Civilinė byla Nr. e2A-398-779/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ ir atsakovės N. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ ieškinį atsakovei N. C. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SOSCREDIT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės N. C. 3000 Eur skolą, 4 366,81 Eur palūkanas, 1 570,17 Eur delspinigius, 34,15 Eur už kompensacines sąskaitas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2015-12-10 sudarė Turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN20151210/1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1835-545/2017 buvo nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2015-12-10 sudarė kreditavimo sutartį pagal minėtosios Turto išperkamosios nuomos specialiųjų sąlygų sąlygas. Teigė, jog pagal sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas grąžintina suma yra 3 000,00 Eur, palūkanų norma sudaro 17,5 procentų, delspinigiai 0,2 procento už kiekvieną praleistą dieną, taip pat minėtu teismo sprendimu buvo nustatyta, jog atsakovei ilgiau kaip 15 dienų uždelsus vykdyti mokėjimus, ieškovė turi teisę reikalauti atsakovės mokėti 36 procentų dydžio metines palūkanas.

3.       Ieškovės teigimu, atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo, nors apie neįvykdytus mokėjimus atsakovei buvo pranešama telefonu, 2020-02-11 pranešimu, 2020-02-28 pretenzija, kurioje taip pat buvo nustatytas papildomas terminas prievolei įvykdyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nereaguoja į ieškovės raginimus įvykdyti prievolę, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

4.       Ieškovė nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimu buvo nustatyta, kad kreditavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vadovaujantis Turto išperkamosios nuomos sutarties specialiųjų sąlygų sąlygomis, kuriose numatoma, kad mokėjimai turi būti vykdomi kas mėnesį. Ieškovė tvirtino, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl įmokų mokėjimo tvarkos, todėl 2017-03-28 teismo sprendime atkartotos visos sąlygos, dėl kurių šalys susitarė Turto išperkamosios nuomos sutarties specialiosiose sąlygose. Dėl šios priežasties, mokėjimai turėjo būti vykdomi Turto išperkamosios nuomos sutarties specialiosiose sąlygose numatyta tvarka, t. y. kiekvieną mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovei nevykdant prievolės sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, ieškovė, vadovaudamasi civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai kreipėsi į teismą, reikalaudama atsakovės grąžinti visą kreditą prieš terminą, palūkanas bei netesybas.

5.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimu buvo nustatyta, kad tarp šalių sudarytos kreditavimo sutarties terminas yra nuo 2016-01-15 iki 2025-12-15, taip pat kreditavimo sutarties specialiosios sąlygos nenumato ieškovės teisės reikalauti grąžinti visą kreditą prieš terminą, taip pat nenumato teisės nutraukti sutartį, todėl ieškovė iki 2025-12-15 neturi teisės reikalauti, kad atsakovė iš anksto grąžintų visą kreditą ar jo dalį, taip pat reikalauti delspinigių ar padidintų palūkanų už prievolės vykdymo termino praleidimą.

7.       Atsakovė nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017-03-08 sprendime konstatavus, jog tarp šalių sudaryta kreditavimo sutartis Turto išperkamosios nuomos sutarties specialiųjų sąlygų sąlygomis, atsakovei kyla pareiga grąžinti kreditą būtent specialiosiose sąlygose nustatytomis sąlygomis ir terminais, t. y. iki 2025-12-15. Atsakovė teigia, jog specialiosios sąlygos nenumato nei kas mėnesį mokėtinos įmokos dydžio, nei tikslaus įmokų mokėjimo grafiko.

8.       Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai remiasi Turto išperkamosios nuomos sutarties bendrosios dalies priede išdėstytu mokėjimų grafiku, kadangi šis priedas sudarė neatskiriamą Turto išperkamosios nuomos sutarties dalį ir teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

9.       Atsakovė nurodė, jog sutarties specialiųjų sąlygų nuostata, kad tuo atveju, jei atsakovė ilgiau kaip 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė mokėtų 36 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžinto kredito dydžio, palūkanas mokant iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytina nesąžininga. Atsakovei, kaip vartotojai, sutarties sudarymo metu nebuvo suteikta visa informacija dėl bendros vartojimo kredito kainos, bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, palūkanų ir vartojimo kredito sumos, taip pat ieškovė suteikė atsakovei kreditą, žinodama apie atsakovės nemokumą. Teigė, kad ieškovė galėtų reikalauti grąžinti suteikti kreditą tik suėjus grąžinimo terminui, t. y. 2025-12-15, tačiau negali reikalauti atsakovės mokėti palūkanas, netesybas ir mokesčius pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-04 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 3000 Eur kreditą, 2197,67 Eur palūkanas, 467,79 Eur delspinigius bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (5665,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 380,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

11.       Teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1835-545/2017 pagal ieškovės N. C. ieškinį atsakovei UAB „SOSCREDIT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, atsakovės UAB „SOSCREDIT“ priešieškinį ieškovei N. C. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino 2015-12-10 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia, taikė restituciją bei pripažino 2015-12-10 išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN205-151210/1, sudarytą UAB „SOSCREDIT“ ir N. C. negaliojančia, kaip sudarytą iš esmės suklydus nuo sudarymo momento, nustatė, kad UAB „SOSCREDIT“ ir N. C. 2015-12-10 sudarė Kreditavimo sutartį Turto išperkamosios nuomos 2015-12-10 sutarties Nr. IN20151210/1 specialiųjų sąlygų sąlygomis (grąžintina suma yra 3000 Eur, palūkanų norma 17, 5 %, delspinigiai 0,2 % už kiekvieną pradelstą dieną, o jei (ieškovė) ilgiau kaip 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus, (atsakovas) turi teisę reikalauti, kad ji mokėtų 36% dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo negrąžinto kredito dydžio, palūkanas mokant iki visiško kredito grąžinimo dienos, nustatant kreditavimo terminą nuo 2016-01-15 iki 2025-12-15 ir pan.), nustatė priverstinę hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „SOSCREDIT“ naudai. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-412-656/2018, 2017-03-28 sprendimo dalį, kurioje nustatyta priverstinė hipoteka butui (duomenys neskelbtini), atsakovės naudai panaikino, o kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

12.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentus, susijusius su aplinkybe, kad kredito grafikas laikytinas sutarties bendrosiomis sąlygomis ir dėl to jis 2017-03-28 sprendimu pripažintas negaliojantis, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1835-545/2017 rezoliucinės dalies matyti, kad joje nurodytas nebaigtinis sutarties specialiosios dalies sąlygų sąrašas, todėl pagrindo teigti, kad į jas nepatenka mokėjimo grafikas, nėra pagrindo.

13.       Teismas konstatavo, kad sutarties mokėjimo grafikas laikytinas individualiai aptartomis sutarties sąlygomis, yra galiojantis ir vykdytinas.

14.       Esant pripažintoms negaliojančiomis sutarties bendrosioms sąlygoms, kuriose šalys buvo susitarusios dėl sutarties nevykdymo pasekmių, teismas, vertindamas sutarties nutraukimo teisėtumą, vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis. 

15.       Iš byloje esančio 2020-02-11 pranešimo dėl skolos, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė įspėjo atsakovę dėl prievolių pagal sutartį nevykdymo ir įspėjo, kad per 14 dienų neįvykdžius sutarties, ji bus laikoma nutraukta. 2020-02-28 pranešimu ieškovė pakartotinai įspėjo atsakovę dėl prievolių pagal sutartį nevykdymo. Atsakovei ir toliau nevykdant prievolių pagal sutartį, ieškovė 2020-04-09 pranešimu sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti 3000 Eur paskolos sumą prieš terminą. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė pareigą grąžinti kreditą, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 3000 Eur negrąžinto kredito.

16.       Iš sutarties specialiųjų sąlygų nustatė, kad šalys susitarė dėl 17,5 procento palūkanų normos. Tačiau specialiojoje dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas mokėtų nuomotojui 36 procentų metines palūkanas. Tokio dydžio palūkanas ieškovas skaičiuoja nuo 2016-03-01. Pažymėjo, jog palūkanoms taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, kurios teismui leidžia mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Atsižvelgdamas į tai, kad kredito sutartyje nustatytas palyginti trumpas 15 dienų terminas, po kurio atsakovei kyla pareiga mokėti net dvigubai didesnes palūkanas, be to, nors atsakovė sutarties nevykdė nuo 2016 metų, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020-05-05, taip didindama palūkanų sumą, dėl to teismas taikė sutartyje nurodytą 17,5 procentų palūkanų normą ir priteisė ieškovei iš atsakovės iš viso 2197,67 Eur palūkanų.

17.       Nurodė, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisė iš viso 467,79 Eur delspinigių už negrąžintą kredito ir palūkanų 5197,67 Eur sumą už 180 dienų taikant 0,05 procento delspinigių normą.

18.       Ieškovei nenurodžius reikalavimo dėl 34,15 Eur skolos pagal kompensacines sąskaitas už atliekų tvarkymą faktinio pagrindo, ieškovei šio reikalavimo neįrodinėjant, šio reikalavimo netenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

19.       Ieškovė UAB „SOSCREDIT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl sumažintų palūkanų bei delspinigių ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant pilnai. Nurodo šiuos esminius argumentus:

19.1.                       kreditavimo sutarties sąlygos (įskaitant ginčo palūkanas ir netesybas) nustatytos įsiteisėjusiu 2017-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1835-545/2017). Įsiteisėjusiu 2017-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustačius palūkanų bei delspinigių normas, byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia.

19.2.                       Iš esmės teismas mechaniškai sumažino palūkanų sumą, tačiau akivaizdu, jog buvo kvestionuojamos palūkanų normos, ir jų taikymo/keitimo prielaidos nustatytos ankstesniame, įsiteisėjusiame teismo sprendime.

19.3.                      Teismui konstatavus, jog paskola yra negrąžinta, todėl priteistina, nėra suprantama ir tai, jog šalių santykiams taikomos teisės normos, numatytos LR Vartojimo kredito įstatyme, tuo pačiu paneigiant įsiteisėjusio sprendimo turinį. Ši aplinkybė svarbi tuo, jog teismas remiasi minėto įstatymo nuostatomis, mažindamas teismo jau priteistą delspinigių normą nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., tokiu būdu nepagrįstai sumažinama ir priteisiama suma.

19.4.                      Tuo atveju, jei kredito sutartis yra užtikrinama hipoteka ir/arba sudaroma išperkamosios nuomos sutartis, ginčo santykiams negali būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas.

2.                      Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, jog su skundu nesutinka. Nurodo šiuos esminius nesutikimo motyvus:

20.1.                      Atsakovės vertinimu, ginčo atveju nėra prejudicijai konstatuoti reikalingų sąlygų viseto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sprendime nei palūkanų, nei delspinigių dydžio klausimo apskritai nenagrinėjo ir dėl jų dydžio pagrįstumo niekaip nepasisakė.

20.2.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, kad esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mažino ieškovės naudai priteistinų delspinigių dydį, remdamasis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą, nurodydama, kad ginčo atveju atsakovei suteiktas kreditas buvo (yra) užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino Turtui nustatytą priverstinę hipoteką.

20.3.                      Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, kreditavimo santykių tarp šalių atsiradimo aplinkybes, atsakovės, kaip silpnesniosios vartojimo kredito teisinių santykių šalies, padėtį, pačios ieškovės elgesį tiek kreditavimo teisinių santykių atsiradimo metu, tiek jos paskesnį elgesį, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą peržiūrėti ir mažinti priteistinų delspinigių ir palūkanų dydį.

3.                      Atsakovė N. C. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2020-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodė šiuos pagrindinius apeliacinio skundo argumentus:

21.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo pareigą grąžinti paimtą kreditą dalimis ir, jai nesilaikant Sutartyje numatyto įmokų mokėjimo grafiko, ieškovė esą turėjo teisę Kreditavimo sutartį nutraukti ir pareikalauti visos kredito sumos grąžinimo prieš terminą.

