Administracinė byla Nr. eA-1788-552/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00958-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J. K. A. ir nepilnamečio H. R. J. A., atstovaujamo pagal įstatymą R. J. K. A. (tėvo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. K. A. ir nepilnamečio H. R. J. A., atstovaujamo pagal įstatymą R. J. K. A. (tėvo), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai R. J. K. A. (toliau – ir Užsienietis, pareiškėjas) ir H. R. J. A., atstovaujamas pagal įstatymą R. J. K. A. (tėvo) (toliau – ir pareiškėjai), su skundu kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) I-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 6K-1065 (toliau – ir Komisijos sprendimas), Migracijos departamento 2021 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 12PR-202 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, kadangi jis buvo liudytojas, matęs kaimyno nužudymą, kurį įvykdė (duomenys neskelbtini) sūnus. Pareiškėjui apie šias aplinkybes paliudijus teisme, jam ir jo šeimai buvo pradėta grasinti, kad jie bus nužudyti. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nariai pagrobė jo brolį ir dėdę, apie jų buvimo vietą jam iki šiol nėra žinoma.
2.2. Pareiškėjo pasakojimas Migracijos departamentui buvo pakankamai detalus ir nuoseklus. Visi jo pasakojime nustatyti neatitikimai yra susiję su detalėmis, tačiau jo pasakojimo esmė visų apklausų metu buvo aiški ir nuosekli. Pareiškėjai, prašydami prieglobsčio, visų apklausų metu aiškiai nurodė, jog grėsmė pareiškėjo bei jo šeimos sveikatai ir gyvybei kyla dėl to, kad jis matė, kaip karinės grupuotės nario sūnus nužudė jo kaimyną ir apie tai paliudijo teisme. Dėl šios priežasties pareiškėjams yra pavojinga grįžti į (duomenys neskelbtini), nes dėl jo veiksmų jam bei jo šeimai gali būti keršijama.
2.3. Atsakovas Sprendime nenurodė, kokį tyrimą atliko (ar apskritai galėjo atlikti), siekdamas rasti jo pasakojime įvardintus objektus. Galimi pasakojimo detalių neatitikimai galėjo atsirasti dėl to, jog praėjo nemažai laiko nuo pasakojamų įvykių, be to, jis galėjo jų tiksliai neatsiminti ir nenuosekliai nurodyti slapstantis nuo jam ir jo šeimai kilusios grėsmės. Atsakovas, pareiškėjo pasakojime nustatęs tam tikrus prieštaravimus, visiškai nesiekė išsiaiškinti, kodėl šie prieštaravimai jo pasakojime atsirado. Nustatytus prieštaravimus atsakovas tiesiog panaudojo kaip pagrindą formaliai atmesti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo be jokio detalesnio tyrimo.
2.4. Pareiškėjo pasakojime esant neesminiams neatitikimams, kurie visiškai nekeičia jo pasakojimo esmės dėl kilmės valstybėje jam bei jo nepilnamečiam sūnui kylančios grėsmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis bei jas aiškinančia teismų praktika, jo pasakojimas turėjo būti laikomas patikimu įrodymu ir bet kokie jame esantys neaiškumai turėjo būti aiškinami jo naudai. Į tai visiškai neatsižvelgęs, Migracijos departamentas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
2.5. Grėsmę jo bei jo sūnaus sveikatai bei gyvybei kilmės valstybėje papildomai pagrindžia tai, kad pareiškėjas, bėgdamas iš šios valstybės, buvo priverstas joje palikti savo žmoną su naujagimiu ir dar vienu mažamečiu vaiku, kuriam neseniai buvo (duomenys neskelbtini). Jei pareiškėjams (duomenys neskelbtini) negrėstų mirtinas pavojus, pareiškėjas tokioje padėtyje nebūtų palikęs savo žmonos su mažamečiais vaikais.
2.6. Komisijos sprendime netinkamai įvertintas pareiškėjo skundo argumentas, kad nebuvo įvertintos aktualios, sprendimo priėmimo metu (duomenys neskelbtini) egzistuojančios situacijos dėl grėsmių ar persekiojimo, su kuriuo (duomenys neskelbtini) gali susidurti ar susiduria asmenys, nepaklūstantys grupuotės (duomenys neskelbtini) reikalavimams ar turintys priešingų interesų. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo vertinti aktualią situaciją, susijusią su nurodytos grupuotės vykdomu persekiojimu ir šio persekiojimo galimomis perspektyvomis (pokyčiais) ateityje, kada jis bei jo sūnus, jiems nesuteikus prieglobsčio, būtų priversti grįžti į kilmės šalį. Atsakovas vertinimo, nukreipto į situacijos kitimo perspektyvas, Sprendime neatliko, o Komisija nepagrįstai pripažino, kad toks vertinimas nebuvo būtinas.
2.7. Aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes pirminiame sprendime kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Komisija, nurodydama, kad toks vertinimas buvo tinkamas ir pagrįstas, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
2.8. Jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti patikrintas ir atsisakymo suteikti papildomą apsaugą teisėtumas. Atsakovas išvadą dėl beatodairiško smurto, grėsmės (duomenys neskelbtini) nebuvimo padarė remdamasis tik vienu šaltiniu, neatlikdamas išsamesnės analizės ir nesulygindamas šiame šaltinyje pateiktos informacijos su informacija, esančia kituose šaltiniuose. Atlikus tik tokį paviršutinišką vertinimą, nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjų sveikatai ir gyvybei (duomenys neskelbtini) nekyla pavojus, dėl ko papildomos apsaugos taikymas jų atžvilgiu nebūtinas.
2.9. Tiek Sprendimas, tiek Komisijos sprendimas turi būti naikinami ir ta apimtimi, kuria nustatytos (paliktos galioti) išvestinės priemonės, susijusios su jo ir jo sūnaus išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Gyvendamas Lietuvoje, pareiškėjas susilaukė sūnaus, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos ir palikus draudimą jam atvykti, būtų užkirstas kelias šeimos susijungimui Lietuvoje., kas būtų nepagrįsta ir neproporcinga priemonė.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, nes pareiškėjo pateikti paaiškinimai nepagrindžia, jog pareiškėjams gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl Konvencijoje numatytų priežasčių. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti buvo vertinama kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.
4.2. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjams ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl smurto veiksmų yra minimali, o individualių aplinkybių, kurios padidintų tokią riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
4.3. Ne Migracijos departamentas, o būtent prieglobsčio prašytojas turi pagrįsti ir įrodyti tarptautinį apsaugos būtinumo poreikį, pateikti nuoseklų pasakojimą ir pateikti objektyvius įrodymus, o Migracijos departamentas, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, atlieka vertinimą vadovaujantis Įstatyme ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Sprendime buvo vertinamos pareiškėjo nurodytos grėsmės, t. y., kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas dėl to, jog jis buvo nusikaltimo liudytojas, jam buvo grasinama, be to, (duomenys neskelbtini) grupuotė pagrobė jo brolį ir dėdę.
4.4. Pareiškėjo pasakojimas apie kaimyno nužudymą nebuvo detalus, nepasižymėjo išsamumu bei nuoseklumu, be to, pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę dėl to, kad neva kaimyną nužudžiusio asmens tėvas yra svarbus asmuo, t. y., jis teigė, kad asmuo važinėjo su karine mašina, buvo ginkluotas ir kalbėjo tarsi būtų svarbus asmuo. Pareiškėjas apklausos metu negalėjo nuosekliai paaiškinti grasinimų, jų turinio, grasinimų skaičiaus per tokį trumpą vos kelias dienas trukusį teisminio nagrinėjimo procesą. Be to, nors pareiškėjas ir teigė, kad žudiko tėvas buvo įtakingas, todėl, neva jam kyla grėsmė, jis pats nurodė, jog žudikas yra įkalintas iki gyvos galvos, kas patvirtina, kad kilmės valstybė yra pajėgi taikyti bausmes įtakingų grupuočių atstovams, todėl nėra jokių duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo nuo grasinimų. Nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad šis nenoras būtų siejamas su Konvencijos saugomomis vertybėmis. Pareiškėjas nurodė, kad išsikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) stovyklą ten jiems niekas negrasino, o šiuo metu ten gyvena jo žmona su vaikais ir jiems irgi nėra jokios grėsmės.
4.5. Pareiškėjo pasakojimui apie kaimyno nužudymą ir tariamus grasinimus pagrįstai nebuvo taikoma abejonės privilegija ir jis pagrįstai nebuvo laikomas patikimu dėl trūkumų. Pasakojimas ne tik abstraktus, nenuoseklus ir prieštaringas, bet jo nepatvirtino ir surinkta kilmės valstybės informacija – tyrimo metu nerasta pareiškėjo nurodytų teismo rūmų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo brolis ir dėdė 2015 m. buvo pagrobti (duomenys neskelbtini) grupuotės, tačiau jis nebuvo persekiojamas ir jam niekada iš jų grėsmė nebuvo kilusi, be to, jie su šeima buvo pakeitę gyvenamąją vietą, be to, pareiškėjas apklausos metu nurodė norą išvykti iš kilmės valstybės dėl ekonominių priežasčių.
4.6. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
4.7. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas surinko patikimą ir aktualią bei iš skirtingų šaltinių kilmės valstybės informaciją pagal pareiškėjo teiktą prieglobsčio prašymo kontekstą. Vadovaudamasis kilmės valstybės informacija, Migracijos departamentas nustatė, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Jokių Migracijos departamento išvadas paneigiančių duomenų pareiškėjas skunde nepateikė. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Migracijos departamentas taip pat įvertino, ar pareiškėjas dėl savo asmeninių savybių gali susidurti su padidinta rizika dėl beatodairiško smurto, tačiau tokių aplinkybių nenustatė, todėl pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
4.8. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta.
4.9. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, todėl pareiškėjui pagrįstai ir proporcingai nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 2 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpis.
4.10. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, o vien ta aplinkybė, kad jis turi Lietuvoje vaiką, nepatvirtina nei tai, kad jis juo rūpinasi, nei kad jo socialiniai ryšiai artimi, nei, kad jis padeda finansiškai auginti vaiką. Pareiškėjas nepateikė jokių Sprendimo išvadas paneigiančių argumentų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą šiuo aspektu.
4.11. Pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą ir 6 punktą, taip pat panaikino Komisijos sprendimo dalį kuria palikti galioti Sprendimo rezoliucinės dalies 5 ir 6 punktai, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
6.1. (duomenys neskelbtini)
6.2. (duomenys neskelbtini).
6.3. (duomenys neskelbtini).
6.4. (duomenys neskelbtini)
6.5. Apklausos, vykusios 2021 m. liepos 14 d., metu tikslinant aplinkybes, dėl kurių prašoma prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas papasakojo, kad (duomenys neskelbtini)
6.6. Pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. apklausos metu pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).
6.7. (duomenys neskelbtini).
6.8. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
6.9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į Migracijos departamentą. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija Komisijos sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas apžvelgė Komisijos sprendimo motyvus.
7. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (76 str. 2 d., 83 str. 2 d., 5 d., 86 str., 87 str.), Tvarkos aprašo nuostatas (89 p., 99 p.) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas baimę grįžti į kilmės valstybę jis sieja su praeities įvykiais: 1) pareiškėjas buvo liudytojas, matęs savo kaimyno nužudymą, kurį įvykdė karinės grupuotės (duomenys neskelbtini) nario sūnus. Pareiškėjui apie šias aplinkybes paliudijus teisme, jam ir jo šeimai buvo pradėta grasinti, kad jie bus nužudyti; 2) prieš penkerius metus (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai pagrobė pareiškėjo brolį ir dėdę, apie jų buvimo vietą jam iki šiol nėra žinoma.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausų metų duotus paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas dalyje dėl (duomenys neskelbtini) nario grasinimų pareiškėjui ir jo šeimai nužudyti negali būti vertinamas kaip patikimas ir pakankamas įrodymas prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. Pareiškėjas objektyvių jo pasakojimą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė, pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nario grasinimus nužudyti jį ir jo šeimą yra nenuoseklus, turi trūkumų, skiriasi ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl minėto asmens grasinimų jo atžvilgiu, jų būdo, laiko ir skaičiaus, teismo proceso trukmės.
9. Teismas pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjo pasakojimo patikimumą ir grėsmės kilmės šalyje realumą, yra svarbūs ir pareiškėjo apklausoje nurodyti paaiškinimai, kad jo šeimai išsikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) stovyklą, ten jiems niekas negrasino, o šiuo metu ten gyvena jo žmona su vaikais ir jiems nėra jokios grėsmės. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad buvo sulaukęs grasinimų, kai su šeima persikėlė į (duomenys neskelbtini) miestą, kur dirbo statybininku, pareiškėjas tik teigė, kad ten buvo sunku gyventi, todėl keletą kartų su šeima bandė išvykti į (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nurodė, kad atsakovas ne tik surinko kilmės šalies informaciją apie (duomenys neskelbtini) grupuotę, bet ir atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas apklausos metu nurodė tam tikrų geografinių vietovių pavadinimus, adresus (teismo proceso vieta), tikrindamas pasakojimo tikrumą, rinko kilmės valstybės informaciją ir nerado pareiškėjo nurodytų teismo rūmų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė taip pat sukėlė abejonių pareiškėjo pasakojimo tikrumu. Pareiškėjas jokių dokumentinių įrodymų (teismo šaukimo ar pan.), kuriame būtų nurodytas teismo adresas, teismo posėdžio data, nepateikė.
11. Teismas paaiškino, kad Migracijos departamento pareigūnai, užduodami papildomus klausimus, suteikė prieglobsčio prašytojui galimybę patikslinti pasakojimą, pašalinti jo prieštaravimus, taigi, nustatyti objektyvią tiesą, tačiau pareiškėjas apklausos metu negalėjo nuosekliai paaiškinti grasinimų, jų turinio, grasinimų skaičiaus. Pirminės apklausos protokole užfiksuota, kad prieglobsčio prašytojas apklausoje bendravo noriai, apklausa vyko sklandžiai. Vėlesnės apklausos garso įrašas taip pat patvirtina, kad užsieniečiui buvo padedama atskleisti jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis. Prieglobsčio suteikimo procedūros metu buvo vertinama ir pareiškėjo pasakojimo dalis dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės pagrobtų artimųjų.
12. Teismas sprendė, kad pareiškėjo paaiškinimų analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo pasakojimui buvo pagrįstai taikyta abejonės privilegija ir jis pagrįstai nebuvo laikomas patikimu, pagrindžiančiu pareiškėjo prašymo teiginius dėl jam ir jo šeimai gręsiančių neigiamų pasekmių (nužudymas).
13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos. Nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertino, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai ir remdamasis informacija apie (duomenys neskelbtini) nustatė, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
14. Teismas pabrėžė, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Iš Migracijos departamento vykdytos apklausos transkripcijos matyti, kad atsakovas stengėsi išsamiai išnagrinėti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumą. Pareiškėjas turėjo galimybę ne tik atsakyti į pareigūno užduodamus klausimus, tačiau ir pateikti laisvos formos paaiškinimus.
15. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo, todėl pareiškėjo skundo argumentus, kad nebuvo surinkta informacija apie pareiškėjui ateityje galinčią kilti grėsmę kilmės valstybė, teismas atmetė.
16. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir įvertinęs tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje susilaukė vaiko, pareiškėjo vaikas yra mažametis, Lietuvos Respublikos pilietis, pareiškėjas faktiškai su vaiku palaiko glaudžius ryšius, juo rūpinasi, konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir jo vaiko yra susiklostę šeiminiai santykiai. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo ryšys su Lietuvos Respublika yra per joje gyvenantį sūnų, siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Sprendimo ir Komisijos sprendimus dalis dėl draudimo pareiškėjui dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.
III.
17. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Teismas savo sprendime neįvertino aplinkybės, jog atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju prieglobsčio motyvų nustatymui, nesiekė pašalinti prieštaravimų, kilusių prieglobsčio prašytojo pasakojimų metu, tik formaliai remdamasis pareiškėjo pasakojimo metu kilusiais neaiškumais, atmetė pareiškėjo pasakojimą, kaip nepatikimą. Rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju ir vien tai savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo pasakojimą laikyti nepatikimu.
18.2. Pirmosios instancijos teismo nustatyti neatitikimai / nesutapimai pasakojimuose yra nereikšmingi ir negali būti savaime vertinami kaip pareiškėjo išsigalvojimai, o ne duomenys apie jo faktiškai patirtus įvykius – pareiškėjas pasakojo apie seniai įvykusius įvykius, todėl vienos ar dviejų dienų skirtumai kalbant apie šiuos įvykius neturi būti vertinami kaip paneigiantys duomenų esmę. Nors teismas pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių tarpusavio ryšio ir galimybės patvirtinti pareiškėjui kilusios grėsmės faktą, bylos nagrinėjimo metu teismas neuždavė klausimų, atsakymai į kuriuos būtų galėję padėti nustatyti pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir jas įvertinti tinkamai.
18.3. Neaišku kokių byloje surinktų duomenų analizės ir vertinimo pagrindu teismas padarė išvadą, kad žudiko tėvas negalėjo daryti įtakos teismo sprendimui, kas, teismo manymu, patvirtina, kad kilmės valstybė yra pajėgi taikyti bausmes įtakingų grupuočių atstovams, todėl nėra jokių duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo nuo grasinimų.
18.4. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl papildomos apsaugos nesuteikimo ir nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas formaliai ir jo pateikti paaiškinimai buvo vertinami suteikiant nepagrįstai didelę reikšmę detalėms, kurios tarpusavyje ne visais atvejais visiškai sutapo, nėra pagrindo sutikti su išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės.
19. Atsakovas Migracijos departamentas, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą, nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą jų prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, pripažinęs, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.
22. Apeliacinis pareiškėjų skundas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika jo formalumo ir neįsigilinimo į individualią situaciją aspektais.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
24. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
25. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
27. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
28. Tvarkos aprašo 97 punkte nustatyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo
97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
29. Tvarkos aprašo 99 punkte nurodoma, kad, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
30. Pagal Tvarkos aprašo 99.1 punktą, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio pareiškėjo H. R. J. A. vardu jo atstovas pagal įstatymą (pareiškėjas R. J. K. A. (tėvas)) pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jam ir jo nepilnamečiam sūnui (pareiškėjui H. R. J. A.), gimusiam (duomenys neskelbtini). Departamentas, įvertinęs pareiškėjo R. J. K. A. prieglobsčio prašymo motyvus, padarė išvadą, kad jis neatitinka sąlygų gauti prieglobstį, todėl Sprendimu pareiškėjams atsisakė suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, nusprendė uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. J. K. atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nu jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. J. K. A. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualių aplinkybių dėl nepilnamečio pareiškėjo H. R. J. A., nesusijusių su tėvo teisine padėtimi, Sprendime nėra nurodyta.
32. Tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2022; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1978-502/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2000-520/2022; kt.).
33. Įstatymo normose yra įgyvendintos, be kita ko, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES).
34. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Konvencijoje, pagal Įstatymą, jo normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus.
35. Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamoje dalyje nustatyta: „(18) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vertindamos geriausius vaiko interesus valstybės narės visų pirma turėtų tinkamai atsižvelgti į šeimos vienovės principą, nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus ir į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą; (19) būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausomumo aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams; “.
36. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta: „Persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje“. Šios Direktyvos 7 straipsnyje nustatyta, kad: „1. Apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybės arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. 2. Apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga“.
37. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas nieko nepasisakė ir nevertino, ar, nesuteikus tarptautinės apsaugos, bus deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/95/ES tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimu nuspręsta pareiškėjus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Ši Sprendimo dalis priimta, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.
39. Minėtame ir kituose Įstatymo straipsniuose yra įgyvendinta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, kurios 2 konstatuojamoje dalyje nustatyta: 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba paragino suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, siekiant, kad su grąžintinais asmenimis būtų elgiamasi žmoniškai ir kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės ir orumas. Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad: „(6) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Naudodamos standartines sprendimų, susijusių su grąžinimu, t. y. sprendimų grąžinti ir, jei priimama, sprendimų uždrausti atvykti ir sprendimų dėl išsiuntimo, formas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą principą ir visapusiškai laikytis visų taikytinų šios direktyvos nuostatų“.
40. Direktyvos 2008/115 5 straipsnyje „Negrąžinimas, vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė“ nustatyta: „Valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę, ir laikosi negrąžinimo principo“. Pagal Direktyvos 2008/115 2 konstatuojamąją dalį, direktyva siekiama suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, siekiant, kad su grąžintinais asmenimis būtų elgiamasi žmogiškai ir kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės ir orumas (žr., pvz., ESTT 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo PPU, C-61/11, ECLI:EU:C:2011:268, 31 p.). Be to, taikant Direktyvos 2008/115 5 straipsnį „Negrąžinimas, vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė“, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės privalo, pirma, tinkamai atsižvelgti į atitinkamo trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, paisyti negrąžinimo principo (ESTT 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C-249/13, ECLI:EU:C:2014:2431, 48 p.). Įstatymo 126 straipsnis, nustatantis išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus, kaip ir kiti šio Įstatymo straipsniai, susiję su išsiuntimu, turi būti aiškinami atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115 tikslus, jos aiškinimą ESTT praktikoje.
41. Nagrinėjamu atveju Departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepatvirtina, kad buvo atsižvelgta į pareiškėjų (tarp jų – nepilnamečio vaiko) interesus, šeimos gyvenimą, taip pat ir į tai, ar šiuo požiūriu buvo atsižvelgta į negrąžinimo principą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo atsižvelgta tik į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvui buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, tačiau pažymėtina, kad Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamojoje dalyje akcentuojama, jog sprendimai turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant klausimą, turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą.
42. Atsižvelgdama į šiame sprendime aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo išvadoms, netinkamai sprendė dėl Departamento taikytos materialiosios teisės, todėl sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo Sprendimas naikinamas, taip pat naikinamas Komisijos sprendimas, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų R. J. K. A. ir nepilnamečio H. R. J. A., atstovaujamo pagal įstatymą R. J. K. A. (tėvo), apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –pareiškėjų R. J. K. A. ir nepilnamečio H. R. J. A., atstovaujamo pagal įstatymą R. J. K. A. (tėvo) skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos I-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 6K-1065, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 12PR-202 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Ernestas Spruogis