Civilinė byla Nr. 3K-3-647-248/2015

                                                                Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06307-2012-9

                            Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5.                                                                                                                                   

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. (E. P. ) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nesė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Nesė“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 235 Lt (68,06 Eur) skolos, 302,50 Lt (88,48 Eur) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. atsakovės parduotuvėje „Italmada“ Vilniuje, Basanavičiaus g. 2, nusipirko moteriškų batelių porą už 235 Lt (68,06 Eur). 2013 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į atsakovę, pranešdama apie batelių trūkumus ir prašydama nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį bei grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau atsakovės atstovė atsisakė tai padaryti.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo. Paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus dėl 302,50 Lt (88,48 Eur) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 1452,50 Lt (420,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priėmė ieškovės  ieškinio dalies dėl 235 Lt (68,06 Eur) skolos priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 900 Lt (260,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagrindinę prievolę atsakovė įvykdė iki teismo sprendimo priėmimo, o ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalies dėl 235 Lt (68,06 Eur) skolos atsisakymo, laikė, jog reikalavimas priteisti procesines palūkanas atliko savo kompensuojamąją funkciją, t. y. paskatino atsakovę įvykdyti prievolę. Teismo vertinimu, ieškovei atsisakius reikalavimo dėl skolos priteisimo, nebeliko sumos, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos. Teismas pažymėjo, kad 302,50 Lt (88,48 Eur) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas sudarė teisinė konsultacija dėl vartotojų teisių pažeidimo ir pretenzijos skolininkei UAB „Nesė“ surašymas, 1452,50 Lt (420,67 Eur) išlaidos patirtos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti: 450 Lt (130,33 Eur) už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 700 Lt (202,73 Eur) už ieškinio parengimą bei 302,50 Lt (87,61 Eur) už atstovavimą parengiamajame posėdyje. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos susidarė dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo vykdyti prievolę, ieškovė į bylą pateikė nedidelės apimties procesinius dokumentus, ieškovės atstovė dalyvavo tik viename teismo posėdyje, ieškiniu prašyta priteisti suma (235 Lt (68,06 Eur) laikytina nedidele, be to, teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą iš esmės ginčo dėl prašomos priteisti skolos nebeliko, nes atsakovė ją atlygino iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Kadangi byla nepareikalavo sudėtingų ar naujų teisės klausimų reikalaujančių specialiųjų žinių, bylos aplinkybės nebuvo sudėtingos, todėl teismas ieškovės naudai priteisė 900 Lt (260,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės ir atsakovės  apeliacinius skundus, 2015 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės ieškovės naudai 900 Lt (260,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų, ir šią priteistą sumą sumažino iki 144,81 Eur. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, vertino, ar išlaidos advokato pagalbai pateisina ieškinio sumą, t. y. ar ieškinio suma ir teisių pažeidimas yra proporcingas advokato pagalbos išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl 235 Lt (68,06 Eur) skolos, todėl ieškovei negali būti atlyginama jos turėtų bylinėjimosi išlaidų suma, kuri daugiau kaip 7 kartus viršija ieškinio sumą. Remdamasis protingumo, proporcingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo sudėtinga teisine prasme, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad priteista 900 Lt (260,66 Eur) suma mažinama iki 500 Lt (144,81 Eur), kuri faktiškai lieka gerokai didesnė už ieškinio sumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma atlyginti 1452 Lt (420,53 Eur) išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme suma yra visiškai neproporcinga ginčui, kuris tėra kilęs dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės už bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka priteisiamas 100 Lt (28,96 Eur) advokato išlaidų atlyginimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė E. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą – ieškovės naudai iš atsakovės priteisti visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Nors ginčas kilo dėl 68,06 Eur sumos, tačiau būtent atsakovės netinkamas prievolių vykdymas lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą (87,61 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos už teisinę konsultaciją ir pretenzijos atsakovei surašymą; 130,33 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymą parengimą; 202,73 Eur už ieškinio parengimą; 87,61 Eur už atstovavimą 2014 m. liepos 1 d. teismo posėdyje). Teismai neatsižvelgė į bylos pobūdį – kad ginčas kilęs iš vartojimo santykių. Toks drastiškas ir neprotingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sudaro sąlygas nesąžiningiems verslininkams ir toliau pažeidinėti vartotojų teises, o vartotojams, siekiantiems tinkamo savo pažeistų teisių gynimo, užkertamas kelias kreiptis į kvalifikuotus teisininkus. Kasatorės teigimu, negalima laikyti, kad teismų nurodytos priežastys (nedidelė ginčo suma, bylos nesudėtingumas, teismo posėdyje ginčo dėl reikalavimo grąžinti pinigus nebuvimas, procesinių dokumentų apimtis) pateisina nukrypimą nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytų teisinių paslaugų dydžių, nes atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, susikūrė sau nepalankią situaciją ir dėl jos privalo prisiimti atitinkamą riziką. Atsakovei grąžinus 68,06 Eur skolą po ieškinio pareiškimo, nebuvo kompensuoti visi vartotojos patirti neigiami padariniai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Nesė“ prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad įstatymų leidėjas nenustatė galimybės priteisti didesnes išlaidas advokato pagalbai apmokėti byloje, kurioje ginamos vartotojo teisės, negu būtų priteistos kitose bylose, atsižvelgiant į analogišką bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas. Ieškovė taip pat prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ir dydžio: nepridėdama pirkimo čekio pateikė neaiškaus turinio prašymą (iš jo nebuvo galima suprasti, ko nori pirkėja, ar prekę grąžinti, ar pakeisti į kitą), prašyme nebuvo nurodyta banko sąskaita, į kurią būtų buvę galima grąžinti pinigus; susirašinėjant su ieškovės atstovu buvo pažadėta, kad pretenzija bus pateikta valstybine kalba, tačiau iki teismo posėdžio pradžios nei pretenzija, nei pirkimo čekis nebuvo pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.

Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir  priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

Kasatorė savo reikalavimą dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydžio grindė tarp jos ir atsakovės atsiradusių teisinių santykių specifika ir savo kaip vartotojos statusu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai traktuotini kaip vartojimo. Vartotojo kaip silpnesniosios santykių šalies teisių ir teisėtų interesų apsauga užtikrinama specialiu teisiniu reguliavimu. Vartojimo sutartims greta bendrųjų prievolių teisės ir sutarčių teisės normų taikomos specialiosios taisyklės sutarčių sudarymo, aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, nesąžiningų sutarčių sąlygų, sutarčių pabaigos, teisės gauti informaciją ir kt. klausimams reguliuoti, nustatomos platesnės vartotojo interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. Tam tikros lengvatos vartotojams taikomos ir jiems naudojantis teise kreiptis į teismą: pagal CPK 83 straipsnio 1 punktą vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Tačiau proceso teisės normose, reguliuojančiose išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, išimčių vartotojams nenustatyta. Vadinasi, šie klausimai turi būti sprendžiami taikant bendrąsias taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl skolos (235 Lt (68,06 Eur) priteisimo, kadangi atsakovė skolą sumokėjo, ir palaikė reikalavimus tik dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl skolos priteisimo nutraukė. Bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovei iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydis (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės, į visus šiuos kriterijus iš esmės atsižvelgė, nurodė, kad byla nesudėtinga, nereikalaujanti specialiųjų žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, taip pat įvertino ir atsakovės elgesį. Apeliacinės instancijos teismas, mažindamas priteistas bylinėjimosi išlaidas, didžiausią dėmesį skyrė vienam iš kriterijų – prašomos priteisti sumos dydžiui. Nors šis kriterijus neabejotinai reikšmingas (pirmosios instancijos teismas jį taip pat vertino), tačiau vien jis negali lemti priteistino išlaidų dydžio. Nagrinėjamu atveju itin svarbus atsakovės elgesys. Byloje nustatyta, kad ginčas pirmiausia buvo sprendžiamas neteismine tvarka, jis buvo spręstas ieškovės naudai, tačiau atsakovė ginčą nagrinėjusių institucijų (Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos) nurodymų nevykdė; patenkinus ieškovės reikalavimus teismo įsakymu, atsakovė teikė dėl jo prieštaravimus, dėl to byla buvo nagrinėjama ginčo teisena. Paminėtina, kad dėl netinkamos parduoto daikto kokybės ginčo nebuvo, atsakovė ignoravo ieškovės teisę atgauti už netinkamos kokybės daiktą sumokėtus pinigus. Taigi didele dalimi ieškovės išlaidas advokato pagalbai lėmė atsakovės elgesys. Šie argumentai pagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pažeidimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ne į visus atlygintinų išlaidų dydžiui reikšmingus kriterijus, o pirmosios instancijos teismas įvertino kriterijų visetą ir tai išsamiai motyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismo priteista 900 Lt (260,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta iki 500 Lt (144,81 Eur), naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista 900 Lt (260,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų.  

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašoma atlyginti 1452 Lt (420,53 Eur) išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme suma taip pat yra neproporcinga ginčui ir, atsižvelgdamas į procesinį rezultatą (apeliacinius skundus teikė abi šalys, ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovės – tenkintas iš dalies), ieškovei iš atsakovės už bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka priteisė 100 Lt (28,96 Eur) advokato išlaidų atlyginimo. Ši teismo nutarties dalis keistina. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinės instancijos teismo argumentais ir atsižvelgdama į prieš tai išvardytus kriterijus, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 200 Eur išlaidoms advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo priteista 900 Lt (260,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta iki 500 Lt (144,81 Eur), ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista 900 Lt (260,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų.  

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nesė“ (j. a. k. 120873319) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                       Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas