Civilinė byla Nr. 2A-2988-560/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09366-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

11.9.10.7.; 114.11.; 121.18

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „EKO TARNYBA apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui UAB „EKO TARNYBA“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Z. pateikė ieškinį teismui, prašydamas:

1) panaikinti UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-12 įsakymą Nr. 2013-02-12 „Dėl A. Z. papeikimo“;

2) panaikinti UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-13 įsakymą;

3) panaikinti UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-18 įsakymą „Dėl A. Z. papeikimo“;

4) panaikinti UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-21 įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“;

5) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu;

6) nutraukti ieškovo darbo sutartį teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

7) priteisti iš atsakovo „UAB EKO TARNYBA“ ieškovo naudai jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2013-02-22 iki 2013-03-06 – 679,05 Lt;

8) priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 3 138,72 Lt, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2011-11-02 pradėjo dirbti UAB „EKO TARNYBA“ gamybos vadovu, tačiau nebuvo pasirašytinai supažindintas su vidaus darbo taisyklėmis, pareigybės instrukcija, pareigybės nuostatomis. Nurodė, kad buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau atsakovas iki 2013-02-11 nereikalavo privalomojo sveikatos patikrinimo. Darbo sutartyje buvo nustatytas 2 336,30 Lt darbo užmokestis, kuris nuo 2011-11-30 buvo sumažintas, o ieškovas su sumažinimu sutiko, kadangi atsakovas sudarė su juo automobilio nuomos sutartį Nr. 2011-12-01 dėl ieškovui priklausančio automobilio, kuria nustatytas automobilio nuomos mokestis – 710 Lt per mėnesį. Paaiškino, kad ieškovas nuo įsidarbinimo dienos neturėjo iš darbdavio (atsakovo) jokių neigiamų pastabų dėl savo darbo ir atliekamų pareigų kokybės. Pažymėjo, jog nuo 2013-01-21 iki 2013-02-08 buvo nedarbingumo atostogose. Ligos metu gavo atsakovo 2013-01-22 pranešimą, kad nuo 2013-02-22 atsakovas nutraukia ieškovui priklausančio automobilio nuomos sutartį. Nurodė, kad ligos metu atsakovas jam išjungė išduotą tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną. Paaiškino, jog 2013-02-11 jam po ligos sugrįžus į darbą, atsakovas pareiškė, kad ieškovas yra nereikalingas, ir buvo pateiktas žodinis pasiūlymas parašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. Be to, sugrįžęs į darbą, savo darbo vietoje sutiko kitą asmenį, kuris pareiškė, jog eina ieškovo pareigas. Taigi po sugrįžimo į darbą ieškovui buvo sudarytos nepalankios darbo sąlygos. Nurodė, kad 2013-02-11 atsakovas pateikė ieškovui raštą, nurodydamas, jog ieškovas iki 2013-02-11 pateiktų ataskaitą už 2013 m. sausio mėn. pagal gamybos vadovo pareiginių nuostatų 3.2 p. Ieškovas paaiškino, kad jokių pareiginių nuostatų nepasirašinėjo. Tą pačią dieną, t. y. 2013-02-11, atsakovas gavo darbdavio raštą „Įpareigojimas patikrinti sveikatą“, kuriame atsakovas įpareigojo ieškovą iki 2013-02-13 pateikti medicininę knygelę, kurią ieškovas pateikė tą pačią dieną, t. y. 2013-02-11. 2013-02-11 atsakovas pateikė ieškovui raštą „Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo reikalavo iš ieškovo iki 2012-02-14 pateikti informaciją dėl to, kad 2012-12-18 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrajame PK buvo registruotas atsakovo pareiškimas dėl atsakovui priklausančio turto vagystės. Tą pačią dieną atsakovas pateikė ieškovui raštą „Raginimas pasiaiškinti raštu“, kuriame nurodė, jog ieškovas pažeidė vidaus darbo tvarkos taisykles, o būtent atsakovo 2012-10-02 įsakymą „Dėl UAB „EKO TARNYBA“ darbuotojų”, kadangi 2012-02-11 ieškovas nuolat kalbėjo savo asmeniniu telefonu. Tą pačią dieną ieškovas pateikė atsakovui pasiaiškinimą, jog 2013-02-11 naudojo savo asmeninį telefoną darbo reikalais, siekdamas gauti ataskaitai reikalingus duomenis, kadangi ligos metu jo tarnybinis telefonas buvo išjungtas. 2013-02-13 ieškovas gavo dar vieną atsakovo įsakymą, kuriuo jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl žaliavų kokybės, tačiau atsakovas prieš skirdamas drausminę nuobaudą nepateikė reikalavimo pasiaiškinti. Nurodė, kad ieškovas 2013-02-14 pateikė atsakovui tarnybinį pranešimą, kuriame pranešė, jog du įmonės darbuotojai G. K. ir L. Ž. galimai darbo metu yra apsvaigę nuo alkoholio. 2013-02-15 ieškovas gavo tris atsakovo raštus dėl raginimų pasiaiškinti, tačiau, ieškovo nuomone, tai buvo tik darbuotojų kerštas už tai, jog ieškovas pateikė atsakovui tarnybinį pranešimą apie galimą jų neblaivumą darbo metu. Paaiškino, jog 2013-02-15 gavo iš atsakovo dar vieną raginimą pasiaiškinti raštu dėl 2013-02-14 išrūšiuotų ir supresuotų žaliavų kiekio. Buvo nustatytas terminas pasiaiškinimui pateikti iki 2013-02-18, tačiau ieškovas jo pateikti nespėjo. 2013-02-20 ieškovas gavo atsakovo raginimą pasiaiškinti dėl to, jog ieškovas atsisakė įmonės darbuotojui V. A. pateikti nurodymus „ką dakrauti“ į atvažiavusį automobilį. Nurodė, jog ieškovas apie krovinį nebuvo informuotas, todėl patarė darbuotojui kreiptis į administraciją. 2013-02-21 ieškovas gavo atsakovo įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kurio pagrindu atsakovas atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d.1 p. nuo 2013-02-21. Mano, jog minėtas įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi įsakyme atsakovas vadovaujasi 2013-02-12, 2013-02-13 ir 2013-02-18 įsakymais, kurie taip pat, ieškovo nuomone, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad atleidžiant ieškovą iš darbo, su juo nebuvo atsiskaityta, todėl atsakovas pažeidė DK 141 str. ir 206 str. reikalavimus.

Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškovo ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui 2013-02-12, 2013-02-13, 2013-02-18 UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus įsakymais paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai, bei 2013-02-21 atsakovo įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, yra teisėtos ir pagrįstos. Nurodė, kad ieškovas buvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, įsakymais dėl darbo drausmės, ieškovo pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2012-04-25, tačiau ieškovas juos atsisakė pasirašyti, paprašęs daugiau laiko susipažinimui, o vėliau pasirašytų nuostatų darbdaviui neįteikė. Paaiškino, kad ieškovas tinkamai nevykdė darbo funkcijų, todėl pareikalavo, kad jis pateiktų pasiaiškinimus dėl atitinkamų pažeidimų. Nurodė, kad atsakovo patvirtintų gamybos vadovo pareiginių nuostatų 3.2 p. numatyta, jog gamybos vadovas kiekvieną dieną bei mėnesio gale teikia atsakovo direktoriui ataskaitą apie sandėlyje esančius bei supresuotus antrinių žaliavų kiekius. Ieškovo susipažinimo su pareiginiais nuostatais faktą, atsakovo nuomone, patvirtina 2013-02-11 ieškovo pateiktas pasiaiškinimas. Atsakovas nurodė, jog ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui sveikatos būklę patvirtinančio dokumento, todėl atsakovas 2013-02-11 raštu ir pareikalavo jį pateikti. 2013-02-12 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, kadangi ieškovas pažeidė darbovietės vidaus tvarkos taisykles – 2012-10-02 įsakymą „Dėl UAB „EKO TARNYBA“ darbuotojų“, o būtent – darbo metu kalbėjo asmeniniu telefonu. Pažymėjo, jog įsakymas buvo pakabintas viešai patalpose, kuriuose dirbo ieškovas. Antra drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta 2013-02-13 už tai, jog jis po 2013-02-11 raginimo pasiaiškinti dėl darbo pareigų neatlikimo ir toliau nekontroliavo antrinių žaliavų kokybės, o atsakovas gavo dviejų pagrindinių pirkėjų nusiskundimus dėl antrinių žaliavų rūšiavimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovui 2013-02-15 buvo įteikti raginimai pasiaiškinti dėl to, jog jis atsisakė pateikti nurodymus, kokias antrines žaliavas darbuotojui toliau presuoti, kur išpilti atvežtą krovinį, kaip gaminti mix plėvelę, buvo supresuotas ir išrūšiuotas antrinių žaliavų kiekis, kuris buvo žymiai mažesnis nei nustatytas per 2013-02-14 gamybinį susirinkimą. Ieškovui nepateikus pasiaiškinimų, jam 2013-02-18 buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovui 2013-02-20 buvo įteiktas reikalavimas dėl pasiaiškinimo pateikimo, nes ieškovas atsisakė organizuoti antrinių žaliavų rūšiavimo ir presavimo darbus, atsisakė darbuotojui pateikti nurodymus. 2013-02-21 pateiktame pasiaiškinime nebuvo nurodyta, kodėl ieškovas neatliko savo pareigų. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ir toliau pažeidinėjo darbo pareigas, bei į tai, jog ieškovui per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirtos trys drausminės nuobaudos – papeikimai, priėmė įsakymą, kuriame nurodė, jog, vadovaujantis DK 237 str. 1 d. 3 p., ieškovas yra atleidžiamas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nuo 2013-02-21. Nurodė, kad su atleistu darbuotoju buvo tinkamai atsiskaityta darbo santykių nutraukimo dieną bei pridėjo tai patvirtinančią banko pavedimo kopiją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus mieto apylinkės teismas 2013-05-27 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino – pripažino 2011-11-02 darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo UAB „EKO TARNYBA“ 3 138,72 Lt neįskaitant mokesčių išeitinę išmoką, 679,05 Lt už priverstinės pravaikštos laiką bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti argumentai dėl negalėjimo pasinaudoti tarnybiniu automobiliu ir asmeninio telefono naudojimo yra prieštaraujantys tarpusavyje, nes policijos pareigūnai nenustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimo, be to, automobilis buvo užstatytas 2013-02-13, t. y. vėlesnę dieną nei prašyta pasiaiškinti ar skirta drausminė nuobauda, tačiau, kita vertus, atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog ieškovas negalėjo gauti duomenų ataskaitai telefoninio ryšio pagalba, o tai, kad įprastai ieškovas vykdavo automobiliu, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas neskambino telefonu, vykdydamas darbo funkcijas. Nurodė, kad šalys nėra konkrečiai susitarusios, kokiu būdu turi būti gaunami duomenys, o tai, kad ieškovui buvo skirtas tarnybinis telefonas, įrodo, jog yra pripažįstamas faktas, kad jis buvo būtinas darbo pareigų atlikimui, tačiau tą dieną, kai buvo skambinta asmeniniu telefonu, jis ieškovui nebuvo suteiktas. Be to, atsakovas nepaneigė ieškovo paaiškinimų, kad jam 2013-02-11 skambino atsakovo darbuotojai į asmeninį telefoną, t. y. buvo sprendžiami darbo klausimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovas paskyrė drausminę nuobaudą nesant pagrindo teisinei atsakomybei kilti, todėl panaikino UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-12 įsakymą Nr. 2013-02-12 „Dėl A. Z. papeikimo“. Teismas nurodė, kad UAB „EKO TARNYBA“ 2013-02-13 įsakyme nėra nurodyta, kokių nurodymų ieškovas nevykdė. Pažymėjo, kad atsakovas patvirtino aplinkybę, jog 2013-02-11 vietoj ieškovo dirbo kitas asmuo, todėl natūralu, kad, negavus kitų pavedimų, ieškovas tiesiog neturėjo kaip vykdyti darbo pareigas. Teismas, įvertinęs į bylą pateikto garso įrašo padarymo aplinkybes ir vietą, sprendė, jog garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas 2013-02-11 dėl savo kaltės atsisakė vykdyti direktoriaus nurodymus, neatliko gamybos vadovo darbo pareigų. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas atsisakė pasirašyti pareiginius nuostatus, nesudaro pagrindo jo teisinei atsakomybei kilti, o byloje nustatyta, jog UAB „EKO TARNYBA“ gamybos vadovo pareiginiai nuostatai buvo parengti po pusmečio nuo ieškovo darbo pradžios. Pažymėjo, kad į bylą yra pateikta tik UAB „EKO TARNYBA“ 2013-02-18 pretenzija, kurioje nurodyta , jog 2013 m. vasario 11, 12, 13, 15, 18 dienomis iš UAB „EKO TARNYBA“ buvo nupirktos iš dalies brokuotos popieriaus ir kartono pakuotės atliekos, o tai reiškia, kad pretenzija buvo gauta vėliau, nei paskirta drausminė nuobauda. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovui iki 2013-02-14 nebuvo leidžiama vykdyti įprasto darbo, t. y. tik 2013-02-14 įsakymu ieškovui buvo pavesta užtikrinti nepertraukiamą sandėlio darbą ir atlikti iki tol vykdytas pareigas. Byloje pateikti įsakymai patvirtina, kad iki 2013-02-14 atsakovas duodavo ieškovui konkrečius nurodymus dėl darbo, o pavedimo dėl parduodamos žaliavos kokybės kontrolės nebuvo, todėl nagrinėjamoje byloje nenustačius teisinio pagrindo, leidusio spręsti, jog ieškovas padarė nurodomą darbo drausmės pažeidimą, teismas panaikino UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-13 įsakymu A. Z. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Be to, teismas sprendė, kad atsakovas piktnaudžiauja jam suteikta teise, naudodamasis subordinacijos santykiais, ir neatsikirto, kad nurodymas – daryti kaip visada, neatitiktų įprasto poreikio, o į bylą nėra pateikti įrodymai, kad atsakovas gavo ypatingą užsakymą ar administracijos vadovas įpareigojo ieškovą dėl kitokios plėvelės gamybos. Taigi teismas, įvertinęs, kad į bylą nėra pateikti duomenys dėl darbo eigos 2013-02-15 sutrikimo, nuostolių atsiradimo, atsižvelgdamas, jog darbdavio įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nebuvo nurodytas konkretus teisinis ir faktinis jos skyrimo pagrindas, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, todėl panaikino ir UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-18 įsakymu Nr. 2013-02-18 A. Z. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Taip pat teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas nevykdė iki 2013-02-11 vykdytų darbo funkcijų ne dėl savo kaltės, o todėl, kad jam nebuvo sudarytos įprastos darbo sąlygos ir tinkama darbinė aplinka. Pažymėjo, kad darbdaviui draudžiama piktnaudžiauti teise, būtent jam keliama pareiga teisingai įforminti darbo santykius, tiksliai nurodyti darbo pareigas, reikalauti vykdyti darbo funkcijas, kurios yra realios. Teismas nurodė, kad panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymo sąlygos, todėl darbuotojo atleidimą iš darbo šiuo pagrindu pripažintino neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas. Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė 2013-02-21 įsakymo pagrįstumo, todėl panaikino UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-31 įsakymu Nr. 2013-02-21 A. Z. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, ir, vadovaujantis DK 300 str. 4 d., atleidimą iš darbo pripažintino neteisėtu. Nurodė, kad UAB „EKO TARNYBA“ ieškovas dirbo nuo 2011-11-02, t. y. daugiau kaip 2 mėnesius, todėl jo naudai iš atsakovo priteisė dviejų mėnesių išeitinę išmoką – 3 138,72 Lt neįskaitant mokesčių. Konstatavo, kad priverstinės pravaikštos laikas yra 9 darbo dienos, todėl ieškovui priteista už šį laikotarpį 679,05 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „EKO TARNYBA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas byloje neįvertino liudytojų parodymų, kurie įrodo, jog ieškovas iki nedarbingumo laikotarpio atlikdavo savo darbo pareigas, vadovavo gamybos procesui, suteikdavo darbuotojams technines priemones, tačiau grįžęs į darbą po ligos gamybos vadovo pareigų nebeatliko. Nurodė, kad teismas nevertino, jog ieškovo paaiškinimai dėl naudojimosi telefonu ir ataskaitos rengimo teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose skiriasi. Pabrėžė, jog duomenys ataskaitai nėra ir negali būti renkami mobiliuoju telefonu skambinant įmonės darbuotojams, nes reikalinga surinkti įvairius dokumentus, pvz. važtaraščius, atliekų svėrimo aktus, kurie yra laikomi UAB „Maxima“ ofiso patalpose ir pagal kuriuos yra sisteminama informacija. Pažymėjo, kad ieškovas, naudodamasis mobiliuoju telefonu, siekdamas gauti informaciją ataskaitai, skambino darbuotojams, tačiau šie neturi teisės susipažinti su minėta informacija. Nurodė, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu draudžiamas dėl to, kad nebūtų į telefoną perkeliama konfidenciali informacija. Pažymėjo, kad įmonės direktoriaus įsakymas dėl darbuotojų buvo pakabintas visiems matomoje vietoje. Be to, jei ieškovui kilo būtinybė pasinaudoti mobiliuoju telefonu, tačiau jis tokios galimybės neturėjo dėl to, kad tarnybinis telefonas buvo išjungtas, ieškovas privalėjo apie tai informuoti atsakovą, o ne savavališkai naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu. Nurodė, kad ieškovas ataskaitos, kurią turėjo parengti, nepateikė atsakovui iki atleidimo dienos, o tai įrodo jo pareigų nevykdymą. Nurodė, kad faktas, jog ieškovas nevykdė savo pareigų, sukėlė atsakovui žalą, kurią įrodo į bylą pateikta UAB „Ecso“ pretenzija atsakovui. Brokas atsirado būtent tomis dienomis, kai ieškovas vadovavo ir turėjo užtikrinti tinkamą antrinių žaliavų rūšiavimą. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovui konkretūs nurodymai buvo duodami ir todėl, kad jam sugrįžus į darbą jis nebevykdė darbo funkcijų, tačiau tai nepaneigia jo privalomumo laikytis pareiginiuose nuostatose numatytų taisyklių. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog duomenys apie pretenzijas gauti vėliau nei paskirta drausminė nuobauda, nes pažeidimas buvo tęstinis, jis tęsėsi dar prieš skiriant drausminę nuobaudą. Pažymėjo, kad ieškovas nevykdo darbinių funkcijų, nenurodydamas liudytojai J. B. kaip gaminti plėvelę, nes anksčiau ieškovas tai nurodydavo nuolat. Be to, ieškovui nevykdant savo pareigų, jas turėjo vykdyti pats direktorius, kadangi kitaip būtų sustojusi gamyba. Nurodė, kad ieškovas žinojo savo darbo funkcijas, dalyvaudavo susirinkimuose, tačiau piktybiškai atsisakė pasirašyti susirinkimų protokolus. Teismo argumentai, kad, viena vertus, ieškovas dirbo pagal atsakovo direktoriaus pavedimus, tačiau, kita vertus, atsakovo direktorius pavedimų ieškovui nedavė, yra prieštaraujantys tarpusavyje. Nurodė, kad teismas neįvertino įrodymų viseto ir to fakto, kad ieškovo pareigos buvo vadovaujančios, todėl net menkiausi pažeidimai sudaro sąlygą prarasti pasitikėjimą. Nurodė, kad į bylą pateiktas įrašas nėra leistina įrodinėjimo priemonė, nes įrašas padarytas slapta, provokuojant atsakovo direktorių, todėl juo teismas remtis negalėjo. Tačiau, net jei teismas nuspręstų, kad ši įrodinėjimo priemonė yra leistina, tai tik patvirtintų ne atsakovo, o ieškovo piktnaudžiavimą savo teisėmis. Pažymėjo, kad skundžiamame teismo sprendime padaryta klaida, nes nurodyta, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo daugiau nei 2 mėnesius, nors jis dirbo daugiau nei 1 metus. Be to, nesupranta, kodėl išeitinė 3 138,72 Lt išmoka skaičiuojama neįskaitant mokesčių, nors paprastai priteisiamos sumos nurodomos neatskaičius mokesčių.

