Civilinė byla Nr. e2A-971-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00166-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Birštono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos patvirtintų viešojo pirkimo sąlygų, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kautra“, patikslinusi ieškinį, prašė:
1.1. Pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Birštono savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenziją“, kuriuo buvo atmesta ieškovės UAB „Kautra“ pretenzija dėl Birštono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. protokolu Nr. (23.1)-VŽ-011 patvirtintų atviro konkurso būdu atliekamo tarptautinės vertės pirkimo „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Birštonas–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“ Nr. 533293 (toliau – Pirkimas) dokumentų 55 punkto, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutės ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčių;
1.2. Pripažinti neteisėtais ir panaikinti Birštono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. protokolu Nr. (23.1)-VŽ-011 patvirtintų Pirkimo dokumentų 55 punktą, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutę ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčius;
1.3. Priteisti ieškovei UAB „Kautra“ iš atsakovės Birštono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 2.5 papunkčio nuostata, jog „Vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus Vežėjui nuostoliai nekompensuojami“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam asmens ir visuomenės interesų derinimo principui, kurio būtina laikytis reguliuojant ir ūkinę veiklą, bei yra nesuderinta su teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis nuostolių kompensavimo tvarką vežėjams. Perkančioji organizacija nustatė tokį teisinį reguliavimą, kuriuo ūkio subjektams sudarė nepalankias, nevienodas ūkininkavimo sąlygas. Socialiai yra neteisinga, kad iš vežėjų atimama galimybė į nuostolių kompensaciją.
3. Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutėje bei Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje numatyti reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis bus teikiamos susisiekimo paslaugos, neskatina konkurencijos ir yra nesuderinami nei su Europos Sąjungos siekiais, nei su bendra Lietuvos valstybės politika transporto srityje. Ieškovės manymu, siekiant keisti autotransporto parką į netaršias ir / ar nulinės taršos transporto priemones, dalis transporto priemonių turėtų būti naujesnės nei 10 metų nuo pirmos registracijos ir šį tikslą galima pasiekti pakeitus pasiūlymų vertinimo sistemą, t. y. ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą renkant pagal kainos ir kokybės santykį. Tokiu būdu galima nustatyti kokybės parametrus, kad už atitinkamo amžiaus autobusus skiriamas konkretus balas, pvz. autobusai, kurių amžius nuo 10 iki 8 metų, skiriamas 1 balas ir t. t. ir / ar papildoma balų sistema, jei būtų naudojami hibridiniai ar elektra varomi autobusai. Tai skatintų ne tik konkurenciją tarp tiekėjų, bet būtų pasiekiami kiti tikslai, t. y. paslaugų kokybiškumas, teigiamas pokytis aplinkai. Pagal šiuo metu patvirtintas Pirkimo sąlygas, nustatyti techninio pajėgumo reikalavimai neskatina ūkio subjektų iniciatyvos naudoti pažangias technologijas, teikti paslaugas mažiausiomis sąnaudomis, kas, be kita ko, turi įtakos ir 1 km įkainiui.