21.2.                      Atsakovės vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys buvo sutarusios dėl konkretaus įmokų mokėjimo grafiko ir visiškai nevertino sutartinių kreditavimo santykių tarp šalių susiklostymo aplinkybių.

21.3.                      Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su atsakovės argumentu, kad kredito grafikas laikytinas sutarties bendrosiomis sąlygomis ir dėl to jis laikytinas negaliojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1835-545/2017 pagrindu.

21.4.                      Nurodė, kad nors Išperkamosios nuomos sutarties Specialiojoje dalyje ir yra numatyta, kad kreditas mokamas kas mėnesį, tačiau minėtos sutarties Specialiosios sąlygos nei kas mėnesį mokėtinos įmokos dydžio, nei tikslaus periodinių įmokų mokėjimo termino nenustato, o ieškovė, teigdama, kad šalys sutarė dėl tikslaus įmokų mokėjimo grafiko, nepagrįstai rėmėsi Išperkamosios nuomos sutarties Bendrosios dalies priede išdėstytu mokėjimų grafiku, kuris sudarė neatskiriamą Išperkamosios nuomos sutarties bendrąją dalį ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Todėl darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą grąžinti kreditą ieškovei ne vėliau, nei per Išperkamosios nuomos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytą terminą, t. y. iki 2025-12-15. Šis terminas nėra suėjęs, todėl darytina, išvada, kad atsakovė termino grąžinimo termino nepažeidė, atitinkamai ieškovė neturėjo teisės reikalauti nei grąžinti kreditą prieš terminą, nei juo labiau reikalauti, kad atsakovė mokėtų padidintas palūkanas.

21.5.                      Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje iš atsakovės ieškovei priteistos palūkanos buvo sumažintos tik iki 17,5 procento. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nei Kreditavimo sutarties atsiradimo (sudarymo) aplinkybių, nei atsakovės argumento, kad esą Kreditavimo sutarties sąlyga, numačiusi palūkanų dydį, apskritai pripažintina nesąžininga CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į atsakovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė Kreditavimo sutarties sudarymo metu apskritai nebuvo informuota ir supažindinta su pagrindinėmis Kreditavimo sutarties sąlygomis.

21.6.                      Apeliantės vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepakankamai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį.

21.7.                      Be to, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė terminą bei sumą, už kurią mokėtini delspinigiai. Delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne nuo visos priteistos sumos (kredito ir palūkanų), bet nuo atitinkamu periodu uždelstų apmokėti įmokų sumos (atitinkamą mėnesį uždelstos grąžinti kredito dalies sumos). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas delspinigius priteisė nuo visos grąžintinos kredito sumos ir palūkanų, nevertindamas, kad dalies įmokų pagal Kreditavimo sutartį mokėjimo terminas net nebuvo suėjęs.

4.                       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą UAB „SOSCREDIT“ nurodo su apeliaciniu skundu nesutinkantis dėl šių motyvų:

22.1.                      Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovė pareigos mokėti įmokas kas mėnesį neturėjo, kadangi Turto išperkamosios nuomos 2015-12-10 sutarties specialiųjų sąlygų nuostatose nurodoma atskira grafa, jog mokėjimai vykdomi kas mėnesį. Atkreipė dėmesį, jog atsakovei teikiant paraišką dėl finansavimo, pati atsakovė nurodė, jog pageidauja paskolą išsimokėti per 10 metų, o ir pats grafikas buvo sudarytas iki 2025-11-25, grafikas šalių pasirašytas. Teismo 2017 m. sprendimas suponuoja, jog palūkanų dydis neatsiejamai susijęs su mokėjimų vykdymu kas mėnesi, o pažeidus tvarką, t. y. praleidus nurodytą mokėjimo terminą, palūkanos didėja.

22.2.                      Sutarties Specialiosios dalyje nurodytos sąlygos laikytinos individualiai aptartomis, todėl turi mokėjimai turi būti vykdomi kas mėnesį.

