Civilinė byla Nr. 3K-3-518/2012

        Proceso Nr. 2-08-3-06923-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui L. G. (L. G.) dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „BS Factory“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. R. prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2009 m. lapkričio 29 d. atsakovui L. G. išduotą 18 054 eurų paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „BS Factory“, kurios  direktorius  yra ieškovas M. R., ieškojo finansuotojo įmonės gamyklos ir administracinio pastato statybai, šiuo klausimu bendradarbiavo su atsakovu L. G. Buvo gautas įmonės „Meridian Capital Enterprises Ltd“ pasiūlymas suteikti 10,2 mln. eurų paskolą ir finansavimo sąlygos. Investuotojas pasiūlė paskolos garantą – fondą „An-Nayyir“. Siekiant gauti šio fondo garantinį raštą, t. y. įvykdyti vieną paskolos suteikimo sąlygų, trečiasis asmuo turėjo pateikti finansuotojo patvirtinimą apie sutikimą UAB „BS Factory“ suteikti paskolą. Atsakovas nurodė, kad už tokio sutikimo pateikimą reikia sumokėti 18 054 eurų mokestį ir pasiūlė jį sumokėti už trečiąjį asmenį, sudarius su juo paskolos sutartį. Pagal 2009 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį atsakovas suteikė UAB „BS Factory“ 18 054 eurų paskolą „Meridian Capital Enterprises Ltd“ 2009 m. lapkričio 23 d. sąskaitai apmokėti, o trečiasis asmuo įsipareigojo paskolą grąžinti ir jos grąžinimui užtikrinti pateikti solo vekselį dėl paskolos dydžio sumos sumokėjimo iki 2010 m. kovo 31 d. Tokį vekselį 2009 m. lapkričio 29 d. pasirašė ir pateikė ieškovas kaip fizinis asmuo. Investuotojui atsisakius suteikti finansavimą, atsakovas pareikalavo ieškovo apmokėti vekselį. Ieškovas teigia, kad vekselį išdavė suklydęs, supratęs jį kaip trečiojo asmens prievolių pagal paskolos sutartį užtikrinimo priemonę, bet neketindamas prisiimti finansinių įsipareigojimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra verslininkas, bendrovės direktorius nuo 2008 m. balandžio 24 d., taigi turi verslo patirties, todėl jam turėjo būti žinoma vekselio, kaip plačiai versle taikomo dokumento, esmė. Jis turėjo  galimybę prieš pasirašydamas vekselį apsvarstyti galimus šio veiksmo padarinius, esant abejonių – pasikonsultuoti su kompetentingais asmenimis arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo, o to nepadaręs, jis elgėsi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiėmė neigiamus savo veiksmų padarinius (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės jo davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį. Ieškovas vekselį pasirašęs 2009 m. lapkričio 29 d., jį apmokėti turėjo iki 2010 m. kovo 31 d., o ginčyti ėmė tik praėjus beveik pusmečiui po to, kai jam 2010 m. spalio 11 d. buvo pareikštas ieškinys teisme dėl vekselio apmokėjimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas galėjo nesuprasti trumpo ir aiškaus vekselio, kurį pats pasiūlė atsakovui pateikti, turinio lietuvių kalba. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju vekselis išduotas pasirašius paskolos sutartį, tačiau jis netapo šio sandorio užtikrinimo priemone. Vekselis šiuo atveju susijęs su paskolos sutartimi tik tiek, kad dėl jos buvo išrašytas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė tyčinių atsakovo veiksmų ar neveikimo, kuriais jis būtų suklaidintas, kad išduotų vekselį, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 28 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir papildomai pažymėjo, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti galimus vekselio išdavimo padarinius. Elektroniniuose laiškuose išdėstyta atsakovo nuomonė, kad ieškovas nesugeba vykdyti verslo ir kt., negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovas savo veiksmais darė įtaką priimant svarbų sprendimą. Grėsmė netekti Europos struktūrinių fondų paramos taip pat negali būti motyvas prisiimti asmeninius įsipareigojimus tinkamai neįvertinus galimų padarinių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas M. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Spręsdami dėl kasatoriaus valios trūkumų, pasirašant ginčo vekselį, buvimo ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio taikymo, bylą nagrinėję teismai ginčo teisinius santykius vertino atskirai nuo paskolos sutarties turinio, nesiaiškino, ar UAB „BS Factory“ ir atsakovui nesusitarus dėl paskolos sutarties sudarymo, kasatorius būtų išdavęs ginčo vekselį. Paskolos sutarties 4–5 punktuose nustatyta, kad vekselis yra skirtas paskolos sutarčiai užtikrinti. Tai suponuoja pagrindą išvadai, kad vekselio išdavimo metu šalys tarėsi, jog tokiu sandoriu bus užtikrintas prievolės pagal paskolos sutartį vykdymas. Byloje nenustatyta jokių kitų motyvų, galinčių pateisinti ieškovo elgesį sudaryti sandorį, atsakovo naudai sukuriantį lygiagrečią prievolę jau egzistuojančiai pagal 2009 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį. Išduotas skolos vertybinis popierius suteikia atsakovui galimybę ne tik atgauti UAB „BS Factory“ paskolintas lėšas paskolos sutartyje nustatytomis sąlygomis, bet ir nepagrįstai įgyti 18 054 eurų. Taigi kasatorius, žinodamas paskolos sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo sąlygas, neteisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes ir sąžiningai klydo dėl sudaromo sandorio esmės.

2. Teismai nevertino  šalių elgesį apibūdinančių bei ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių vekselį išdavusio asmens valios trūkumus. Kasatorius vekselį paskolos sutarties pagrindu atsakovui išdavė, šiam nurodžius, kad priešingu atveju jį siejantys verslo santykiai bus nutraukti, reikalaujant mokėti įvairias pinigų sumas, menkinant jį kaip verslininką.

3. Teismai, nustatę, kad ginčo vekselis užtikrino paskolos davėjo reikalavimo teisę, kylančią paskolos sutarties pagrindu, netinkamai šį sandorį aiškino kaip prievolių užtikrinimo priemonę, sukuriančią savarankišką abstrakčią prievolę, iš esmės teisiškai nepriklausančią nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu buvo sukurta. Prievolių užtikrinimo būdai pasižymi aksesoriškumu, t. y. visiška priklausomybe nuo pagrindinės prievolės ir sąlyginiu juose nustatytų įsipareigojimų pobūdžiu (pradeda veikti tik pažeidus pagrindinę prievolę).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas L. G. prašo skundą atmesti ir priteisti jam iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

1. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009). Teismai, priėmę skundžiamus procesinius sprendimus, nagrinėjo aplinkybes, reikšmingas vertinant ieškovo suklydimą: tyrė šalių teisinius bei verslo santykius, vertino sudarytą paskolos sutartį, abiejų šalių elgesį, aiškinosi ieškovo išsilavinimą, patirtį versle. Įvertinę įrodymų visetą, teismai pagrįstai pripažino, kad pasirašydamas ginčo vekselį ieškovas privalėjo suvokti savo veiksmų esmę, prisiimtus įsipareigojimus.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007, nurodė, kad plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją, tačiau negali būti sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Kasatorius, teigdamas, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas kaip prievolių užtikrinimo priemonė, todėl yra negaliojantis, siekia suteikti vekseliui kitą teisinę reikšmę ir klaidingai interpretuoja teisės normas.

3. Pagal paskolos sutarties 4 punktą šalys susitarė, kad paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos gavėjas pateikia solo vekselį 18 054 eurų sumai. Trečiasis asmuo atsakovui paskolos negrąžino. Kasatorius, vekselį išdavęs pagal trečiojo asmens ir atsakovo pasirašytos paskolos sutarties sąlygas, asmeniškai įsipareigojo atsakyti atsakovui už trečiojo asmens skolas.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl vekselio išdavimo dėl suklydimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ieškovo pareigą išsiaiškinti sandorio esmę ir suvokti jo sukuriamus teisinius padarinius ir nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas spręsti, kad kasatoriui buvo žinoma vekselio, kaip sandorio, esmė ir jis iš esmės nesuklydo. Kasatorius remiasi jo valios ydingumu išrašant vekselį bei atsakovo veikimu jo nenaudai, nurodo, kad vekselis turi būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselis  kaip rašytinis dokumentas yra asmens vidinės valios išraiškos, valinio veiksmo rezultatas, todėl vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). CK 1.90 straipsnis numato galimybę pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui nurodytų sąlygų visumą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Nagrinėjamojoje byloje iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai nagrinėjo aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl kasatoriaus valios trūkumų, pasirašant ginčo vekselį, buvimo, tyrė šalių teisinius ir verslo santykius, vertino paskolos sutarties turinį, aiškinosi kasatoriaus valios pasirašyti ginčo vekselį formavimosi procesą, vertino abiejų šalių elgesį, kasatoriaus patirtį versle ir kitas svarbias aplinkybes.

Bylą nagrinėję teismai, vertindami bylos duomenis dėl kasatoriaus galimybės suvokti vekselio esmę ir suklydimo jį išduodant, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, yra verslininkas, bendrovės direktorius, turintis ilgametę verslo patirtį ir vadovavimo bendrovei patirtį, jis plėtoja intraveninių tirpalų gamybos fabriko ir administracijos pastato statybos projektą ir intensyviai ieško investuotojo ir (ar) finansuotojo šiam projektui (projektui skirtas dalinis finansavimas pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Lyderis LT“). Atsižvelgdami į nustatytas aplinkybes, teismai sprendė, kad kasatorius turi verslo  patirties ir jam turėjo būti žinoma vekselio, kaip plačiai versle taikomo dokumento esmė. Padarydami šią išvadą, teismai vertino aplinkybę, kad kasatorius pats atsakovui pasiūlė pasirašyti vekselį, pats jį parengė ir lietuvių kalba surašė. Taigi, teismai atsižvelgė į kasatoriaus verslo patirtį ir įvertino jo galimybes suvokti vekselio, kaip vertybinio popieriaus, ypatumus. Teismai taip pat vertino kasatoriaus ir atsakovo rašytus elektroninius laiškus, t. y. valios pasirašyti ginčo vekselį raidos procesą. Vertindami ieškovo elgesį, be nurodytų aplinkybių, teismai atsižvelgė į tai, kad kasatorius ginčo vekselį ginčijo ne iš karto po jo pasirašymo, o tik praėjus pusmečiui po to, kai jam buvo pareikštas ieškinys teisme dėl apmokėjimo pagal vekselį. Teismai sprendė, kad ieškovo delsimas ginčyti vekselį, neduoda pagrindo teigti, jog vekselis buvo pasirašytas veikiant atsakovo psichologiniam spaudimui ar neatitiko jo vidinės valios. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus jo tokio veiksmo teisinus padarinius; abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (žr. ten pat). Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad kasatorius pats bendravo su užsienio partneriais, surašė ginčo vekselį, teisininko paslaugomis nesinaudojo.Teisėjų kolegijos požiūriu, bylą nagrinėję teismai priėjo prie pagrįstos išvados, jog kasatoriui buvo suprantama vekselio esmė.Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti argumentai, jog, kasatoriui abejojant dėl vekselio išrašymo, vekselio santykio su paskolos sutartimi ar apskritai šių sandorių tikslingumo ar skaidrumo, jis turėjo konsultuotis su kompetentingu asmeniu ar apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo, laikytini pagrįstais. Teismai konstatavo, kad  kasatorius turėjo pakankamai laiko konsultacijoms, verslo santykių patirties, todėl jo nurodomi faktai dėl atsakovo sukeltos psichologinės įtampos reikalaujant apsispręsti dėl vekselio išdavimo nelėmė suklydimo, apibrėžiamo CK 1.90 straipsnyje. Teismai įvertino bylos aplinkybes, todėl pagrįstai nurodė, kad kasatorius, spręsdamas dėl asmeninių įsipareigojimų priėmimo ir juos prisiimdamas, tinkamai neįvertinęs galimų padarinių, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka išanalizavę byloje pateiktų įrodymų visetą, turėjo teisinį pagrindą spręsti, jog kasatorius nepagrindė pareikšto reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu.

Dėl vekselio ir prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių santykio

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ginčo vekselį nepagrįstai aiškino kaip prievolių užtikrinimo priemonę, sukuriančią savarankišką abstrakčią prievolę, nors įstatyme reglamentuojami prievolių užtikrinimo būdai pasižymi akcesoriškumu, t. y. visiška priklausomybe nuo pagrindinės prievolės ir sąlyginiu juose numatytų įsipareigojimų pobūdžiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs jog vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Kasacinis teismas pabrėžė, kad būtent plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją, tačiau netampa garantija ar laidavimu, taigi negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone siaurąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad vekselis atliko užtikrinimo funkciją, pažymėjo, kad jis netapo garantija ar laidavimu. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovo teiginį, kad teismas vekselį neteisingai kvalifikavo  kaip prievolės užtikrinimo priemonę, nurodė, kad, šalims susitarus dėl vekselio pasirašymo, atsakovui buvo suteikta papildoma garantija, kad skola jam bus grąžinta, t. y. vekselis atliko užtikrinimo funkciją ir sukūrė naują, savarankišką, abstrakčią prievolę pagal vekselį, kuri iš esmės teisiškai nepriklauso nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu  ji buvo sukurta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, pasisakydami dėl vekselio, kaip užtikrinimo priemonės, rėmėsi kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika bei teisingai prievolės, kylančios iš vekselio, nekvalifikavo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo instituto reglamentuojamos priemonės.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė materialiosios teisės normų, susijusių su vekselio teisiniu reglamentavimu, ir, nustatę bylos aplinkybes, priėjo prie pagrįstos išvados dėl ginčo vekselio teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis privalo teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą bei dokumentus, kuriuose nurodyta, kad už advokato pagalbą apskaičiuotas 5922,17 Lt atlyginimas. Taip pat pažymėta, kad šias išlaidas, t. y. sąskaitos apmokėjimą, patvirtinantis dokumentas bus pateiktas vėliau. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos toks dokumentas teisme negautas, todėl, nepatvirtinus bylinėjimosi išlaidų, negali būti priteistas jų atlyginimas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 17,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. R. (duomenys neskelbtini) 17,85 Lt (septyniolika litų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

                                                                      Janina Januškienė