Civilinė byla Nr. e2A-168-803/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14766-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.2.; 3.3.1.3; 3.2.6.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bandrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti 5 424,50 Eur žalos subrogacijos tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad jog 2015-06-23 ieškovas akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ draudėjui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Kaišiadorių paukštynas“ išdavė Įmonių turto draudimo liudijimą Nr. 1945028, patvirtinantį, kad nuo 2015-06-23 iki 2016-06-22 buvo apdraustas draudėjo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys įranga, atsargos, investicijos. 2016-06-15 dėl sutrikusio elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini) sudegė draudėjui priklausantys šaldymo kompresorinės įrenginiai. Įvykio aplinkybes patvirtina 2016-06-21 pranešimas apie įvykį, 2016-06-21 turto apžiūros aktas. Ieškovas 2016-06-15 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 5 424,50 Eur draudimo išmoką. Žalos dydį ir atlyginimą pagrindžia: 2016-06-17 PVM sąskaita – faktūra Nr. 004398, 2016-06-15 techninio aptarnavimo ir remonto darbų atlikimo, 2016-06-22 raštas „Dėl kompresoriaus SAB 128 HF kontrolerio UNISAB II“, 2016-06-16 techninis – komercinis pasiūlymas, 2014-12-11 informacinis raštas, 2016-07-07 pranešimas dėl žalos atlyginimo, 2016-07-11 mokėjimo nurodymas. Atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą, tačiau atsakovas šią pareigą pažeidė: dėl trumpalaikių elektros energijos sutrikimų sudegė draudėjui priklausantys šaldymo kompresorius SAB 128-1, sugedo kontrolerio UNISAB II plokštė. Ieškovui išmokėjus 5 424,50 Eur dydžio draudimo išmoką dėl žalos, už kurią atsakingas atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“, ieškovas įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovo.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodė, jog gedimas įvyko 10kV L-800 iš Kaišiadorių TP kabeliniame tinkle. Šis tinklas priklauso bendrovei nuosavybės teise, tačiau tiesiogiai šia linija elektros energija vartotojui nėra tiekiama. Pats vartotojas savo nuosavybės teise valdo kelias maitinimo linijas: 10kV KL (L-0,541 km), prijungtą nuo 10kV OL L-200 Kaišiadorių TP bei 10 kV KL (L-0,049 km), prijungtą nuo 10kV OL L-700 Žiežmarių TP. Tarp atsakovo ir vartotojo yra sudarytos dvi elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartys: 2009 m. spalio 30 d. sutartis Nr. 24000-09-K03893, dėl elektros energijos tiekimo sutarties 1 priede nurodytiems objektams; 2010 m. lapkričio 29 d, sutartis Nr. 24000-10-K04188, dėl elektros energijos tiekimo sutarties 1 priede nurodytiems objektams. Nuosavybės ribų aktuose, esančių šių sutarčių sudėtine dalimi, yra nurodoma, kad vartotojui yra suteikiama 2 aprūpinimo elektros energija patikimumo kategorija. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė dokumentų apie tai, ar vartotojas turėjo įsirengęs savo vidaus tinklą apsaugančius įrenginius (pvz.: viršįtampių ribotuvus ir pan.), kaip draudėjas buvo įsipareigojęs Sutarčių 5.11 punktais. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių civilinės atsakomybės sąlygas. Gedimas įvyko bendrovės KL, kurią pats atsakovas ir valdo, t.y. įvykis įvyko gretutiniame – atsakovo bendrovės valdomame – tinkle, o ne tose kabelinėse linijose, kuriomis elektros energija yra tiekiama tiesiogiai vartotojui. Teigė, kad pareiga apsaugoti vartotojo elektros vidaus tinklą nuo trumpalaikių svyravimų tenka pačiam vartotojui. Atsakovas nurodė, jog tiekė elektros energiją, atitinkančią elektros energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus iki atsakovo valdomų elektros tinklo nuosavybės ribos ir todėl vykdė jam teisės aktų kylančią pareigą tiekti kokybišką elektros energiją. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo nuostolių, dėl kurių atsiradimo nėra tiesiogiai atsakingas, atlyginimo. Atsakovas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad šis laikotarpis nebuvo viršytas, o tai leidžia teigti, kad atsakovas nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui ir neprivalo atlyginti ieškovo prašomos priteisti žalos.
5. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nei sudarytos sutartys, nei taisyklės nenumato konkrečių apsaugos priemonių, kurių turi imtis vartotojas savo įrenginiams apsaugoti. Ieškovas pateikė 2017-05-17 AB „Kaišiadorių paukštynas“ raštą, kuriuo elektros energijos vartotojas patvirtino, kad ėmėsi visų reikalaujamų priemonių vidaus įrenginiams apsaugoti. Pažymėjo, jog ieškovas pagrįstai nustatė, kad už įrenginiams padarytą žalą atsakingas elektros energijos tiekėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“, pažeidęs pareigą užtikrinti kokybišką energijos tiekimą, bei įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.
6. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog ieškovas neįrodė to, jog atsakovui turėtų kilti civilinė atsakomybė ar to, jog atsakovas tiekė nekokybišką elektros energiją. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, ar minkšto paleidimo įrenginys įvykio metu nesuveikė, taip pat kokie buvo jo nustatymai elektros įtampos riboms. Ieškovas taip pat nepateikė informacijos apie tai, nuo kada minkštojo paleidimo įrenginys buvo pradėtas eksploatuoti ir ar jis buvo tinkamai prižiūrėtas bei aptarnaujamas. Nėra aišku, ar šie įrenginiai užtikrina apsaugą nuo įtampos sumažėjimo/padidėjimo/nepilnafazio režimo. Kitaip tariant, ar šie įrenginiai yra būtent tie, kuriuos pagal teisės aktus vartotojas privalo būti įsirengęs. Teisė, kad ieškovas nepagrindė, kad vartotojas tinkamai eksploatavo savo vidaus tinklą ir/ar kad atsakovui tenka kaltė dėl vartotojo įrenginių sugedimo. Teisės aktai negali nurodyti konkrečių (pavyzdžiui, nurodant konkretų gamintoją ar konkretų įrenginio tipą) įrenginių, apsaugančių vartotojo vidaus tinklą, kadangi kiekvienas vidaus tinklas yra individualus bei gali būti itin specifiškas, dėl ko jam negali būti taikomos analogiškos apsaugos priemonės kaip kitiems vidaus tinklams. Dėl šios priežasties sutarties bei poįstatyminių teisės aktų nuostatos, nustatančios pareigą rūpintis vidaus tinklą, yra lakoniškos bei nukreipiančiojo pobūdžio, tačiau tai nepaneigia jų teisėtumo bei privalomo laikymosi. Vartotojo vidaus tinklas nėra atsakovo atsakomybė pagal teisės aktus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovo naudai 5 424,50 Eur žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 879,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas vertino, kad ieškovas pagrindė, jog elektros energijos vartotojas tinkamai eksploatavo elektros energijos svyravimo metu sugadintus įrenginius, todėl draudikas, vadovaudamasis 2016-06-21 pranešimu apie įvykį, 2016-06-22 raštu „Dėl kompresoriaus SAB 128 HF kontrolerio UNISAB II“, 2016-06-16 techniniu – komerciniu pasiūlymu ir informaciniu raštu, pagrįstai padarė išvadą, jog už įrenginiams padarytą žalą atsakingas elektros energijos tiekėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“, pažeidęs pareigą užtikrinti kokybišką energijos tiekimą, todėl konstatavo, jog ieškovas įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą, tačiau dėl atsakovo netinkamai tiekiamos elektros energijos – dėl trumpalaikių elektros energijos sutrikimų – sudegė draudėjui priklausantys šaldymo kompresorius SAB 128-1, sugedo kontrolerio UNISAB II plokštė.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui išmokėjus 5424,50 Eur dydžio draudimo išmoką dėl žalos, už kurią atsakingas atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“, ieškovas įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovo. Pažymėjo, jog atsakovas žalos dydžio neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai), atsižvelgiant į aplinkybes bei įrodymų visetą, konstatavo, jog, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 424,50 Eur dydžio žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:

1.  
2.  
3.  
4.  
5.  
6.  
7.  
8.  
9.  
10.  
11.  
1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi vieninteliu ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu – 2017 m. gegužės 17 d. AB „Kaišiadorių paukštynas“ raštu, pasirašyto vartotojo, kurio elektros vidaus tinkle įvyko gedimas. Šis įrodymas yra šališkas, parengtas vartotojo, kurio elektros vidaus tinkle įvyko gedimas, ir pasirašytas darbuotojo, kuris atsakingas už įmonės energetinę dalį, todėl galimai jam gali būti taikoma atsakomybė už įmonės elektros energijos tiekimo nepriežiūrą. Minėtame rašte nėra pakankamai duomenų dėl įrenginių buvimo elektros vidaus tinkle, jų atliekamų apsaugos funkcijų, įrenginių eksploatavimo pradžios, priežiūros;
2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas plačiau neįrodinėjo aplinkybės, jog vartotojas nesiėmė visų reikiamų priemonių vidaus įrenginiams apsaugoti. Pažymėtina, kad vartotojas pagal sudarytą sutartį įsipareigojo turėti tinkamai įrengtas technines priemones reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Atsakovas nėra atsakingas už vartotojo elektros vidaus tinklą, neatlieka jokių veiksmų minėtame tinkle, todėl ieškovui nepateikus įrodymų negalima spręsti, ar vartotojas ėmėsi visų reikiamų priemonių vidaus įrenginiams apsaugoti;
3. teismas klaidingai vertino, kad atsakovas pripažino tiekiamos elektros energijos įtampos kryčius. Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad atsakovas tiekė vartotojui nekokybišką elektros energiją. Pažymėtina, kad ginčo įvykis įvyko gretutiniame tinkle, o ne kabelinėse linijose, kuriomis elektros energija tiekiama tiesiogiai vartotojui. Atsakovas neužfiksavo jokių gedimų, elektros energijos tiekimo sutrikimų vartotojui, todėl daryti išvadą dėl netinkamo elektros energijos tiekimo vartotojui yra nepagrįsta;
4. pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad vartotojui yra numatytas imperatyvus reikalavimas įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą, numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl staigiųjų trumpųjų/ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių.

12. Ieškovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:

12.  
1. ieškovas pateikdamas 2017 m. gegužės 17 d. raštą, kuris patvirtina, kad elektros energijos vartotojas ėmėsi visų reikalaujamų priemonių vidaus įrengimui apsaugoti, iniciatyviai ėmėsi procesinės įrodinėjimo pareigos. Taigi ieškovas, kaip suinteresuota proceso šalis, šiuo rašytiniu įrodymu tinkamai ir atsakingai grindė įrodinėtinas aplinkybes. Atsakovo subjektyvūs argumentai ir pateiktas vertinimas dėl šio rašto pagrįstumo, negali turėti įtakos ir kelti pagrįstų abejonių dėl šio rašto kaip įrodinėjimo priemonės. Ieškovas, pateikdamas raštą teismui, grindė savo poziciją ir vykdė suinteresuotos šalies pareigą teikti įrodymus, tačiau apeliantas elgėsi priešingai, jo poziciją patvirtinančių ar ieškovės poziciją paneigiančių aplinkybių neįrodinėjo. Byloje pateiktas Kauno regiono elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovo 2016-07-04 raštas patvirtina, kad apeliantui turint pareigą užtikrinti kokybiškos energijos tiekimą, jis pažeidė šį įsipareigojimą, o pažeidimo pasekmė lėmė, kad sudegė draudėjui priklausantis šaldymo kompresorius SAB 128-1, sugedo kontrolerio UNISAB II plokštė. Minėtame rašte, kurį pateikė apeliantas nurodyta, jog: „pastatams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) 2016-06-15 tiekiamos elektros energijos įtampos kryčiai įvyko dėl 10 KV kabeliniame tinkle įvykusių gedimų pasekmių likvidavimo darbų, kurių iš anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima, kaip numato Elektros energijos tiekimo ir naudojom taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 49,6 punktas“. Minėtas rašytinis įrodymas ne tik patvirtina ieškovo įrodinėjimo dalyku esančias aplinkybes, kuris, be to, suponuoja įrodymų pakankamumo kriterijų, bet ir patvirtina, kad apeliantas pripažino aplinkybes, kurias šiuo apeliaciniu skundu ginčija;
2. pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo šalis siejančius teisinius santykius, reikšmingai pasisakė dėl sutarčių ir taisyklių aktualių punktų šiam ginčui išspręsti, nustatydamas, kad šio ginčo išsprendimui svarbu tai, jog nei ginčo sutartys, nei taisyklės nenumato konkrečių apsaugos priemonių, kurių turi imtis draudėjas savo įrenginiams apsaugoti. Teismas sprendime ne tik įvertino sutarčių ir taisyklių nuostatas, tačiau ir nustatė, jog jų visuma neįtvirtina draudėjo pareigos specifiniais mechanizmais ir priemonėmis pasirūpinti įrenginių priežiūra. Tad ne tik rašytiniai įrodymai, tačiau ir šalis siejančios sutarčių ir taisyklių nuostatos patvirtina ieškovo poziciją;
3. Apeliantas nurodo, kad procesiniuose dokumentuose pateikti tiesioginiai įrodymai t. y. Oro linijos eksploatavimo žemėlapis bei 10Kv linijos sutrikimų suvestinė, kuriuose užfiksuota, kad įvykis įvyko gretutiniame apelianto valdomame tinkle, o ne kabelinėse linijose, kuriomis elektros energija yra tiekiama tiesiogiai draudėjui, patvirtina, kad faktą, jog atsakovas neužfiksavo gedimų/elektros energijos tiekimo sutrikimų draudėjui ir rūpinosi savo valdomu ūkiu ir užtikrino jo tinkamą būklę. Šią poziciją akivaizdžiai paneigia byloje esantis minėtas Kauno regiono elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovo A. K. raštas, kuriame tiesiogiai nurodyta, jog 2016-06-15 tiekiamos elektros energijos įtampos kryčiai pastatams adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko dėl 10 Kv kabeliniame tinkle įvykusių gedimų. Tad šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad apeliantas laikosi nenuoseklios, sau prieštaraujančios pozicijos. Aptartos aplinkybės patvirtina apelianto pozicijos dėl faktų pateikimo ir jo vertinimo nenuoseklumą bei paaiškinimų nepatikimumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ ir draudėjas AB „Kaišiadorių paukštynas“ 2015-06-23 sudarė sutartį dėl įmonių turto draudimo; draudimo apsauga galiojo nuo 2015-06-23 iki 2016-06-22, kuriuo buvo apdraustas draudėjo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys įranga, atsargos, investicijos (Įmonių turto liudijimas Nr. 1945028 ir priedai, tomas I, b.l. 4-17). Ieškovo pripažintas kaip draudžiamasis įvykis įvyko 2016-06-15, sudegus šaldymo kompresoriui SAB 128-1 ir kontrolerio UNISAB II plokštei.
14. Ieškovas draudėjui išmokėjo 5 424,50 Eur draudimo išmoką, todėl naudodamasis subrogacijos teise prašo žalos atlyginimo iš atsakovo. Apeliacijos objektas – energijos tiekėjo atsakomybės ribos už žalą, kilusią dėl įtampos svyravimų.
15. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimą, jog įrodymas, kuriuo teismas rėmėsi kaip nuostolių atlyginimo faktiniu pagrindu, yra nepatikimas, nes iš AB „Kaišiadorių paukštynas“ 2017-05-17 rašte (tomas I, b.l. 83) pateiktos informacijos išvis neįmanoma nustatyti, ar rašte minimi įrenginiai apskritai yra įrengti vartotojo elektros vidaus tinkle, ar kokias apsaugos funkcijas atlieka vartotojo rašte nurodyti įrenginiai, ar įvykio metu tinkamai suveikė vidiniai įrenginių apsaugos mechanizmai.
16. Teisėjų kolegija nurodo, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs. Mažai tikėtina, jog draudikas, pradėjęs žalos administravimo bylą, būtų išmokėjęs draudimo išmoką dėl daiktų, kurie neegzistuoja vartotojo elektros vidaus tinkle. Draudikas yra asmuo, kuris yra susietas draudimo sutartimi su draudėju, ir jis neturi jokio suinteresuotumo veikti prieš ESO, siekdamas jo sąskaitą pasipelnyti. Todėl apelianto nurodyti argumentai, kad esą nėra įrodymų, jog įrenginiai apskritai yra įrengti vartotojo elektros vidaus tinkle, reikštų, jog yra keliami baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo. Byloje nėra įrodymų, kad draudžiamuoju pripažintas įvykis būtų grįstas suklastotų dokumentų pagrindu, ir apeliantas tokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Nebūtų protinga manyti, kad draudėjas neįsigijo 2017-05-17 rašte nurodytos įrangos, kai yra parengtas 2016-06-15 techninio aptarnavimo ir remonto darbų atlikimo dokumentas, 2016-06-16 techninis – komercinis pasiūlymas 2016-06-22 raštas „Dėl kompresoriaus SAB 128 HF kontrolerio UNISAB II“. Šiuos dokumentus vertino draudikas, rengė su byla nesusiję tretieji asmenys.
17. Taip pat teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, jog iš 2017-05-17 rašte pateiktos informacijos sunku arba išvis neįmanoma konstatuoti, kokias apsaugos funkcijas atlieka vartotojo rašte nurodyti įrenginiai. Pirma, būtent apeliantas yra savo srities profesionalas (CK 6.38 straipsnio 2 dalis), kuris galėtų pagrįsti, kokie įrenginiai pagal jo veiklos standartus yra laikomi tinkamai atliekančiais apsaugą. Antra, Sutarčių 5.11 p. (tomas I, b.l. 56) įpareigoja vartotojus imtis priemonių nuostoliams išvengti, kai nutraukiamas elektros tiekimas, tačiau kita sutarties šalis, kaip tos srities profesionalas, neaptaria sutartyje konkrečių priemonių, kurios pagal jį būtų tinkamai užtikrinančios apsaugą nuo elektros srovės įtampos svyravimų. Tokiu atveju galioja CK 193 straipsnio 4 dalyje numatyta taisyklė (sutartis aiškinama tos šalies naudai, kuri jas priėmė). Trečia, apeliantas nesigina argumentu, jog kompresoriaus variklis H30B25244SPG2 nėra standartinis. Vadinasi, šio įrenginio techniniai duomenys yra aiškūs, tačiau atsakovas nesiremia įrenginio instrukcija ir neįrodinėja, kad įrenginys ir jo sumontavimas pagal draudėjo vidaus tinklo įrengimą neatitinka  prašomo pagal sutartį ir teisės aktus reikalaujamo apsaugos standarto. Lygiai taip pat ir dėl UNISAB II CPU-print plokštės.
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jog nei ginčo sutartys, nei Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 56.8 p., kuris taip pat numato priemonių ėmimąsi sumažinti galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo, nenumato konkrečių apsaugos priemonių, kurių turi imtis vartotojas savo įrenginiams apsaugoti. Būtent atsakovas (apeliantas) turėjo atsikirsdamas į ieškinį pateikti inžinierinių žinių pagrindu parengtas išvadas, kad draudėjo įrenginiai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo įtampos sumažėjimo/ padidėjimo/ nepilnafazio rėžimo, nes jie nebuvo tam skirti (CPK 185 straipsnis).
19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atmetamas apelianto argumentas, jog draudėjas nesilaikė pareigos, kylančios iš CK 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatos „laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą“.
20. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Šioje byloje kilus ginčui dėl energijos vartotojo pareigų tinkamo vykdymo, atkreipiamas dėmesys, jog būtent apeliantas nenurodė, kokie pagal jį būtų tinkami apsaugos nuo įtampos svyravimo įrenginiai ir kaip ši aplinkybė buvo atskleista kitai sutarties šaliai, t. y. AB „Kaišiadorių paukštynas“, todėl pagal nurodytą teisinį reguliavimą vien tik vartotojui negali būti perkeliama sutarties vykdymo rizika.
21. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo nurodytas aplinkybes dėl draudėjo patirtos žalos dėl tiekiamos elektros energijos įtampos kryčio pripažino atsakovo Kauno regiono elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovo A. K. 2016-07-04 rašte (tomas I, b.l. 55). Vadinasi, egzistuoja priežastinis ryšys tarp įrenginių sugadinimo ir atsakovo neteisėtos veikos (CK 6.246 – 6.247 straipsniai).
22. Apeliantas įrodinėja, kad byloje nebuvo nustatytos jo atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės, t. y. kada įrenginiai pradėti eksploatuoti, ar jie buvo tinkamai prižiūrimi bei ar jiems buvo vykdoma techninė priežiūra, ar įvykio metu tinkamai suveikė vidiniai įrenginių apsaugos mechanizmai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog UAB „FrosTec“ rašte nurodė, kad 2016 m. birželio mėnesio 15 dieną atlikti kompresoriaus SAR 12.8 kontrolerio UNISAB H plokštės CPU-print Rev.C keitimo darbai. Kompresoriaus kontrolerio plokštės CPU-print Rev.C gedimo priežastis – netinkama įtampa išorinio signalo kontroleriui (tomas I, b.l. 30). Taip pat į bylą yra pateiktas UAB „EMAS“ 2014-12-11 Nr. 1-078 raštas, kuriame nurodyta, jog 2016 m. birželio 17 d. buvo paimtas iš AB „Kaišiadorių paukštynas“ remontui elektros variklis H30B25244SPG2; 200 HP; 0,4 kV; 2970 aps./min. Įmonės specialistai, defektuodami įrenginį, nustatė, kad statoriuje įvykęs vienos fazės apvijos trumpas jungimas su korpusu. Viena iš galimų tokio pobūdžio gedimo priežasčių gali būti elektros energijos tiekimo įtampos kryčiai (tomas I, b.l. 32). Taigi įrenginiai sugedo ne dėl jų netinkamos eksploatacijos, priežiūros, vykdomos techninės priežiūros aspektų, o dėl energijos įtampos svyravimų, todėl šie apelianto atsikirtimai į ieškovo reikalavimą yra pernelyg nutolę priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis).
23. Atsižvelgiant į tai, jog tretieji asmenys, atlikę įrenginių remonto darbus, fiksavo jų sugadinimo aplinkybes dėl elektros įtampos svyravimų, apeliantui nepaneigus leistinais rašytiniais įrodymais (pvz., eksperto išvada ir pan.) UAB „EMAS“, UAB „FrosTec“ raštuose nurodytų aplinkybių dėl žalos pobūdžio, nepateikus inžinierinių žinių pagrindu parengtos išvados, kodėl draudėjo turimi vidaus tinklo įrenginiai šiuo atveju buvo su trūkumais, t. y. nepakankami pagal Sutarties 5.11 punktą, apeliacinio skundo argumentai, kad įrenginiai sugedo dėl kitų priežasčių, atmetami (CPK 185 straipsnis).
24. Taip pat apeliantas įrodinėja, kad kiekvienas vidaus tinklas yra individualus bei gali būti itin specifiškas, todėl jam negali būti taikomos analogiškos apsaugos priemonės kaip kitiems vidaus tinklams ir dėl šios priežasties sutarties bei poįstatyminių teisės aktų nuostatos, nustatančios pareigą rūpintis vidaus tinklą, yra lakoniškos bei nukreipiančiojo pobūdžio, tačiau tai nepaneigia jų teisėtumo bei privalomo laikymosi.
