Administracinė byla Nr. A-3707-575/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00006-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas R. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–7), prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (toliau – ir Rinktinė, atsakovas) vado 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. TE-291 „Dėl R. E. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punkto dalį dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos ir 2 punktą, kuriuo panaikintas 2004 m. liepos 13 d. leidimas Nr. 156 dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas Rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 10 d., ir delspinigius nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą ir stažą vidaus reikalų pareigūno valstybinei pensijai gauti priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 10 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) panaikinti Rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 42-13 „Dėl R. E. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) 2 punktą, kuriuo siūloma atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2002 m. lapkričio 14 d. iki atleidimo ėjo Rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, tačiau minėtu Įsakymu, atsižvelgus į Išvadą, už pareigūno vardo pažeminimą buvo atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas nepagrįstas, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, o Išvada tendencinga, šališka, grindžiama prielaidomis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas pažymėjo, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2015 m. lapkričio 11 d., t. y. po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tarnybinio patikrinimo procedūra sustabdyta nebuvo, nors tai numato Aprašo 10–11 punktai. Pareiškėjo teigimu, Aprašo 10 ir 11 punktų pažeidimai yra esminiai, todėl Įsakymas yra neteisėtas. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra tarnybinė nuobauda, todėl ir Išvados siūlymas atleisti jį iš tarnybos yra neteisėtas bei nepagrįstas. Pareiškėjas tvirtino, jog minėta Išvada grindžiama prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais. Nors pareiškėjas pripažino, jog vykdydamas tarnybą Molo PKP, atlikdamas laivo „(duomenys neskelbtini)“ pasienio tikrinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo – laivo agento J. V. (J. V.), priėmė 20 pakelių cigarečių „L&M Red Lable“ su lipdukais „For duty free sale only“, nesumokėdamas už cigaretes, jis neigė ėmęs kyšį iš J. V. ir žinojęs apie jo neteisėtą veiką. Šiuo aspektu pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad cigaretės buvo maišelyje, jis nespėjo pažiūrėti, ar cigaretės su banderolėmis, todėl nespėjo nustatyti pažeidimo ir apie jį informuoti Imuniteto skyriaus pareigūnus iki sulaikymo. Taigi, pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo kaltinti jį pažeidus Statutą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodeksą. Pareiškėjas papildomai pabrėžė, kad yra charakterizuojamas teigiamai, ne kartą apdovanotas ir skatintas, jaučia ypatingą atsakomybę už savo veiksmus, todėl manė, jog nėra teisinio pagrindo atleisti jį iš vidaus tarnybos, o 20 pakelių cigarečių paėmimą galima laikyti mažareikšmiu pažeidimu. Be to, pareiškėjas prašė sustabdyti administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kol bus išnagrinėta jo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla.
Atsakovas Rinktinė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 37–43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog skundžiamas Įsakymas priimtas surinkus pakankamai įrodymų ir išsamiai ištyrus faktines aplinkybes. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl tarnybinio patikrinimo procedūros sustabdymo ir Aprašo 10 bei 11 punktų reikalavimų pažeidimų, nes tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl pareigūno vardo pažeminimo. Atsakovas tvirtino, kad tarnybinio patikrinimo stabdymas netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų. Be to, atsakovas paaiškino, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą. Atsakovas pabrėžė, jog pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą yra imperatyvi teisinė pasekmė. Atitinkamai atsakovas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nekilo abejonių, jog pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą ir sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą. Atsakovas taip pat nesutiko ir su pareiškėjo reikalavimu priteisti delspinigius už laikotarpį nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas taikytinas tais atvejais, kai darbdavys pažeidžia teisės aktuose nustatytus ar kitu teisės aktų numatytu būdu (sutartimi) įtvirtintus darbo užmokesčio ar kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių mokėjimų terminus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti delspinigius ne dėl uždelsimo su juo atsiskaityti, o nuo sumos, kuri būtų išmokėta už priverstinės pravaikštos laikotarpį teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu (b. l. 79–86) pareiškėjo skundą atmetė.
Visų pirma, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas formuluoja savarankišką reikalavimą dėl Išvados 2 punkto, kuriuo siūloma atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, panaikinimo, nagrinėjamu atveju, tarnybinio patikrinimo metu nustačius Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą atleidimo iš tarnybos pagrindą – pareigūno vardo pažeminimą, tarnybinio patikrinimo išvada laikytina Įsakymo motyvuojamąja dalimi, o ne savarankišku administraciniu aktu.
