Civilinė byla Nr. e2S-2224-661/2024

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00803-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei L. Ž. bei atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui G. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

2.       Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. liepos 17 d. gautas atsakovės L. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašoma:

2.1.                      taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakeitus prieš tai nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad nepilnamečių vaikų P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove L. Ž. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

2.2.                      nustatyti tokią ieškovo G. Ž. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

2.2.1.                      ieškovas bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais: šeštadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus iki 19.00 val. sekmadienį;

2.2.2.                      ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir grąžinant vaikus iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, įpareigojant ieškovą užtikrinti, kad vaikai paruoštų jiems paskirtas užduotis (namų darbus) bei įpareigojant ieškovą iš anksto (likus ne mažiau nei 3 valandoms iki vaikų paėmimo iš ugdymo įstaigos laiko) informuoti atsakovę, jeigu negalės vaikų paimti iš ugdymo įstaigų;

2.2.3.                      ieškovas bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

2.2.4.                      tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) ieškovas arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu;?

2.2.5.                      jeigu į ieškovo bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną - praleidžia su atsakove;

2.2.6.                      visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

2.2.7.                      ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų/susirgimų atvejus, apie pasikeitusius tėvų ir nepilnamečio vaiko kontaktinius telefono numerius.

2.3.                      priteisti iš ieškovo G. Ž. laikiną išlaikymą vaikams P. Ž. ir R. Ž. po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2024 m. liepos 17 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

3.       Prašyme atsakovė nurodė, kad pasikeitė aplinkybės buvusios tiek priimant 2024 m. kovo 8 d. nutartį, tiek 2024 m. gegužės 3 d. nutartį, todėl atsakovė prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Minėtose nutartyse nustatyta laikinoji tvarka dėl bendravimo su vaikais ir išlaikymo dydžio nebetinka, nes atsakovės sveikatos būklė ženkliai pablogėjo, 2024 m. gegužės 22 d. atsakovei nustatyta lengvo laipsnio vidinė hidrocefalija, todėl dėl šios ir kitų jai nustatytų diagnozių, atsakovė negali vairuoti ir tokiu būdu vykdyti nustatytą tvarką laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Dėl nustatytų diagnozių atsakovė negali laikinai dirbti, uždirbti ir mokėti išlaikymo. Be to, šalių nepilnamečiai vaikai nuo rugsėjo mėnesio lankys (duomenys neskelbtini) mokyklą, nors vaikai buvo pripratę prie buvusios savo mokyklos, mokytojų, klasiokų, tai sukėlė vaikams didelių problemų, ypač R.. Atsakovei vykti į (duomenys neskelbtini) yra labai nepatogu dėl viešojo transporto, kai tuo tarpu į (duomenys neskelbtini) nuo namų buvo visai arti nuvažiuoti. 2023 m. gruodžio mėnesį buvo pakeista vaikų gyvenamoji vieta, ir nuo to laiko labai pablogėjo P. emocinė būklė, jai prireikė gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro pagalbos, vaikas yra labai stipriai traumuojamas. Vaikų gyvenimo sąlygos yra daug blogesnės, nei kad buvo gimtuosiuose namuose. Dukters mokslai šiuo metu yra labai pablogėję, t. y. jos pasiekimai. Kai gyveno su mama, ji mokėsi puikiai.