Ieškovas A. Z. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad remtis liudytojų parodymais sprendžiant klausimą dėl 2013-02-12 įsakymu paskirtos nuobaudos pagrįstumo nėra pagrindo. Pažymėjo, kad jo teiginiai dėl naudojimosi telefonu ir ataskaitos rengimo nėra prieštaringi, priešingai, ieškovas remiasi tais pačiais faktais, nurodytais tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu. Nurodė, kad ieškovas nebuvo supažindintas su tvarka, jog asmeniniu telefonu darbo metu naudotis negalima. Juo labiau, kad pats darbdavys, jo administracija jam skambino į asmeninį telefoną. Viešai pakabinto įsakymo ieškovas nematė. Pažymėjo, kad informuoti atsakovo direktorių apie galimybės atlikti darbinius skambučius nebuvimą negalėjo, nes šis su ieškovu po jo grįžimo į darbą nebendravo bei įsakė sudėtingą ataskaitą parengti per neįmanomai trumpą laiką. Faktas, jos ataskaitos ieškovas atsakovui nepateikė iki paskutinės darbo dienos, nereikšmingas, nes ieškovo funkcijas jau vykdė kitas naujai priimtas darbuotojas. Pažymėjo, kad 2013-02-11 raginime nurodyta, jog ieškovas pažeidė darbdavio 2012-10-02 įsakymą „Dėl UAB „EKO TARNYBA“ darbuotojų“, kurio jis nėra pasirašęs. Mano, kad atsakovas piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, nes per neįmanomai trumpą laiką pavedė parengti ataskaitą, o nesinaudojant asmeniniu telefonu ši galimybė apskritai neegzistuotų. 2013-02-11 teismui pateiktame raginime jau neminima apie telefonų naudojimą darbo metu, tai įrodo, kad atsakovas neatidžiai ir netinkamai įformina dokumentus. Be to, 2013-02-12 įsakyme „Dėl A. Z. papeikimo“ nėra nurodyta, kokias konkrečiai taisykles ir nuostatas ieškovas pažeidė. Pažymėjo, kad kiekvieną dieną iš direktoriaus gaudavo nurodymus, jai vadovaudamasis atlikdavo pavestus darbus, o po ligos jam jokie nurodymai nebuvo duodami, dėl to ieškovas nežinojo, ką daryti toliau. Nurodė, kad vykdyti kitų darbų, kurių ieškovas, atsakovo teigimu, nevykdė, tokių kaip darbas su krautuvu, katilo priežiūra, ieškovas neturėjo teisės, nes tam reikalingas kvalifikacijos pažymėjimas. 2013-02-18 įsakymas naikintinas ne tik dėl to, kad yra neaiškiai ir netinkamai sudarytas, bet ir todėl, kad raginimuose pasiaiškinti raštu nebuvo nustatytas terminas pasiaiškinimui pateikti. Atkreipė dėmesį, kad UAB „EKO TARNYBA“ ir UAB „Esco“, pateikusios atsakovui pretenziją, direktorius yra tas pats asmuo. Mano, kad į bylą pateiktas garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, nes įrašas darytas ne privačiame vakarėlyje, o darbo vietoje ir tik dėl tyčia sudaromų nepakenčiamų darbo sąlygų, be to, atsakovas nebuvo provokuojamas pateikti ieškovui naudingus atsakymus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei DK materialines teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011-11-02 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas gamybos vadovo pareigoms. Sutartas darbo užmokestis – 2 336,30 Lt. 2011-10-30 atsakovas ieškovui pasiūlė nuo 2011-11-30 mokėti mažesnį darbo užmokestį, t. y. 1 514,38 Lt, su kuriuo ieškovas sutiko. Ieškovas nuo 2013-01-21 iki 2013-02-08 buvo nedarbingumo atostogose. 2013-02-11 grįžusiam į darbą ieškovui atsakovas įteikė prašymą dėl ataskaitos iki 2013-02-11 17.00 val. pateikimo apie sandėlyje esančius bei supresuotus antrinių žaliavų kiekius už sausio mėnesį. Ieškovas 2013-02-11 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tik grįžo po ligos į darbą ir todėl neturi fizinių galimybių bei informacijos apie gamybinius rodiklius, kad galėtų pateikti prašomą ataskaitą per tokį trumpą laiką. Taip pat tą pačią dieną ieškovas buvo įpareigotas iki 2013-02-13 pateikti medicininę knygelę bei paaiškinimą dėl atvežamo kuro. Šį įsipareigojimą ieškovas įvykdė tą pačią dieną, t. y. 2013-02-11 pateikė medicininę knygelę ir 2013-02-11 paaiškinime nurodė, jog atvykęs į darbą 2012-12-26 apie 16 val. aptiko kuro vagystę, todėl raštiškai apie tai informavo direktorių. UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-12 įsakymu Nr. 2013-02-12 „Dėl A. Z. papeikimo“ ieškovui buvo paskirtas papeikimas už naudojimąsi asmeniniu telefonu darbo metu. UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-13 įsakymu ieškovui buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – papeikimas dėl to, jog ieškovas atsisakė vykdyti direktoriaus nurodymus, neatliko gamybos vadovo darbo pareigų, taip pat atsisakė pasirašyti pareiginius nuostatus, antrinių žaliavų rūšiavimo kokybė buvo prasta. UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-18 įsakymu Nr. 2013-02-18 ieškovui buvo paskirta trečia drausminė nuobauda – papeikimas. UAB „EKO TARNYBA“ direktorius 2013-02-21 priėmė įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 2013-02-21, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad 2013-02-12, 2013-02-13 ir 2013-02-18 įsakymais ieškovui buvo skirtos drausminės nuobaudos – trys papeikimai, bei į tai, kad ieškovas atsisako tęsti darbą, nereaguoja į atsakovo darbuotojų prašymus suteikti informaciją dėl antrinių žaliavų rūšiavimo ir tolimesnio darbo, vadovaujantis DK 237 str. 1 d. 3 p., ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nuo 2013-02-21.

Dėl drausminių nuobaudų – papeikimų panaikinimo

DK 234 str. nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Neteisėtais darbuotojo veiksmais yra pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose numatytoms taisyklėms. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas nagrinėjamu atveju pažeidė darbo drausmę bei nevykdė ar netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, dėl to 2013-02-12 įsakymu Nr. 2013-02-12 „Dėl A. Z. papeikimo“, UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-13 įsakymu ir UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-18 įsakymu Nr. 2013-02-18 ieškovui drausminės nuobaudos – papeikimai ieškovui paskirtos nepagrįstai.

Kaip minėta, 2013-02-12 atsakovo įsakymu Nr. 2013-02-12 „Dėl A. Z. papeikimo“ ieškovui A. Z. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Įsakyme nurodyta, kad darbo metu buvo kalbama asmeniniu mobiliuoju telefonu, darbo reikalai juo negalėjo būti derinami, kadangi darbuotojams neleidžiama perkelti konfidencialios informacijos, t. y. kontaktų, į savo asmeninius telefonus ar kitas informacijos laikmenas, dėl to, atsižvelgiant į tai, kad toks darbuotojo elgesys kartojasi, A. Z. skiriamas papeikimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad tai, jog įprastai ieškovas, prieš rengdamas atitinkamas ataskaitas, vykdavo automobiliu į UAB „Maxima“ atsiimti reikalingų dokumentų, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas neskambino telefonu vykdydamas darbo funkcijas, o šalys nebuvo sutarusios, kokiu būdu turi būti gauti duomenys. Apeliacinio skundo argumentai, kad telefonu informacija ataskaitai parengti negalėjo būti gauta, kadangi šiai ataskaitai parengti reikalinga surinkti rašytinius dokumentus iš UAB „Maxima“, nagrinėjamu atveju neįrodo fakto, jog apskritai jokie tam tikri reikalingi duomenys negalėjo būti gauti telefonu. Be to, apelianto argumentas, kad ieškovas privalėjo informuoti atsakovo direktorių apie būtinybę atlikti telefoninį skambutį, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovui darbo funkcijoms atlikti buvo suteiktas tarnybinis telefonas, o tai patvirtina faktą, jog ieškovo darbo funkcijoms vykdyti jis buvo reikalingas, tačiau minėtas telefonas ieškovo ataskaitos rengimo ir drausminės nuobaudos – papeikimo paskyrimo metu neveikė. Šį faktą atsakovo direktorius žinojo, tai reiškia žinojo ir tai, kad ieškovas esant reikalui negalės įvykdyti tam tikrų funkcijų, kurioms atlikti telefoninis ryšys yra reikalingas. Be to, atsakovas teigė, jog atsakovo direktoriaus įsakymas, kuriame numatytas draudimas naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu, buvo pakabintas viešai matomoje vietoje, tačiau, bylos duomenimis, su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas nebuvo, o ieškovas teigė, kad tokio įsakymo nėra matęs. Svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovas, teigdamas, kad naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu ir kitomis informacijos laikmenomis darbo metu draudžiama, nepaneigė fakto, jog ieškovui į jo asmeninį telefoną skambino atsakovo darbuotojai ir tokiu būdu buvo sprendžiami darbo klausimai. Dėl to, kas aukščiau išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nagrinėjamu atveju padarė darbo drausmės pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo 2013-02-12 įsakymą Nr. 2013-02-12 „Dėl A. Z. papeikimo“.

UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-13 įsakymu ieškovui buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – papeikimas dėl to, jog ieškovas atsisakė vykdyti direktoriaus nurodymus, neatliko gamybos vadovo darbo pareigų, taip pat atsisakė pasirašyti pareiginius nuostatus, antrinių žaliavų rūšiavimo kokybė buvo prasta. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame teismo sprendime, minėtame įsakyme nėra nurodyta, kokių nurodymų ieškovas nevykdė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kilus ginčui teisme, būtent darbdavys turi įrodyti darbo drausmės pažeidimo faktą, darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra paneigtas ieškovo nurodytas faktas, kad jam grįžus po ligos, į jo pareigas jau buvo priimtas naujas darbuotojas, o atsakovas neįrodė, kad ieškovas dėl savo kaltės atsisakė vykdyti direktoriaus nurodymus. Liudytojų parodymai, jog ieškovas dvi savaites faktiškai nedirbo, neįrodo, jog ieškovas nevykdė tam tikrų konkrečiai jam pavestų pareigų, nes byloje nėra paneigtas faktas, jog atsakovo atstovas ieškovui duodavo konkrečius nurodymus dėl darbo, o faktas, jog ieškovas atsisakė pasirašyti pareiginius nuostatus, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, nesudaro pagrindo jo teisinei atsakomybei kilti. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jis patyrė žalą dėl tiesioginių ieškovo darbo pareigų nevykdymo, juo labiau, įvertinant ir tą faktą, kad, kaip nurodė ieškovas, UAB „EKO TARNYBA“ ir UAB „Esco“, pateikusio atsakovui pretenziją, direktorius yra tas pats asmuo. Be to, nagrinėjamu atveju nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad į bylą pateiktas įrašas nėra leistina įrodinėjimo priemonė, todėl teismas juo vadovautis negalėjo. Pagal kasacinio teismo praktiką apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nėra pagrindo spręsti, kad byloje pateikti garso įrašai negali būti įrodinėjimo priemonės, nes atsakovas neneigė pokalbių su ieškovu fakto, teismo posėdyje turėjo galimybę teikti dėl jų paaiškinimus, o pokalbių metu atsakovas nebuvo provokuojamas pateikti ieškovui naudingus atsakymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011). Taigi ir šiuo atveju teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo pripažinti ieškovą padarius darbo drausmės pažeidimus.