22.3.                      Įvertinus tai, jog delspinigiai skaičiuojami praleidus mokėjimo prievolės terminą, o palūkanų taikymo tvarka, kaip numatyta sutarties Specialiosiose sąlygose (sąlygos įtvirtintos teismo sprendimu), apeliantės prašymas dar labiau sumažinti priteistą palūkanų sumą, o delspinigių nepriteisti apskritai, neturi jokio pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog dėl palūkanų ir delspinigių dydžio (procentinės išraiškos), ankstesnėje byloje atsakovė teikė reikalavimus, tačiau jie teismo buvo atmesti.

22.4.                      Atsižvelgiant į tai, jog teismas ginčo šalių sandorį pripažino esant Kreditavimo sutartimi, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 str. 2 d. bei CK 6.874 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, jog sutartyje bei teismo sprendimu buvo numatyta, kad mokėjimai vykdomi kas mėnesį, ieškovas pagrįstai pareikalavo sugrąžinti visą kreditą prieš terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5.                      Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1835-545/2017 buvo pripažinta negaliojančia 2015-12-10 tarp ieškovės N. C. ir UAB „SOSCREDIT“ sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią N. C. pardavė UAB „SOSCREDIT“  nurodytą butą. Taip pat pripažinta negaliojančia kaip sudaryta iš esmės suklydus nuo sudarymo momento 2015-12-10 tarp šalių sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. IN205-151210/1, kuria pirkėjas UAB „SOSCREDIT“ nuosavybės teise įsigijo minėtąjį butą, o pardavėjui (N. C.) buvo numatyta teisė šį butą naudoti ir valdyti kaip nuomininkui Išperkamosios nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis. Šia sutartimi šalys numatė, kad įmokos bus atliekamos pagal šalių suderintą grafiką. 2015-12-10 tarp tų pačių šalių pasirašytos Išperkamosios nuomos sutarties Specialiosios sąlygos. Teismas nustatė, kad UAB SOSCREDIT“ ir N. C. 2015-12-10 sudarė Kreditavimo sutartį Turto išperkamosios nuomos 2015-12-10 sutarties Nr. IN20151210/1 specialiųjų sąlygų sąlygomis (grąžintina suma yra 3000 Eur, palūkanų norma 17, 5 %, delspinigiai 0,2 % už kiekvieną pradelstą dieną, o jei (ieškovė) ilgiau kaip 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus, (atsakovas) turi teisę reikalauti, kad ji mokėtų 36% dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžinto kredito dydžio, palūkanas mokant iki visiško kredito grąžinimo dienos, nustatant kreditavimo terminą nuo 2016-01-15 iki 2025-12-15 ir pan.), nustatė priverstinę hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „SOSCREDIT“ naudai.

6.                      Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2018-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-412-656/2018 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimo dalį, kurioje nustatyta priverstinė hipoteka butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „SOSCREDIT“ naudai. Likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

7.                      Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „SOSCREDIT“ prašė priteisti iš atsakovės N. C. 3000 Eur skolą, 4 366,81 Eur palūkanas, 1 570,17 Eur delspinigius, 34,15 Eur už kompensacines sąskaitas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatęs, jog byloje duomenų, kad atsakovė sutartį pradėjo vykdyti, nėra, konstatavęs, jog ieškovė pagrįstai 2020-04-09 pranešimu sutartį nutraukė, priteisė iš atsakovės N. C. ieškovei 3000 Eur kreditą.

8.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kredito sutartyje nustatytas palyginti trumpas 15 dienų terminas, po kurio atsakovei kyla pareiga mokėti net dvigubai didesnes palūkanas (36 proc.), įvertinęs, kad nors atsakovė sutarties nevykdė nuo 2016 metų, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020-05-05, taip didindama palūkanų sumą, teismas taikė sutartyje nurodytą 17,5 procentų palūkanų normą ir priteisė ieškovei iš atsakovės iš viso 2197,67 Eur palūkanų.

9.                      Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė iš viso 467,79 Eur delspinigių už negrąžintą kredito ir palūkanų 5197,67 Eur sumą už 180 dienų, taikant 0,05 procento delspinigių normą (5197,67 Eur X 0,05 proc. X 180 d.). 

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

10.                      Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl sumažintų palūkanų bei delspinigių ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant.

11.                      Apeliantė nurodo, jog įsiteisėjusiu 2017-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos palūkanų bei delspinigių normos byloje dalyvavusiems asmenims tapo prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia.

12.                      Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, jeigu yra patenkintos trys sąlygos: šalių, ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo tapatumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi, vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020).

13.                      Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys yra ieškovė (kreditorius) ir atsakovė (skolininkė), ieškinys pareikštas prievolių teisės normų pagrindu dėl prievolės nevykdymo. Teismo sprendimu ankstesnėje byloje ginčas buvo dėl sandorių negaliojimo. Teismas, pripažinęs sandorius negaliojančiais, modifikavo šalių santykius, konstatavęs, jog tarp šalių buvo pasirašyta Kreditavimo sutartis Turto išperkamosios nuomos 2015-12-10 sutarties Nr. IN20151210/1 specialiųjų sąlygų sąlygomis. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas ginčo dėl skolos grąžinimo nesprendė, Kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo aspektu nevertino. Todėl konstatuotina, jog teismo kitoje byloje į sprendimą perkeltos iš Turto išperkamosios nuomos sutarties specialiosios sąlygos res judicata galios šioje byloje visa apimtimi neturi.

14.                      Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sumažintų palūkanų, nurodydama, jog teismas iš esmės mechaniškai sumažino palūkanų sumą.

15.                      Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino specialiųjų sąlygų nuostatas, susijusias su palūkanų dydžiu. Pirmosios instancijos teismas iš sutarties specialiųjų sąlygų nustatė, kad šalys susitarė dėl 17,5 procento palūkanų normos. Tačiau tiek bendrųjų sąlygų 6.5 punkte, tiek specialiosiose sąlygose skiltyje „Kitos sąlygos“ nurodyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas mokėtų nuomotojui 36 procentų metines palūkanas. Teismas pažymėjo, jog palūkanoms taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, kurios teismui leidžia mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kredito sutartyje nustatytas palyginti trumpas 15 dienų terminas, po kurio atsakovei kyla pareiga mokėti net dvigubai didesnes palūkanas, atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovė sutarties nevykdė, tačiau ieškovė į teismą dėl prievolės nevykdymo kreipėsi tik 2020-05-05, tokiu būdu didindama palūkanų sumą, taikė sutartyje nurodytą 17,5 procentų palūkanų normą ir priteisė ieškovei iš atsakovės iš viso 2197,67 Eur palūkanų.

16.                      Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, papildomai pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-05-08 apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. e2A-412-656/2018 išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimo, nutartyje konstatavo, kad Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 ir 10.6 punktų nuostatos, leidžiančios kreditoriui reikalauti 36 procentų dydžio palūkanų už sutarties pažeidimą, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir ekonomiškai silpnesnės sutarties šalies – vartotojo teises ir interesus bei nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nurodytos nesąžiningos sutarties ir Išperkamosios nuomos sutarties sąlygos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (ieškovės) nenaudai tokiu dideliu mastu, kad leidžia nuspręsti dėl ieškovės esminio suklydimo. Taigi dėl šių  sąlygų nesąžiningumo kitoje byloje buvo pasisakyta, o tai jau turi prejudiciją ir šioje byloje.

17.                      Ieškovė taip pat nesutinka su sumažinta nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. delspinigių suma, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė Vartojimo kredito įstatymą, nes nagrinėjamu atveju kredito sutartis buvo užtikrinama hipoteka (VKĮ 3 str. 2 d., 1 ir 4 p.). 

