdu: 2020-02-27 Nr. 9 18198,40 Eur sumai su PVM (mokėtina suma be PVM - 15040,00 Eur), sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2020-03-18, ir 2020-04-06 Nr. 11 2420,00 Eur sumai su PVM (mokėtina suma be PVM - 2000,00 Eur), sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2020-04-26 (Sutarties 2.4 p.); atsakovės nepamokėtos skolos likutis pagal 2020-02-27 sąskaitą 12320 Eur * 0,2 proc. * 134 pradelstos dienos = 3301,76 Eur delspinigių; atsakovės nepamokėtos skolos likutis pagal 2020-04-06 sąskaitą 2000 Eur * 0,2 proc. * 95 pradelstos dienos = 380 Eur delspinigių. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės už vėlavimą įvykdyti prievolę iš viso priteistina 3681,76 Eur delspinigių, šioje dalyje pakeičiant preliminarų teismo sprendimą.

Ieškovas yra pareiškęs ieškinio reikalavimą dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis, taip pat į tai, kad atsakovė pažeidė sutartyje numatytą terminą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, iš atsakovės ieškovei priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų suma.

Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas).

Vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6-8 dalimis, teismas

n u s p r e n d ž i a :

2020 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės UAB „REAL TASTE“, j. a. k. 302676197, 14 320 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) skolos, 3681,76 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 76 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas priteistos sumos (18041,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Egika“, j. a. k. 305224432.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Jorūnė Pukinskienė