Baudžiamoji byla Nr. 1-1883-1100/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36684-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.4.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,
dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,
kaltinamajam A. S. (A. S.),
jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,
nukentėjusiajam Z. Ž.,
vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Eglei Smailienei,
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. šioje byloje kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 6.10 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą rankos kumščiu sudavė Z. Ž. į krūtinę, taip padarė nukentėjusiajam Z. Ž. poodinę kraujosruvą krūtinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. S. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis ėjo į darbą, iš pat ryto Z. P. stovėjo lauke, pavėsinėje skutosi. A. S. stovėjo ir rūkė, pamatė nukentėjusįjį ir priėjo prie jo. Kalbėjo su Z. Ž., klausė, kodėl kaimynai barasi, tačiau nukentėjusysis dešine ranka sudavė jam į veidą ir pasakė nelįsti į ne savo reikalus. A. S. bėgo kraujas iš burnos. Jis dėl įvykio niekur nesikreipė. Tuo metu Z. P. išskyrė abu asmenis ir pasakė baigti konfliktuoti. Liudytojas dar davė cigaretę ir sakė eiti namo. Iki šio įvykio nematė ir nepažinojo nukentėjusiojo, tačiau žino, kad visi skundžiasi juo. Teigia, kad jis nesudavė smūgio nukentėjusiajam. Neaišku, kodėl iš karto nebuvo kviečiama policija. Nematė, kur nuėjo Z. Ž.. Papildė, kad nukentėjusysis sudavė jam, kuris nukrito, atsistojo ir paskui nukentėjusysis pastūmė jį (išeina, kad du kartus nukrito).
Nukentėjusysis Z. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio ankstyvą rytą jis iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), išėjo į lauką išpilti pamazgų. Iš karto pamatė kaltinamąjį, kuris anksčiau nebuvo matytas. A. S. klausė, ar nukentėjusysis turi parūkyti. Atsakė, kad nerūko. Kaltinamasis taip pat klausė, ar Z. Ž. turi konfliktų su kaimynais. Atsakius, kad tai – ne jo reikalas, ir ruošiantis eiti, A. S. sudavė gal dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę. Tuo metu kaltinamasis stovėjo priešais Z. Ž.. Po suduoto smūgio nukentėjusysis atstūmė A. S., kuris griuvo, ir nuėjo. Išbėgo kaimynas, gyvenantis priešais, nesiskutęs iš savo namo, kuris reikalavo baigti konfliktą. Konfliktas truko apie keletą minučių. Po to, A. S. nuėjo su kaimynu, daugiau nematė jų. Aplink daugiau žmonių nebuvo. Kaip vėliau suprato, nukentėjusiojo kaimynė buvo kaltinamojo draugė, todėl kaltinamasis užsistojo ją, nes su ja nuolat vyksta konfliktai. Nukentėjusysis, vėliau pajutęs skausmą krūtinėje, paskambino į policiją, atsisakė, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba. Policijai paskambino iš karto po įvykio, tačiau išvažiavo į darbą. Buvo Lazdynų ligoninėje apie pietus, jau po darbų. Ten davė nedarbingumo lapelį. Iki nagrinėjamo įvykio neturėjo sužalojimų krūtinės srityje. Protokole–pareiškime yra jo parašas ir jo raštas, originalas buvo policijoje. Jis buvo apklausiamas vakare (tamsiu paros metu). Prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos.
Liudytojas Z. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis, būdamas namie, ruošdamas į darbą ir skusdamasis, išgirdo triukšmą (šunys pradėjo loti), atidarė duris, 20–30 metrų atstumu matė, kaip stovėjo vyras jam nugara ir dar kažkas. Paskui išsiaiškino, kad nukritęs asmuo buvo A. S., o priešais jį stovėjo Z. Ž.. Kai liudytojas bandė prieiti arčiau, kaltinamasis atsikėlė ir matė, kad abu asmenys stovi kovinėje padėtyje. Z. P. atsistojo tarp jų, ištiesė rankas ir pasakė, kad nekonfliktuotų. Pastebėjo iš kaltinamojo lūpos kraują. Tada jis paėmė A. S. už peties ir pasakė skirstytis. Tada kaltinamasis nuėjo su juo, paprašė liudytojo cigaretės. Išnešus šį daiktą iš namų, A. S. nuėjo namo. Anksčiau buvo nusiskundimų dėl nukentėjusiojo elgesio, bet dabar situacija pasitaisė. Iki šio įvykio nagrinėjamą dieną nerūkė su kaltinamuoju ir nematė jo.