18.                      Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi priešingai nei nurodo apeliantė, nagrinėjamu atveju kredito sutartis nebuvo užtikrinta hipoteka, nes Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2A-412-656/2018 bylą, 2018-05-08 nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimo dalis, kurioje buvo nustatyta priverstinė hipoteka butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „SOSCREDIT“ naudai. Likusioje dalyje sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

19.                      Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. 

20.                      Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas).

21.                      Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė vartojimo kredito įstatymą ir ieškovei iš atsakovės priteisė iš viso 467,79 Eur delspinigių už negrąžintą kredito ir palūkanų 5197,67 Eur sumą už 180 dienų taikant 0,05 procento delspinigių normą (5197,67 Eur X 0,05 proc. X 180 d.).

22.                      Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

23.                      Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi, nurodo, jog atsakovė turi pareigą grąžinti kreditą ieškovei ne vėliau, nei per Išperkamosios nuomos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytą terminą, t. y. iki 2025-12-15. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys buvo sutarusios dėl konkretaus įmokų mokėjimo grafiko ir visiškai nevertino sutartinių kreditavimo santykių tarp šalių susiklostymo aplinkybių. 

24.                      Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. 2015-12-10 išperkamosios nuomos sutartis Nr. IN205-151210/1 yra standartinėmis sąlygomis sudaryta vartojimo sutartis. Tai konstatavo ir ankstesnę bylą nagrinėję teismai. Tačiau be bendrosios dalies, nurodyta sutartis turi ir specialiąją dalį, individualiai aptartą, abiejų šalių pasirašytą, kurioje nurodyta tiek kredito suma, tiek mokėtinų (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais dydis, tiek mokėjimo periodiškumas (kas mėnesį), tiek sutarties laikotarpis, tiek ir delspinigių dydis. Kadangi bendrosios dalies 1.13 punkte prie sąvokų apibrėžimų nurodyta, kad įmokų grafikas yra sutarties specialiosios, o ne bendrosios sąlygos, kaip teigia atsakovė, kad specialiojoje dalyje šalys sutarė, jog palūkanos mokamos kas mėnesį bei susitarė dėl mokėjimo tvarkos (bendrosios dalies VI skyrius), N. C. pati į nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-1835-545/2017 buvo pateikusi šalių suderintą mokėjimų grafiką, akivaizdu, jog paskolintas lėšas atsakovė turėjo grąžinti nustatytais terminais, grafiku, kas mėnesį mokant kreditoriui tiek įmokas, tiek palūkanas. Todėl argumentai, susiję su tuo, kad nesuėjo paskolos grąžinimo terminas, atmestini kaip nepagrįsti ir nelogiški.

25.                      Antra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sprendime modifikavus šalių santykius ir nurodžius palūkanų normą, delspinigių, kurie taikomi, kai sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), dydį, atsakovei turėjo būti suprantama, jog palūkanų dydis neatsiejamai susijęs su mokėjimų vykdymu kas mėnesį, o sutarties nevykdant ar netinkamai ją vykdant, kreditorius gali skaičiuoti delspinigius.

26.                      Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nuo pat pradžių ieškovė atsakovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir, siekdama užvaldyti atsakovei nuosavybės teisę priklausiusį turtą, privertė atsakovę sudaryti ne kreditavimo, o buto pirkimo-pardavimo bei išperkamosios nuomos sutartį. Visų pirma, dėl ieškovės nesąžiningumo pasisakė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-412-656/2018, nagrinėjant N. C. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šioje gi byloje sprendžiamas atsakovei suteikto kredito grąžinimo klausimas ir su tuo susiję palūkanų bei delspinigių priteisimo klausimai. Kadangi atsakovei buvo suteiktas 3000 Eur kreditas dešimčiai metų, kurį atsakovė įsipareigojo mokėti pagal suderintą grafiką kas mėnesį, duomenų byloje, jog atsakovė buvo prievarta verčiama skolintis, į bylą nepateikta, todėl ieškovės sąžiningumo aspektas niekaip nesusijęs su atsakovės pareiga grąžinti pasiskolintą pinigų sumą, sumokant sutarties specialiojoje dalyje numatytą palūkanų sumą (su kuria, beje, ankstesnėje byloje atsakovė sutiko) bei sumokant delspinigius už sutarties netinkamą vykdymą.

27.                       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje iš atsakovės ieškovei priteistos palūkanos buvo sumažintos tik iki 17,5 procento. Atsakovės vertinimu, ji nebuvo supažindinta su pagrindinėmis Kreditavimo sutarties sąlygomis.

28.                      CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, kreditavimo santykiams taikomos CK skyriaus pirmojo skirsnio normos („Paskola. Bendrosios nuostatos“). Pažymėtina, kad kredito davėjas turi teisę gauti tam tikrą atlygį už darbą, prisiimant pinigų skolinimo riziką. Sutarties šalis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies – kredito davėjo – siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Kreditavimo sutartys, tarp jų – ir vartojimo, įprastai sudaromos pagal tuo (pasirašymo) metu sutarties sudarymo vietoje nusistovėjusias bendrąsias tokių sutarčių sąlygas. Šias sąlygas lemia finansinė (ekonominė) situacija bei jos veikiama rinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2014; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).  

29.                      Kadangi paskolos sutartis yra atlygintinė (jeigu nenustatyta kitaip), todėl net nesant susitarimo dėl palūkanų normos, palūkanos turi būti mokamos. Nagrinėjamu atveju 2015-12-10 išperkamosios nuomos sutarties Nr. IN205-151210/1 specialiosios sąlygos (dėl 17,5 procentų dydžio palūkanų normos, mokant Anuiteto būdu) šalių buvo suderintos ir patvirtintos šalių parašais. Ta aplinkybė, jog šalių sudaryta sutartis buvo modifikuota dėl esminio N. C. suklydimo sudarant sutartis, ankstesniems teismams nustačius, jog N. C. siekė ne parduoti butą, bet gauti paskolą įkeičiant butą, šalių santykius kvalifikavus kaip kreditavimo, nesuponuoja išvados, jog ieškovė kreditą (paskolą) suteikė atsakovei neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, susiję su tuo, jog sutarties sąlygos su ja nebuvo derintos ir jai nebuvo žinomos. 

30.                      CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

31.                      Apeliacinės instancijos teismas šalių sudarytos sutarties specialiojoje dalyje aptartą kas mėnesį mokamą 17,5 procento dydžio palūkanų sumą vertina kaip išreikštą aiškiai ir suprantamai ir nenustatė kriterijų, kuriais remiantis ši sąlyga turėtų būti pripažinta nesąžininga.

32.                      Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė terminą bei sumą, už kurią mokėtini delspinigiai.

33.                      Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

34.                      Pažymėtina, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sutartyje numatytą 0,2 procentų dydžio delspinigių dydį pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, sumažino iki  0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir priteisė 467,79 Eur delspinigių sumą, skaičiuodamas nuo bendros negrąžinto kredito ir palūkanų sumos už 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo skaičiavimu sutinka, kadangi atsakovė, 2015-12-10 sudariusi turto išperkamosios nuomos sutartį ir gavusi iš ieškovės 3000 Eur kreditą, nei 2016 m., nei Vilniaus apygardos teismui 2018-05-08 palikus galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimą, kuriuo šalių santykiai buvo modifikuoti, kvalifikuojant juos kaip kreditavimo, iki pat sutarties nutraukimo 2020-04-09, savo pareigos grąžinti kreditą ir palūkanas pagal šalių nustatytą kredito grąžinimo grafiką nevykdė visiškai, todėl ieškovei įgijus teisę atgauti prieš terminą visą suteiktą kreditą ir sutartas palūkanas, delspinigiai buvo paskaičiuoti nuo bendros negrąžinto kredito ir palūkanų sumos už 180 dienų.

35.                      Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.                       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37.                      Tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinių skundų reikalavimų netenkinus, nėra teisinio pagrindo šalims priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, - 

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ ir atsakovės N. C. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                          Vaclovas Paulikas

                                                                                                                          Rūta Petkuvienė

                                                                                                                             Inga Staknienė