Civilinė byla Nr. e2-854-902/2018

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08532-2017-1

Procesinio dokumento kategorijos:

3.2.8.4.; 3.2.7.1 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 18 d.

Panevėžys

             Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,

sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei,

nedalyvaujant šalių atstovams,

parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą dėl delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini), sprendė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės 412,66 Eur skolą, 228,92 Eur delspinigių, 8 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2018 m. sausio 8 d. teismo nutartimi buvo priimtas ieškovės atstovo pateiktas prašymas dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl skolos priteisimo, šioje dalyje byla buvo nutraukta.

Teisme 2018 m. sausio 17 d. buvo gautas ieškovės atstovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo, nes atsakovas visiškai patenkino ieškinio reikalavimus.

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti nuo pareikšto ieškinio, o atsakovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta.

Kadangi atsakovas patenkino ieškovės reikalavimus, nebėra teisinio pagrindo tęsti bylos nagrinėjimo, šis atsisakymas priimtinas ir civilinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1, 2 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje susidarė 4,10 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (b.l. 1).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, kuomet teismas bylą baigia ne teismo sprendimu dėl ginčo esmės, o priimdamas nutartį dėl ieškinio atsisakymo ar taikos sutarties patvirtinimo, įtvirtinta CPK 94 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Analogiška pareiga atsižvelgti tiek į šalių procesinį elgesį, tiek ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis teismui yra nustatyta ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje preziumuojama, kad procesinis elgesys yra tinkamas, jeigu šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo manyti, jog tik atsakovui būtų pareiga atlyginti byloje susidariusias išlaidas valstybei, kadangi kaip matyti, ieškovas ieškinio dalyje dėl skolos iš atsakovo priteisimo atsisakė, nes įskaitė atsakovo skolos padengimą pirminiam kreditoriui, šį įskaitymą teismo vertinimu, galima buvo atlikti ir nesikreipiant į teismą, atsakovo atžvilgiu šioje dalyje iš viso nereiškiant reikalavimų byloje. Matyti ir tai, jog kitus byloje pareikštus reikalavimus atsakovas pripažino, juos patenkinęs. Tokiu būdu, teismas laiko, jog yra nustatyta abipusė šalių kaltė, nerūpestingumas, o kartu abiejų šalių pareiga dengti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Padalinus byloje susidariusias išlaidas valstybei pusiau, matyti, jog gauta 2,05 Eur suma nesiekia teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios, 3 Eur atlygintinos sumos, tokiu būdu, šalys yra atleistinos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 290-292 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

            Priimti ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-854-902/2018 nutraukti.

            Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

            Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                                                              Ingrida Kirsnytė