2019 m. rugsėjo 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Z. Ž. buvo pateikti atpažinimui keturi asmenys, iš kurių jis atpažino Nr. 3 pažymėtą asmenį (A. S.) nurodydamas, kad būtent šis vyras 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 6.10 val. (duomenys neskelbtini), kieme kumščiu smogė jam į krutinę (1 t., b. l. 27–29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3041/2019(01) nurodyta, kad Z. Ž. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje kietu buku daiktu prieš 4–8 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui (1 t., b. l. 19–20).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl baudžiamojo proceso pradėjimo teisėtumo
BK 140 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
Priešingai, nei teigė kaltinamasis A. S. ir jo gynėja bylą nagrinėjant teisme, šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas laikantis įstatymo reikalavimų.
Byloje yra pateikta Z. Ž. 2019 m. rugpjūčio 26 d. protokolo–pareiškimo kopija, iš kurios matyti, kad nukentėjusysis pareiškė, jog nepažįstamas vyras bylai reikšmingu laiku ir vietoje smogė vieną kartą jam į krūtinę. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 167). Tos pačios dienos šio proceso veiksmo protokolo specialaus priedo kopijoje yra Z. Ž. pasirašytinai nurodyta, kad protokolas–pareiškimas perskaitytas, jis surašytas teisingai (2 t., b. l. 168). Teismas nenustatė aplinkybių abejoti minėtuose dokumentuose užfiksuotos informacijos tikrumu. Tokios informacijos nepaneigia tai, kad aptariami dokumentai byloje yra kopijos. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis pasirašė proceso veiksmo protokolo specialiame priede, pareiškimas–protokolas buvo surašytas išreiškiant jo valią. Taigi Z. Ž. patvirtino minėtų dokumentų tikrumą.
Todėl šiuo atveju nėra abejonių, kad byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas laikantis įstatymo reikalavimų.
Dėl A. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
A. S. šioje byloje kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 6.10 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą rankos kumščiu sudavė Z. Ž. į krūtinę, taip padarė nukentėjusiajam Z. Ž. poodinę kraujosruvą krūtinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. S. baudžiamojo proceso metu neigė naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje kalbėjo su Z. Ž., klausė, kodėl kaimynai barasi, tačiau nukentėjusysis dešine ranka sudavė jam į veidą ir pasakė nelįsti į ne savo reikalus. Po to, nukentėjusysis pastūmė A. S. ir nukrito jis. Kaltinamasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes (1 t., b. l. 36). A. S. parodymai, duoti nagrinėjant bylą teisme antrą kartą, šiek tiek nebuvo nuoseklūs nurodant, kiek veiksmų prieš jį padarė nukentėjusysis, kiek jis kartų krito, tačiau vien to nepakanka pripažinti A. S. kaltu pagal inkriminuotą kaltinimą.
Nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu teigė, kad konflikto metu kaltinamasis rankos kumščiu sudavė jam į krūtinę (1 t., b. l. 10), jis atpažino kaltinamąjį atliekant asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką (1 t., b. l. 27–29). Kita vertus, pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo Z. Ž. parodymus, kad prieš jį smurtavo A. S.. Byloje buvo apklaustas vienintelis liudytojas Z. P., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, būdamas namie, ruošdamas į darbą ir skusdamasis, išgirdo triukšmą (šunys pradėjo loti), atidarė duris, 20–30 metrų atstumu matė, kaip stovėjo vyras jam nugara ir nukrito bei dar kažkas. Paskui išsiaiškino, kad nukritęs asmuo buvo A. S., o priešais jį stovėjo Z. Ž.. Kai liudytojas bandė prieiti arčiau, kaltinamasis atsikėlė ir matė, kad abu asmenys stovi kovinėje padėtyje. Pastebėjo iš A. S. lūpos kraują. Šis liudytojas davė iš esmės tokius pačius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmą kartą (1 t., b. l. 22). Taigi, liudytojas Z. P. tiesiogiai nestebėjo viso konflikto tarp A. S. ir Z. Ž., jis atkreipė dėmesį į lauke vykstantį įvykį tik tuo metu, kai išgirdo triukšmą. Vien triukšmo girdėjimas savaime nepatvirtina, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš Z. Ž.. Be to, remiantis Z. P. parodymais, jis tiesiogiai nematė, kad A. S. smūgiavo ar kitaip smurtavo prieš nukentėjusįjį. Priešingai, minėtas liudytojas stebėjo tik kaip kaltinamasis nukrito ant žemės. Be to, Z. P. nurodė, kad jis matė susikruvinusį kaltinamąjį. Tokie liudytojo parodymai iš dalies patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Tas pats liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nenurodė, kad Z. Ž. konflikto vietoje ar po to vienareikšmiškai sakė Z. P., kad A. S. panaudojo fizinį smurtą prieš jį, o tai yra nelogiškas nukentėjusiojo elgesys. Šiame kontekste pasakytina, kad Z. P. teisiamojo posėdžio metu apibūdino nukentėjusįjį kaip asmenį, dėl kurio elgesio anksčiau buvo nusiskundimų. Šis liudytojas patvirtino, kad Z. Ž. anksčiau konfliktuodavo su kaimynais. Taigi Z. P. parodymai nelaikytini kaip patvirtinantys A. S. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai, kad kaltinamasis ir liudytojas davė prieštaringus parodymus apie tai, kur prieš prasidedant konfliktui su Z. Ž. buvo Z. P. (savo namuose ar kieme (pavėsinėje), taip pat ar prieš konfliktą bendravo kaltinamasis su liudytoju, ar ne), negali būti pagrindu pripažinti, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką.