4.       Ieškovas G. Ž. atsiliepime į prašymą su juo nesutiko prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2024 m. kovo 8 d. nutarties įsigaliojimo iki šiol atsakovės sveikatos būklė ne tik kad nepagerėjo, bet netgi pablogėjo, kas kelia dar daugiau abejonių atsakovės gebėjimu tinkamai pasirūpinti vaikais ir užtikrinti jiems saugią bei stabilią aplinką. Išvadą apie suprastėjusią atsakovės sveikatos būklę leidžia daryti byloje esantys atsakovės medicininiai dokumentai ir jų turinys, kuriame užfiksuota, kad atsakovė gydymo įstaigoje atsisakė tolimesnių tyrimų ir gydymo; kartu su šiuo atsiliepimu teikiami įrodymai apie tai, kad atsakovė iki šiol vairuoja transporto priemonę, nors jai uždrausta vairuoti ir dėl to netgi pradėta ANK teisena, taip pat apie tai, kad atsakovė bendravimo metu gali iškraustyti vaikus iš savo namo ankstyvą sekmadienio rytą, nes jai atrodo, jog jos namas tapo užnuodytas, kad atsakovė gali be svarbių priežasčių įsiveržti į vaikų darželį dienos pietų miego metu ir, pažadinusi neįgalų šalių sūnų bei kitus grupės vaikus, išsivežti vaiką namo. Esminės aplinkybės, kurių pagrindu vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, šiuo metu nėra išnykusios, taip pat neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios, neproporcingos, neužtikrinančios vaikų interesų ar kad vaikams gyventi su ieškovu tapo nesaugu ir jiems įprastos aplinkos keitimas šiuo metu yra būtinas. Atsakovė atsisako detalesnių medicininių ištyrimų, gydymo ir nepaiso gydytojų siuntimų bei rekomendacijų. Dėl to kyla realiai pagrįstų abejonių, ar atsakovė, kuriai šiuo metu pačiai yra reikalinga nuolatinė pagalba bei priežiūra, išties būtų pajėgi pasirūpinti dar dviem nepilnamečiais vaikais, kurių vienam yra nustatytas sunkus neįgalumas ir kuris reikalauja ypatingos priežiūros bei dėmesio. Atsakovė žinodama, kad dėl sveikatos būklės jai yra uždrausta vairuoti, ne tik kad toliau vairuoja automobilį, bet ir juo veža šalių nepilnamečius vaikus, taip rizikuodama jų bei kitų eismo dalyvių saugumu. Tai rodo, kad atsakovė elgiasi neatsakingai ir negeba įvertinti galimo pavojaus vaikams, kai šie yra jos priežiūroje. Atsakovė ir toliau elgiasi neadekvačiai, ji nesiliauja kaltinusi ieškovą esą jis bando nunuodyti atsakovę, kaip nors kitaip jai pakenkti. Nurodo, kad atsakovės kaltinimai, kad jis negeba pasirūpinti jų nepilnamečiais vaikais, neatitinka tikrovės.

5.       Taip pat atsiliepime nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS, Skyrius) 2024 m. liepos 17 d. vaikų situacijos vertinimo anketose Nr. 5VSV-3048 ir Nr. 5VSV-3049 dėl atsakovės nurodytų įvykių ieškovo atžvilgiu rizikos veiksniai nebuvo nustatyti, tačiau atsakovės atžvilgiu rizikos veiksniai buvo nustatyti. Atsakovė neužtikrina vaikų interesų ir savo netikėtu bei nepaaiškinamu, neadekvačiu elgesiu nuolat juos išgąsdina ir destabilizuoja. Nurodė, kad šalių dukra per vienerius mokslo metus (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje padarė žymią pažangą mokslo bei pamokų lankomumo srityje. P. jau kurį laiką yra nuolat teikiama psichologo pagalba, pati atsakovė savo neprognozuojamu, neadekvačiu elgesiu, nuolatiniu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidinėjimu, konfliktų inicijavimu kelia vaikams stresą, įtampą, baimę, kas išbalansuoja ir jų emocines būsenas. Vaikų močiutė E. M. kartu su atsakove nuteikinėja vaikus prieš ieškovą ir tai patvirtina tiek pateikti įrodymai, tiek VTAS vaikų situacijos vertinimo metu užfiksuotos aplinkybės. Visų išvadas pateikusių specialistų vertinimas buvo palankus mažamečiui R. Ž., skatinantis tęsti reabilitaciją ir specialistų skiriamą pagalbą, kas rodo, jog ieškovas sudaro tinkamas sąlygas sūnaus reabilitacijai bei tobulėjimui, skiria tam laiko ir pastangų, vaikas daro didžiulę pažangą. Atsakovės teiginiai prašyme, kad ieškovas atiduoda atsakovei vaikus neva nuolat nešvariais, nudriskusiais rūbais ir mama juos visada perrengia savo atsivežtais naujai nupirktais rūbais, visiškai neatitinka tikrovės. VTAS specialistai ne kartą vertino vaikų gyvenimo sąlygas ieškovo mamos namuose ir nustatė, kad jos yra tinkamos vaikams gyventi, abu vaikai turi jiems reikalingus daiktus bei priemones, tuo tarpu sąlygos (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ieškovo žiniomis, iki šiol VTAS specialistų nebuvo vertintos. Teiginiai, kad vaikai yra nuolat sukandžioti, sumušti ir kitaip sužaloti, neatitinka tikrovės. Ieškovas su vaikais yra aptaręs laukiančius pasikeitimus, vaikai su entuziazmu domisi, kur bus jų mokykla, kur bus kieno klasė, kas bus mokytoja, buvo susitikę su savo mokytojomis, R. Ž. šį rugsėjį eis į priešmokyklinę klasę ir jam bet kokiu atveju yra neišvengiamas ugdymosi aplinkos bei pedagogų pasikeitimas. Atsakovė nuolatos pažeidinėja teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir nepaiso VTAS specialistų rekomendacijų. Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2024 m. birželio 27 d. pagalbos plane padarytos išvados, jog ieškovas įgyvendino visas rekomenduotas pagalbos priemones, o atsakovė – specialistų pagalbos nepriėmė. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti šalių nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenimo vietą, ją nustatant kartu su atsakove, ieškovas prašo atmesti ir atsakovės išvestinį prašymą – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2024 m. liepos 17 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

