Byla Nr. 1S-1303-658/2014

                    Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08001-2011-0

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nedalyvaujant kaltinamajam N. M. ir jo gynėjui advokatui Vilhelmui Keliuočiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo N. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams,

n u s t a t ė:

N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 3021 straipsnio 1 dalį, kaltinamas tuo, kad jis laikė įrangą ir priemones, tiesiogiai skirtas ir pritaikytas netikriems ir tikriems dokumentams klastoti, tai yra nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., laikė nešiojamą kompiuterį „eMachines G725", serijos Nr. LXN85020479523BCE11601, laminavimo apartą „Ofitech", skenerį-skaitytuvą „EPSON GT-S620/GT-S630", serijos Nr. MM4W108276, skenerį-skaitytuvą „CANON PIXMA", Nr. 090088-11, du stiklinius indelius su pigmentiniais milteliais, švirkštą su liuminescuojančiu skysčiu, įrankius, skirtus atlikti smulkius bei miniatiūrinius darbus, klišę - medinį rėmelį su audiniu, ant kurio yra skiriamieji ženklai spausdinami ant dokumentų, aparatą „OPUS", skirtą dokumentų kraštų užapvalinimui, popieriaus pjaustytuvą „PAPER CUTTER", 26 vnt. A4 formato laminuotus lapus su dokumentų hologramomis.

Be to, N. M. pagal BK 302 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė didelį kiekį fiziniams asmenims išduotų dokumentų, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., laikė didelį kiekį, tai yra septyniasdešimt vieną įvairiems Lietuvos Respublikos piliečiams bei užsienio piliečiams išduotus pasus, jų dalis (lapus su asmens duomenimis), asmens tapatybės korteles ir vairuotojo pažymėjimus.

Be to, N. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad suklastojo, laikė ir pasikėsino suklastoti didelį kiekį tikrų dokumentų, tai yra tyrimo metu nenustatytu laiku savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., suklastojo ir laikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. E., atspausdindamas A. V. asmens kodą, įklijuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauką, nurodant, kad šis pažymėjimas išduotas A. D. vardu; pasikėsino suklastoti asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota M. D. vardu, įklijuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauką; pasikėsino suklastoti asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota V. G. vardu, įklijuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauką; pasikėsino suklastoti Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. L. vardu, įklijuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauką; pasikėsino suklastoti Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. G. vardu, įklijuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauką, nurodydamas, kad šis pasas išduotas A. A., Yahya vardu; pasikėsino suklastoti Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. Ž. vardu, įklijuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauką, nurodydamas, jog šis pasas išduotas D. Č. vardu; pasikėsino suklastoti Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. S. vardu, įklijuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauką, nurodydamas, jog šis pasas išduotas D. K. vardu; pasikėsino suklastoti Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. J. vardu, įklijuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauką, nurodydamas, jog šis pasas išduotas S. S. vardu; pasikėsino suklastoti Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. vardu, įklijuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauką, nurodydamas, jog šis pasas išduotas S. E. S. vardu; suklastojo ir laikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. I. vardu ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. R. vardu, į kuriuos atspausdino E. Š. asmens duomenis ir įklijavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauką. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, suklastotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu „Mazda 323", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu K. R. iš Kauno miesto į (duomenys neskelbtini) kaimą, Kalvarijos sav., gabeno iki 2012 m. spalio 8 d. 14.00 val, kol šiuos suklastotus dokumentus surado ir išėmė VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Lazdijų rinktinės pareigūnai.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nutartimi N. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams. 2012-12-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, 2013-02-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi suėmimas jam pratęstas vienam mėnesiui. 2013-03-06 nutartimi N. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. 2013-06-06 nutartimi N. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. 2013-09-05 nutartimi kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2013-11-08, 2014-02-07, 2014-05-07 nutartimis kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014-07-04 nutartimi N. M. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams tuo pagrindu, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

Kaltinamasis N. M. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti. Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. N. M. vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nėra saistomas artimais šeimyniniais ryšiais, nors turi mažametį vaiką. Taip pat skunde pažymima, kad laisvėje kaltinamajam būtų užtikrinta galimybė įsidarbinti. Kaltinamasis teigia, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos VPK, tačiau šiuo metu tyrimas nutrauktas. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nes nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme, kur neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, jis nebuvo suimtas. Kaltinamasis teigia, kad 2014-07-02 vykusio teismo posėdžio metu nebuvo užtikrintas liudytojo dalyvavimas, o byla atidėta viršijant BPK numatytą maksimalų pertraukos laiką.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti. Nurodė, jog nutartis yra teisėta, o kardomoji priemonė pratęsta esant tam pagrindui.

Gynėjas posėdyje nedalyvavo, tačiau atsiųstame prašyme nurodė, jog palaiko kaltinamojo skunde išdėstytus argumentus.

Kaltinamojo N. M. skundas atmetamas.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino nustatymo klausimus būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo sujungtos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamas N. M., ir šiose baudžiamosiose bylose esantys duomenys leidžia pagrįstai kaltinti N. M. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tokie duomenys yra: įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados, išrašai iš duomenų bazės apie paieškomus numeruotus daiktus, kratos protokolas, Kauno AVPK Migracijos skyriaus pateikti duomenys, liudytojų parodymai, paties kaltinamojo parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tačiau teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam N. M. taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). N. M. kaltinamasis trijų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos yra numatyta reali iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, taigi, suėmimo paskyrimui buvo įstatyminis pagrindas.

Sutinkamai su nusistovėjusia teismine praktika aišku, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios formaliai pakaktų skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Tačiau šią aplinkybę reiktų vertinti bendroje visumoje ir su kitokiomis aplinkybėmis. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas tai ir atliko. Darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti suėmimą įvertino ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: nedirba, neturi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors turi mažametį sūnų, tačiau yra nevedęs, 2012 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota byla, kurioje N. M. kaltinamas analogiškų nusikalstamų veikų padarymu (bylos sujungtos), be to, anksčiau teistas už pasikėsinimą padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą, o Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. priėmė nuosprendį, kuriuo N. M. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs). Taip pat, kaip jo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė paminėtinas faktas, jog N. M. atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, duomenų, kad jis yra nutrauktas, byloje nėra pateikta. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių. Nors skunde nurodama, kad kaltinamasis nori integruotis į socialinį gyvenimą, yra charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką, tačiau kaltinamasis turėjo suvokti galimas neigiamas pasekmes prieš darydamas nusikalstamas veikas, o atsakomybę dėl mažamečio vaiko turi prisiimti abu tėvai. Taip pat pažymėtina, jog nors ir kaltinamasis iš dalies prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau veikų padarymo pripažinimas ar jų neigimas iš esmės negali turėti įtakos kardomosios priemonės skyrimui (pratęsimui), nes surinkti ir įvertinti kaltinamuosius ir išteisinamuosius duomenis yra valstybės institucijų pareiga, o prisipažinimas gali būti įvertintas tik skiriant bausmę (jos rūšį ar dydį).

              Taigi N. M. nurodytos aplinkybės nepaneigia jo galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo, siekiant išvengti gresiančios bausmės. Apygardos teismas pritaria išvadai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas kardomosios priemonės suėmimo skyrimui yra nustatytas.

Teismas taip pat teisingai įvertino, kad yra ir kitas pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę ­– pagrįstai manant, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. N. M. kaltinamas trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymo reikalavimų. Nusikaltimai sietini su legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimu, nes nusikaltimai padaryti siekiant materialinės naudos. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Aukštesniojo teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad įmonė įsipareigoja priimti kaltinamąjį į darbą, šiuo atveju negali nulemti nustatytų kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindų.

Baudžiamoji byla, kurioje N. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai, nors vis tik sutiktina, jog apylinkės teismas, paskirdamas posėdį tik spalio 7 d., pažeidė BPK 2421 straipsnio reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra 4 kaltinamieji, o teismas, numatydamas posėdžio datą, ją derino su proceso dalyviais (tam tarpe ir su kaltinamuoju N. M. ir jo gynėju). Todėl vien tik dėl šio pažeidimo skundžiamos nutarties naikinti pagrindo nėra, tačiau apie šį pažeidimą informuotinas vidinį administravimą vykdantis teismo pirmininkas (jo pavaduotojas), siekiant atkreipti dėmesį į teismo darbo organizavimą ir įpareigojant trūkumus šalinti, nesikišant į procesinę teismo veiklą.

Taigi, apibendrinant konstatuojama, jog aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiame bylos nagrinėjimo etape yra visi pagrindai N. M. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese bei  užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl naikinti N. M. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimą, skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

kaltinamojo N. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                             Nerijus Meilutis