Teismas taip pat nurodė, kad Aprašo 10, 11 punktų reikalavimų pažeidimus konstatuoti galima tik tuo atveju, kai nustatyta, jog buvo neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog įtarime ir pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytos veikos objektyvioji pusė, nors iš esmės ir sutampa, tačiau tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai vertinti jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, nustatytų funkcijų ir pareigų vykdymo / nevykdymo bei pareigūno statuso kontekste. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose esant pareigūno vardo pažeminimo požymių ir jam pačiam pripažinus faktines aplinkybes, baudžiamosios bylos baigtis nagrinėjamu atveju prejudicinės reikšmės neturi, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą egzistavo visos sąlygos atriboti pareiškėjo padarytą pareigūno vardą žeminančią veiką nuo nusikalstamos veikos (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1222/2014). Be to, teismas pažymėjo, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, ta pati nuostata įtvirtinta ir Aprašo 35 punkte. Sprendžiant dėl pareigūno tarnybinės atsakomybės, jo veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę ar baudžiamąją teisę. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus, kad tarnybinio patikrinimo procedūra ar administracinės bylos teisena turi būti privalomai stabdoma, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje, vertino kaip nepagrįstus (rėmėsi LVAT 2016 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2664-575/2016). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas atmetė pareiškėjo prašymą stabdyti administracinę bylą iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.
Teismas iš bylos duomenų ir faktinių bylos aplinkybių, be kita ko, nustatė, jog pagal Rinktinės Imuniteto poskyrio viršininko 2015 m. lapkričio 11 d. tarnybinį pranešimą Nr. 168-1634 pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu dėl pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėjui tą pačią dieną pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2015 m. lapkričio 16 d. Teismas sprendė, kad nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 6, 20 punktuose nustatyta tvarka ir terminais. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2015 m. lapkričio 16 d. prašymu prašė pratęsti terminą paaiškinimui pateikti iki 2015 m. lapkričio 26 d. ir paaiškinimą pateikė 2015 m. lapkričio 25 d. Iš paaiškinime esančios vizos teismas nustatė, jog paaiškinimas buvo priimtas ir prijungtas prie tarnybinio patikrinimo medžiagos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo teisės pateikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus nebuvo pažeistos. Be to, teismas nustatė, kad Išvada surašyta 2015 m. gruodžio 9 d., patvirtinta ir 2015 m. gruodžio 10 d. priimtas skundžiamas Įsakymas. Taigi, teismas konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Aprašo reikalavimų. Tuo tarpu pareiškėjas nenurodė kitų procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą, išskyrus tuos, kuriuos teismas aptarė dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, nes pareiškėjas pripažįsta, kad 2015 m. lapkričio 10 d. apie 13.15 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, priėmė nesumokėdamas pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo agento J. V. 20 pakelių nelegalių cigarečių. Pareiškėjo teiginius, jog jis nežinojo apie tai, kad cigaretės nelegalios, o tai sužinojęs būtų nedelsiant pranešęs policijai ir vadovybei, tačiau nesuspėjo to padaryti, nes buvo sulaikytas, teismas vertino kaip nepaneigiančius pareiškėjo kaltės. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas iš anksto susitarė dėl tikslaus laiko ir vietos (laivo patikrinimą atliko 2015 m. lapkričio 7 d., o cigaretes paėmė 2015 m. lapkričio 10 d. prie prekybos centro), turėjo galimybę numatyti jų nelegalumą prekybos rinkoje ir cigaretes paėmė nesumokėdamas pinigų, sudaro pagrindą vertinti pareiškėjo veiksmus kaip pareigūno vardo pažeminimą, nes pareiškėjas savo elgesiu rodė nepagarbą visuomenei, žemino pareigūno vardą, diskreditavo vidaus reikalų instituciją ir jo elgesys buvo nesuderinamas su eitomis pareigomis. Teismas vertino, kad byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę, o jo elgesys pagrįstai kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Atitinkamai teismas konstatavo, jog atsakovas tinkamai įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas byloje surinktais leistinais bei pakankamais įrodymais.
Atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad jo padaryta veika buvo mažareikšmė, o jis vidaus reikalų sistemoje ištarnavo 23 metus, tarnybinių nuobaudų neturėjo, buvo nuolat skatinamas ir charakterizuojamas teigiamai, teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (rėmėsi LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015). Teismas kartu akcentavo, kad pagal Statuto normas vidaus reikalų įstaigos vadovui nenumatyta alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tai reiškia, kad atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi Vidaus tarnybos statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir kurios taikymui (atsiradimui) ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, jog skundžiamo Įsakymo 1 punktu atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos, teisėtai ir pagrįstai buvo panaikintas jam išduotas leidimas dirbti su slapta informacija. Teismas atmetė ir kitus pareiškėjo skundo reikalavimus.
III.
Pareiškėjas R. E. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 88–91), prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant jo skundo reikalavimus, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skundo argumentus dėl tarnybinio patikrinimo procedūros ir administracinės bylos sustabdymo kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje. Pareiškėjo manymu, atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo atribota jo tariamai padaryta veika nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Atsižvelgęs į tai, kad nebuvo galima atriboti pareigūno veiklos nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, pareiškėjas tvirtina, jog šiuo atveju buvo pažeisti Aprašo 10–11 punktų reikalavimai. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad Išvadoje vadovaujamasi tik ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesusipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri galbūt būtų lėmusi kitokio sprendimo priėmimą. Pareiškėjas papildomai pabrėžia, kad buvo pažeista ir Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 9 dalyje nustatyta tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir objektyviai per tokį trumpą laiką negalėjo būti atliktas išsamus tyrimas dėl jo veiksmų (remiasi LVAT 2015 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015). Šiame kontekste pareiškėjas pažymi, kad atsakovas padarė formalią išvadą dėl to, jog jis pažemino pareigūno vardą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas byloje surinktais leistinais bei pakankamais įrodymais. Kartu atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė administracinės bylos, nes tam buvo pagrindas, kadangi tarp administracinės bylos ir baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjamos bylos yra prejudicinis ryšys. Pareiškėjo tvirtinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą ir dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Pareiškėjas paaiškina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo agentas J. V. nėra ir niekada nebuvo pavaldus nei pareiškėjui, nei bet kuriam Rinktinės pareigūnui, todėl jo atžvilgiu pareiškėjas negalėjo turėti ir neturėjo jokių valdingų įgalinimų. Atitinkamai paimdamas cigaretes ir nesumokėdamas už jas pinigų pareiškėjas nesiekė pažeminti pareigūno vardą, parodyti nepagarbą visuomenei ar padaryti kitokią žalą, cigaretes paėmė ne kaip kyšį, jomis pareiškėją norėta pavaišinti, tačiau apie tai, kad cigaretės yra be banderolių, jis nespėjo sužinoti, todėl tokiais savo veiksmais jis nepažemino vidaus tarnybos autoriteto.
Atsakovas Rinktinė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 95–96) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą nepakeistą.
Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių naujų argumentų bei nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu teisiniu vertinimu motyvų, todėl teismo prašo vadovautis atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą išdėstyta atsakovo pozicija. Papildomai nurodo, kad šiuo atveju nebuvo būtinybės tirti baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nes pats pareiškėjas pripažino pažeidimą. Be to, atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė, kokie baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai paneigtų nagrinėjamoje byloje nustatyto pažeidimo faktą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. TE-291 „Dėl R. E. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo, be kita ko, prašė panaikinti minėtą Įsakymą ir grąžinti jį į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos ir delspinigius nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą ir stažą vidaus reikalų pareigūno valstybinei pensijai gauti priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka ir mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai išsiaiškino visas bylos aplinkybes ir netinkamai jas įvertino, taip pat netinkamai taikė teisės aktus dėl tarnybinio patikrinimo ir administracinės bylos teisenos sustabdymo. Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 136 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertinoje byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys (b. l. 8–18, 44–64, 73), kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritardamas ginčijamo sprendimo motyvams, jų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys. Juolab kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
Pabrėžtina, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą buvo pasakęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute, nors ir nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pareigūno vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 7 dalies prasme yra susijęs su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: 1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes, akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2008 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-520/2009, 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Toks aiškinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais.
Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo aspektu, be kita ko, yra pažymėjęs, kad atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra imperatyvi šiame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1409/2010, 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-230/2011 ir kt.). Be to, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012). Atitinkamai nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo elgesys pagrįstai kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas, jo kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis, todėl jis pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, papildomai pasisakydamas dėl Aprašo 10, 11 punktų taikymo, taip pat yra ne kartą akcentavęs, jog iš šių normų matyti, kad tuo atveju, jei dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinis patikrinimas turėtų būti sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir sulaukiama galutinių kompetentingų institucijų tyrimo rezultatų. Tačiau, jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų ir būtų negalima situacija, kurios siekiama išvengti paminėtų nuostatų pagalba – skirtingų institucijų prieštaringų sprendimų dėl tos pačios pareigūno veikos (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A438-624/2008). Taigi, vidaus tarnybos pareigūnams padarius teisės pažeidimus, kurie gali būti kvalifikuoti ir kaip tarnybinis nusižengimas, ir kaip nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas, tarnybinis patikrinimas dėl jų atliktų veikų nestabdomas, o tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra užbaigiama, jeigu pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Todėl tais atvejais, kai egzistuoja savarankiško pareigūno tarnybinio nusižengimo požymiai, nors papildomai dėl pareigūno veikos dar atliekamas ikiteisminis tyrimas arba teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, taip pat vyksta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, šių procesinių veiksmų rezultatai neturi esminės reikšmės nei skiriant tarnybinę nuobaudą, nei, atitinkamai, vertinant jos skyrimo teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2009 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-347/2009). Todėl norint konstatuoti, kad nesustabdžius pradėto tarnybinio patikrinimo buvo pažeisti Aprašo 10, 11 punktų reikalavimai, turi būti nustatyta, jog buvo neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Būtent ši aplinkybė turi pagrindinę reikšmę sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis nustatytas pareiškėjo poelgis sudaro savarankišką Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos ir atliekant tarnybinį patikrinimą egzistavo visos sąlygos atriboti pareiškėjo padarytą pareigūno vardą žeminančią veiką nuo jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo sustabdyti tarnybinį patikrinimą ir minėtos Aprašo 10, 11 punktų nuostatos, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, pažeistos nebuvo. Atitinkamai nebuvo ir pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta pareiškėjo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė šį prašymą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo R. E. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius