KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

n u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2012 m. spalio 4 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,

dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,

nuteistajam Ž. G.,

gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (dėl veiksmų prieš A. F., S. F., D. Ž.) – 40 parų arešto bausme;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl veiksmų prieš L. B. ir G. G.) – 60 parų arešto bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl L. B. turto sugadinimo) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje (dėl veiksmų prieš L. B. ir G. G.) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir ši bausmė bei bausmė, paskirta pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, iš dalies pridėtos prie bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 ir 4  punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų A. F., S. F., D. Ž., per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam L. B. nusikaltimu padarytą 600 Lt turtinę žalą.

Ž. G. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl BUAB „Varnių projektai“ priklausančio turto sugadinimo bei veiksmų sugadinant turtą išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2012-02-19 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-05-29.

Nuosprendžiu priteista iš Žano G. L. B. 600 Lt turtinės žalos atlyginimo.

BUAB „Varnių projektai“ 470 Lt civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš Ž. G. 4 912,03 Lt proceso išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir Ž. G. paleisti teismo salėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Ž. G. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 27 d., apie 7 val., Šilutės mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų terorizavo nukentėjusįjį A. F., grasindamas padaryti pavojingą veiką jo gyvybei, t. y. į pastarojo mobiliojo ryšio telefoną siuntė terorizuojančio turinio, grasinamo pobūdžio trumpąsias SMS žinutes – „teks atsakyti prieš žmonių teismą“, „nusuks sprandą“, „pakas“, padės į vietą“.

Be to, Ž. G. nuteistas už tai, kad jis nuo 2007 m. rudens iki 2011 m. kovo mėnesio pradžios, tikslus laikas nenustatytas, Šilutės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iškeikė necenzūriniais žodžiais šio namo gyventojus, nukentėjusiuosius A. F., S. F., D. Ž..

Be to, Ž. G. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. vasario 2 d., apie 19.15 val., Šilutės mieste, (duomenys neskelbtini) g., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iškeikė necenzūriniais žodžiais L. B., G. G., gyvenančius 21 bute, bei spardė ir daužė kumščiais pastarojo buto duris ir taip jas sugadino, padarydamas nukentėjusiajam L. B. 600 Lt turtinę žalą, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. G. ir jo gynėjas advokatas V. Janušauskas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendį pakeisti ir sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. Ž. G. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, kurios vykdymą teismas atidėjo dvejiems metams – pakeisti į baudą. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tačiau paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Vertindamas nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas pažymėjo, kad Ž. G. padarė keturias nusikalstamas veikas, dvi iš jų padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, nedirba, baustas administracine tvarka, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino. Nuteistasis pažymi, kad jis iki teismo buvo suimtas, todėl neturėjo jokių galimybių nei atsiprašyti nukentėjusiųjų, nei atlyginti jiems žalą. Ž. G. nurodo, kad šiuo metu jis nukentėjusiųjų atsiprašė ir pastarieji priėmė jo atsiprašymą, todėl, Ž. G. nuomone, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl švelnesnės bausmės jam paskyrimo. Nuteistasis teigia, jog jis pripažįsta savo veikos neteisėtumą, supranta, kad netinkamai elgėsi visais atvejais, tačiau, Ž. G. nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nuteistasis Ž. G. aiškina, jog jis įsigijo butą statomame name, dėl to iš banko paėmė paskolą keturiasdešimčiai metų, vėliau namo statytojai bankrutavo, o jis liko be buto, t. y. su šeima atsidūrė gatvėje, maža to, liko finansiniai įsipareigojimai bankui. Nukentėjusieji buvo susiję su statybine firma, kuri bankrutavo ir paliko jo – Ž. G. – šeimą be buto ir su didžiulėmis skolomis. Pats nukentėjusiųjų elgesys, nenoras bendrauti, geruoju išaiškinti situaciją, privedė prie kraštutinių priemonių, kurių neturėjo būti. Nuteistasis pažymi, kad visi statomo namo butų pirkėjai atsidūrė analogiškoje padėtyje, dėl to visi susibūrė į kreditorių būrį ir būtent jį – Ž. G. – išrinko atstovu, kuris atstovautų kreditorių interesams bankrutuojančioje įmonėje. Nuteistasis Ž. G. aiškina, jog jis jautė pareigą ne tik savo šeimai, bet ir kitiems juo patikėjusiems asmenims, todėl ir ieškojo kontaktų su nukentėjusiaisiais, kurie pastebėję, kad jis yra neblaivus, patys išprovokavo jo neteisėtus veiksmus. Nuteistasis tvirtina, jog jis nėra asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu, nors iš bylos medžiagos galima susidaryti būtent tokį vaizdą. Ž. G. nurodo, jog jis nėra ir niekada nebuvo priklausomybės ligų centro įskaitoje, neturėjo konfliktų su kitais asmenimis, yra sukūręs šeimą ir siekia ją išlaikyti. Be to, Ž. G. teigimu, priešingai nei nurodė teismas, jis dirba, t. y. verčiasi individualia veikla – turi savo asmeninę transporto priemonę – krovininį sunkvežimį, užsiima krovinių pervežimais. Iki suėmimo jis turėjo nuolatinius klientus ir gaudavo pajamų, nes vežiojo Vokietijos greitųjų krovinių pervežimo firmos (duomenys neskelbtini) krovinius. Tačiau jį sulaikius, per 3 mėnesius ir 10 dienų kai kurie ryšiai nutrūko, dėl to jis prarado didžiąją dalį klientų, tačiau šiuo metu siekia atnaujinti ryšius, ieško galimybių ir toliau vykdyti individualią veiklą, kurią vykdydamas jis gaudavo ir šiuo metu gauna pajamų bei išlaiko šeimą.

Nuteistasis Ž. G. prašo atsižvelgti į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, nėra konfliktiškas žmogus, siekia kuo daugiau dirbti ir užsidirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą, atkurti viską, ką prarado, nes šiuo metu, netekus buto, šeima priversta gyventi pas tėvus. Teigia, jog jis nėra pavojingas visuomenei, žada ateityje nedaryti naujų nusikaltimų, būti doru ir sąžiningu piliečiu.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, o bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistasis Ž. G. nurodo, jog jis buvo suimtas daugiau nei tris mėnesius ir suprato padarytos veikos neteisėtumą, įvertino savo netinkamą elgesį bei padarė atitinkamas išvadas, todėl mano, kad jam gali būti paskirta švelnesnė bausmė – bauda. Nuteistojo nuomone, tokia bausmės rūšis bus adekvati bausmė dėl jo padarytų nusikalstamų veikų.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato nubaudimą viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas pasirinko pačią griežčiausią BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nors, nuteistojo nuomone, tam nebuvo jokio būtinumo. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nors minėtų straipsnių sankcijose numatytos alternatyvios bausmės, tačiau teismas skyrė griežčiausias, be pagrindo neatsižvelgdamas į tai, kad jis – Ž. G. – buvo suimtas 3 mėnesius ir 10 dienų. Paminėtos aplinkybės, nuteisėjo nuomone, yra pagrindas pakeisti nuosprendžiu paskirtą bausmę į baudą.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nors nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Ž. G. paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmė už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam Ž. G. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laivės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pažymėtina, kad nors Ž. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už veikas, kurias padarė būdamas neteistas, nes teistumas jam yra išnykęs, jis laikytinas pirmą kartą teisiamu už tris nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą asmeniu ir jam formaliai galėtų būti taikoma minėta BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas jam atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmės rūšį, šios nuostatos nepažeidė, nes tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino tai, kad Ž. G. padarė tris baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, dvi nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai sutapčiai, kad jis anksčiau dešimt kartų teistas, iš jų ir už analogiškus, tik skirtingos apimties, nusikaltimus, tačiau teistumas išnykęs, taigi laikytinas neteistu, tačiau baustas administracine tvarka, atsižvelgė į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir tai, kad jis nedirbo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino. Visi aptarti duomenys nulemia nuteistojo asmenybės pavojingumą, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visa tai pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad tik Ž. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrus atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmes bus užtikrintas bausmės paskirties įgyvendinimas. Ž. G. parinkęs tinkamą bausmės rūšį, teismas, nustatydamas jos dydį, taip pat nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų, skirdamas mažesnę negu BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę (BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – žymiai mažesnę negu šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, artimą jos minimumui, laisvės atėmimo bausmę (BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), pagal BK 284 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausmę, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausmę,  kurios savo dydžiu yra nežymiai didesnės nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šių bausmių vidurkis. Kita vertus, teismas, paskyręs Ž. G. atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmes, atsižvelgdamas į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, kad nėra duomenų, kad po šių beveik prieš dvejus metus padarytų nusikalstamų veikų Ž. G. būtų padaręs naujų nusikaltimų, taip pat į tai, kad sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, padarė išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas įpareigojimus per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų A. F., S. F., D. Ž., per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam L. B. nusikaltimu padarytą 600 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas skirdamas bausmę be pagrindo atsižvelgė į tai, kad Ž. G. nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino, nes, apeliantų teigimu, jis tokios galimybės neturėjo, nes iki teismo buvo suimtas. Tokie apeliantų skundo argumentai nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010-12-08. 2010-12-21 ir 2011-02-23 ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimais Ž. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir tik vėliau, Ž. G. pažeidus šios kardomosios priemonės reikalavimus, t. y. pasislėpus nuo teismo, 2011-10-20 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta paieška, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-03-02 nutartimi Ž. G. buvo nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas. Taigi, priešingai apeliantų tvirtinimui, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu iki suėmimo turėjo visas galimybes ir pakankamai daug laiko atsiprašyti nukentėjusiųjų bei atlyginti jiems padarytą žalą, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo, nepagrįstai apeliuodamas į tai, kad tokios galimybės neturėjo, taip siekdamas švelnesnės bausmės paskyrimo.

Apelianto nurodytos aplinkybės, turėjusios įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nepateisina jo nusikalstamo elgesio ir nesudaro bausmės švelninimo pagrindo.

Nors nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde pažymima, jog Ž. G. turi šeimą ir pareigą ją išlaikyti, charakterizuojamas teigiamai, be to, priešingai nei nurodė teismas, dirba – verčiasi individualia veikla ir turi santaupų, todėl, pakeitus paskirtą bausmę į baudą, turėtų galimybę ją susimokėti, tačiau šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos ir lemiamos skiriant bausmę. Kolegijos vertinimu, vien šios aplinkybės, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei kitus anksčiau aptartus Ž. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, akivaizdžiai neduoda pagrindo nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Kita vertus, pats nuteistasis neneigia, jog dėl suėmimo prarado didžiąją dalį užsakovų, kartu ir pajamų, taigi akivaizdu, kad jo pajamos šiuo metu nėra pastovios. Be to, pažymėtina, jog nuteistasis ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir po nuosprendžio priėmimo nukentėjusiesiems žalos neatlygino, nors tvirtina, jog turi santaupų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ž. G. už tyčinius nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam Ž. G. paskyrė teisingą bausmę, kurią keisti į baudą pagrindo nėra. Nuosprendis neperžengiant nuteistojo Ž. G. ir jo gynėjo apeliacinio skundo ribų yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo Ž. G. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Violeta Miliuvienė

Teisėjai                                                                                                                              Aurelija Sadauskaitė

                                                                                                                                            Zigmas Pocius