Byla Nr. 1S-1136-290/2016

Proceso Nr. 1-01-1-71371-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės–suėmimo terminas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, kankindami, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent:
1. M. M. veikdamas bendrininkų grupėje su L. V., G. Z., S. L., L. T., turėdamas tikslą neteisėtai atimti žmogui laisvę ir tuo tikslu jis su S. L., 2015 m. gruodžio 28 d., apie 20 val., telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė su R. J. susitikti (duomenys neskelbtini), pažadėjus neva atiduoti skolą už išsimokėtinai iš R. J. įsigytą automobilį, po ko, M. M., kartu su L. T., L. V. ir G. Z., pastarosios vairuojamu automobiliu „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 29 d. apie 03:00 val., atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur M. M. bendrais veiksmais su L. T. ir L. V., panaudodami fizinį smurtą – jėga sugriebė R. J. už rankų ir kojų, prievarta įstūmė ją į automobilio „Lincoln Navigtor“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, kur L. V., M. M. ir L. T. sudavė daugybę smūgių R. J. į įvairias kūno vietas ir taip atėmė galimybę R. J. laisvai pasirinkti savo buvimo vietą, prieš jos valią. G. Z. vairuojamu automobiliu nuvežė R. J. į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, kur jos atžvilgiu naudodami fizinį smurtą – suduodami daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, laikydami surištą, pralaikė R. J. iki 2015 m. gruodžio 29 d. 6 val. ryto. Taip M. M. veikdamas bendrininkų grupėje su L. T., L. V., S. L., G. Z., neteisėtai, panaudodami fizinį smurtą atėmė laisvę R. J., šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad po to, kai 2015 m. gruodžio 29 d., apie 03:00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. V., S. L., G. Z., L. T. ir panaudodamas fizinį smurtą neteisėtai atėmė laisvę R. J. ir ją automobiliu „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, M. M., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupėje su L. V., S. L., L. T., tyčia, bendrais veiksmais siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą – apgaulės būdu iš nukentėjusiosios R. J. pasisavinto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktą, laikotarpyje nuo 03:55 val. iki 06:00 val., kankindami R. J. – surišę R. J. rankas ir pakabinę ją ant garažo lubose įtvirtinto kablio, sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių kojomis, rankų kumščiais, medine lazda bei metaliniu vamzdžiu R. J. į įvairias kūno sritis, apipildami nukentėjusiąją vandeniu, girdydami alkoholiu, tampydami ją už plaukų, suduodami stikliniu indu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, durdami ne mažiau kaip vieną kartą peiliu į kojos sritį, šiais bendrais veiksmais padarė jai kraujosruvas, nubrozdinimus, apatinės lūpos žaizdas, kaklo, liemens, viršutinių, apatinių galūnių kraujosruvas, nubrozdinimus, apatinės lūpos durtinę žaizdą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat padarė dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinio krašto lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo siekė priversti nukentėjusiąją R. J. nerašyti pareiškimo dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldymo apgaulės būdu fakto. Tokiu būdu M. M., veikdamas su L. T., L. V., S. L., bendrais veiksmais, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą ir kankindami padarė nukentėjusiajai R. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktuose.
2. Kaltinamasis M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2015 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas trims mėnesiams. 2016 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi M. M. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas dviem mėnesiams. 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pratęsta vienam mėnesiui, o 2016 m. birželio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi M. M. kardomoji priemonė-suėmimas pratęsta dar dviem mėnesiams.
3. Kauno apylinkės teismo teisėjo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi kaltinamajam M. M. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.
4. Kaltinamasis M. M. skundžia šią Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartį, prašo ją panaikinti, panaikinti pačią griežčiausią kardomąją priemonę-suėmimą ir skirti švelnesnę.
1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jau penktą kartą buvo patenkintas prokuroro prašymas pratęsti jam kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgiant į tai, kad kaltinimai nuo jo sulaikymo pasikeitė, sušvelnėjo. Jo manymu, išnyko ir suėmimo pagrindai. Nurodo, kad 2015 m. gruodžio 29 d. jis buvo sulaikytas ir paskirta griežčiausia kardomoji priemonė įtariant jį padarius sunkų nusikaltimą – pasikėsinimą nužudyti, tačiau šie kaltinimai sušvelnėjo ir šiuo metu jis kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą. Taip pat pažymi tai, kad ankstesnėje suėmimo pratęsimo nutartyje jau buvo nurodyta, kad jis nebegali pakenkti tyrimui ar sunaikinti dokumentų, įrodymų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, taip pat negali pakenkti liudytojams, nukentėjusiesiems ar ekspertams, kas rodo pagrindų pratęsti kardomąją priemonę nebuvimą.
2. Kaltinamasis skunde pažymėjo ir tai, kad teismas nutartyje rėmėsi motyvais, nesusijusiais su šia nagrinėjama byla, kadangi akcentavo, kad jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, be to nutartyje nurodoma, kad kaltinamasis gali bėgti slėptis, turi ryšių užsienyje, nors tokių duomenų byloje nėra. Mano, kad jei prokuroras nurodo tokį pagrindą – tai turėtų pateikti duomenis, kurie galėtų jo ryšius užsienyje pagrįsti.
3. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jis jau suimtas daugiau kaip 8 mėnesius ir nors teismas konstatavo, kad už padarytą veiką įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, M. M. akcentuoja, kad už analogiškus nusikaltimus Kelmės rajono apylinkės teismo byloje asmuo buvo nuteistas 1 metų 6 mėnesių lygtine bausme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis bėgs, slėpsis nuo likusios bausmės, kuri bus paskirta nuosprendžiu. Pažymi, kad turi civilinius ir juridinius įsipareigojimus savo klientams kaip įmonės vadovas. Nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, kurį dirbdamas galėtų atlyginti žalą „Sodrai“ ir Valstybinei ligonių kasai, atsiradusią dėl nusikaltimo padarymo. Gyventų ir dirbtų Kaune, todėl nebūtų problemų atvykti į teismo posėdžius.
4. M. M. skunde nurodo, kad jo šeimyniniai ryšiai yra glaudūs, nuolat juos palaiko, iki suėmimo gyveno su sugyventine. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi sūnų, kuriuo turi pareigą rūpintis, taip pat turi pareigą rūpintis ir savo senyvo amžiaus ligotu tėvu. Pažymi, kad jo būstas yra įsigytas už paskolą, kurios būdamas suimtas negali mokėti.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą.
6. Kaltinamojo M. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė–suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šių nuostatų taip pat turi būti laikomasi ir tęsiant suėmimą.
8. Be to, suėmimas gali būti skiriamas ir tęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju M. M. kaltinamas dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatyta ir realios, iki ketverių ir penkerių metų, laisvės atėmimo bausmės.
9. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
10. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi M. M. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė tuo pačiu pagrindu, kuriuo buvo pratęsiama ir anksčiau, t.y. nustatęs, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka, kad nurodytas pagrindas šiuo metu dar nėra išnykęs.
11. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t.y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
12. Darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad M. M. kaltinamas apysunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė yra 5 m., kuri viršija minimalią BPK numatytą gresiančios laisvės atėmimo bausmės ribą, kada gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė (BPK 122 straipsnio 8 punktas), tačiau įvertino ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. M. anksčiau jau teistas 5 kartus, 1 kartą teistas užsienyje, nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis kaltinamas šioje byloje, padarytos neišnykus teistumui, po 3 mėnesių kai buvo paleistas į laisvę atlikęs bausmę. Nors jis ir nurodo, kad turi sugyventinę ir vaiką iš pirmosios santuokos, tačiau šie socialiniai ryšiai jo nesulaiko nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl teismas negali daryti išvados, kad jie sulaikytų ir nuo to, kad M. M. bėgtų ar slėptųsi nuo atsakomybės šioje byloje. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors skunde kaltinamasis nurodo, kad jis turi nuolatinį darbą, nuolatinį pajamų šaltinį, turi įsipareigojimų klientams, nurodyta, kad dirba UAB „O“ direktoriumi, tačiau iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis dirba pas kitus kaltinamuosius, t.y. L. V., S. L., kuriuos jis turi vežioti ir vykdyti visus jų nurodymus ir šioje byloje pareikšti kaltinimai yra kaip pasekmė konflikto, susijusio būtent su jų darbine veikla – automobilio pirkimu iš nukentėjusiosios. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apylinkės teismo nutartyje pagrįstai, kaip kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, nurodyta, jog M. M. atžvilgiu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis įtariamas padaręs 30 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje.
13. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o vien tai, kad kaltinamojo netenkina teismo priimtas sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutartis yra nepagrįsta.
14. Nors kaltinamasis nurodo teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir pabrėžia, kad yra suimtas jau daugiau nei 8 mėnesius, teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 127 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už nusikalstamas veikas, kurių padarymų kaltinamas M. M., didžiausia bausmė numatyta laisvės atėmimas iki 5 metų. Kaltinamasis laikinai sulaikytas 2015 m. gruodžio 29 d., todėl maksimalus BPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas dar nėra suėjęs. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
15. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r ė:

kaltinamojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Danutė Giačaitė

                            Evaldas Gražys

                            Jurgis Kiškis