4. Anot ieškovės, Pirkimo dokumentų 55 punkte numatyta sąlyga ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti tik pagal mažiausią vieno kilometro keleivio kelionės kainą yra neteisėta, nes ne tik nepasieks viešųjų pirkimų tikslo dėl suvaržytos tiekėjų konkurencijos varžytis dėl konkuruojančių kainų, bet ir sukurs nesąžiningą pasiūlymų vertinimo sistemą. Todėl šiuo atveju tinkamiausias būdas nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą būtų dalyvių pasiūlymų vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį, t. y. pasiūlymo ekonominį naudingumą apskaičiuoti sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos ir kitų kriterijų balus, kurie šiuo atveju galėtų būti skiriami už tiekėjo siūlomų autobusų (kiekvieno autobuso) amžių pasiūlymo pateikimo dieną bei galimybę pasiūlyti hibridinius ir / ar elektra varomus autobusus. Be to, toks pasiūlymų vertinimo būdas leistų užtikrinti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 2 dalies, reikalaujančios, kad bent 30 procentų visų perkančiosios organizacijos per kalendorinius metus atliekamų supaprastintų (išskyrus mažos vertės) ir tarptautinės vertės pirkimų turi būti atliekami, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenkant ne tik pagal kainos kriterijų, įgyvendinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 7 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškovės UAB „Kautra“ reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos Birštono savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenziją“, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija dėl Pirkimo dokumentų 55 punkto, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutės ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčių; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Kautra“ atsakovei Birštono savivaldybės administracijai 3 675,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad jokie teisės aktai neįpareigoja perkančiosios organizacijos kompensuoti vežėjų patirtus nuostolius. Tik išnaudojus įprastinių rinkos sąlygų galimybes kompetentingoms institucijoms yra leidžiama kištis į natūralią ūkio subjektų konkurenciją ir kompensuoti viešųjų paslaugų operatoriams patirtas sąnaudas ir (arba) suteikti išimtines teises. Birštono savivaldybės taryba nėra pripažinusi maršruto Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis visuomenei būtinu, ir to, kad nuostoliai vežėjui būtų kompensuojami. Tiekėjams yra sudaryta laisvė patiems įsivertinti visas galimas rizikas, tarp jų ir dėl nuostolių atsiradimo, ir pasiūlyti tokią kainą Pirkime, kuri atitiktų visus jų lūkesčių ir kompensuotų visas galimas rizikas. Teismo vertinimu, ginčijama Pirkimo sąlyga yra aiški, vienoda visiems tiekėjams, pagal ją tiekėjai gali tinkamai suformuluoti ir pateikti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius pasiūlymus, o perkančioji organizacija juos vienodai įvertinti. Teismas nenustatė, kad dėl paskelbtos sąlygos, numatytos Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje, tiekėjams sutarties vykdymas būtų tiek rizikingas, kad jie negalėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio pasiūlymo. Dėl to teismas nusprendė, kad ginčijama sąlyga yra teisėta ir pagrįsta.
7. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutėje bei Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje numatyti reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis bus teikiamos susisiekimo paslaugos, neskatina konkurencijos ir yra nesuderinami nei su Europos Sąjungos siekiais, nei su bendra Lietuvos valstybės politika transporto srityje. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose nėra draudžiama teikti paslaugas bet kokiais Techninėje specifikacijoje nurodytą klasę ir talpą atitinkančiais autobusais, nėra apribojimų dėl transporto priemonių kuro rūšies ar naujesnių ar pažangesnių, negu reikalaujama, transporto priemonių naudojimo. Taip pat nėra jokių ribojimų ieškovei naudoti hibridines ar elektrines transporto priemones, jei jos atitiks talpos, klasės ir amžiaus reikalavimus. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.). Be to, Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai autobusams neprieštarauja ir galiojantiems teisės aktams.
8. Teismas nesutiko ir su ieškovės argumentais dėl Pirkimo dokumentų 55 punkte nustatytos sąlygos ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti tik pagal mažiausią vieno kilometro keleivio kelionės kainą neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė galimai galėtų pasiūlyti paslaugų teikimui naujesnius autobusus, tačiau dėl nustatyto kainos kriterijaus ji negalėtų pasiūlyti konkurencingos kainos, nepaneigia perkančiajai organizacijai suteiktos diskrecijos konkrečiu atveju spręsti, kokie objektyvūs, dirbtinai konkurencijos neribojantys pasiūlymų vertinimo kriterijai konkrečiu atveju leistų perkančiajai organizacijai įsigyti jos poreikius geriausiai atitinkantį pirkimo objektą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė UAB „Kautra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir 2021 m. birželio 11 d. nutartį, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai sprendime, ir priimti naują sprendimą – UAB „Kautra“ ieškinį tenkinti visiškai; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pirkimo sąlygos ir jų pagrindu su Konkurso laimėtoju pasirašoma viešojo pirkimo sutartis sukuria sutarties šalių nelygybę, o tai prieštarauja bendriesiems teisės principams.
9.2. 2007 m. spalio 23 d. Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų, kuris panaikina Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (toliau – Reglamentas), pripažįstama, kad vidaus keleivinio transporto paslaugų, kurios būtinos siekiant patenkinti bendrus ekonominius interesus, negali būti teikiamos kaip komercinės paslaugos. Todėl savivaldybių institucijų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais atitinkamoje rinkoje reiškia, kad organizuojant ir valdant keleivių vežimą, visų vežėjų, esančių lygiavertėje teisinėje padėtyje, atžvilgiu būtų taikomi vienodi reguliavimo principai ir tikslai. Atliekamų administravimo veiksmų tikslai negali būti diskriminaciniai atskiriems vežėjams, t. y. vežėjui, ketinančiam vykdyti viešojo pirkimo sutartį.
9.3. Perkančioji organizacija, siekdama viešosios paslaugos gavėjams užtikrinti pigiausią bilieto kainą, turi prisiimti ir įsipareigojimą kompensuoti galimus (jei tokių būtų) nuostolius vežėjui.
9.4. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartį su vežėju nori sudaryti dešimčiai metų, tačiau visas rizikas, galinčias kilti tokiu ilgu laikotarpiu, perkelia vežėjui.
9.5. Byloje nebuvo nustatytos objektyvios priežastys (aplinkybės), kurių pagrindu ginčo maršrutą būtų galima priskirti ir / ar vertinti kaip visuomenei nebūtiną maršrutą. Birštono savivaldybės lokaliniai teisės aktai neapibrėžia ir nenustato jokių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima vieną ar kitą maršrutą pripažinti (ne)būtinu. Nesant diferenciacijos pagrindų, turi būti paisomi bendrieji teisės principai, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, o ne viešojo administravimo subjekto nuožiūra, be objektyvaus pagrindimo, vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus priskirti visuomenei būtinu arba ne.
9.6. Šiuo atveju įprastinės rinkos sąlygos buvo išnaudos, nes būtent dabartinis viešųjų paslaugų teikimas, t. y. keleivių vežimas maršrutu Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis ir buvo vykdomas įprastinėmis rinkos sąlygomis, t. y. sutartis nenumatė galimybės kompensuoti patiriamų nuostolių vežėjui. Atsakovė nepaneigė ir neįrodė, kad maršrutas Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis nėra nuostolingas. Nevertindamas šių faktinių aplinkybių, teismas padarė klaidingas išvadas, kad nėra teisinio pagrindo kompensuoti viešųjų paslaugų operatoriams patirtas sąnaudas.
9.7. Techniniai reikalavimai transporto priemonėms ne tik paneigia viešąjį interesą, bet ir sukuria nelygiateisiškumo situaciją, kas reiškia bendrųjų viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Nors sąlygos ir nedraudžia tiekėjams siūlyti naujesnes ir pažangesnes, negu reikalaujama, transporto priemones, tačiau pasiūlymų vertinimas tik pagal kainos kriterijų, atsisakant kokybinių kriterijų, sukuria situaciją, kad tiekėja UAB „Kautra“, galinti pasiūlyti kokybiškesnius autobusus, neturi galimybės laimėti konkurso, nes atitinkamų inovacijų naudojimas daro įtaką pasiūlymo kainai.
9.8. Perkančiosios organizacijos pasirinktas pasiūlymo vertinimo kriterijus sudaro prielaidas tiekėjams pateikti vienodas kainas, tokiu atveju tiekėjų varžymasis vyksta tik dėl pasiūlymų pateikimo momento, kas iš esmės yra ydinga. Teismas vertino tik įstatymu perkančiajai organizacijai suteiktą teisę pasirinkti vertinimo kriterijų, tačiau nevertino, ar perkančios organizacijos pasirinktas pasiūlymo vertinimo kriterijus užtikrina viešojo pirkimo konkurso dalyvių varžymąsi konkurencijos prasme.
10. Atsakovė Birštono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priimti naują įrodymą – UAB „Kautra“ pelno–nuostolio ataskaitą už 2020 metus; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
10.1. Ginčijamos Pirkimo sąlygos yra taikomos visiems tiekėjams vienodai. Apeliantė skunde iškreipia Reglamento prasmę, nepagrindžia, kaip ir koks „atskiras tiekėjas“ yra diskriminuojamas, apie kokius „administracinių veiksmų tikslus“ ir kokias diskriminavimo formas yra kalbama.
10.2. Atsakovė niekada nenustatinėjo ir nesiekė nustatyti tokių bilietų kainų, kurios nekompensuotų vežėjų sąnaudų ar verstų veikti nuostolingai.
10.3. Argumentų dėl per ilgo sutarties termino apeliantė ieškinyje nenurodė ir šie argumentai nebuvo nagrinėjami pirmos instancijos teisme, todėl jais negalima remtis apeliaciniame skunde.
10.4. Aplinkybė, kad apeliantė negali apsiskaičiuoti galimų nuostolių dešimčiai metų, nereiškia, kad galimų nuostolių tam pačiam laikotarpiui negali apsiskaičiuoti kiti tiekėjai. Be to, viešojo pirkimo sutarties projekto 13.7 punkte yra numatyta tiekėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį.
10.5. Perkančioji organizacija nėra nustačiusi jokio teisinio reguliavimo, kuris galėtų sudaryti nepalankias, nevienodas ūkininkavimo sąlygas.
10.6. Argumentas dėl sutarties šalių nelygiateisiškumo yra susijęs ne su ieškinyje ginčytomis Pirkimo sąlygomis, o su Pirkimo sutarties sudarymu bei vykdymu, todėl šios aplinkybės laikytinos naujomis. Pagal sutarties laisvės principą apeliantė turi teisę laisvai sudaryti visas sutartis ir niekas jos negali priversti prisiimti įsipareigojimų, kurie apeliantei nėra priimtini.
10.7. Pripažindama, kad egzistuoja galimybė maršrutu Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis vežti keleivius rinkos sąlygomis, apeliantė paneigė savo skundo argumentus dėl ginčo maršruto tariamo nuostolingumo ir būtinybės perkančiajai organizacijai kompensuoti vežėjų nuostolius.
10.8. Birštono savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
10.9. Apeliantė pati nepateikė jokių ginčo maršruto nuostolingumą patvirtinančių įrodymų. Apeliantės 2020 m. pelno nuostolio ataskaita patvirtina, kad per 2020 m., t. y. net COVID-19 pandemijos metu, apeliantė uždirbo daugiau nei 1,17 mln. Eur grynojo pelno. Geri apeliantės finansiniai rodikliai paneigia jos teiginius apie apeliantės aptarnaujamų maršrutų tariamą nuostolingumą.
10.10. Apeliantė konkrečiai nenurodė nei vienos faktinės aplinkybės, kuri pirmos instancijos teismo buvo neteisingai nustatyta.
10.11. Atsakovė, ruošdama Pirkimo sąlygas, atsižvelgė į visų imperatyvių teisės aktų reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl „Žaliojo kurso“ laikymosi. Visus ieškinio reikalavimus dėl „Žaliojo kurso“ apeliantė grindžia teisinių santykių dalyviams neprivalomomis (teisiškai neįsigaliojusiomis) teisės normomis.
