Civilinė byla Nr. 2-4528-566/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01622-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 95.7; 117.1; 117.2 (S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai A. P. ir A. P. pareiškime nurodė, kad jie 2011-12-29 su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl proceso atnaujinimo ir prašė išreikalauti iš Šilutės rajono apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-346-299/2010, Nr. 2-10-733/2008, 2-2559-750/2010, Nr. 2-2563-164/2010 ir Nr. 2-2562-299/2010, išreikalauti vykdomąsias bylas iš antstolės A.Tamašauskienės, susijusias su pareiškėjais, pareiškimo pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008. LR generalinis prokuroras 2012-01-04 nutarimu Nr. 17.9-30 atsisakė teikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 bei nurodė, jog šis nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjai nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą teismuose buvo pažeistos pareiškėjų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kadangi teismai bylas nagrinėjo šališkai ir aplaidžiai, todėl būtinas objektyvus bylos nagrinėjimas ir visapusiškas aplinkybių ir įrodymų tyrimas. Pažymėjo, kad prokuroras nenagrinėjo prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nors bylos medžiaga patvirtina, kad yra nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjų teigimu, teisėjai, esant neginčijamiems įrodymams, pareiškėjams du kartus priteisė mokėti mokesčius, dėl ko pareiškėjai patyrė nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas. Nurodė, kad tai atsitiko dėl teisėjų ir antstolės netinkamo pareigų atlikimo. Pareiškėjai nurodė, kad jų pareiškimas buvo išnagrinėtas tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių, nebuvo išreikalautos civilinės bylos, vykdomosios bylos, todėl priimant ginčijamą nutarimą nebuvo galima tinkamai įvertinti pareiškimo pagrįstumo. Pareiškėjų nuomone, nutarimas buvo priimtas neįvertinus visų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, todėl ginčijamas nutarimas turi būti panaikintas. Prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-01-04 nutarimą Nr. 17.9-30 ir perduoti pareiškimą nagrinėti iš naujo (b.l. 1). 

Papildomais paaiškinimais (dubliku) pareiškėjai nesutiko su suinteresuoto asmens atsiliepimu bei nurodė, kad kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs teisės akto pažeidimą, t.y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju, aplinkybių visuma rodo, kad neteisingas sprendimas priimtas galimai tyčia, todėl tokie veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, dėl ko pareiškime prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjų nuomone, esanti padėtis pažeidžia ne tik pareiškėjų interesus, bet ir kitų namo savininkų interesus, t.y. klausimas turi visuotinį viešą interesą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu su pareiškėjų skundu nesutiko. Nurodė, kad prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ginčas, kilęs tarp pareiškėjų ir DNSB „V.“, yra privataus pobūdžio ir iš esmės neturi viešojo intereso pažeidimo požymių, sudarančių pagrindą prokurorui reaguoti ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad generalinio prokuroro teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo nėra absoliuti, kadangi prašymus dėl proceso atnaujinimo generalinis prokuroras gali paduoti tik gindamas viešąjį interesą, sietiną ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu. Pasibaigęs teisminis procesas dėl skolos, delspinigių ir palūkanų nėra susijęs su valstybei, visuomenei ar jos daliai aktualiais, itin reikšmingais teisiniais santykiais, galinčiais turėti ar turinčiais įtakos neindividualizuotai asmenų grupei. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjų prašymas prokuratūroje buvo išnagrinėtas tinkamai ir objektyviai įvertinus prašyme nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias teisinių santykių privatų, bet ne viešąjį pobūdį. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu pagrindu proceso atnaujinimas negalimas, jeigu nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, tuo tarpu Klaipėdos apygardos nutartis priimta civilinėje byloje, dėl kurios atnaujinimo kreipėsi pareiškėjai, įsiteisėjo 2008-08-21, todėl procesiškai nebėra galimybės kreiptis į teismą dėl civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 proceso atnaujinimo minėtu pagrindu, kadangi pasibaigė įstatymo nustatytas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas. Pažymėjo, kad pareiškėjai kitais CPK 366 str. numatytais proceso atnaujinimo pagrindais yra kreipęsi į teismą, tačiau teismo nutartimi jų prašymas buvo atmestas. Prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 17-18).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčijamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-01-04 nutarimas Nr. 17.9-30 atsisakyti teikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Šilutės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008, priimtas išnagrinėjus pareiškėjų 2011-12-29 prašymą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 buvo išnagrinėtas ieškovo DNSB „V.“ patikslintas ieškinys atsakovams A. P. ir A. P. dėl 1090,89 Lt skolos už namo laiptinės ir rūsio apšvietimą bei namo eksploatacijos išlaidas, 199,75 Lt delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris 2008-02-26 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu patenkintas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, be to, teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl 2008-08-21 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimą paliko nepakeistą.

Nustatyta, kad pareiškėjai 2008-10-24 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-05-27 nutartimi atsakovų prašymą atmetė, nurodydamas, kad visi atsakovų prašyme nurodyti faktai, pateikti kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, buvo jiems žinomi bylos nagrinėjimo metu, todėl šie faktai negali būti pripažįstami naujomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytų kriterijų. Klaipėdos apygardos teismas 2009-07-29 nutartimi, sutikęs su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pareiškėjų atskiruosius skundus atmetė ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį paliko nepakeistą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai 2011-12-29 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje. Kaip minėta, generalinis prokuroras 2012-01-04 nutarimu Nr. 17.9-30 pareiškėjų prašymo netenkino ir atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjų nurodytais pagrindais.

Pagal CPK 365 str. 2 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus dėl proceso atnaujinimo gali paduoti tik siekiant apginti viešąjį interesą. Pagal CPK 49 str. 1 d., prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti įstatymuose nustatytais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – PĮ) 19 str. 1 d., prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (PĮ 19 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-188/2005, 2006 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-240/2010; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2009; kt.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas – tai dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-578/2007).

CPK 365 str. 2 d. nuostata, kuria suteikiama galimybė Generaliniam prokurorui inicijuoti proceso atnaujinimą, yra bendrosios taisyklės, kad procesas gali būti atnaujinamas tik šalių, trečiųjų asmenų bei neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ar pareigų) iniciatyva (CPK 365 str. 1 d.), išimtis, įstatymų leidėjo suteikta siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Taigi Generalinis prokuroras šią įstatymų leidėjo jam suteiktą teisę gali įgyvendinti tik esant dviem sąlygoms: 1) esant rimto pagrindo manyti, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios bent vieną iš CPK 366 str. 1 d. 1-9 p. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, ir 2) esant būtinybei proceso atnaujinimo instituto pagalba apginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išimtinį proceso atnaujinimo instituto pobūdį, taip pat į tai, kad Generalinio prokuroro teisė (ir pareiga) inicijuoti proceso atnaujinimą yra bendrųjų civilinio proceso principų išimtis, akivaizdu, kad viešojo intereso sąvoka CPK 365 str. 2 d. prasme negali būti aiškinama plečiamai, kaip įpareigojanti Generalinį prokurorą kreiptis į teismą bet kuriuo atveju, kai byloje dalyvavusiems asmenims kyla abejonių byloje priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso įstatymuose teismų sprendimų kontrolei nustatyta speciali – instancinė tvarka, kuria turi galimybę naudotis byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su byloje priimtais teismų sprendimais ir kuria, nagrinėjamu atveju, yra pasinaudoję pareiškėjai prieš pateikdami prašymą Generaliniam prokurorui dėl viešojo intereso gynimo. Nors viešojo intereso sąvoka yra neišvengiamai plati, ir apie viešojo intereso egzistavimą turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, akivaizdu, kad viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Kadangi teisė inicijuoti proceso atnaujinimą Generaliniam prokurorui suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais, šia teise Generalinis prokuroras negali naudotis vien siekdamas apginti byloje dalyvavusio privataus asmens interesus, ypač tais atvejais, kai tokiam asmeniui buvo sudarytos visos galimybės savo interesus procese ginti savarankiškai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Generaliniam prokurorui, sprendžiančiam, ar pasinaudoti CPK 365 str. 2 d. numatytais įgaliojimais, svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti viešojo intereso buvimą, šio intereso pažeidimą, pagrindų procesui atnaujinti buvimą, ir nagrinėti prašymus dėl kreipimosi dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai netaptų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Generalinis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nėra, nes nenustatytas viešojo intereso teismo išnagrinėtoje byloje buvimas. Kaip matyti, Generalinis prokuroras teisingai įvertino proceso atnaujinimo instituto išimtinį pobūdį, teisingai nustatė išnagrinėto ginčo pobūdį (byla buvo nagrinėjama dėl įsiskolinimo priteisimo, buvo sprendžiami privatūs šalių teisiniai interesai). Pareiškėjai prašyme prokurorui iš esmės nurodė teisinius argumentus ir faktines aplinkybes, kurie buvo teismų įvertinti priimant procesinius sprendimus. Vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su teismų procesinių sprendimų argumentais, nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą Generaliniam prokurorui kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje. Pareiškėjai nepagrindžia konkrečiomis bylos aplinkybėmis, kuo jų keliami klausimai turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia saisto ne tik bylos šalis, bet ir Generalinį prokurorą, todėl ne bet kuri abejonė byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindu kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 365 str. 1 d. 9 p.). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ginčijamame nutarime padaryta išvada dėl viešo intereso nebuvimo, nes Šilutės rajono apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta byla esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams neturi, taip pat teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad proceso atnaujinimu civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 būtų suinteresuoti ne tik pareiškėjai, bet ir visuomenė ar jos dalis, kurios interesą įstatymų nustatyta tvarka turėtų ginti Generalinis prokuroras. Taigi, įvertinęs civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 medžiagą, pareiškėjų pareiškime pateiktame Generaliniam prokurorui nurodytas aplinkybes ir skunde išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Generalinis prokuroras pagrįstai ginčijamu nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ginčijamą nutarimą panaikinti.

Pagal CPK 368 str. 2 d., prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, nei pareiškime paduotame Generaliniam prokurorui nei skunde paduotame teismui, nenurodė kokiu pagrindu Generalinis prokuroras turi kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2008-10-24 yra kreipęsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 365 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė šiuo pagrindu atnaujinti civilinę bylą, todėl pakartotinai tuo pačiu pagrindu pareiškėjai negali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į pareiškėjų pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, pripažintina, kad Generalinis prokuroras galėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo tik CPK 365 str. 1 d. 9 p. pagrindu (dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymo), tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuo teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėjai siekia atnaujinti, įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai, ši aplinkybė atima iš Generalinio prokuroro galimybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu. Pažymėtina, kad vienerių metų termino praleidimo faktas yra savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjų prašymą Generaliniam prokurorui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, net ir nustačius viešojo intereso pažeidimo buvimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str.,

n u t a r i a :

pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Diana Butrimienė