Byloje yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3041/2019(01), kurioje konstatuota, kad Z. Ž. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje kietu buku daiktu prieš 4–8 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 19–20). Kita vertus, vien šio įrodymo, kuris patvirtina tik nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo pobūdį ir faktą, nepakanka pripažinti, kad Z. Ž. nustatytas sužalojimas buvo padarytas būtent A. S. veiksmais. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis iš karto po konflikto nesikreipė į policiją. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad policijoje buvo gautas pranešimas iš Z. Ž. tą pačią dieną tik 15.11 val., t. y. praėjus apie devynias valandas nuo nagrinėjamo įvykio (1 t., b. l. 5). Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių Z. Ž. negalėjo kreiptis į policiją iš karto ar per trumpesnį laiką. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis skubėjo į darbą, tačiau, teismo vertinimu, jei asmuo iš tiesų nukentėjo nuo galimos nusikalstamos veikos nedelstų ir kuo greičiau imtųsi priemonių informuoti policiją, juolab paskambinti jai telefonu nereikia itin daug pastangų ir laiko. Z. Ž. taip pat nekvietė greitosios medicinos pagalbos po konflikto su A. S., nors, kaip minėta, nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Z. Ž. iškviesta greitoji medicinos pagalba tik po to, kai jis atvyko į policijos komisariatą ir skundėsi krūtinės skausmais (1 t., b. l. 7). Aptartas nukentėjusiojo elgesys nelaikytinas logišku. Šiame kontekste pasakytina, kad minėtoje specialisto išvadoje užfiksuota, kad Z. Ž. papildomai paaiškino, kad jis nuo smūgio buvo nukritęs, tačiau neprarado sąmonės (1 t., b. l. 19). Kita vertus, nukentėjusysis, apklausiamas baudžiamajame procese nenurodė, kad dėl A. S. panaudoto fizinio smurto jis buvo nukritęs. Tai leidžia abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu.
Byloje daugiau įrodymų, kuriais grindžiamas A. S. kaltinamas, nėra.
Taigi byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. bylai reikšmingu laiku ir vietoje sudavė vieną kartą rankos kumščiu Z. Ž. į krūtinę, taip padarė nukentėjusiajam Z. Ž. poodinę kraujosruvą krūtinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju nenustatyta, kokiomis tiksliai aplinkybėmis Z. Ž. atsirado poodinė kraujosruva krūtinėje.
Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).
Teismas, įvertinęs kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad A. S. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
IV. Kiti klausimai
Nukentėjusysis Z. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 16). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu atsisakė civilinio ieškinio.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 45,90 Eur išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 40, 42).
Priėmus dėl A. S. išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), civilinės ieškovės civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Z. Ž. atsisakė civilinio ieškinio, jam buvo išaiškintos atsisakymo pasekmės, todėl bylos procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nutrauktinas.
Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 232,00 Eur už A. S. gynusios advokatės darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pirma, šiuo atveju A. S. nuosprendžiu yra išteisinamas, o ne pripažįstamas kaltu. Antra, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis gerai nemoka proceso (valstybinės) kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Byloje kardomosios priemonės ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. S. (A. S.) išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 45,90 Eur išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo Z. Ž. gydymu, atlyginimo palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Bylos procesą dėl nukentėjusiojo Z. Ž. civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis