Baudžiamoji byla Nr. 1-2091-1135/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46744-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.12.2.3.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,

kaltinamajam R. G., jo gynėjai advokatei Lionei Užubalienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, nevedęs, nedirbantis, aštuonių klasių išsilavinimo, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018 m. spalio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis – vairuoti visų rūšių mechanines transporto priemones 3 metams.

2. 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 2 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Nusikalstamų veikų aplinkybės

1.       R. G. 2020 m. lapkričio 26 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 1297991, 2020 m. lapkričio 26 d., 15.57 val., nustatytas 3,60 promilių neblaivumas, 16.17 val., nustatytas 3,76 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2.       Be to, būdamas teistas 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos galutinės 4 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, esant 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymui pateikti Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2020 m. spalio 5 d. planu Nr. 4VD-5778, 2020 m. lapkričio 26 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 1297991, 2020 m. lapkričio 26 d., 15.57 val., nustatytas 3,60 promilių neblaivumas, 16.17 val., nustatytas 3,76 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausantį automobilį „VW PASSAT“ (duomenys neskelbtini) tokiu būdu jis piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3.       Kaltinamasis R. G. teismo posėdžio metu pareiškė, kad supranta jam pareikštus kaltinimus, pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Parodė paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 26 d., apie 15 val. 50 min., automobiliu „VW Passat“ važiavo su draugais N. B. ir L. B. į poilsiavietę, tuo metu buvo blaivus, poilsiavietėje atsigėrė alaus. Trise dvi tris valandas gėrė alų – 6 laipsnių stiprumo 1 litro talpos 8 butelius. Po to nusprendė važiuoti namo. Nenorėjo vairuoti, bet teko kažkaip grįžti namo, todėl nusprendė pats parvažiuoti, pats priėmė šį sprendimą. Parvažiuojant sustabdė pareigūnai, nustatė neblaivumą, nuvarė automobilį. Nustatyto girtumo kaltinamasis neginčijo. Jautėsi normaliai, vidutiniškai apsvaigęs. Automobilis „VW Passat“ yra registruotas savininkės V. T.. Jam pardavė automobilį A. D., tik nesusirašė pardavimo – pirkimo sutarčių. Kaltinamasis maždaug prieš dvi savaites jį mainų būdu įgijo iš kito asmens, pažįstamo A. D.. Kaltinamasis A. D. pats nuvežė jam priklausiusį ir į „VW Passat“ iškeičiamą automobilį „Renault Megane“, dėl automobilių vertės skirtumo, primokėjo dar 300 Eur. Teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Buvo supažindintas ir jam buvo išaiškinta, kad negali vairuoti. Išvažiavo tą dieną blaivus iš namų. Blogai vertina savo elgesį. Žinojo, kad bausmės vykdymas yra atidėtas. Vairuodamas jautėsi saugiai, tačiau nemano, kad aplinkiniai jautėsi saugiai. Kas galėjo pranešti apie jo daromą nusikalstamą veiką, nežino, tačiau, nemano, kad tai galėjo būti kiti eismo dalyviai, kadangi jis vairavo saugiai. Padarė išvadas, žada daugiau nevairuoti. Po nuteisimo vairavo tik tuos du kartus. Automobilį „Renault Megane“ turėjo dvi dienas prieš išmainymą, jį įsigijo pardavimui, tam kad užsidirbtų. Tai – paskutinis kartas, jam 5 metams uždrausta vairuoti, tad žada nenusižengti, pažeidimų nedaryti. Ieško Lietuvoje darbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, bet prisiregistruos. Dirba paprastai statybose, tik šiuo metu nedirba. Šiuo metu aktyviai neieško darbo. Vaikų neturi. Gailisi dėl to, ką padarė. Paskutinį kartą vairavo, laikysis tų įpareigojimų 5 metus nevairuoti, išsilaikyti teises, nepažeisti taisyklių. Nuoširdžiai pažada tai daryti.

4.       Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą:

4.1.       Liudytojas N. B. 2020 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. prieš pietus, tikslios valandos nepamena, pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo R. G. su baltos spalvos automobiliu „VW Passat“. Kiek žino, jis nusipirko ar išmainė tą automobilį ir su juo važinėjo jau apie porą savaičių. Prieš atvažiuojant jis jam skambino ir susitarė, kad jis atvažiuos paimti ir važiuos išgerti alaus. Ar tuo metu šis buvo vartojęs alkoholio, nežino. Tada jis paskambino L. B. ir pasiūlė susitikti, jam sutikus, jį iš namų paėmė. Visi kartu, vairuojant R. nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nusipirko alaus ir važiavo už autostrados į poilsiavietę miške ir ten gėrė nusipirktą alų. Buvo nusipirkę šešis ar septynis butelius alaus, po 1 litro talpos, 6 laipsnių stiprumo. Kiek laiko galėjo ten būti, tiksliai nepamena, bet gal kokias tris valandas. Tada sugalvojo jau važiuoti namo ir į vairuotojo vietą atsisėdo R., jis priekinėje keleivio vietoje, o L. – gale. Žino, kad dar važiavo į (duomenys neskelbtini) degalinę ir grįžtant į (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos pareigūnai. R. G. pareigūnams pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus, jam nustatė girtumą. Pareigūnai jų paklausė tik kontaktinių duomenų ir juos paleido. Jis pats R. nieko nesakė, kad vairuoja neblaivus, jis yra suaugęs ir pats sprendžia ką daro (b. l. 55-58).

4.2.       Liudytojas L. B. 2020 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. prieš pietus, tikslios valandos nepamena, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo R. G. su N. B.. Jie buvo su automobiliu VW Passat baltos spalvos, vairavo R.. Kiek žino, R. tą automobilį buvo įsigijęs maždaug prieš dvi savaites, pats R. vairuotojo pažymėjimo neturi. Prieš atvažiuojant, jam lyg jie rašė žinutę. Kai jie atvažiavo, jis jau buvo neblaivus, nes namie gėrė alkoholinius gėrimus. Ar R. buvo vartojęs alkoholio, jis tiksliai nežino, jo neklausė. Visi kartu, vairuojant R., nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nusipirko alaus ir važiavo už autostrados į poilsiavietę miške ir ten gėrė nusipirktą alų. Kiek turėjo alaus nepamena, bet žino gėrė 6 laipsnių stiprumo. Ten prabuvo apie porą valandų, gal daugiau. Tada sugalvojo jau važiuoti namo ir į vairuotojo vietą atsisėdo R., N. priekinėje keleivio vietoje, o jis gale. Važiuojant jis jau buvo stipriai apsvaigęs ir nelabai ką atsimena, tik žino, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos pareigūnai. R. G. pareigūnams pripažino, kad vairavo būdamas neblaivius, jam nustatė girtumą. Jis pats R. nieko nesakė, kad jis vairuoja neblaivus, jis yra suaugęs ir pats sprendžia ką daro, o ir jis pats buvo neblaivus ir jam nelabai rūpėjo (b. l. 61-64).

4.3.       Liudytojas A. D. 2020 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos dėl praėjusio laiko tarpo nepamena, galėjo būti rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, jis įsigijo baltos spalvos lengvąjį automobilį „VW PASSAT“, kurio valstybinių numerių nepamena. Automobilis priklausė pažįstamam A. T., kiek jam žinoma, šiuo metu šis jau yra miręs dėl ligos. Iš pradžių Aivaras jo buvo paprašęs jam priklausantį automobilį suremontuoti, paruošti jį technikinei apžiūrai, jis Raseinių mieste turi automobilių remonto dirbtuves. Automobilį, kaip ir sutarta, jis sutvarkė ir grąžino A.. A. mirus, žinodamas, kokia yra šio automobilio techninė būklė, automobilį nusipirko jau iš A. tetos, negali pasakyti jos nei vardo, nei pavardės, kadangi nežino. Automobilis buvo registruotas ne A. vardu, bet šiuo metu jau tikrai nepamena kieno vardu. Automobilio negalėjo registruoti savo vardu, kadangi nebuvo šio automobilio pirkimo - pardavimo sutarčių, nebuvo galimybės kaip susitvarkyti dokumentų. Jis turi pažįstamą R. G., kuris atvyko į svečius 2020 m. lapkričio pabaigoje, apytiksliai viskas įvyko prieš tris savaites, bet tikslios datos jis nepasakys. Šis atvyko lengvuoju automobiliu „RENAULT MEGANE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdęs kaip dirba jo automobilis, suprato, kad kažkas jam negerai, todėl pasiūlė jam mainyti, pasiimti jo turimą „VW PASSAT“ bei papildomai sumokėti jam 300 eurų, o jam perleisti jo turimą „RENAULT MEGANE“, manė, kad jo turimą automobilį jis galės sutvarkyti. Tuo kartu jis jam 300 eurų neturėjo galimybės sumokėti, liko jam skolingas, žadėjo atsiskaityti iki 2020 m. gruodžio mėnesio vidurio. Prieš keletą dienų jam paskambino R. G. ir pasakė, kad automobilis „išvažiavo ant tralo“, pasakė, kad vairavo neblaivus. Jis jam pasakė, kad tai jau nebe jo bėdos, kadangi automobiliai buvo sąžiningai išmainyti, automobilis „VW PASSAT“ priklauso nebe jam, o R. G., jam visiškai nesvarbu, kad nesusirašė jokių sutarčių, pasitikėjo vienas kito žodžiu (b. l. 67-70).

4.4.       2020 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo Manto Mackevičiaus tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2838750-20 nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. apie 15.42 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Remigijumi Kulikausku, buvo gautas pranešimas, kad Raseinių r. nuo Kauno pusės, automagistrale A1, važiuoja a/m VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laviruoja po kelią, automobilis važiuoja į (duomenys neskelbtini). Apie 15.50 val. minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad jį vairavo R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 1297991, galioja nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., 2020 m. lapkričio 26 d. 15.57 val. R. G. buvo nustatytas 3,60 promilių girtumas, o 2020 m. lapkričio 26 d. 16.17 val. buvo nustatytas 3,76 promilių girtumas. Automobilyje keleivio vietose važiavo N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Tikrinant vairuotoją R. G., per policijos informacinės sistemos „VRIS“ naršyklę paaiškėjo, kad 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės  rūmų nuosprendžiu R. G. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, todėl R. G. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (b. l. 8, 9).

4.5.       2020 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2838893-20, fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ((duomenys neskelbtini)), apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti defektai. Apžiūros metu paimtas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais ir pulteliu (b. l. 12-21).

4.6.       2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2877596-20 užfiksuota, kad duomenų bazėje Regitra nustatyta automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. T., gimusi (duomenys neskelbtini). Duomenų bazėje jos kontaktinių duomenų nenustatyta, todėl patikrinti jos mamos I. M. duomenys. Darbo biržos sistemoje nustatytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su I. M., ji paaiškino, kad jos dukra V. gyvena (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad dukra turėjo automobilį „VW Passat“, tačiau jį pardavė prieš 4-5 metus, pardavimu rūpinosi V. buvęs vyras D. T.. Duomenų bazėje nusistačius D. T. duomenis, darbo biržos sistemoje rastas jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Susisiekus su D. T., jis paaiškino, kad buvusios žmonos V. vardu registruotas automobilis parduotas maždaug prieš 4-5 metus. Ar turi patvirtinančius dokumentus nežino, nes viskas senai įvyko (b. l. 28, 29).

4.7.       2020 m. gruodžio 3 d.  VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“ kaina su PVM – 1 050 eurų (b. l. 33).

4.8.       2020 m. lapkričio 26 d. neblaivumo nustatymo akte Nr. 0120000659523 užfiksuota, kad R. G. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 1297991, 2020 m. lapkričio 26 d. 15.57 val., nustatytas 3,60 promilių neblaivumas, 16.17 val., nustatytas 3,76 promilių neblaivumas (b. l. 34, 35).

4.9.       Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 4S-15462 nurodyta, kad R. G. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus priežiūrą įregistruotas 2020 m. rugsėjo 4 d.. R. G. nuteistas 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskirta jam galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 4 mėn. ir bausmės vykdymą atidedant 1 metams, o vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams. R. G. su 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu buvo supažindintas žodžiu (telefoninio pokalbio metu) bei pasirašytinai 2020 m. spalio 5 d. nuteistajam atvykus į Probacijos skyrių (b. l. 38-39).

4.10.       2020 m. spalio 5 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas Nr. 4VD-5778, su kuriuo pasirašytinai supažindintas R. G. (b. l. 40-48).

4.11.       2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pažyma Nr. 4VD-5434 apie telefoninį pokalbį, patvirtina, kad R. G. išaiškinta bausmės vykdymo atidėjimas ir baudžiamojo poveikio priemonė (b. l. 49).

4.12.       2020 m. rugpjūčio 20 d. Tauragės apylinkės teismo patvarkyme Nr. 1-396-799/2020 nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendis įsiteisėjo ir perduotas vykdymui Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriui (b. l. 50).

4.13.       2020 m. gruodžio 3 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokole Nr. IBPS-V-2890055-20 užfiksuota, kad R. G. pateikė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nurodyta V. T.), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Gjensidige draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 86-94).

4.14.       2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų  nuosprendžiu Nr. 1-396-799/2020 R. G. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir skirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 2 d. (b. l. 109-111).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

5.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6.       Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

7.       Teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2019, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-493/2020).

8.               Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d., apie 15.50 val., R. G. vairavo transporto priemonę žinodamas ir suprasdamas, jog jam įsiteisėjusiu 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų priimtu nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus. R. G., 2018 m. spalio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu uždraudus jam vairuoti transporto priemonę tris metus, nepaisė šio draudimo ir vairavo automobilį būdamas neblaivus ir už tai buvo nuteistas 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu. Be to R. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad ir po 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio įsiteisėjimo nepaisė draudimo vairuoti transporto priemones bei vairavo jam priklausančią transporto priemonę bent du kartus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis sistemiškai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones.

9.       Surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimu, nuosprendžio 4.1. – 4.14. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turiniu, neginčijamai nustatyta, kad R. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2020 m. lapkričio 26 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 1297991, 2020 m. lapkričio 26 d., 15.57 val., jam nustatytas 3,60 promilių neblaivumas,16.17 val., nustatytas 3,76 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo veika pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Be to, jis, žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų priimtu nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, nevykdydamas šio draudimo 2020 m. lapkričio 26 d. 15.57 val., vairavo transporto priemonę – automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

10.       Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

11.       Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

12.       BK 2811 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

13.       Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, nes padaryti tuo pačiu metu, tomis pačiomis aplinkybėmis, tais pačiais veiksmais.

14.       Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15.       Skirdamas R. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nevedęs, nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodė, kad aktyviai neieško darbo, nors yra jaunas ir darbingas, nėra susaistytas socialiniais darbo ir šeimos ryšiais, teistas du kartus, linkęs pažeidinėti įstatymus – už analogiškos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisiamas trečią kartą, baustas už administracinį nusižengimą (b. l. 107-125). Kaltinamasis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, nors būdamas teistas už analogišką veiką, suvokdamas, kad tokie veiksmai yra laikomi nusikalstama veika, vėl būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams bei jų turtui, tyčiniais veiksmais pažeisdamas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, padarė tokias pačias nusikalstamas veikas, būdamas apsvaigęs itin stipriai (sunkaus neblaivumo laipsniu), todėl manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą, nėra pagrindo, kaip nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis paskirtą baudą sumokės. Teismas taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, kad nors padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau sistemingas šios kategorijos nusikalstamų veikų darymas tapo kaltinamojo gyvenimo būdu, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimo padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam vidutiniam terminui, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą –arešto bausmę.

16.       Kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skiriant subendrintą bausmę.

17.       Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

18.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skirtina bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

19.       Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

20.       Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014, 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015, 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016, 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007, 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014).

21.       Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015). Ar yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015, 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-303/2018).

22.       Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nors pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodo, kad dėl jų gailisi, tačiau jo padarytos veikos yra pavojingos visuomenei, nes jos padarytos padidinto pavojaus šaltiniu – transporto priemone, ir šia priemone naudojantis esant sunkaus neblaivumo laipsnio apsvaigimo būsenoje. Kaltinamojo teistumo istorija patvirtina, kad kaltinamasis išvadų nedaro, net ir teismui uždraudus vairuoti transporto priemonę, jis nepaiso šio draudimo ir toliau vairuoja transporto priemonę, juo labiau, kad teisės vairuoti transporto priemonę jis niekada nebuvo įgijęs, taigi saugaus vairavimo pagrindai jam nebuvo suformuoti tam skirtų mokymų, o jo Kelių eismo taisyklių išmanymas niekada nebuvo patikrintas. Kaltinamasis nėra vedęs, neturi vaikų, teisiamajame posėdyje nenurodė ir jokių kitų teigiamų socialinių ryšių buvimo faktų, nedirba ir aktyviai darbo neieško. Šių duomenų visuma suponuoja išvadą, kad nuteistojo resocializacija be realaus laisvės atėmimo nėra galima, nėra pagrindo manyti, jog atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis vykdys paskirtą bausmę, laikysis skirto draudimo nevairuoti transporto priemonę, todėl bausmės vykdymo atidėjimu nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju atidėjus bausmės vykdymą kaltinamajam, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, tai suformuotų nebaudžiamumo nuotaiką, skatintų nepagarbą įstatymui.

23.       BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

24.       Įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį (vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), taip pat kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis už vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto priemonę jau buvo teistas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 5 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).

25.       Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

26.       Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė vairuojant automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis nustatyta, kad ši transporto priemonė, nors registruota V. T. vardu, tačiau žodinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso R. G.. Šią aplinkybę patvirtina ne tik kaltinamojo paaiškinimai, bet ir liudytojo A. D. paaiškinimai, kad jis įsigijo automobilį „VW PASSAT“ iš A. T., o vėliau šį automobilį išmainė į R. G. priklausiusią transporto priemonę „RENAULT MEGANE“, draudimo sutartis, sudaryta A. D. vardu, 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti I. M. paaiškinimai, kad jos dukra V. T. pardavė automobilį „VW PASSAT“ prieš 4-5 metus, jį pardavė dukros vyras D. T..

27.       Automobilis, atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 2811 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kiti klausimai

28.       Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir teismui pasišalinus į sprendimų priėmimo kambarį priimti nuosprendžio teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 90,00 Eur.

29.       Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

30.       Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

31.       Kaltinamasis yra nedirbantis, iš byloje esančio probacijos plano matyti, kad kaltinamasis turi priteistų civilinių ieškinių. Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas prokurorės Vaidos Andriulaitienės nutarimu dėl to, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Taigi, šiuo atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

32.       Kaltinamajam R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeistina į kardomąją priemonę – suėmimą, kadangi kaltinamajam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Suėmimo terminas nustatomas iki bausmės vykdymo pradžios.

33.       Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

34.       Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini), laikomas voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas prie bylos.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti R. G. subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. liepos 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti R. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant jį kartu su registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. G. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, taikomą iki bausmės vykdymo pradžios, kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – panaikinti ir nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamojo asmens tapatybės kortelę perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą voke prie bylos, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                 Vaiva Bėčienė