25. Pasisakant dėl šio argumento, teisėjų kolegija nurodo, kad tarp atsakovo ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ yra sudarytos dvi Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartys: 2009-10-30 sutartis Nr. 24000-09-K03893 Dėl elektros energijos tiekimo sutarties 1 priede nurodytiems objektams bei 2010-11-29 sutartis Nr. 24000-10-K04188 Dėl elektros energijos tiekimo sutarties 1 priede nurodytiems objektams (tomas I, b.l. 56-62). Būtent sutartys turi individualizuoti šalių tarpusavio sutartinius santykius, įvertinant vidaus tinklo specifiką (CK 6.154 straipsnis).
26. CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Taigi atsakovas buvo laisvas aptarti individualiai Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartyse keliamus reikalavimus vartotojui, todėl argumentas, kad apeliantas nėra atsakingas už vartotojo elektros vidaus tinklą, kai byloje yra nustatyta aplinkybė, jog elektros energijos įtampos kryčiai atsirado dėl 10 kV kabeliniame tinkle įvykusių gedimų pasekmių likvidavimo darbų, už kurių eksploatavimą atsakingas apeliantas, atmetamas.
27. Minėta, kad byloje nėra įrodymų, jog kompresoriaus variklis H30B25244SPG2 nėra standartinis. Draudėjas rašte nurodė, kad kompresoriaus variklis H30B25244SPG2 yra valdomas ir komutuojamas ABB minkšto paleidimo įrenginio PST300-600-70 pagalba. Šis įrenginys turi visas įmanomas elektros variklių apsaugas. Kitas įrenginys – valdiklio UNISAB II CPU-print plokštė – yra senesnės kartos specializuotas valdiklis, turintis nuosavą vidinį stabilizuotą maitinimo šaltinį, maitinamą per vienfazį automatinį jungiklį C3 (3Amperai). Turint šiuos duomenis, apeliantas nėra teisus teigdamas, jog ieškovui nepateikus jokių tiesioginių įrodymų, susijusių su įvykiu, įrenginiais, elektros vidaus tinklo veikimu, jis dėl to negali plačiau pakomentuoti ar vartotojas ėmėsi ar nesiėmė visų reikalaujamų priemonių vidaus įrenginiams apsaugoti.
28. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad bendrovė tiekė Vartotojui netinkamą elektros energiją, nes  pagal oro linijos eksploatavimo žemėlapį bei 10Kv linijos sutrikimų suvestinę, užfiksuota, kad įvykis įvyko gretutiniame – bendrovės valdomame, tinkle, o ne kabelinėse linijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta remiantis paties apelianto Kauno regiono elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovo A. K. 2016-07-04 raštu (el. b.l. 55), kuriame nurodyta, jog: „pastatams, esantiems adresu: (duomenys neskelbtini), 2016-06-15 tiekiamos elektros energijos įtampos kryčiai įvyko dėl 10 kV kabeliniame tinkle įvykusių gedimų pasekmių likvidavimo darbų <...>“.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
32. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistas 757,98 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė skundžiamame sprendime dėl priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, nors bylos nagrinėjimo apimtis nagrinėjamu atveju nelaikytina ypatingai didele, byloje vyko tik 1 (35 min trukmės) teismo posėdis, o spręsti klausimai nėra nauji ir niekur nenagrinėti, todėl turėjo sumažinti priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį.
33. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos  teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad advokatas R. B., atstovaudamas ieškovo interesus, nurodė šias išlaidas: 167,98 Eur už ieškinio parengimą, 100 Eur už dubliko parengimą, 490 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Šios sumos ieškovo buvo apmokėtos 2017?07?28 (tomas I, b.l. 101). Įvertinusi 757,98 Eur ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos; redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.10, 8.11, 8.19 punktai (793,30 Eur užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) x 2,5 koeficiento už ieškinį + 1,5 koeficiento už dubliką + 0,1 koeficiento už dalyvavimą posėdyje). Taigi visiškai tenkinant ieškinį ieškovui iš atsakovo  pagrįstai priteista 757,98 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
35. Ieškovas prašė priteisti jo patirtas 128 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos atitinka rekomenduojamus dydžius, todėl ieškovo prašymas tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u t a r ė:

apelianto AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 128 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Ramunė Mikonienė

                                                                      Rūta Petkuvienė

                                                                      Andrius Verikas