Administracinė byla Nr.
I-402-624/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-01958-2009-7)
Procesinio sprendimo
kategorija 38; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno
Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Rositos
Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui J. V. D., atsakovės Vilniaus apskrities viršininko
administracijos atstovui Anatolijui Vasiljevui, trečiojo suinteresuotojo asmens
UAB korporacijos „Matininkai“ atstovui Z. R., trečiojo
suinteresuotojo asmens UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atstovei I. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui I.
M., nedalyvaujant pareiškėjai D. I. D., trečiojo
suinteresuotojo asmens UAB „SEB lizingas“ atstovui, viešame teismo posėdyje
išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. I. D. ir
J. V. D. skundą atsakovei
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems
asmenims UAB korporacijai „Matininkai“, UAB „SEB lizingas“, UAB „Sandėliavimo
logistikos sprendimai“ ir I. M. dėl sprendimo panaikinimo
ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
pareiškėjai Dalia I. D. ir J. V.
D. skunde prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos
(toliau – ir VAVA) 2009-05-18 raštą Nr. 20-337 ir įpareigoti VAVA inicijuoti
žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini) geodezinių matavimų klaidos ištaisymo procedūrą
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta tvarka. Nurodo,
kad Nacionalinė žemės tarnyba 2009-10-27 raštu Nr.
3B-(10.5)-D-298/2-1078 nusprendė netenkinti jų 2009-09-21 skundo dėl VAVA 2009-05-18
rašto Nr. 20-337 panaikinimo, kadangi panašaus pobūdžio skundą Nacionalinė žemės tarnyba
yra išnagrinėjusi ir atsakiusi 2008-11-13 raštu Nr. 3B-(10.5-D-208/2-1364 bei
nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė priimti
sprendimus, kurie galėtų įtakoti apskričių viršininkų sprendimus, taip pat
naikinti šio valstybinio subjekto priimtų sprendimų. Pareiškėjų nuomone, šis teiginys ne tik prieštarauja LR žemės
reformos įstatymo 18 str. 2 d. įtvirtintai nuostatai, bet ir parodo šios
institucijos vienašališką ir neobjektyvų skundo nagrinėjimą. Pareiškėjai 2009-09-21
skunde pateikė naujus argumentus dėl Vilniaus apskrities patikrinimo komisijos
netinkamo administracinių aktų ir normatyvinių aktų aiškinimo, klaidingo jų
taikymo ir Nacionalinės žemės tarnybos vienašališko ir nepagrįsto UAB
korporacijos „Matininkai“ atliktų kadastrinių matavimų vertinimo, įtakojusio
Vilniaus apskrities patikrinimo komisijos ir Vilniaus apskrities
administracinių institucijų neobjektyvų skundo aplinkybių tyrimą. Skundų
nagrinėjimas atliktas pažeidžiant LR viešojo administravimo įstatymo 3 str.
nustatytus objektyvumo, įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia
principus. Iš VAVA 2009-05-18 rašto Nr. 20-337 turinio matyti, kad Vilniaus
apskrities administracinės institucijos neatliko savarankiško jų skundo tyrimo
ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje, o tik vadovavosi Nacionalinės žemės
tarnybos be konkretaus patikrinimo vietoje, pateiktu žodiniu,
neatitinkančiu tikrovės kadastrinių matavimų pagrįstumo įvertinimu, kuris yra nepagrįstas
ir prieštarauja tuo metu galiojusių normatyvinių aktų nuostatomis. LR žemės
reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad prie nuosavybės teise
priklausančių pastatų ir statinių parduodami naudojami teritorijų planavimo
dokumentuose nustatyto ploto ir ribų žemės sklypai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Įstatymo 8 str. 2 d.
numatytą pavedimą, 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų valstybinės
žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką
(toliau - ir Tvarka), kurioje detalizavo teritorijų planavimo dokumentuose
numatytų sklypų dydžio pardavimo sąlygą, susiedamas ją su faktiškai naudojamos
žemės dydžiu. Tvarkos 17 p. nustatyta, kad parduodamų žemės sklypų dydžius meras (valdyba)
nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype
esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus bei patikrinęs
detaliajame plane statiniams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. 1999-04-15d. sprendimo Nr. 641V
„Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 49 ir 51 ribų ir dydžio
nustatymo“ preambulėje nurodyta, kad sprendimas paruoštas vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)
tvarka ir Vilniaus miesto valdybos 1999-03-25 sprendimu Nr. 471 „Dėl sklypų (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano
tvirtinimo“. Sklypų (duomenys neskelbtini) g. 49 ir 51 ribų
detalusis planas pagal atribojantį gamtinį reljefą ir realiai naudojamą žemę 1998 m. buvo parengtas savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ (Projekto Nr. (duomenys
neskelbtini)). Projektas paruoštas pagal LR teritorijų planavimo įstatymo
reikalavimus ir Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir
išdavimo taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22
įsakymu Nr. 170, numatytas sąlygas, be geodezinių matavimų. Projekto
aiškinamajame rašte nurodyta, kad nustatytos sklypų (duomenys neskelbtini) g. 49 ir 51 ribos atitinka jų
realiai naudojamos žemės ribas. Detalaus plano projekto grafiniame sprendinyje nustatyta, kad
(duomenys neskelbtini) g. 49 ir 51 gyventojų
naudojami žemės sklypai yra skirtinguose lygiuose. (duomenys
neskelbtini) žemės sklypas yra vakarinėje dalyje žemiau kalvos, (duomenys
neskelbtini) g. 49 žemės sklypo 9,33 m pločio šiaurinė dalis yra ant kalvos plokštumos tarp (duomenys neskelbtini) ir Miglos g. 71 ir 73
žemės sklypų, su aiškiai apibrėžtais natūraliais gamtiniais stačiais (70 proc.) iš abiejų pusių kalvos
šlaitais ties ūkiniu pastatu: aukščių skirtumas tarp sklypų, rytinėje dalyje 9 m, vakarinėje dalyje - 3,5 m. Ties sklypo šiaurine riba yra 1962 m. pastatytas nesudėtingas ūkinis pastatas (8x3m), kartografuotas detaliojo
plano grafiniame sprendinyje. Pastato dešinys kampas yra ant kalvos keteros
krašto, o nuo vakarinio pastato kampo iki kalvos keteros krašto yra l,25 m
ilgio atstumas, ant vakarinės kalvos keteros krašto pasodinta ištisinė
vaiskrūmių (agrastų) gyvatvorė. Vietovėje vizualiai aiškiai matoma natūrali
gamtinė skiriamoji sklypų riba, nustatyta detaliojo plano grafiniame
sprendinyje ir sutampanti su pareiškėjų naudojamos žemės sklypo ribomis. Detalaus
plano projekto sudėtyje bei Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51 žemės sklypo archyvinėse bylose esantys Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai
bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nustatyti
naudojamą žemę patvirtinantys dokumentai. (duomenys
neskelbtini) gyventojai naudojosi nuo kalvos papėdės prasidedančiu
vakariniu sklypu. Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro (duomenys
neskelbtini) Namų valdos techninės inventorizacijos biuro apskaitos
kortelėje (forma
Nr. 1) ir
1991-12-09 žemės sklypo brėžinyje nurodyti sklypo plotai ir išmatavimai:
išskirto (inventorizuoto) žemės sklypo plotas – 600 kv. m., faktiškai naudojamo
– 861 kv. m., sklypo rytinė riba nubrėžta nuo gyvenamojo namo inventorizuoto
žemės sklypo – 3 m ir faktiškai naudojamo - 4,3 m atstumu, t. y. iki kalvos šlaito papėdės. Pareiškėjų faktiškai naudojamos žemės ribos,
nurodytos 1992 m. UAB „Geo“ sudarytame (duomenys
neskelbtini) g. 49-2 naudojamos žemės sklypo, pagal kurį buvo leista virš
6 arų įsigyti naudojamą žemę, pilna žemės kaina pagal Žemės sklypo įkainojimo
aktą ir jų, vykdant 1992 -09-14 mokėjimo pranešimą, buvo apmokėta bendra žemės
sklypo kaina 22 032 rubliai. Pagal dokumentus bendras (duomenys
neskelbtini) g. 49 išskirto (inventorizuoto) žemės sklypo plotas – 1234 kv.
m., faktiškai naudojamos žemės sklypo plotas 1548 kv. m. (kartu su pirmo buto
naudojama žeme). Sklypų (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51 ribų detalusis planas yra patvirtintas Vilniaus
miesto valdybos 1999-03- 25 sprendimu Nr. 471 „Dėl sklypų (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. Patvirtintame detalaus plano
grafiniame sprendinyje bendra riba tarp (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51 žemės sklypų nubrėžta pagal natūralią gamtinę
ribą - kalvos šlaito ketera (peraukštėjimas tarp sklypų ties ūkiniu pastatu apie 3,5 m.) l,25 m. atstumu nuo ties
šiaurine (duomenys neskelbtini) g. 49 žemės sklypo riba
esančio kartografuoto nesudėtingo ūkinio pastato sienos. Vadovaujantis aukščiau
patvirtinto detaliojo plano grafinio sprendinio nustatytomis žemės sklypų
ribomis, Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimu Nr. 641V „Dėl žemės
sklypų (duomenys neskelbtini) g. 49 ir 51 ribų ir
didžio nustatymo“, suformavo (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos
1192 kv. m. žemės sklypo ribas pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtas
raudonomis linijomis ir skaičiais 1,2,3,4,5,6 ir (duomenys
neskelbtini) g. 49 dvibučio privačios namų valdos 1548 kv. m. žemės sklypo
ribas pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtas raudonomis linijomis ir
skaičiais 1,2,3,4,5,6,7. Tarp 3, 4 taško bendra riba tarp šių žemės sklypų
nubrėžta per šlaito keteros kraštą. Plano ištraukoje nurodyti sklypo ribų
ilgiai, koordinatės ir plotai yra preliminarūs, todėl Vilniaus miesto valdybos
1999-04-15 sprendimo Nr. 64lv 3 p. yra nustatytas reikalavimas, kad žemės sklypų naudotojai
privalo atlikti tikslius sklypo matavimus,
t. y. ribų posūkio taškus vietoje nustatyti
geodeziniais prietaisais, paženklinti, matuoti ir plotus apskaičiuoti pagal LR
žemės ūkio ministerijos 1996-03-11 įsakymu Nr. 98 patvirtintos „Žemės sklypų
planų rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos“ (toliau – ir Metodika)
reikalavimus. Šis reikalavimas suformuluotas, vykdant LR žemės reformos
įstatymo 21 str. 1 d. nuostatą, kad teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės
sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimui, vietovėse ženklinami,
matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą
metodiką. Pagal Metodikos 3.1.3.3 p.
nuostatą, geodezinius matavimus vykdančiai organizacijai miesto plano
ištraukoje pažymėtos raudonomis linijomis sklypo ribos, ilgiai, koordinatės ir
plotas yra preliminari informacija. UAB korporacija „Matininkai“ atliko
kadastrinius (geodezinius) matavimus viename iš Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15
sprendimu Nr. 641V „Dėl žemės sklypų (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51 ribų ir didžio nustatymo“ suformuotų vienas šalia
kito dviejų žemės sklypų, turinčių bendrą ribą. Vietovėje vizualiai aiškiai
matoma natūrali gamtos suformuota skiriamoji faktiškai naudojamų sklypų riba
tarp (duomenys neskelbtini) g. 49 ir 51 žemės sklypų
nubrėžta per šlaito keterą, užsodinta ištisine agrastų gyvatvore, per metrą nuo
ūkinio pastato koordinuoto detaliajame plane, idealiai sutampanti su
nustatytomis ribomis tiek detaliojo plano grafiniame sprendinyje, tiek miesto
plano topografinėje ištraukoje su pažymėtomis raudonomis sklypų ribomis. UAB
korporacija „Matininkai“, pažeidžiant Metodikos imperatyvius reikalavimus,
žemės sklypo ribas nustatė ir matavimus atliko nedalyvaujant gretimų žemės
sklypų naudotojams, be imperatyvios sklypo ribų paženklinimo ir akto įforminimo
procedūros, ignoruodami natūralias gamtines detalaus plano grafiniame
sprendinyje nustatytas sklypo ribas ir jų koordinavimo būtinybę, neteisėtai
atliko preliminarių, neatitinkančių faktinės padėties, koordinačių paženklinimą
vietoje. Šis paženklinimas atliktas neturint pagal Metodikos 3.1.3.2 p.
nustatyto vienintelio teisėto tokių koordinačių pažymėjimo vietoje dokumento - Vilniaus
miesto žemėtvarkos skyriaus perduodamos matavimus atliekančiam asmeniui, žemės
sklypų planų, kurių pagrindu šie sklypai buvo įregistruoti Valstybinio žemės
kadastro duomenų registre - kopijos su jose nustatytomis posūkio taškų
koordinatėmis. Esmine aplinkybe turėtų būti laikoma tai, kad tuo metu Vilniaus
miesto žemėtvarkos skyrius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30
nutarimu Nr. 316 patvirtintus Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto
elementais) kadastro nuostatus, būdamas Valstybinio žemės kadastro duomenų
tvarkytoju, disponavo pilna informacija apie iki šių kadastrinių matavimų
įvykdytus ir įregistruotus geodezinius matavimus Vilniaus mieste, tarp kurių
nebuvo duomenų apie atliktus (duomenys neskelbtini) g. 49 ir 51 žemės sklypų
geodezinius matavimus. Dėl to, sklypo riba nuo išlikusio 3 posūkio riboženklio
perkelta 1,01 m., 4 posūkio taške perkelta 3,44 m. nuo šlaito keteros krašto į (duomenys neskelbtini) g. 49 naudojamos žemės
sklypo gilumą, taip, kad ji kerta detaliojo plano grafiniame sprendinyje
nurodytą ūkinį pastatą, pakeisdama detaliojo plano grafiniame sprendinyje
nustatytas ribas, sklypų konfigūraciją ir nepagristai prijungdama prie (duomenys
neskelbtini) žemės sklypo niekada jų nenaudotos, ant kalvos esančios žemės dalies.
Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius,
neatlikęs elementarios Metodikos 1.8., 13. ir 14.3. p. nustatytos kontrolės,
2001-06-12 (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, kaip atitinkantį detaliam planui, nors ir be privalomo žemės
sklypo paženklinimo akto ir gretimų sklypų naudotojų lentelės žemės sklypo
plane, neteisėtai suderino ir žemės sklypo ribas nepagrįstai įregistravo
Valstybiniame žemės kadastro žemėlapyje. Nacionalinės žemės tarnybos 2008-11-13
rašte Nr. 3B-(10.5)-D-208/2-1364 suformuluota vienašališka, nepagrįsta ir
prieštaraujanti nurodytiems norminiams ir administraciniams aktams bei
patikrinimo vietoje išvada, kad UAB korporacijos „Matininkai“ atlikti matavimai
atlikti teisingai ir pavedimas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pagal
Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimo Nr. 641V priedėlyje nurodytas
sklypo koordinates įvertinti situaciją vietoje, patikrinti ar pagal
nustatytas koordinates teisingai paženklintos žemės sklypo (duomenys
neskelbtini)
ribos
bei pakartotinai įvertinti, ar šio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti
nepažeidžiant Metodikos reikalavimų. Nacionalinės
žemės tarnybos darbuotojai vienašališkai, iškreipiant geodezinių matavimų organizavimo
pagrindus ir pažeidžiant nurodytų norminių teisės aktų nuostatas, klaidinančiai
pavartojo žodžius „Nustatytas
koordinates“. Šie žodžiai tarsi konstatuoja faktą, kad Vilniaus miesto
valdybos 1999-04-15 sprendimu Nr. 641V patvirtintų sklypų ribų raudonosios
linijos, koordinatės ilgiai buvo nustatyti geodeziniais prietaisais ir
išmatuotų žemės sklypų planai buvo įregistruoti Valstybiniame žemės kadastre,
ir dabar nesant riboženklių, pagal nustatytas koordinates, privalu patikrinti
vietoje jų paženklinimo teisingumą. Toks patikrinimo užduoties suformulavimas
tiesiogiai įtakojo Vilniaus apskrities administravimo institucijas netiesiogiai
atsisakyti nuo VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos
skyriaus, išnagrinėjusio pareiškėjų 2008-02-27 skundą ir matomai sutikusio su
pareiškėjų skundo argumentais, 2008-05-26 raštu Nr. S 18-582 įpareigojusių UAB
korporaciją „Matininkai“ patikslinti klaidingai nustatytas žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) ribas iki 2008-07-01, reikalavimo. Patikrinimo komisija 2009-01-16
atvykusi į vietą tik imitavo patikrinimą, pažymėdama Vilniaus miesto valdybos
1999-04-15 sprendimo Nr. 641 priedėlyje nurodytas preliminarias koordinates
vietoje, pastatydama 3 ir 4 taško riboženklius taip, kad riba eina per pastatą,
2,19 m nuo pastato krašto, neklausė paaiškinimų, kategoriškai atsisakydama
koordinuoti natūralių gamtinių ribų kontūrus, nurodytus detaliojo plano ir
raudonųjų linijų grafiniuose sprendiniuose, teigdami, kad tai jiems nepavesta.
Komisijos darbe dalyvavęs UAB „Geoteka“ direktorius Ž. Romanovas „Leica GPS 900“
prietaisu LKS-94 koordinačių sistemoje ne tik pažymėjo preliminarias
koordinates vietoje, bet pareiškėjo prašymu, taip pat koordinavo detalaus plano
grafiniame sprendinyje nurodytus 3,4,5, posūkio taškus, kurie patvirtino
skunduose nurodytą sklypo ribų perstūmimo 3,44 m faktą, taip, kad riba kerta
detaliajame plane kartografuotą ūkinį pastatą. Patikrinimo komisija ir VAVA dėl nesuprantamų priežasčių
nelaikė esminėmis skunde ir pastabose dėl patikrinimo akto nurodytus UAB
korporacijos „Matininkai“ ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus padarytus
Metodikos reikalavimų pažeidimus: neatsižvelgta į nustatytą detaliojo plano
grafiniame sprendinyje žemės sklypo konfigūraciją ir bendrą ribą tarp (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51 žemės sklypų, nubrėžtą per natūralią gamtinę ribą
- kalvos šlaito keterą ir ant ribos esančią vaiskrūmių (agrastų) gyvatvorę (5.4.7p.), matavimus vykdė,
nedalyvaujant kaimyninio sklypo naudotojams (5.2.p.), neatliko geodezinių matavimų procedūros (5.3p.), neleistinai ribą nustatė per
detaliojo plano grafiniame sprendinyje kartografuotą ūkinį pastatą (5.4.9.p), nesurašė, dalyvaujant gretimų
sklypų naudotojams, žemės sklypo paženklinimo akto (5.8.p.), parengė žemės sklypo planą be
gretimų žemės savininkų ir naudotojų lentelės (12.4.7.p.), sukomplektavo žemės sklypo ribų matavimų bylą be privalomo
sklypo ženklinimo akto (14.2p.), Žemėtvarkos skyrius neteisėtai priėmė nepilnai sukomplektuotą
žemės sklypo matavimų bylą (14.3.p.). Patikrinimo
komisija, esant aukščiau nurodytiems Metodikos pažeidimams, išvadose konstatavo,
kad sudarytas
2000-08-01 UAB korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo planas nepažeidžiant tuo
metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996-03-11 įsakymu
patvirtintos Žemės sklypų planų rengimo, atliekant geodezinius matavimus,
metodikos nuostatų, pažymėjo, kad žemės sklypo (duomenys
neskelbtini)
tvarkymo byloje,
saugojamoje Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus archyve, žemės sklypo paženklinimo
akto nėra. Nacionalinės žemės tarnybos,
Patikrinimo komisijos ir VAVA pareigūnai neįvertino imperatyvios žemės sklypo
ribų paženklinimo ir žemės sklypo paženklinimo akto įforminimo ir pasirašymo
procedūros, nustatytos Metodikoje (5.2, 5.3, 5.4.7, 5.4.9, 5.8, 12.4.7, 14.22.2 p.). Pagal norminius aktus, paženklinimo aktas yra
privalomas sklypo geodezinių (kadastrinių) matavimų bylos, žemės sklypo plano
sudarymo ir registravimo kadastre dokumentas. Kadastriniai matavimai atlikti be sklypo ribų paženklinimo
akto, nes jo nėra ne tik Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, bet jis nebuvo
perduotas Registrų centrui. Patikrinimo komisija ir VAVA pareigūnai nepagrįstai
laikė neesmine Metodikos 5.4.9 p. nuostatą, kad matavimais nustatoma riba
negali kirsti pastato, nes laikinas bei neįregistruotas Nekilnojamojo turto
registre ūkinis pastatas kerta VĮ „Registrų centras“ įregistruotą žemės sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini) ribą, t. y. pastatytas ant gretimo
sklypo žemės. Tuo tarpu šis laikinas pastatas faktiškai nesudėtingas ūkinis pastatas, pastatytas apie 1962 m., yra ant šiaurinės (duomenys neskelbtini) g. 49 naudojamo sklypo
ribos, per metrą nuo šlaito keteros krašto, detalaus plano grafiniame
sprendinyje pažymėtas „N“ raide (t. y. medinis negyvenamas pastatas), negalėjo būti išplėstas į gretimą sklypą, nes per 1998-2009 m. jo parametrai nekito. Metodikos 5.4.9 p.
pavartota bendrinė pastato sąvoka, nenurodant registravimo sąlygos. Taip pat
esmine aplinkybe turėtų būti laikoma tai, kad Tvarkos 11 p. nustatyta, kad
žemės sklypai prie namo valdos priklausinio - ūkinio sandėliuko, malkinės,
esančių kitame žemės sklype, formavimo sąlyga yra ne jų įregistravimas
Nekilnojamojo turto registre, o jų nurodymas detaliajame plane, jeigu tai numatyta sklypo,
kuriame yra nurodytieji priklausiniai, detaliajame plane. Ši situacija taip pat patvirtina faktą, kad UAB korporacijos
„Matininkai“ 2000 m. atlikti geodeziniai matavimai ir nustatytos ribos
neatitinka detaliajame plane nustatytų ribų. Patikrinimo komisijos teiginys,
kad žemės
sklypo planas parengtas nepažeidžiant tuo metu galiojusios Metodikos atitinka
teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, yra nepagrįstas ir
prieštarauja Įstatymo ir administracinių, norminių aktų nuostatoms. Kaip matyti iš skunde
pateiktų argumentų, skundžiamas VAVA 2009-05-18 sprendimas Nr. 20-337 priimtas
netinkamai aiškinant administracinius aktus ir teisės normas yra iš esmės
neteisėtas, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir
taisyklėms. Kadangi UAB korporacijos „Matininkai“ paruoštas (duomenys
neskelbtini) žemės sklypo planas neatitinka detalaus plano grafiniame
sprendinyje nustatytų ribų, neteisėtai, pažeidžiant Metodikos imperatyvias
nuostatas, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus buvo suderintas, įregistruotas
Nekilnojamojo turto registre ir paruoštas sklypo pardavimo sutarties projektas
ir dėl to mano, kad klaidos ištaisymą turėtų inicijuoti VAVA LR žemės reformos
įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta tvarka (I tomas, b. l. 5-8).
Teismo posėdyje pareiškėjas J. V.
D. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais
argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovė
VAVA su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo,
kad žemės sklypų (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51, Vilniuje, detalusis planas buvo patvirtintas
Vilniaus miesto valdybos 1999-03-25 sprendimu Nr. 471V „Dėl sklypų (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano
tvirtinimo“, vadovaudamasi šiuo detaliuoju planu Vilniaus miesto valdyba
1999-04-15 sprendimu Nr. 641V „Dėl žemės sklypų (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51 ribų ir dydžio nustatymo“ (toliau - ir Sprendimas
Nr. 641V) nustatė minėtų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates, linijų
ilgius ir plotą. Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Sprendimo Nr. 641V
priede nurodytos žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės yra preliminarios.
Šio sprendimo 2 punktu yra nustatytos (duomenys
neskelbtini) privačios namų valdos 1192 kv. m. žemės sklypo ribos, kurios
sprendimo priede pažymėtos raudonomis linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6.
Kadangi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų posūkio
taškų, pažymėtų skaičiais, koordinatės yra nustatytos Vilniaus miesto valdybos
sprendimu, jomis privaloma vadovautis. Pažymėjo, kad vadovaujantis Vietos
savivaldos įstatymo 6 str. 19 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų ir kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, teritorijų planavimas
yra savivaldybei priskirta funkcija. Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-19
įsakymu Nr. 2.3-16841-(01) buvo sudaryta komisija (toliau - ir Komisija),
kuriai buvo pavesta nuvykti į vietą (ties žemės sklypu, esančiu (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje), patikrinti situaciją vietoje, ar pagal nustatytas žemės sklypo ribų
posūkio taškų koordinates teisingai paženklintos žemės sklypo (duomenys
neskelbtini), Vilniuje,
ribos, ar šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB
Korporacija „Matininkai“, buvo atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės
ūko ministerijos 1996-03-11 įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų
rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimų.
Komisija 2009-01-16 nuvyko prie žemės sklypų, esančių (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51, Vilniuje, išnagrinėjo archyvinėse bylose turimus
žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 49 ir 51, Vilniuje,
dokumentus ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-34-9 bei
2009-02-17 pateikė išvadas Nr. 91-2.17-15. Komisija padarė išvadą, kad žemės
sklypo planas, sudarytas 2000-08-01 UAB Korporacija „Matininkai“, parengtas
nepažeidžiant tuo metu galiojusios Metodikos nuostatų ir kad UAB Korporacija
„Matininkai“ 2000-08-01 atlikti kadastriniai matavimai atitinka teritorijų
planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, ribas. Vadovaujantis šiomis išvadomis laikytina, kad žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti iš esmės nepažeidžiant
įstatymų nustatytos tvarkos. Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) byloje, saugomoje Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus
archyve, nėra žemės sklypo ribų paženklinimo akto, tuo vadovaudamasi Nacionalinė
žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2008-11-13 rašte Nr.
4B-(10.5)-D-208/2-1363 padarė išvadą, kad žemės sklypo ribų paženklinimo -
parodymo aktas nebuvo surašytas ir tai laikytina Metodikos nuostatų pažeidimu.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kadastriniais matavimais nustatytos žemės
sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos, kurios jau yra įregistruotos Nekilnojamojo
turto kadastre, atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas šio
sklypo ribas, dėl formalių Metodikos nuostatų pažeidimų nėra pagrindo
inicijuoti pareiškėjų prašomos procedūros. Komisija taip pat nustatė, kad žemės
sklypo (duomenys neskelbtini) g. 49 šiaurinėje dalyje
esantis statinys kerta viešame registre įregistruotą žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje
ribą, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas tikslinti ar taisyti (duomenys
neskelbtini) kadastrinius matavimus, nes minėtas statinys yra laikinas ir
neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre (II tomas, b. l. 1-2).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė
jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Pateiktame
atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos
sprendimai“ su pareiškėjų skundu nesutiko. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad VAVA neatliko
savarankiško jų skundo tyrimo ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje, o tik
vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktu žodiniu kadastrinių matavimų
vertinimu. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos
skyriaus 2009-01-16 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-34-9 ir Komisijos,
sudarytos Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-19 įsakymu Nr. 2.3-16841-(01)
„Dėl komisijos sudarymo“, išvados (toliau – ir 2008-12-19 komisijos išvados),
iš kurių matyti, kad ne tik VAVA specialistai ir matininkai tikrino žemės
sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 49, Vilniuje,
situaciją vietoje, bet šiame patikrinime dalyvavo ir pats pareiškėjas J. V. D. bei UAB „Sandėliavimo logistikos
sprendimai“ atstovė M. J.. Patikrinimo metu buvo ne tik
matuojami atstumai tarp objektų rulete, bet ir geodeziniu prietaisu „Leica GPS
900“ buvo nustatomos žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini),
posūkio taškų koordinatės. Todėl, pareiškėjų teiginys, neva VAVA specialistai neatliko
savarankiško pareiškėjų skundo tyrimo ir netikrino faktiniu duomenų vietoje,
yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjai
klaidina teismą teigdami, kad Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta,
jog prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami naudojami teritorijų planavimo
dokumentuose nustatyto ploto žemės sklypai. Šio įstatymo 9 str. 2 d.
redakcijoje, galiojusioje nuo 1997-07-23 iki 2003-02-24 įtvirtinta, jog
piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo
dokumentuose nustatyto ploto ir ribų žemės sklypai, o apie naudojamumo kriterijų šioje nuostatoje nebuvo kalbama. Nesutinka, kad
formuojant prie pastatų parduodamus žemės sklypus, vienas iš kriterijų
nustatant jų dydį ir ribas yra šių žemės sklypų naudojimas, tačiau tai nėra vienintelis ir
esminis faktorius, lemiantis parduodamo sklypo dydį. Be pastarojo faktoriaus,
įstatymų leidėjas nurodo ir kitus svarbius kriterijus, į kuriuos būtina
atsižvelgti parduodant žemės sklypą: miestuose (iki 1995-06-01 miestams
priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą piliečiams, turintiems
nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų
naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet Vilniuje ne didesni kaip 0,2 ha. Parduodamų sklypų dydį ir ribas su nustatytomis
teritorijų planavimo dokumentuose sieja ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, kurios 4
punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams bei nacionaliniams ir
užsienio subjektams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių
parduodami tik tie žemės sklypai, kuriu ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose
planuose. Tvarkos 6 punkte nurodyta, kad
miestuose ir iki 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose, išskyrus
Neringos miestą, piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius
gyvenamuosius namus, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie yra pažymėti
namų valdos techninės apskaitos bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose, tačiau šie žemės sklypai
negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniuje. Taigi, vadovaujantis šia Tvarka, esminis parduodamų
sklypų dydžio ir ribų kriterijus yra jų nustatymas detaliuosiuose planuose,
todėl pareiškėjų argumentas, jog parduodamo žemės sklypo ribos turi būti
nustatomos išimtinai atsižvelgiant į faktinį žemės naudojimą, yra visiškai
nepagristas. Iš skundo argumentų daro
išvadą, kad pareiškėjai iš esmės ginčija detaliojo plano sprendinius,
nustatančius sklypų ribas ir posūkio taškų koordinates, o ne VAVA 2009-05-18
raštą Nr. 20-337. Kadangi, kaip teisingai pabrėžiama atsakovės atsiliepime į
skundą, teritorijų planavimas yra savivaldybei priskirta funkcija, VAVA nėra
kompetentinga keisti detaliojo plano sprendinius. Vilniaus miesto valdybos
1999-03-25 sprendimas Nr. 471V „Dėl sklypų (duomenys
neskelbtini) g. 49 ir 51 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano
tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas ir sprendiniai (toliau –
ir detalusis planas) ir Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimas Nr. 641V
„Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 49 ir 51 ribų ir dydžio
nustatymo“, kuriuo valdyba patvirtino dar iki 1999-03-25 sprendimo priėmimo
suderintą sklypų planą pareiškėjams buvo žinomi ir su jais suderinti, kaip
matyti iš 1999-03-25 sprendimu patvirtintame brėžinyje esančio pareiškėjos D. I. D. parašo. Taigi, pareiškėjai, nesutikdami su žemės sklypų
(duomenys neskelbtini) g. Nr. 49 ir 51 ribomis,
turėjo ginčyti nurodytus Vilniaus miesto valdybos sprendimus, tačiau jų niekada
neginčijo ir su detaliojo plano sprendiniais bei patvirtintu sklypų planu
visada sutiko. Vadovaujantis CK 4.96 str. 2 d., iš sąžiningo įgijėjo negali
būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas
tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi, net jeigu ir
būtų pripažinta, kad žemės sklypų (duomenys
neskelbtini) g. Nr. 51 ir 49 ribų kadastriniai matavimai tariamai atlikti
netinkamai, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. Nr. 51 perleidus
sąžiningam įgijėjui, žemės sklypų ribų galimas perkėlimas prilygtų
nekilnojamojo daikto išreikalavimui iš sąžiningo įgijėjo, kas būtų neteisėta,
byloje nesant duomenų apie jokį kitų asmenų padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant
į 1999-04-15 sprendimo nuostatą, kad žemės sklypų naudotojai privalo atlikti
tikslius sklypo matavimus, 2000 m. rugpjūčio mėn. UAB korporacija „Matininkai“,
vadovaudamasi Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus,
metodika, atliko žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini) g. Nr. 51, kadastrinius matavimus. Vadovaujantis Metodikos
5.4.3 papunkčiu, nustatant ir paženklinant žemės sklypo ribas vietovėje,
laikomasi šių reikalavimų: formuojant žemės sklypų ribas miestuose, miesteliuose
ir kaimo gyvenvietėse, vadovaujamasi patvirtintais
detaliaisiais planais. Taigi, ši nuostata imperatyviai nustato, kad būtent detaliuoju
planu, o ne pareiškėjų nurodomu tariamu faktiniu žemės naudojimu ar kitais
kriterijais turi būti vadovaujamasi ženklinant žemės sklypo ribas. Jokia
teisės norma matavimus atliekančiam asmeniui nesuteikia teisės vadovautis
kitais matavimų atlikimo pagrindais, kaip tik tai teritorijų planavimo
dokumentais (šiuo atveju - detaliuoju planu). Todėl pareiškėjų argumentas,
jog UAB korporacija „Matininkai“, atlikdami žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini)
g.
Nr. 51, turėjo vadovautis gamtiniu reljefu ar faktiniu žemės sklypų naudojimu,
yra visiškai nepagrįstas. Aplinkybę, kad (duomenys
neskelbtini) g. Nr. 51 žemės sklypo kadastriniai matavimai atitiko
1999-04-15 sprendimu patvirtintą sklypų planą (o tuo pačiu ir detalųjį planą),
t. y. atitiko nurodytas posūkio taškų koordinates, linijų ilgius bei žemės
sklypo plotą, ne kartą savo raštuose patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie
Žemės ūkio ministerijos bei VAVA. Tai, jog (duomenys
neskelbtini) g. Nr. 51 žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti
vadovaujantis detaliuoju planu, akivaizdžiai matosi sulyginus 1998 m. parengtame sklypų plane ir 2000-08-01 parengtame UAB korporacijos „Matininkai“ plane
nustatytas posūkio taškų koordinates bei ribų linijų ilgius. 1998 m. sklypų plane ir 2000 m. UAB korporacija „Matininkai“ plane nustatytos koordinatės bei linijų
ilgiai iš esmės visiškai sutampa. 1998 m. sklypų plane ir 2000 m. UAB korporacijos „Matininkai“ plane nustatytas (duomenys
neskelbtini) žemės sklypo plotas visiškai sutampa ir yra lygus 1192 kv. m.
Pareiškėjai, nesutikdami su (duomenys neskelbtini) g. Nr. 51 žemės sklypo
geodezinių matavimų suderinimu, remiasi tuo, kad nebuvo parengtas žemės sklypo
paženklinimo aktas. Tai, jog žemės sklypo paženklinimo aktas, kuris turėjo būti
surašytas prieš 10 metų (2000 m.), nerastas žemės sklypo archyvinėje byloje,
savaime nereiškia, kad jis nebuvo parengtas. Net ir laikant, kad žemės sklypo
paženklinimo aktas surašytas nebuvo, šis galimas procedūrinis pažeidimas negali
būti laikomas pakankamu pagrindu kadastrinius matavimus pripažinti neteisėtais,
kadangi kadastriniai matavimai iš esmės atlikti teisingai. Daro išvadą, kad 2000-08-01 UAB korporacijos
„Matininkai“ parengtas ir 2001-06-12 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus
suderintas (duomenys neskelbtini) g. Nr. 51 žemės sklypo planas
yra teisingas, kadastriniai matavimai yra teisėti. Reikalavimas panaikinti raštą yra nepagrįstas ir dėl to, kad
ginčijamas VAVA 2009-05-18 raštas Nr. 20-337 nėra individualus administracinis
aktas. Pareiškėjo 2009-03-31 skundo Vilniaus apskrities viršininkui
reikalavimas panaikinti 2008-12-19 komisijos išvadas yra visiškai nepagrįstas,
kadangi 2008-12-19 komisijos išvados, adresuotos Vilniaus apskrities
viršininkui, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir pačios savaime pareiškėjui
jokių teisių ir pareigų nesukelia. Be to, komisija yra sudaryta iš VAVA
specialistų, ir apskrities viršininkui pateikia savo savarankišką situacijos
vertinimą bei siūlymus, kurių viršininkas įtakoti neturi teisės, tačiau
priimdamas sprendimą gali į juos arba atsižvelgti, arba ne. Kiti reikalavimai
konstatuoti ar pripažinti tam tikrus faktus galėtų būtų tik motyvu ar pagrindu
apskrities viršininkui priimant individualų administracinį aktą, tačiau faktų
pripažinimas pats savaime pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukelia. Administracinių
teismų praktikoje išaiškinta, jog šie teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo
administravimo subjektų informacinio - aiškinamojo pobūdžio dokumentų,
adresuotų asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus (skundus). Teismas imasi
nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei
imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio
taisyklės, jų teisės bei pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
nutartis byloje Nr. Al7-966/2006, nutartis administracinėje byloje
Nr. A6-794/2007). Daro išvadą, kad įvertinus 2009-03-31 skundo
Vilniaus apskrities viršininkui reikalavimus bei atsakymą į šį skundą,
ginčijamas raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu,
sukeliančiu pareiškėjui tam tikras teises ir pareigas, o tik informacinio
pobūdžio raštu, kuriuo paaiškinama situacijos faktinė padėtis. Dėl nurodytų
aplinkybių, reikalavimas panaikinti VAVA 2009-05-18 raštą Nr. 20-337 yra
nepagristas, todėl netenkintinas, o byla šioje dalyje nutrauktina. Skundo reikalavimas įpareigoti VAVA inicijuoti (duomenys
neskelbtini) g. Nr. 51 žemės sklypo geodezinių matavimų klaidos ištaisymo
procedūrą be jau nurodytų priežasčių, neteisėtas ir dėl to, nes pareiškėjas
tokio reikalavimo nekėlė skunde VAVA, atsakymą į kurį dabar ginčija. Taip pat
pažymėjo, kad šis reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretūs, nes iš jo visiškai
neaišku, kaip tokio reikalavimo tenkinimo atveju tariama „geodezinių matavimų
klaida“ turėtų būti ištaisyta. Teismui patenkinus šį pareiškėjų reikalavimą
teismo sprendimas negalėtų būti tinkamai įgyvendintas, kadangi jo turinys nėra
atskleistas. Be to, 2009-03-31 skundą Vilniaus apskrities viršininkui pateikė
tik pareiškėjas J. V. D., o VAVA 2009-05-18 raštą ginčija J. V. V. ir D. I. D. Mano, kad pareiškėja D.
I. D. šiame ginče nelaikytina turinčia reikalavimo teisę (II
tomas, b. l. 135-140).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Sandėliavimo
logistikos sprendimai“ atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį
atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB korporacija „Matininkai“, UAB „SEB
lizingas“ ir I. M. atsiliepimų į skundą nepateikė. Teismo
posėdyje UAB korporacija „Matininkai“ atstovas ir I. M. su
skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Byla dalyje nutraukiama, kitoje dalyje skundas netenkinamas.
Vilniaus miesto
valdyba 1999-03-25 sprendimu Nr. 471V patvirtino sklypų (duomenys neskelbtini) g. 49
ir 51 nedidelių veiklos mastų planą ir sprendimus Žvėryno rajono detaliajam
planui papildyti – sklypų ribas, žemės naudojimo reglamentą – žemės naudojimo
paskirtį, būdą ir apribojimus (I tomas, b. l. 162, 168), o 1999-04-15 sprendimu
Nr. 641V „Dėl žemės sklypų (duomenys
neskelbtini) g. 49-ir 51 ribų ir dydžių nustatymo“ nustatė (duomenys neskelbtini)
g. 49 privačios namų valdos 1548 kv. m. žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) privačios
namų valdos 1192 kv. m. žemės sklypo ribas, pridedamoje miesto plano ištraukoje
pažymėtas raudonomis linijomis ir skaičiais, šių sklypų naudojimo sąlygas ir
apribojimus, taip pat, be kita ko, nustatė, kad žemės sklypų naudotojai privalo
atlikti tikslius sklypo matavimus, kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos
skyrių dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo (I tomas,
b. l. 47, 161, 166). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotojai L. A. pateikus prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę,
perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą namų valdos sklypo dalį, taip
pat leisti išsipirkti likusią namų valdos dalį (I tomas, b. l. 175, 176),
atsakovė VAVA, suderinusi UAB korporacija „Matininkai“ parengtą žemės sklypo
planą (II tomas, b. l. 36), 2001-06-04 įsakymu Nr. 1721-01 nustatė, kad (duomenys
neskelbtini) namų valdos žemės sklypas yra 1192 kv. m. ploto,
nurodė, kad parduoda L. A. šio žemės sklypo dalį pagal
priedą, pavedant Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui sudaryti valstybinės žemės
pirkimo-pardavimo sutartį (I tomas, b. l. 146). VAVA 2001-06-04 sprendimu Nr.
01-1390 L. A. buvo atkurtos nuosavybės teises į žemę, perduodant
neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0478 ha žemės sklypo dalį namų valdai, esančiai 0,01192 ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o likusi šio žemės sklypo dalis – 714
kv. m., jai buvo parduota 2001-06-12 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės
pirkimo-pardavimo sutartimi (I tomas, b. l. 144). Šiuo metu, kaip nustatyta
pareiškėjo J. V. D., atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB
„Sandėliavimo logistikos sprendimai“ ir UAB korporacija „Matininkai“ atstovų,
trečiojo suinteresuoto asmens I. M. paaiškinimais, byloje
pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjai D.I. D. ir
trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. nuosavybės teise
priklauso gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatai, esantys
Nekilnojamo turto registre neįregistruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 49,
Vilnius, o trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „SEB lizingas“ nuosavybės
teise priklauso 0,1192 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, su jame esančiais
statiniais, kuriuos išperkamosios nuomos ir lizingo (finansinės nuomos)
sutarčių pagrindu valdo tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sandėliavimo
logistikos sprendimai“ (II tomas, b. l. 23-35). Pareiškėjai pateiktu skundu
teigia, kad žemės sklypo (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, geodeziniai matavimai, rengiant šio žemės sklypo planą, buvo atlikti
nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, dėl ko dalis žemės, kuria
naudojosi pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 49,
Vilniuje, savininkai, neteisėtai atiteko minėtam sklypui, todėl VAVA, kuri
suderino UAB korporacija „Matininkai“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą,
turi inicijuoti klaidos ištaisymą LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.
nustatyta tvarka, t. y. kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjas J. V. D., atsakovė
turi patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribas teisminiu būdu, t. y. kreipiantis į
teismą.
LR žemės
reformos įstatymo 18 str. 3 d. numato, kad jeigu
institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl
nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant
įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina
apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą
kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą
teismine tvarka.
Atsakovė VAVA,
kaip nustatyta atsiliepimu į skundą ir jos atstovo
paaiškinimu teismo posėdyje, mano, kad žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, UAB korporacija „Matininkai“ parengtas planas, kuris yra VAVA 2001-06-04
sprendimo Nr. 01-1390 ir 2001-06-12 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės
pirkimo-pardavimo sutarties dalis, parengtas iš esmės nepažeidžiant tuo metu
galiojusių teisės aktų reikalavimų, kadangi kadastriniais matavimais nustatytos
šio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas
sklypo ribas, šį sklypą išperkamosios nuomos teise valdantis tretysis
suinteresuotas asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ taip pat
nesutinka su sklypo ribų, atitinkamai – ir jo ploto, tikslinimu, todėl
akivaizdu, kad administracine tvarka žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastriniai
matavimai negali būti patikslinti.
Tačiau netgi tuo
atveju, jei atsakovė VAVA konstatuotų, kad UAB korporacija „Matininkai“
parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parengtas pažeidžiant jo rengimo metu
galiojusius teisės aktų reikalavimus, t. y. kad kadastriniuose matavimuose yra
netikslumų, ji negalėtų imtis veiksmų, kuriuos pareikštu skundu prašo ją
įpareigoti atlikti pareiškėjai, t. y. kreiptis į teismą dėl žemės sklypo,
esančio (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, kadastrinių matavimų patikslinimo: žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, yra įregistruotas
Nekilnojamo turto registre trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SEB lizingas“
nuosavybės teise, todėl jo ribos, atitinkamai – ir plotas, gali būti pakeistos
pakeitus ar panaikinus aktus ir sandorius, kurių pagrindu jis čia buvo
įregistruotas. Tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
56 str., tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 49 str. 1 d. numato, kad
prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali
kreiptis į teismą su pareiškimu (ieškiniu), kad būtų apgintas viešasis
interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės bei įstatymų
saugomi interesai, tačiau tai gali būti daroma tik įstatymų numatytais
atvejais. LR apskrities valdymo įstatymas, kuris reglamentuoja apskrities
viršininko kompetenciją, nenumato, kad apskrities viršininkas turėtų teisę
kreiptis į teismą su prašymu ginti viešąjį interesą arba trečiųjų asmenų
teises. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,
aiškindamas LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. vartojamą sąvoką
,,inicijavimas“, 2004-01-30 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A4-65/2004,
nurodė, kad ji gali būti aiškinama pakankamai plačiai: tai – ne tik tam tikra
iniciatyva, pastangos atitinkamai veikti, bet ir tiesioginis kreipimasis į
teismą, siekiant panaikinti administracinį aktą. Tačiau pagal teisės normų
analizę kolegija konstatavo, kad inicijavimas kaip subjekto teisė kreiptis į
teismą dėl atitinkamo akto panaikinimo galimas tik tada, jei tam subjektui
tokią teisę nustato specialus įstatymas. Jei specialiame įstatyme tokios teisės
nėra, o sprendimas turi būti panaikintas teismine tvarka, tokio sprendimo
nuginčijimo inicijavimas pasireiškia informacijos pateikimu subjektui,
turinčiam teisę kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.
Atsižvelgiant į
tai, pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę VAVA inicijuoti žemės
sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, geodezinių matavimų klaidos ištaisymo procedūrą LR žemės reformos
įstatymo 18 str. 3 d. tvarka, t. y. kreiptis į teismą
dėl šio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo, atmetamas kaip
nepagrįstas.
Administracinių teismų kompetenciją nustato
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. Šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio
administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių
subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir
pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, o taip pat kitas šiame
straipsnyje išvardintas bylas. Pareiškėjai skundžia ir prašo panaikinti
atsakovės VAVA 2009-05-18 raštą Nr. 20-337, kuriuo atsakovė išreiškė savo
nuomonę dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinių
matavimų tinkamumo, tačiau šis raštas nėra administracinis teisės aktas ir
teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia: manydami, kad žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, planas
parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat pažeidžia jų teises,
atsakovės VAVA 2009-05-18 raštas Nr. 20-337 nėra kliūtis kreiptis į teismą su
atitinkamai formuluojamais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl
pareiškėjų reikalavimo panaikinti atsakovės VAVA 2009-05-18 raštą Nr. 20-337 nutraukiama
kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129
str.,
n u s p r e n d ž
i a :
nutraukti administracinę
bylą pagal pareiškėjų D. I. D. ir J. V. D. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko
administracijai dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos
2009-05-18 rašto Nr. 20-337 panaikinimo.
Kitoje dalyje pareiškėjų
Dalios I. D. ir J. V.
D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14
dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui
arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai
Arūnas Dirvonas
Gintaras
Dzedulionis
Rosita
Patackienė