6.       Išvadą teikianti institucija į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai ir toliau yra labai konfliktiški, vaikų tėvai negeba tarpusavyje komunikuoti, surasti bendrų sprendimų dėl nepilnamečių vaikų priežiūros, auklėjimo, į tėvų tarpusavio konfliktus yra įtraukiami ir nepilnamečiai vaikai, tėvai santuokos nutraukimo procese daro neigiamą įtaką vaikams ir jų situacijai. Šeimai tęsiama pagalba su socialinės priežiūros paslauga, nes pagal poreikį rekomenduotos pagalbos priemonės nepadėjo pasiekti teigiamų pokyčių, fiksuojami nauji vaiko teisių pažeidimai. Dėl visų L. Ž. prašyme minamų aplinkybių, susijusių su vaiko teisių pažeidimais Skyrius yra pranešimus išnagrinėjęs, priėmęs sprendimus. G. Ž. rekomenduojamas priemones įgyvendina visas, o L. Ž. specialistų pagalbos nepriima dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir jos paaiškinimus, teikiamus Skyriui ar atvejo vadybai – automobilio gedimas, po to sveikatos problemos. Manytina, kad jos sveikatos būklė ir negalėjimas vairuoti dar labiau suaštrino ir taip konfliktiškus santykius. Teismui pateiktuose dokumentuose fiksuota, jog L. Ž. vairuoja transporto priemonę būnant kartu ir vaikams, taip keldama pavojų ne tik sau bei kitiems eismo dalyviams bei vaikams, kurie būdami su motina yra visiškai priklausomi nuo motinos veiksmų ir elgesio. Paskutinio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu (2024 m. birželio 27 d.) visi specialistai dalyvavę posėdyje įpareigojo Skyrių kreiptis į Psichikos sveikatos centrą dėl duomenų gavimo apie motinos psichinę sveikatą. Skyriuje 2024 m. liepos 15 d. gautas UAB ,,Mano šeimos gydytojas“ medicininis pažymėjimas (5GD-11385), kuriame nurodoma, kad L. Ž. pas jų įstaigos gydytoją psichiatrą lankėsi tik 1 kartą (2023 m. liepos 20 d.) dėl pažymos gavimo savo inciatyva, į jai rekomenduotą medicininį ištyrimą neatvyko, diagnozė nėra nustatyta. Kiti Skyriuje bei teismui pateikti pačios motinos dokumentai apie jos sveikatos būklę, taip pat patvirtina, kad egzistuoja susirūpinimą jos sveikata keliančių duomenų, kad šiuo metu motinos sveikata sutrikusi, jai taikomas gydymas bei kiti apribojimai (vairuoti transporto priemonę), o pati L. Ž. vengia psichologinio ir kito rekomenduojamo medicininio ištyrimo, kad būtų išsklaidytos abejonės ne tik dėl jos galėjimo vairuoti transporto priemonę, bet ir dėl jos gebėjimo užtikrinti vaikams saugią aplinką, jų teises ir teisėtus interesus pagal dabar galiojančią teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Skyrius kritiškai vertina teismui L. Ž. pateiktuose video įrašuose jos pačios veiksmus dėl daromos įtakos P. Ž. tiek dėl būtinybės persirengti transporto priemonėje pasiimat ją iš gyvenamosios vietos, tiek ir įtikinėjant ją pasilikti jau atvažiavus G. Ž. pasiimti, pasibaigus bendravimo laikui su mama.

7.       Taip pat nurodė, kad šiuo metu nusistovėjusi vaikų gyvenamoji vieta su jų tėvu G. Ž. geriausiai atitinka vaikų interesus, nes Skyrius neturi duomenų, kad tėvas netinkamai rūpintųsi vaikų priežiūra. Keisti laikiną vaikų gyvenamą vietą nėra tikslinga. Šiuo metu nepilnamečiams vaikams ypatingai yra svarbus stabilumas ir jiems įprastos, nusistovėjusios gyvenamosios vietos išsaugojimas su tuo iš tėvų, su kuriuo nepertraukiamai gyveno iki šiol, t. y. su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų L. Ž. ne visada priima jai rekomenduojamą pagalbą, su Skyriaus specialistais nebendradarbiauja, esant duomenų dėl sutrikusios motinos sveikatos būklės, Skyrius siūlo teismo nutartimi įpareigoti vaikų motiną L. Ž. priimti specialistų pagalbą (iki šiol paslaugas šeimai teikė Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, nuo 2024 m. liepos 18 d. motinai paslaugas teikia BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras) ir taip įgyvendinti pagalbos plane numatytus įpareigojimus, užtikrinat saugų motinos ir vaikų bendravimą. L. Ž. nesutinkant priimti specialistų pagalbą ir vykdyti jų rekomenduojamas priemones, įskaitant pasitikrinti sveikatą, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl jos galimybių rūpintis vaikais, atsižvelgiant į motinos sveikatos būklę, kuri tiesiogiai susijusi su dviejų vaikų, iš kurių vienam vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, saugumu Skyrius siūlytų šiuo metu 2024 m. kovo 8 d. teismo nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones dėl L. Ž. fizinio bendravimo su vaikais susiaurinti iki minimalių, be nakvynių pas ją, susitikimus su vaikais organizuojant viešose vietose dalyvaujant ir parenkant susitikimo vietą pagalbą šeimai teikiantiems specialistams, jų darbo metu, t. y. darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. vasaros metu, o nuo rugsėjo 1 d., pagal specialistų rekomendacijas, įvertinus vaikų ugdymo ir poilsio režimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi

8.1.                      pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, 2023 m. rugpjūčio 23 d. ir 2024 m. kovo 8 d. nutartimis pakeista laikina bendravimo su vaikais tvarka, nustatant tokią atsakovės L. Ž. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

8.1.1.                      Atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus ieškovui iki 20.00 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje;

8.1.2.                      atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės ketvirtadienį paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir grąžinant vaikus iki 20.00 val. ieškovui atsakovės gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje, įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad vaikai paruoštų jiems paskirtas užduotis (namų darbus) bei įpareigojant atsakovę iš anksto (likus ne mažiau nei 3 valandoms iki vaikų paėmimo iš ugdymo įstaigos laiko) informuoti ieškovą, jeigu negalės vaikų paimti iš ugdymo įstaigų; šis tvarkos punktas netaikomas vaikų dalyvavimo stovyklose metu, jeigu bendravimas nesuderinamas su dalyvavimu stovykloje;

8.1.3.                      atsakovės gyvenamoji vieta pagal prašyme nurodytas aplinkybes laikoma (duomenys neskelbtini), Klaipėda; jeigu atsakovės gyvenamoji vieta ar vieta, kurioje ieškovas turėtų paimti vaikus pasikeistų, atsakovė privalo ne mažiau nei likus 3 val. iki vaikų paėmimo pranešti ieškovui jos gyvenamąją vietą;

8.1.4.                      atsakovė bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

8.1.5.                      tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu;

8.1.6.                      jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove;

8.1.7.                      visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

8.1.8.                      ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus, apie pasikeitusius tėvų ir nepilnamečio vaiko kontaktinius telefono numerius.

8.2.                      Atmesta atsakovės prašymo dalis dėl laikinos vaikų P. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

9.       Teismas nurodė, kad:

9.1.                      Į bylą atsakovė pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovei diagnozuotas apalpimas ir kolapsas, migrena ir kiti sutrikimai, tačiau iš medicininių dokumentų matyti, kad atsakovė atsisako rekomenduojamų tyrimų, detalesnio ištyrimo ir rekomenduojamo gydymo. Į bylą išvadą teikiančios institucijos pateikti duomenys apie atsakovės psichinę sveikatą rodo, kad atsakovė į rekomenduotą medicininį ištyrimą neatvyko. Atvejo vadybos proceso metu specialistai nurodė, kad yra susirūpinimą atsakovės sveikata keliančių duomenų, kad šiuo metu motinos sveikata sutrikusi, jai taikomas gydymas bei kiti apribojimai (vairuoti transporto priemonę), o pati L. Ž. vengia psichologinio ir kito rekomenduojamo medicininio ištyrimo, kad būtų išsklaidytos abejonės ne tik dėl jos galėjimo vairuoti transporto priemonę, bet ir dėl jos gebėjimo užtikrinti vaikams saugią aplinką, jų teises ir teisėtus interesus. Be to, išvadą teikianti institucija atkreipė dėmesį, kad atsakovė ne visada priima specialistų siūlomą pagalbą, vengia bendradarbiavimo su pagalbą teikiančiais specialistais, nesutinka vykdyti rekomenduojamas priemones.

9.2.                      Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė ir jos artimieji taip pat pažeidžia vaikų teises įtraukdama vaikus į tėvų konfliktus, pavyzdžiui versdama vaikus persirengti tik pasiėmus juos iš tėvo namų, vaiką įtikinėdama likti su mama nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, pažeidinėdama nustatytą bendravimo tvarką ir tinkamai neinformavusi apie tai vaikų tėvą, močiutė rašydama vaikui vaikų tėvą žeminančias žinutes ir kiti užfiksuoti įvykiai. Duomenų, kad ieškovas pažeidinėtų vaikų teises byloje negauta.

9.3.                      Įvertinęs visus prašyme nurodytas aplinkybes ir argumentus, taip pat atsiliepime į prašymą ir išvadoje nurodytas aplinkybes bei argumentus, teismas vertina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi nustatyta vaikų P. Ž. ir R. Ž. nustatyta laikina gyvenamoji vieta su ieškovu paliktina nepakeista.

9.4.                      Kadangi vaikų laikina gyvenamoji vieta nekeistina, duomenų apie iš esmės pasikeitusią atsakovės turtinę padėtį negauta, nėra pagrindo keisti priteistą išlaikymo dydį, todėl priteistas laikinas išlaikymas taip pat paliktinas nepakeistas.

9.5.                      Atsakovė ir toliau ne visada laikosi nustatytos bendravimo tvarkos, apie savo veiksmus ir planus nepraneša vaikų tėvui, vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininku, vaiko teisių specialistais. Šiuo atveju bendravimo tvarkos vykdymas kelia itin daug konfliktinių situacijų, kurių metu kenčia šalių nepilnamečiai vaikai, todėl teismo vertinimu, tikslinga bendravimo tvarką pakeisti ir patikslinti.

9.6.                      Teismo anksčiau nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, kuria suteikta daugiau galimybių mamai bendrauti su vaikais, nepajėgė sumažinti tėvų tarpusavio ginčų rizikos ir kai kuriais klausimais, susijusiais su bendravimo tvarka, sukėlė naujus konfliktus, be to, pagalbą šeimai teikiantiems specialistams kyla abejonių dėl atsakovės sveikatos būklės ir gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarka keistina sutrumpinant bendravimo laiką ir siekiant išvengti su atsakovės nepakankamai aiškia sveikatos būkle susijusių rizikų bei paskirstant šalių pareigas pasiimant ir grąžinant vaikus. Šiuo metu teismas nemato pakankamo pagrindo taikyti visiškai minimalią atsakovės ir vaikų bendravimo tvarką, tačiau atsakovei toliau vengiant priimti specialistų pagalbą, nevykdant rekomendacijų, vengiant ištirti sveikatos būklę ir priimti siūlomą gydymą, bei atliekant veiksmus, kurie sukelia riziką ne tik pačiai atsakovei ir kitiems asmenims, bet ir nepilnamečiams vaikams (pvz., transporto priemonės vairavimas, kai tai uždrausta) teismas gali nustatytą bendravimo tvarką griežtinti ir siaurinti.

9.7.                      Atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis ir į atsakovės sveikatos duomenis, vaikai neturėtų likti atsakovės gyvenamojoje vietoje nakvoti, todėl bendravimo tvarka savaitgaliais keistina į bendravimą šeštadieniais, numatant, kad vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos atsakovė, o iš atsakovės vaikus pasibaigus bendravimo laikui pasiima ieškovas.

9.8.                      Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis apie atsakovės sveikatos būklę, daromus vaikų teisių pažeidimus, kitus duomenis apie vaikų poreikius, nustatyta laikina bendravimo tvarka keistina.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10.       Ieškovas atskiruoju skundu prašo patikslinti ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties dalį dėl laikinosios atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos, taip: 1) pakeisti bendravimo tvarkos 1. punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija taip: „atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus ieškovui iki 20.00 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje“; 2) pakeisti bendravimo tvarkos 3 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija taip: „atsakovės gyvenamoji vieta pagal prašyme nurodytas aplinkybes laikoma (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Jeigu atsakovės gyvenamoji vieta pasikeistų, atsakovė privalo kreiptis į teismą su prašymu atitinkamai pakeisti laikinąją bendravimo tvarką, nustatant kokiu kitu konkrečiu adresu vyks vaikų perdavimas tarp šalių“; 3) panaikinti bendravimo tvarkos 2. punktą ir 5. punktą.

11.       Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad jau priėmus skundžiamą nutartį atsakovė iš karto ėmė nesilaikyti joje nustatytos tvarkos, sukeldama ieškovui ir šalių vaikams daug nepatogumų. Taigi, turi būti nustatytas labai konkretus laikas ir vieta, iš kur ir kada šalių vaikai yra pasiimami bei kur ir kada jie yra atiduodami, kad atsakovė negalėtų savo nuožiūra kaitalioti vaikų paėmimo/grąžinimo laiko bei vietos. Be to, atsakovės susitikimas vaikais ketvirtadieniais kenkia vaikų mokslams, nes tą dieną šalių dukra neturi galimybės paruošti namų darbų, todėl šią dieną apskritai atsakovė neturėtų susitikti su vaikais.

12.       Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakeitus prieš tai nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove L. Ž. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; nustatyti tokią ieškovo G. Ž. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

12.1.                      ieškovas bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais: šeštadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus iki 19.00 val. sekmadienį;

12.2.                      ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir grąžinant vaikus iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, įpareigojant ieškovą užtikrinti, kad vaikai paruoštų jiems paskirtas užduotis (namų darbus) bei įpareigojant ieškovą iš anksto (likus ne mažiau nei 3 valandoms iki vaikų paėmimo iš ugdymo įstaigos laiko) informuoti atsakovę, jeigu negalės vaikų paimti iš ugdymo įstaigų;

12.3.                      ieškovas bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

12.4.                      tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) ieškovas arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu;

12.5.                      jeigu į ieškovo bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną - praleidžia su atsakove;

12.6.                      visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

12.7.                      ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų susirgimų atvejus, apie pasikeitusius tėvų ir nepilnamečio vaiko kontaktinius telefono numerius.

12.8.                      priteisti iš ieškovo G. Ž. laikiną išlaikymą vaikams P. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2024-07-17 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

12.9.                      netenkinus apeliantės prašomos nustatyti laikinosios bendravimo ir kt. tvarkos, teismo prašoma sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovės ir mokant po 100 eurų kiekvienam.

12.10.                      atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13.       Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad VTAS nuomonė yra tendencinga ir šališka šalių nepilnamečių vaikų tėvui. Tendencijos pasireiškia tuo, kad vaikų mama neva psichiškai nesveika, o tėvas pilnai rūpinasi vaikais. VTAS nuomonėje pateikė tik tas faktines aplinkybes, kurios susijusios su vaikų mama, o apie vaikų tėvo elgesį buvo nutylėta. Tačiau atsakovės teikiami įrodymai (nuotraukos, filmuota medžiaga ir kt.) patvirtina, kad vaikams yra geriau gyventi su motina, bet ne su tėvu. Tai ne kartą yra išsakę patys vaikai, be to, pas ieškovą jie nėra tinkamai prižiūrimi, prastėja jų mokymosi rezultatai ir emocinė būklė. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos ir vaikai turi būti laikinai apgyvendinti su motina.  Apeliantė taip pat nurodė, kad ji nuolat perka vaikams drabužius, todėl papildomai išleidžia pinigų. Todėl apeliantė prašo, jeigu nepakeis teismas prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonių nustatytos tvarkos, tai atsižvelgiant į apeliantės finansines galimybes, kad ji šiuo metu nedirba, prašoma sumažint išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 100 Eurų kiekvienam mokant periodinėmis išmokomis.

14.       Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad VTAS nuomonėje pateikė objektyvius duomenis, kurie faktiškai ir egzistavo, šio Skyriaus pareigūnams reaguojant tiek į ieškovo, tiek į atsakovės bei kitų asmenų pranešimus, liečiančius šalių vaikus. Atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie savo turtinę padėtį, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis iš esmės suprastėjo, lyginant su jos padėtimi, buvusia Klaipėdos apygardos teismui priimant 2024 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria buvo padidintas atsakovės teikiamo laikino išlaikymo vaikams dydis nuo 230 iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

16.       Į bylą apeliacinės instancijos teisme per kelis kartus buvo pateikti didelės apimties nauji įrodymai.

17.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 66/2015).

18.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti jai pateikiamus naujus įrodymus, nes išimtinės aplinkybės, patvirtinančios tokių įrodymų teikimą tik apeliacinėje instancijoje, neįrodytos. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės ginčo išnagrinėjimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis).

Dėl žodinio proceso

19.       Atsakovė atskirajame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas, nes byloje dalyvaujantys asmenys dėl apskųsto sprendimo (ne)teisėtumo išsamiai galėjo pasisakyti, teikdami savo poziciją ir įrodymus raštu.

Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo eiliškumo

22.       Šioje byloje yra pateikti ieškovo ir atsakovės atskirieji skundai. Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir laikiną vaikų gyvenamą vietą nustatyti su ja, o ne su ieškovu. Ieškovas atskiruoju skundu prašo pakeisti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką sukonkretinant vaikų paėmimo/grąžinimo laiką ir vietą. Taigi, šiuo atveju pirmiausia reikia išspręsti su kuria iš šalių – ieškovu ar atsakove turi būti nustatyta laikinoji vaikų gyvenamoji vieta, t. y. pirmiausia pasisakoma dėl atsakovės atskirojo skundo, o tik šį klausimą išsprendus bus galima svarstyti ar ieškovas pagrįstai prašo sukonkretinti jau nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl atsakovės atskirojo skundo

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

24.       Taigi pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaikų interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

25.       Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.

26.       Atsakovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad VTAS, pateikdamas išvadas, yra šališkas ieškovui, nes jo elgesio iš esmės nevertina, o vertina tik atsakovės elgesį ir atsakovės elgesys nepagrįstai yra vertinamas neigiamai. Su tokiais atsakovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

27.       CPK 197 str. 2 d. yra nurodyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

28.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė nebendradarbiauja su VTAS darbuotojais ir nevykdo jų rekomendacijų. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, jei išties buvo pažeistos jos ir/ar vaikų teisės ir laisvės, dėl VTAS specialistų veiksmų ar neveikimo būtų pateikusi skundą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriui, skyriaus vedėjui ir kt.

29.       Taigi VTAS pateiktos išvados nėra nuginčytos, jos yra galiojančios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi. Kadangi VTAS pateiktos išvados laikytinos oficialiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas taip pat jomis vadovaujasi.

30.       Iš VTAS pateiktų išvadų matyti, kad sprendžiant dėl to, ar buvo padarytas vaiko teisių pažeidimas, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir vaikų situacija įvertinta objektyviai, todėl negalima teigti, kad VTAS buvo šališkas ieškovo ar atsakovės  atžvilgiu.

31.       Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad jos namuose sąlygos yra daug geresnės, negu vaikams gyvenant su tėvu (ieškovu), kad vaikai neturi savo atskirų kambarių, erdvių, juose gyvena kartu su pusbroliais. Tokie atsakovės atskirojo skundo motyvai visiškai nepagrįsti, nes, bylos duomenimis, VTAS specialistai yra ne kartą lankęsi ieškovo namuose ir vertinę juose esančias gyvenimo sąlygas, kurios buvo pripažintos kaip tinkamos vaikams gyventi.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.

33.       Atsakovė savo teiginius grindžia tokiais įrodymais: nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais. Pažymėtina, kad iš šių įrodymų neįmanoma patikimai nustatyti kokiu laiku ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo surinkti, ir atsižvelgus į neilgą įrašų trukmę, neįmanoma susidaryti nuomonės apie bendrą tuo metu įvykusių įvykių kontekstą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šie atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia į bylą pateiktų oficialių įrodymų ir nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

34.       Kaip minėta, neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalima daryti kategoriškos išvados nei dėl ieškovės, nei dėl atsakovo elgesio. Šiuo metu galima daryti tik tokią išvadą, kad tėvų santykiai yra itin konfliktiški, jie neigiamai veikia vaikų emocinę ir psichologinę būseną, todėl reikia imtis priemonių, kad šiame bylos nagrinėjimo etape, vaikų patiriamas stresas ir neigiami išgyvenimai būtų kiek įmanoma mažesni. Yra būtina užtikrinti situacijos stabilumą, nes nuolat kintančios aplinkybės, pavyzdžiui gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos pakeitimas vaikams taip pat gali turėti neigiamų padarinių.

35.       Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė vengia konsultuotis su gydytojais bei psichologais, tam kad išsamiai būtų įvertinta jos sveikatos bei psichologinė būsena. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė taip pat nesilaiko VTAS specialistų nurodymų bei rekomendacijų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas aktualiu laikotarpiu vaiko teisių pažeidimų nėra padaręs, VTAS teigiamai vertina jo galimybes pasirūpinti vaikais, užtikrinti jiems saugią aplinką.

36.       Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant dabartinei situacijai nėra pagrindo manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas ir vaikų apgyvendinimas su motina geriausiai atitiktų vaikų interesus. Priešingai – vaikų apgyvendinimas su tėvu kaip tik šiuo metu geriausiai atitiktų vaikų interesus.

37.       Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti atsakovės atskirojo skundo reikalavimų ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina.

38.       Atsakovė atskirajame skunde taip pat prašo: netenkinus atsakovės prašomos nustatyti laikinosios bendravimo ir kt. tvarkos, sumažinti jos teikiamo laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

39.       Šiuo atveju atsakovė atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pareiškė naują reikalavimą, kurio nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, kai teikė 2024 m. liepos 17 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kadangi toks prašymas pirmosios instancijos teismui nebuvo teiktas, šis reikalavimas nelaikytinas apeliacijos objektu, todėl šis atsakovės atskirojo skundo reikalavimas paliekamas nenagrinėtu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės atskirasis skundas atmetamas.

40.       Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Dėl ieškovo atskirojo skundo

41.       Ieškovas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad vos tik priėmus skundžiamą nutartį ir leidus ją vykdyti skubiai, atsakovė pradėjo nesilaikyti joje nustatytos tvarkos, t. y. vaikų paėmimo ir perdavimo ieškovui laiko bei vietos, todėl būtina nustatyti dar konkretesnę bendravimo tvarką. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovės bendravimas su vaikais ketvirtadieniais, kenkia vaikų mokymuisi, nes dukra ketvirtadienio vakarais negali paruošti namų darbų.

42.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes su tokiais ieškovo teiginiais sutinka. Kaip minėta argumentuose dėl atsakovės atskirojo skundo, šiuo atveju svarbiausia yra vaikų interesai, todėl yra būtina užtikrinti jų situacijos stabilumą. Konfliktinės situacijos neigiamai paveikia vaikų emocinę būseną ir juos išbalansuoja. Taigi, bendravimo su vaikais tvarka turi būti aiški, konkreti, nesudaranti sąlygų jos kaitalioti, nesilaikyti bei kitaip piktnaudžiauti. Taigi, sutiktina su ieškovu, kad priešingu atveju, atsakovei savo elgesio nekeičiant, pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka nesumažins konfliktų tarp šalių kilimo rizikos bei neužtikrins stabilios situacijos, kuri yra būtina apsaugant vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovo teiginiais, kad vaikams bendraujant su atsakove darbo dienomis, gali išsiderinti jų dienotvarkė, nepakakti laiko namų darbų paruošimui ir taip gali būti pakenkta vaikų, ypač dukros mokymosi rezultatams. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis pakeičiama ir nustatoma ieškovo siūloma sukonkretinta bendravimo su vaikais tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a:

ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą tenkinti, atsakovės L. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties dalį dėl laikinosios atsakovės L. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos, taip:

Pakeisti bendravimo tvarkos 1. punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija taip: „atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus ieškovui iki 20.00 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje“;

Pakeisti bendravimo tvarkos 3 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija taip: „atsakovės gyvenamoji vieta pagal prašyme nurodytas aplinkybes laikoma (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Jeigu atsakovės gyvenamoji vieta pasikeistų, atsakovė privalo kreiptis į teismą su prašymu atitinkamai pakeisti laikinąją bendravimo tvarką, nustatant kokiu kitu konkrečiu adresu vyks vaikų perdavimas tarp šalių“;

Panaikinti bendravimo tvarkos 2. punktą ir 5. punktą.

Likusią Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                         Alvydas Barkauskas