10.12. Apeliantės naudojami argumentai dėl teigiamo socialinio poveikio ir dėl teigiamo poveikio aplinkai siekimo negali būti apeliacinio skundo argumentais, kadangi jie nėra susiję su individualiomis apeliantės civilinėmis teisėmis, ar jų pažeidimu. Nesant ieškovės teisių pažeidimo, negalimas ir ginčas dėl šių teisių gynimo ginčijant Pirkimo sąlygas.
10.13. Birštono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mažiausios vienkartinio bilieto kainos neturi įtakos nei 1 km keleivių pervežimo savikainai, nei tiekėjų veiklos efektyvumui, nei tiekėjų veiklai ar galimybėms pateikti pasiūlymus.
10.14. Apeliantės teiginiai apie visų tiekėjų pasiūlymų vienodumą vertintini kaip prielaidos. Šiuo argumentu nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme.
10.15. Priešingai nei teigia apeliantė, keleivių vežimas visuomeniniu transportu šiuolaikinėje visuomenėje yra įprasta, vienodus nusistovėjusius standartus atitinkanti viešoji paslauga. Todėl nebuvo priežasčių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėjo tiekėjų pasiūlymų vertinti pagal kainos kriterijų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujo įrodymo ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
11. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – UAB „Kautra“ pelno–nuostolio ataskaitą už 2020 metus. Šiuo įrodymu grindžia atsikirtimą į apeliantės argumentą dėl ginčo maršruto nuostolingumo ir atitinkamos Pirkimo dokumentų sąlygos keitimo būtinybės. Nurodo, kad šiuo dokumentu atsakovė pirmos instancijos teisme nedisponavo, nes ieškovė tik 2021 m. gegužės 31 d. jį pateikė valstybės įmonei Registrų centrui (išviešino).
12. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėsto savo poziciją dėl minėto naujo įrodymo vertinimo.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė minėto įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad konsoliduota pelno–nuostolio ataskaita, kurioje nurodytas UAB „Kautra“ 2020 metais gautas grynasis pelnas iš visos veiklos, o ne tik iš konkretaus maršruto aptarnavimo, jokių bylai reikšmingų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Nors apeliantė prašo panaikinti visą Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Kautra“ ieškinį tenkinti visiškai, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kuriais remiantis prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos Birštono savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.17.)-SR-0358, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija. Dėl to laikytina, kad ginčo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nėra, o apeliantė nesutinka tik su sprendimo dalimi, kuria atmesti jos ieškinio reikalavimai pripažinti neteisėtais ir panaikinti Birštono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. protokolu Nr. (23.1)-VŽ-011 patvirtintų Pirkimo dokumentų 55 punktą, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutę ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčius, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Toliau šioje nutartyje atskirai pasisakytina dėl kiekvienos iš ginčijamų Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo.
Dėl nuostolių nekompensavimo sąlygos
16. Apeliantė ginčija Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje nustatytą sąlygą: „Vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus Vežėjui nuostoliai nekompensuojami.“
17. Apeliantės teigimu, ši sąlyga sukuria sutarties šalių nelygybę, o tai prieštarauja bendriesiems teisės principams. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Tiekėjai (šiuo atveju – keleivių vežimo paslaugas teikiančios įmonės) yra verslo subjektai, kurie vykdo veiklą, sudarinėja komercines sutartis, be kita ko, ir viešųjų pirkimų būdu, prisiimdami jiems tenkančią verslo riziką. Ketindami dalyvaudami viešajame pirkime, tiekėjai gali iš anksto susipažinti su konkurso sąlygomis, įvertinti savo galimybes teikti atitinkamas paslaugas ar prekes ir apsispręsti dėl savo pasiūlymo (ne)pateikimo. Nagrinėjamu atveju pagal minėtą Pirkimo sąlygą yra nustatyta, kad vežėjui, su kuriuo bus sudaryta sutartis jam laimėjus konkursą, vykdant savo įsipareigojimus nuostoliai nebus kompensuojami. Taigi, konkurso dalyviai, kuriems kaip verslininkams keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo pasiūlymus teikti turėtų numatydami ir galimus nuostolius, kurie gali atsirasti vykdant tokią sutartį.
18. Apeliantė remiasi Reglamentu, tačiau jo preambulės 5 punkto nuostatą cituoja netiksliai, išimdama atskirą fragmentą iš konteksto. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Reglamento preambulės 5 punkte kalbama apie galimą kompetentingų institucijų įsikišimą tik tais atvejais, kai atitinkamos vidaus keleivinio transporto paslaugos negali būti teikiamos kaip komercinės paslaugos. Toks minėtos nuostatos aiškinimas atitinka Reglamento tikslą – nustatyti, kaip kompetentingos institucijos, laikydamosi Bendrijos teisės nuostatų, gali veikti viešojo keleivinio transporto srityje, siekdamos užtikrinti bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimą, kad tų paslaugų būtų daugiau, jos būtų saugesnės, kokybiškesnės ir pigesnės nei jas teikiant įprastinėmis rinkos sąlygomis (Reglamento 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, Reglamentas neįpareigoja perkančiosios organizacijos nustatyti tokias viešųjų paslaugų pirkimo sąlygas, pagal kurias būtų kompensuojami vežėjų patirti nuostoliai.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tik išnaudojus įprastinių rinkos sąlygų galimybes kompetentingoms institucijoms yra leidžiama kištis į natūralią ūkio subjektų konkurenciją ir kompensuoti viešųjų paslaugų operatoriams patirtas sąnaudas ir (arba) suteikti išimtines teises. Apeliantės teigimu, šiuo atveju įprastinės rinkos sąlygos buvo išnaudos, nes būtent dabartinis keleivių vežimas maršrutu Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis ir buvo vykdomas įprastinėmis rinkos sąlygomis, t. y. sutartis nenumatė galimybės kompensuoti patiriamų nuostolių vežėjui. Anot apeliantės, atsakovė nepaneigė ir neįrodė, kad minėtas maršrutas nėra nuostolingas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais, nes išvadą, kad yra išnaudos visos įprastinių rinkos sąlygų galimybės, būtų galima padaryti tik tuomet, kai paskelbus viešojo pirkimo konkursą, neatsirastų tiekėjų, kurie pateiktų pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. pažymos, Pirkimo, kurio sąlygas apeliantė ginčija, konkursui pasiūlymus yra pateikę keturi tiekėjai, neįskaitant apeliantės. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, kad apeliantės prašymu pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones Pirkimo procedūros buvo sustabdytos, kol kas nėra pagrindo konstatuoti, jog keleivių vežimo paslaugų ginčo maršrutu įprastinėmis rinkos sąlygomis neįmanoma nupirkti.
20. Be to, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtintų Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei viešąsias keleivinio kelių transporto paslaugas – vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais, maršrutų ar maršrutų tinklo savivaldybės administruojamoje teritorijoje organizavimo, atsižvelgdamos į savivaldybių finansines galimybes, – priima, parenka vežėjus ir sudaro viešųjų paslaugų teikimo sutartis su vežėjais savivaldybių institucijos. Birštono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. TS-104 patvirtino visuomenei būtinų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų sąrašą, į kurį 4 punktu buvo įtrauktas 152-asis maršrutas Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno AS. Birštono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. TS-86 buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Birštono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. TS-104 „Dėl vietinių (priemiestinių) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų pripažinimo visuomenei būtinais ir nuostolių kompensavimo“ priedo 4 punktą. Taigi, Birštono savivaldybės taryba šiuo metu nėra pripažinusi ginčo maršruto visuomenei būtinu, ir to, kad nuostoliai vežėjui būtų kompensuojami.
21. Apeliantė nurodo, kad šioje byloje nebuvo nustatytos objektyvios priežastys (aplinkybės), kurių pagrindu ginčo maršrutą būtų galima priskirti ir / ar vertinti kaip visuomenei nebūtiną maršrutą; kad Birštono savivaldybės lokaliniai teisės aktai neapibrėžia ir nenustato jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima maršrutą pripažinti (ne)būtinu. Dėl to, anot apeliantės, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, o ne viešojo administravimo subjekto nuožiūra, be objektyvaus pagrindimo, vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus priskirti visuomenei būtinu arba ne. Šių argumentų teisėjų kolegija nevertina, nes, kaip teisingai nurodyta atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą, Birštono savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
22. Kiti apeliantės nurodyti argumentai (kad perkančioji organizacija, siekdama viešosios paslaugos gavėjams užtikrinti pigiausią bilieto kainą, turi prisiimti ir įsipareigojimą kompensuoti galimus nuostolius vežėjui; Pirkimo sutartį numatyta sudaryti dešimčiai metų, tačiau visos rizikos, galinčios kilti tokiu ilgu laikotarpiu, perkeliamos vežėjui), teisėjų kolegijos vertinimu, stokoja pagrįstumo, juos iš esmės galima atmesti dėl tų pačių priežasčių, kurios jau nurodytos šioje nutartyje aptariant pirmiau minėtus apeliantės argumentus.
23. Taigi, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėta ir panaikinti Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje nustatytą sąlygą dėl vežėjo nuostolių nekompensavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą.
Dėl techninių reikalavimų transporto priemonėms
24. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). VPĮ 37 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.
25. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi, perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
26. Nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutėje ir Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje nustatyti reikalavimai, kad autobusai, kuriais bus teikiamos susisiekimo paslaugos, visą sutarties įgyvendinimo laikotarpį turi būti techniškai tvarkingi, ne senesni kaip 10 metų ir atitikti ne žemesnį, kaip Euro 5 standartą.
27. Apeliantės teigimu, nurodyti reikalavimai paneigia viešąjį interesą ir pažeidžia bendruosius viešųjų pirkimų principus dėl sukuriamos nelygiateisiškumo situacijos – tiekėja UAB „Kautra“, galinti pasiūlyti kokybiškesnius autobusus, neturi galimybės laimėti konkurso, nes atitinkamų inovacijų naudojimas daro įtaką pasiūlymo kainai.
28. Pažymėtina, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos yra taikomos visiems tiekėjams vienodai. Pagal Pirkimo sąlygas tiekėjams nėra draudžiama siūlyti naujesnes ir pažangesnes, negu reikalaujama, transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė siekia, kad būtų nustatytos pirkimo sąlygos, susijusios su keleivių pervežimui naudojamų transporto priemonių amžiaus ir ekologijos reikalavimais, kuriuos atitiktų būtent UAB „Kautra“ naudojami autobusai. Tokiu atveju būtų nepagrįstai apribota tiekėjų, gebančių teikti atsakovės perkamas paslaugas, konkurencija. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, būtent tokių sąlygų nustatymas pažeistų pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnyje.
29. Be to, pažymėtina, kad atsakovės anksčiau paskelbto analogiškų paslaugų viešojo pirkimo atitinkama sąlyga, kad autobusai pasiūlymo pateikimo dieną butų ne senesni kaip 5 metų, pripažinta neteisėta ir panaikinta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020. Toje byloje konstatuota, kad toks neproporcingas siekiamam tikslui perkančiosios organizacijos reikalavimas nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją.
30. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutėje ir Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje nustatytas sąlygas dėl reikalavimų transporto priemonėms.
Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijaus
31. VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyti galimi kriterijai, pagal kuriuos perkančioji organizacija išrenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą: 1) kainos ir kokybės santykis; 2) sąnaudos; 3) kaina. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją.
32. Kaip nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos parengtame VPĮ 55 straipsnio komentare (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016398880-55-straipsnis-Pasi%C5%ABlym%C5%B3-vertinimas-ir-palyginimas), įstatyme nėra įtvirtintų taisyklių, kuriomis perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamos vienu ar kitu atveju pirkime pasirinkti konkretų pasiūlymų vertinimo kriterijų, išskyrus VPĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą apribojimą, vykdant pirkimus pagal mažiausios kainos kriterijų, t. y. tokių pirkimų vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų bendros pirkimų vertės. Taigi, perkančiosios organizacijos turi teisę pačios pasirinkti joms labiausiai tinkantį pasiūlymų vertinimo kriterijų atitinkamame pirkime. Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Pasirenkant tinkamiausią pasiūlymų vertinimo kriterijų, turi būti atsižvelgiama į konkretaus pirkimo pobūdį, sudėtingumą, perkančiosios organizacijos ir rinkos tyrimų, įskaitant rinkos konsultacijų (jei tokios buvo vykdytos konkrečiu atveju) rezultatus ir pan.
33. Ginčijamų Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatyta, kad komisija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal mažiausią vieno kilometro keleivio kelionės kainą. Taigi, nagrinėjamu atveju pasirinktas VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas kainos kriterijus.
34. Apeliantės teigimu, perkančiosios organizacijos pasirinktas pasiūlymo vertinimo kriterijus sudaro prielaidas tiekėjams pateikti vienodas kainas, nes Pirkimo sąlygų 26 punkte nurodyta: „Siūlant kainą, įvertinti, kad Birštono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario mėn. 12 d. sprendimu Nr. TSE-027 yra patvirtinta mažiausia vienkartinio bilieto kaina – 0,70 Eur.“ Pasak apeliantės, patvirtinta mažiausia vienkartinio bilieto kaina tiekėjui yra orientyras apskaičiuojant vieno kilometro kainą. Tokiu atveju tiekėjų varžymasis vyksta tik dėl pasiūlymų pateikimo momento, kas iš esmės yra ydinga.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik prielaidos, jog tiekėjų pasiūlymų kainos gali būti vienodos, nesudaro pagrindo pripažinti minėtą Pirkimo sąlygą neteisėta. Apeliantė byloje neįrodinėjo, kad savivaldybės tarybos sprendimas dėl mažiausios vienkartinio bilieto kainos nustatymo turi lemiamą įtaką apskaičiuojant vieno kilometro keleivių pervežimo savikainą. Be to, pažymėtina, kad apeliantė apskritai šio argumento dėl galimų vienodų pasiūlymų nenurodė nei ikiteismine tvarka pateiktoje pretenzijoje perkančiajai organizacijai, nei pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi aptariamas argumentas yra naujas, apeliacinės instancijos teismas negali šio argumento išsamiau vertinti tikrindamas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
36. Taigi, apeliantė neįrodė, kad perkančios organizacijos pasirinktas pasiūlymo vertinimo kriterijus neužtikrina viešojo pirkimo konkurso dalyvių varžymosi konkurencijos prasme. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą pripažinti neteisėta ir panaikinti Pirkimo dokumentų 55 punkte nustatą sąlygą dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijaus.
37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą atmesti minėtus apeliantės ieškinio reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės ar materialinės teisės pažeidimų, dėl kurių reikėtų panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, taip pat ir teismo nutartis, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai sprendime, paliktini nepakeisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priešingai šaliai, t. y. atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus dokumentus, atsakovės prašomas priteisti išlaidas sudaro advokatui sumokėta 1 185,80 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 4,03 Eur už įsigytus ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliacinės instancijos teismui atsisakius priimti minėtą įrodymą, jo gavimo išlaidos atsakovei nepriteistinos. Išlaidos už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokias teisines paslaugas dydžio, todėl, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteistinos visa apimtimi, t. y. 1 185,80 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ (juridinio asmens kodas 132138957) 1 185,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės Birštono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188750166) naudai.
Teisėjai Antanas Rudzinskas
Jūratė Varanauskaitė
Vigintas Višinskis