Tas pats pasakytina ir apie UAB „EKO TARNYBA“ direktoriaus 2013-02-18 įsakymu Nr. 2013-02-18 ieškovui paskirtą trečią drausminę nuobaudą – papeikimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas iki 2013-02-18 nei į vieną raginimą pasiaiškinimo nepateikė bei toliau piktybiškai neatlieka savo pareigų. Minėtame įsakyme taip pat nėra nurodyta, kokių konkrečiai reikalavimų neįvykdė ieškovas ir kokias darbo drausmės nuostatas jis pažeidė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ir skundžiamas atsakovo direktoriaus 2013-02-18 įsakymas pagrįstai pripažintas neteisėtu bei naikintas. Apeliaciniame skunde išdėstyti kiti apelianto teiginiai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo pagrįstos ir teisėtos išvados.

Pažymėtina, kad pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taigi, atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatuotina, jog atsakovas neįrodė ieškovo darbo drausmės pažeidimų fakto nagrinėjamu atveju, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo panaikinimo

DK 136 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Konstatavus, kad ankstesnės drausminės nuobaudos – papeikimai buvo paskirti neteisėtai, ir jas panaikinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. yra neteisėtas, nes nėra vieno iš juridinio fakto (t. y. ankstesnių galiojančių drausminių nuobaudų) nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu. Kartu pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog, esant šioms aplinkybėms, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių.

Dėl priteistinos išeitinės išmokos dydžio

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime padaryta klaida, nes nurodyta, jog ieškovas atsakovo įmonėje dirbo daugiau nei 2 mėnesius, nors jis dirbo daugiau nei 1 metus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo atsakovo teiginiu ir vertina šį nurodymą kaip rašymo apsirikimą, kuris nekeičia sprendimo esmės, nes, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo daugiau nei 2 mėnesius, tačiau tinkamai pritaikė DK 140 str. 1 d. 2 p., reglamentuojantį dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimą, jei darbuotojas toje darbovietėje turi nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių nepertraukiamąjį stažą.

Taip pat nagrinėjamu atveju atsakovas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos dviejų mėnesių išeitinės išmokos sumos dydžio, t. y. 3 138,72 Lt, tačiau nesupranta, kodėl išeitinė 3 138,72 Lt išmoka skaičiuojama neįskaitant mokesčių, nors paprastai priteisiamos sumos nurodomos neatskaičius mokesčių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka ir su šiuo apelianto argumentu, tačiau tai nagrinėjamu atveju taip pat laiko rašymo apsirikimu, nes priteista 3 138,72 Lt dydžio išeitinė išmoka paskaičiuota pagal vidutinį ieškovo darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Bylos duomenimis, vidutinis ieškovo darbo užmokestis atsakovo įmonėje neatskaičius mokesčių buvo 1 569,36 Lt (t. 1, b. l. 52, 115), taigi dviejų mėnesių išeitinė išmoka sudaro būtent 3 138,72 Lt. Šis rašymo apsirikimas buvo pakartotas ir sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra esminis pažeidimas, dėl kurio teismo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, tačiau, teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas patikslinti teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nustatant, kad sprendimu buvo priteista 3 138,72 Lt suma neatskaičius mokesčių.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „EKO TARNYBA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apelianto prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, o, remiantis 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 500 Lt išlaidų, todėl ši suma priteistina iš atsakovo UAB „EKO TARNYBA“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a :             

Atsakovo UAB „EKO TARNYBA“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo motyvuojamąją bei rezoliucinę dalis, nustatant, kad sprendimu buvo priteista 3 138,72 Lt dydžio išeitinė išmoka neatskaičius mokesčių.

Priteisti iš atsakovo UAB „EKO TARNYBA“ ieškovo A. Z. naudai 1 500 Lt išlaidų teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Teisėjai                                                                   Laima Gerasičkinienė

                                                                                 Dalia Kačinskienė

Kolegijos pirmininkas                                                     Dainius Rinkevičius