Civilinė byla Nr. e2A-1694-614/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03655-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokatės R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės advokatės R. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ius Positivum“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė advokatė R. P. (toliau – ir ieškovė arba advokatė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ius Positivum“ (toliau – ir atsakovė) 14 935,65 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už penkerių metų laikotarpį (nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d.), kas sudaro 4 480,69 Eur bei procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad iškėlus UAB „Estinos arka“ bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas šios bendrovės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“ (toliau – pirminis administratorius). Pirminis administratorius ir advokatės R. P. kontoros advokatė R. P. pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią advokatė teikė teisines paslaugas BUAB „Estinos arka“ bankroto procese, o pirminis administratorius įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti sutartyje numatyta tvarka. Apmokėjimo už teisines paslaugas dydžius ir tvarką, numatytus sutartyje, patvirtino BUAB „Estinos arka“ kreditorių susirinkimas.

3.       Paaiškino, jog už atliktas teisines paslaugas išrašė šias sąskaitas: 2012 m. balandžio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 72 – 15 000 Lt; 2012 m. gegužės 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 76 – 4 000 Lt; 2012 m. gegužės 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 77 – 5 000 Lt; 2012 m. rugsėjo 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 78 – 19 324 Lt; 2013 m. rugsėjo 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 85 – 11 876 Lt; 2013 m. rugsėjo 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 86 – 14 897 Lt ir 2014 m. balandžio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 88 – 6 707 Lt. Viso išrašyta sąskaitų už 76 804 Lt, kas sudaro 22 262,02 Eur. Pirminis administratorius, nenurodydamas pagal kurią sąskaitą moka, 2013 m. lapkričio 11 d. pervedė advokatei 11 876 Lt, o 2014 m. gegužės 6 d. pervedė 13 400 Lt. Šie mokėjimai buvo užskaityti seniausioms skoloms padengti. Viso liko neapmokėta 51 528 Lt (14 935,65 Eur) suma.

4.       Paaiškino, kad BUAB „Estinos arka“ kreditorių susirinkimas 2012 m. liepos 19 d. nutarimu uždraudė pirminiam administratoriui disponuoti BUAB „Estinos arka“ piniginėmis lėšomis. Nepaisant minėto draudimo, pirminis administratorius persivedė į savo sąskaitą BUAB „Estinos arka“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas, t. y. persivedė pinigus, kurie buvo advokatės pagalba išieškoti BUAB „Estinos arka“ naudai iš jos skolininkų. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi pirminis administratorius UAB „Bankroto eiga“ buvo atstatydintas ir kitu BUAB „Estinos arka“ administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Ius Positivum“. Ieškovė teigė, kad už teisines paslaugas, atliktas BUAB „Estinos arka“ naudai, pareiga atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas atsirado naujam administratoriui, t. y. atsakovei. BUAB „Estinos arka“, administruojama atsakovės, kreipėsi į teismą su ieškiniu pirminiam administratoriui dėl nuostolių atlyginimo ir įrodinėjo, kad pirminis administratorius padarė žalą bankrutuojančiai administruojamai įmonei ir jos kreditoriams, kurią sudaro 806 241,08 Eur, iš jų 46 534,45 Eur žala dėl neteisėtai atliktų mokėjimų iš įmonės piniginių lėšų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu priteisė BUAB „Estinos arka“ iš pirminio administratoriaus 806 241,08 Eur nuostolių bei 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra verslu užsiimantis subjektas savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, kuris gavo lėšas administravimo išlaidoms, tačiau iš šių lėšų nesumokėjo privalomų mokėjimų advokatei. 

6.       Atsakovė UAB „Ius Positivum“ nesutiko su ieškinyje pateiktais argumentais ir prašė teismo bylą nutraukti tuo pagrindu, kad UAB „Ius Positivum“ nėra tinkama atsakovė, nenutraukus bylos prašė ieškovės ieškinį atmesti, taikyti senaties terminą ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu. Priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4182-431/2009 iškėlė bankroto bylą UAB „Estinos arka“. Įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. spalio 22 d. Pirminis administratorius UAB „Bankroto eiga“ Vilniaus apygardos teismui 2014 m. spalio 13 d. pateikė prašymą atstatydinti jį iš įmonės bankroto administratoriaus pareigų. Teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2190-431/2014 prašymą tenkino ir administratoriumi paskyrė atsakovę. Pirminis administratorius paskirtam naujam administratoriui perdavė ne visus įmonės dokumentus ir ne visą turtą.

8.       Paaiškino, kad UAB „Estinos arka“ kreditorių susirinkimas 2012 m. liepos 19 d. priėmė nutarimą, draudžiantį pirminiam administratoriui disponuoti įmonei priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir atlikti bet kokio pobūdžio mokėjimus. Pirminis administratorius nesivadovavo minėtu kreditorių susirinkimo nutarimu ir atliko mokėjimų, kurių visa suma sudarė 147 444,14 Lt, iš jų neteisėtai atlikti mokėjimai už teisines paslaugas – 30 125,00 Lt, į kurias yra įtrauktos ir dalis ieškovės pateiktų sąskaitų.

9.       Atsakovė, atstovaudama UAB „Estinos arka“, kreipėsi į teismą dėl įmonei padarytų 806 241,08 Eur nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1289-580/2017 įmonės ieškinį tenkino visa apimtimi, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-340-186/2018 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Pirminis administratorius priteistos sumos nesumokėjo. Atsakovė 2018 m. spalio 16 d. pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirminiam administratoriui. Pirminis administratorius 2018 m. spalio 26 d. pateikė pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame pasiūlė įmonės naudai sumokėti 20 000 Eur (15 000 Eur sumokant iš karto, o 5000 Eur – per 3 mėn.). Klausimas dėl taikos sutarties sudarymo buvo perduotas svarstyti įmonės kreditorių susirinkimui, kuris 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 3 pritarė taikos sutarties sudarymui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-124-431/2019 pripažino įmonės pabaigą, sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 18 d.

10.       Atsakovė teigė, kad ieškinys pareikštas netinkamam subjektui. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos yra išrašytos UAB „Estinos arka“, o ne atsakovei. Teisinis santykis pagal išrašytas sąskaitas už paslaugas susiklostė ne tarp ieškovės ir atsakovės, o tarp įmonės ir ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, darytina išvada, kad tinkama atsakovė neegzistuoja, todėl byla turi būti nutraukta.

11.       Nurodė, kad ieškovė neįrodė suteiktų paslaugų fakto, pateikė tik išrašytas sąskaitas faktūras. Nepasirašytos sąskaitos negali įrodyti ir neįrodo, kad ieškovė iš tikrųjų suteikė paslaugas įmonei. Nepateikta nei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, nei duomenų, patvirtinančių, kad sąskaitos buvo perduotos administratoriui. Mokėjimai advokatei buvo atlikti tuo metu, kai pirminiam administratoriui įmonės kreditorių susirinkimo sprendimu buvo draudžiama disponuoti įmonės banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas iš pirminio administratoriaus UAB „Estinos arka“ priteisė žalos atlyginimą. Teismas pripažino, jog ieškovei atlikti mokėjimai buvo neteisėti.

12.       Atsakovė teigė, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti. Ieškovė galėtų reikšti reikalavimą įmonei tik dėl 2014 m. balandžio 25 d. išrašytos sąskaitos Nr. 88 pagrindu atsiradusios skolos, kurios dydis yra 1 942,48 Eur. Nei atsakovė (paskesnis kreditorius), nei įmonė niekada nedisponavo ieškovės nurodoma 2014 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita faktūra, šios sąskaitos neperdavė ir pirminis administratorius. Pastarąją aplinkybę įrodo kartu su atsiliepimu pateikiama ataskaita.

13.       Ieškovė advokatė R. P. pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 23 d. teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su teismo paskirtu įmonės pirminiu bankroto administratoriumi. Teisines paslaugas ieškovė teikė atstovaudama bankrutuojančios įmonės interesus. Teismui nauju bankroto administratoriumi paskyrus atsakovę, atsakovė įgijo visas bankroto administratoriaus teises ir pareigas, šiuo atveju pareigą apmokėti už įmonės naudai atliktą darbą t. y. administravimo išlaidas, kurios, remiantis Įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ), turėjo būti apmokėtos pirmiausiai. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matosi, kad bankroto administratorius ieškovės siųstas sąskaitas gavo ir įtraukė į apskaitą. Iš ataskaitos matosi, kad apskaitoje už teisines paslaugas nustatyta skola. 2016 m. spalio 7 d. ieškovė išsiuntė naujai teismo paskirtam administratoriui (atsakovei) pretenziją, kurioje nurodė, kad už bankrutavusios bendrovės naudai suteiktas teisines paslaugas neapmokėta ir prašė apmokėti sąskaitas, tačiau administratorius nereagavo, pinigų nepervedė, nepasitikslino ar visas sąskaitas turi. Paaiškino, kad administratorius įmonės pinigus persivedė sau, įmonė liko be lėšų, be to administratoriui ilgą laiką buvo uždrausta disponuoti lėšomis. Apie bankroto procesą ieškovei nebuvo žinoma. Byla susijusi su viešuoju interesu, o pagal ĮBĮ, paskesnio administratoriaus administruodama įmonė už suteiktas paslaugas bankroto procese, turėjo pareigą atsiskaityti pirmiau nei tenkinami kreditorių reikalavimai, o apmokėti turėjo iš administravimui skirtų lėšų. Atsakovė administravimui skirtas lėšas gavo, tačiau už suteiktas teisines paslaugas neapmokėjo, kitaip tariant, tas lėšas pasisavino. Teigė, kad UAB „Ius Positivum“ yra tinkama atsakovė. Nėra aišku, kaip administratorius galėjo išregistruoti bendrovę, jei apskaitoje užfiksuotos skolos ieškovei.

14.       Atsakovė pateikė tripliką, nesutiko su ieškovės teigimu, kad bankrutavusi įmonė liko skolinga ieškovei. Nurodė, kad nemokumo administratorius neperima bankrutavusių įmonių skolinių įsipareigojimų, tokių įsipareigojimų neperėmė ir atsakovė iš jos administruotos BUAB „Estinos arka“. Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su BUAB „Estinos arka“. Prievoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir įmonės yra pasibaigę, nes įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi ieškovė nebegali reikšti jokių reikalavimų dėl jos išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų BUAB „Estinos arka“. Įmonės kreditorių susirinkimas nebuvo nusprendęs dėl atsiskaitymo fakto su ieškove. Pažymėjo, kad UAB „Estinos arka“ bankroto proceso metu ieškovei atlikti mokėjimai buvo neteisėti, pastarąją aplinkybę patvirtina teismų procesiniai sprendimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16.       Teismas nustatė, kad ieškovė paslaugas teikė BUAB „Estinos arka“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu pripažino BUAB „Estinos arka“ pabaigą, pavedė įmonės administratorei UAB „Ius Positivum“ atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje. UAB „Estinos arka“ yra išregistruotas juridinis asmuo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė teisinio ir faktinio pagrindo dėl to, kad atsakovė, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. veikusi kaip teismo paskirta BUAB „Estinos arka“ nemokumo administratorė, turi atsakyti už BUAB „Estinos arka“ prievoles, t. y. apmokėti ieškovės įmonei BUAB „Estinos arka“ 2012-2014 metais išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas.

17.       Dėl ieškovės argumentų, kuriais ji referavo į ieškovės nuomone, neteisėtus atsakovės veiksmus ir šiais veiksmais ieškovei padarytą žalą (patirtus nuostolius), teismas pažymėjo, kad šioje byloje 2024 m. kovo 25 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame ji keitė ieškinio dalyką/pagrindą ir prašė priteisti iš atsakovės ne skolą, o nurodyto dydžio nuostolius. Teismas motyvavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio pakeitimo būtinumas iškilo tik toje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai byla jau buvo parengta nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, kai byloje buvo įvykę 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. kovo 4 d. žodiniai teismo posėdžiai, kai bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2024 m. balandžio 2 d. tik dėl to, kad ieškovė nurodė pageidaujanti pateikti papildomus įrodymus bei pasirengti baigiamosios kalbos sakymui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš UAB „Ius Positivum“ advokatės R. P. naudai 19 415,65 Eur nuostolių, kuriuos sudaro – 14 935,65 Eur skola už neapmokėtas teisines paslaugas, 4 480,69 Eur – 6 procentai metinių kompensacinių palūkanų už penkių metų laikotarpį (2018 m. rugsėjo 21 d. – 2023 m. rugsėjo 21 d.) ir procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

18.1.                      2024 m. kovo 14 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ir patikslino ieškinį, kuriame ji keitė ieškinio pagrindą ir prašė priteisti iš atsakovės nebe skolą, o tokio paties dydžio nuostolius. Teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Teismas nenustatė termino ir nesiūlė visiškai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškinio pagrindo pakeitimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Teismo posėdis buvo atidėtas, o pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo pateiktas teismui likus 18 dienų iki teismo posėdžio. Taigi atsisakymas priimti patikslintą ieškinį yra nepagrįstas ir neteisėtas.

18.2.                      Kadangi teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, todėl nepagrįstai atsisakė nagrinėti dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo ir nuostolių ieškovei priteisimo. Teismas turėjo ieškinį nagrinėti pagal patikslintą ieškinį.

18.3.                      Bylose, kurios susijusios su bankroto procedūromis pripažįstama, kad yra viešasis interesas, todėl teismas turėjo būti aktyvus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškinio patikslinimas nebuvo būtinas, kadangi būtent teismas, turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas, t. y. teisinį ieškinio pagrindą. Taigi teismas turėjo tirti byloje esančius įrodymus ir kvalifikuoti šio ginčo teisinius santykius.

18.4.                      Atsakovė neteisėtai kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos, nes prieš tai neapmokėjo ieškinyje nurodytų prioritetinių reikalavimų, tokiu būdu ieškovei padaryta žala. Atsakovė administruodama BUAB „Estinos arka“ už ieškovės suteiktas paslaugas bankroto procese turėjo pareigą atsiskaityti pirmiau nei buvo tenkinami kreditorių reikalavimai, o apmokėti turėjo iš administravimui skirtų lėšų. Atsakovė gavo lėšas skirtas administravimui, tačiau už ieškovės suteiktas teisines paslaugas neapmokėjo. Kadangi administratorius pateikė teismui duomenis, kad administruojama bendrovė debitorinių įsiskolinimų neturi, tai reiškia, kad tos lėšos, kurios turėjo būti sumokėtos ieškovei už suteiktas paslaugas buvo pasisavintos, o teismui bankroto administratorius pateikė melagingą informaciją ir nuslėpė skolas ieškovei.

18.5.                      Atsakovė kaip bankroto administratorė privalėjo vykdyti imperatyvią įstatymo normą, numatančią didelės vertės turto pardavimą iš varžytinių. Administratorius į kreditorių susirinkimo darbotvarkę turėjo įtraukti klausimą ne dėl taikos sutarties sudarymo, bet dėl iš varžytinių parduotino turto kainos nustatymo ir privalėjo vykdyti skolos pardavimą iš varžytinių. Tai, kad bankroto administratorius nevykdė imperatyvios normos reikalavimo parduoti skolą didesnę nei 250 bazinių socialinių išmokų sumą iš varžytinių, reiškia administratoriaus kaltę ir dėl jo kaltės padarytą didelę žalą administruojamai bendrovei.

19.       Atsakovė UAB „Ius Positivum“ atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas nurodytais motyvais:

19.1.                      Ieškovė neturi teisės kelti naujo reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, kurį pirmos instancijos teismas išnagrinėjo ir atmetė. Skundžiamame sprendime teismas išsamiai nurodė nustatytas aplinkybes bei motyvuotus argumentus, dėl kurių ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės naudai priteisti nuostolius.

19.2.                      Teismas turi išimtinę ir absoliučią diskrecijos teisę nuspręsti ar priimti patikslintą ieškinį. Teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartyje išsamiai nurodė motyvus ir argumentus, dėl kurių patikslintas ieškinys nėra priimtinas. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio nepriėmimas neužkerta kelio ieškovei reikšti patikslintus reikalavimus naujoje byloje, rodo, kad apeliacinio skundo motyvai ir argumentai dėl patikslinto ieškinio nepriėmimo nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir negali būti pagrindas naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, reiškia, jog byla buvo ir tebėra nagrinėjama dėl skolos priteisimo. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliantė neturi teisės kelti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo.

19.3.                      Ieškovė daugiau nei dešimt metų po sąskaitų išrašymo dienos nesikreipė dėl sąskaitų apmokėjimo nei į BUAB „Estinos arka“, nei į jos administratorę atsakovę. Taigi ieškovė, atsižvelgiant į ieškovės teisinę patirtį ir statusą, nebuvo pakankamai atidi, sąžininga ir savo teisių neįgyvendino rūpestingai. Priešingai, elgėsi aplaidžiai, todėl turi prisiimti dėl to atsiradusius nuostolius ir po daugiau nei dešimties metų neturi teisės reikalauti iš atsakovės, kurios su ieškove nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai, skolos padengimo ir kaltinti atsakovę tariamu informacijos slėpimu.

19.4.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė vykdė BUAB „Estinos arka“ bankroto procedūrą netinkamai ir / ar pažeisdama teisės aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo priimti patikslintą ieškinį, nurodydama, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios patikslinto ieškinio pateikimo ir jo priėmimo tvarką. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

23.       CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte reglamentuota, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. 

24.       Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas). Taigi ieškovas, keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, privalo laikytis civilinio proceso normomis nustatytų formaliųjų reikalavimų.

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2023 m. spalio 18 d. pateikė ieškinį, atsakovė 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė atsiliepimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. rezoliucija sprendė bylos nagrinėjimui rengtis paruošiamųjų dokumentų būdu, 2023 m. gruodžio 4 d. teisme gautas dublikas, o 2023 m. gruodžio 21 d. – triplikas. 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. kovo 4 d. įvyko žodiniai teismo posėdžiai, 2024 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu ginčo šalys išsamiai pasisakė dėl ginčo esmės, o ieškovė prašė atidėti baigiamąsias kalbas, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą. 2024 m. kovo 15 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo ir patikslintą ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį. 2024 m. balandžio 2 d. įvyko teismo posėdis, kuriame teismas, išklausęs baigiamąsias kalbas, atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2024 m. gegužės 10 d.

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, yra motyvuota ir pagrįsta. Atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo) pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog jokių objektyvių priežasčių ir/ar teisinių argumentų dėl būtinumo keisti ieškinio faktinį pagrindą šioje proceso stadijoje (kuomet pradėta byla nagrinėti iš esmės) ieškovė teismui nenurodė, o ieškovės nurodyta aplinkybė, kad BUAB „Estinos arka“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, nebuvo naujai paaiškėjusi aplinkybė – ši aplinkybė buvo nurodyta tiek atsakovės atsiliepime, tiek triplike, ir ne po antro teismo posėdžio ieškovei tapo žinoma. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nepateikė sutikimo, kad ieškovė tikslintų ieškinį ir bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas pagal patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškinio dalyko keitimas teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės nepagrįstai užvilkintų proceso eigą. Ieškovė ieškinį tikslinti prašė po antro teismo posėdžio, kai ginčo šalims buvo skirtas laikas pasiruošti baigiamosioms kalboms. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė, kodėl pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ji negalėjo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nesavalaikis patikslinto ieškinio pateikimas, nesant kokių nors  išskirtinių aplinkybių, neužtikrintų greito ir efektyvaus bylos išnagrinėjimo, didintų šalių išlaidas procese. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakydamas priimti nagrinėti ieškovės pareiškimą (patikslintą ieškinį) pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė ir pagrįstai atsisakė jį priimti.

27.       Išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 14 935,65 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už penkerių metų laikotarpį (nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d.) ir procesines palūkanas. Reikalavimą iš esmės motyvavo tuo, kad administruodama BUAB „Estinos arka“ atsakovė neapmokėjo BUAB „Estinos arka“ išrašytų sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovės manymu atsakovė turi padengti nurodytą skolą. Taigi ieškovės, kuri yra profesionali teisininkė, advokatė, ieškinys buvo pareikštas dėl skolos priteisimo - ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą. Civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės nuostolių padarymo fakto ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų pareikštame ieškinyje ieškovė neįrodinėjo. Kadangi ieškovės pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė įrodinėjo atsakovės civilinę atsakomybę ir nuostolių padarymo faktą) teismo nebuvo priimtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovės naujos pozicijos dėl atsakovės civilinės atsakomybės ne/taikymo.

28.       Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB „Estinos arka“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi buvo atstatydintas bankroto administratorius UAB „Bankroto eiga“ ir paskirtas naujas bankroto administratorius – UAB „Ius Positivum“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu pripažino BUAB „Estinos arka“ pabaigą, pavedė įmonės administratoriui UAB „Ius Positivum“ atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje. UAB „Estinos arka“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi UAB „Estinos arka“ yra pasibaigusi likvidavimu ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro bendrovė.

29.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir BUAB „Estinos arka“, administruojama bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“, 2011 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudariusios teisinių paslaugų sutartį, kuria buvo susitarta, jog klientas paveda advokatei (ieškovei) atstovauti BUAB „Estinos arka“ interesus visuose teismuose (pagal konkretų poreikį), surašyti ieškovo vardu procesinius ir kitus dokumentus ir kt. o klientas įsipareigoja suteikti advokatei visus reikalingus dokumentus ir kt. Minėtoje sutartyje numatyta, kad klientas advokatei užmokestį moka už kiekvieną atstovautą bylą, nuo priteistos sumos: 20 proc., jei priteista suma viršija 50 000 Lt, ir 25 proc., jei priteista suma sudaro 50 000 Lt ir mažiau. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė už teisines paslaugas klientei BUAB „Estinos arka“ išrašė sąskaitas Nr. 78, Nr. 85, Nr. 86, Nr. 88, jose nurodyta, kad sąskaitos išrašytos už atstovavimą konkrečioje byloje pagal teisinių paslaugų sutartį. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė paslaugas teikė būtent BUAB „Estinos arka“, kuri šio ginčo nagrinėjimo metu yra pasibaigusi likvidavimu ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės UAB „Ius Positivum“, kuri 2014 m. spalio 29 d. nutartimi buvo paskirta administruoti ir administravo BUAB „Estinos arka“ iki šios išregistravimo dėl įmonės pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridiniam asmeniui pasibaigus, juridinio asmens teisės ir pareigos, taigi ir skolos, nepereina paskirtam nemokumo administratoriui. Pastebėtina, jog sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės dėl ieškovės įvardijamos skolos nesusiklostė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė teisinio ir faktinio pagrindo, jog atsakovė UAB „Ius Positivum“, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. veikusi kaip teismo paskirta BUAB „Estinos arka“ nemokumo administratorė, turi atsakyti už BUAB „Estinos arka“ prievoles, t. y. apmokėti ieškovės įmonei BUAB „Estinos arka“ 2012-2014 metais išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl skolos iš atsakovės priteisimo pagrįstai atmetė.

31.       Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32.       Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal esamus bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Šiais motyvais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

33.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

34.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei iš ieškovės 1 400 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ius Positivum“, juridinio asmens kodas 302318410, iš ieškovės advokatės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (tūkstantį keturis šimtus eurų) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos                                                                Loreta Bujokaitė

Eglė Surgailienė

Rūta Veniulytė-Jankūnienė