Adm. byla Nr. ATP-189-648/2012

                                                                     Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-04065-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas ir P. M. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d., paskirta 200 Lt bauda,

n u s t a t ė :

P. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d. už tai, kad jis 2011-08-24, apie 17.30 val.,  Užupio g. 25, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, kirto horizontalaus kelio ženklinimo liniją 1.1.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-01 nutartimi tenkino nubaustojo P. M. skundą iš dalies, pakeisdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Kelių patrulių rinktinė) 2011-08-30 nutarimą ir P. M. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d., skyrė 200 Lt baudą.

Nubaustasis P. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-01 nutartį ir Kelių patrulių rinktinės 2011-08-30 nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, neįrodžius jo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo.

Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog jis, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateiktas tik vieno iš policijos pareigūnų O. G. tarnybinis pranešimas, tačiau teismo posėdyje jis neprisiminė jokių įvykio aplinkybių, išskyrus ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą. O. G. neatsiminė įvykio datos ir vietos, kas surašė tarnybinį pranešimą, nematė automobilio „Opel Frontera“ vairuotojo teisės pažeidimo padarymo metu. Policijos pareigūnas taip pat neatsiminė, jokių P. M. prašymų nustatyti įvykio liudytojus, nematė jų, nors įvykis įvyko judrioje Užupio g., apie 18.30 val., vasaros popietę, kai gatvėje yra daugybė žmonių ir automobilių vairuotojų. Jis net nebuvo priėjęs prie automobilio. O. G. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą ištyrė kitas policijos pareigūnas, pridavus visą medžiagą į policijos budėtojų tarnybą. Kita vertus, vėliau jis jau pareiškė, jog jis ištyrė administracinio teisės pažeidimo bylą įvykio vietoje ir išnagrinėjo jo (P. M.) prašymus. Visi šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes jis neatsimena visų įvykio aplinkybių. Pasak nubaustojo, kito policijos pareigūno J. R. tarnybinio pranešimo nėra administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl jo paaiškinimai ir parodymai nežinomi, teismo posėdžio metu jis taip pat visiškai nieko neatsiminė, išskyrus ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą. Policijos pareigūnas J. R. parodė, kad teisės pažeidėjo automobilis buvo tamsus žalios spalvos minivenas su lipdukais ant šonų, nors iš tikrųjų automobilis „Opel Frontera“ yra šviesus sidabrinės spalvos džipas be jokių lipdukų. Todėl šio liudytojo parodymais irgi negalima vadovautis pagrindžiant jo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo.

Tvirtina, kad teisminio nagrinėjimo metu jis pateikė įrodymus, jog 2011-08-24, apie 17.30 val., jis išsuko iš Užupio g. namo Nr. 25 kiemo ir pasuko į dešinę, kad pastatytų automobilį „Opel Frontera“ kelkraštyje. Jis kirto ne ištisinę, o punktyrinę kelio ženklinimo liniją ties išvažiavimu iš minėto namo kiemo. Užrakino automobilį. Jam tebestovint šalia automobilio, priėjo policijos pareigūnas J. R. nurodydamas, kad jo vairuojamas automobilis neva kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją bei sustojo vietoje, kur yra draudžiama. Pasak P. M., jo automobilis stovėjo gerokai toliau nei ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo ribos. Policijos pareigūnas nereagavo į šią aplinkybę, tik įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, nors nebuvo jokios būtinybės to daryti. Tikėtina, kad policijos pareigūnas tikėjosi kyšio, kurio negavęs surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Prie šio protokolo nebuvo pridėtas joks tarnybinis pranešimas ir nutarimas, kaip nurodo J. R.. Tikėtina, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas gerokai vėliau, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimus. Įvykio schema iš viso nepaminėta administracinio teisės pažeidimo protokole, nors vėliau buvo pridėta prie bylos medžiagos, be to, nežinoma įvykio schemos sudarymo vieta ir laikas. Visų šių aplinkybių policijos pareigūnai nesugebėjo paneigti savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas jis tariamo teisės pažeidimo padarymo metu, nenustatyti ir neapklausti jokie kiti liudytojai, išskyrus policijos pareigūnus, galintys patvirtinti padarytą teisės pažeidimą, nors jis buvo pateikęs tokius prašymus.

Nurodo, kad jis davė išsamius, nuoseklius ir teisingus parodymus, paneigiančius tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Jo kaltė negali būti įrodyta vien tik tarnybiniu pranešimu ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes jų nėra pakankama. Administracinio teisės pažeidimo protokolas gali patvirtinti teisei priešingos veikos užfiksavimo faktą, tačiau pats savaime neužfiksuoja teisės pažeidimo sudėties elementų. Pažymi, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Teismas atmetė jo parodymus vien tik pagal jų pateikimo šaltinį, nes nusprendė, kad jie yra siekis išvengti administracinės atsakomybės. Priešingai, kilus neaiškumams, turi būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir netikslumai aiškinami apkaltinamosios pusės naudai. Šiuo atveju surinkti įrodymai nėra pakankamai objektyvūs ir patikimi, todėl jais remtis kaltinant inkriminuoto teisės pažeidimo padarymu negalima. Nors bylos nagrinėjimas teisme leidžia ištaisyti institucijos padarytus procesinius teisės pažeidimus, tačiau negalima ištaisyti esminių pažeidimų, kurie turėjo būti atlikti institucijos iš karto po tariamo teisės pažeidimo padarymo, t. y. apklausti liudytojai, gautas antras tarnybinis pranešimas.

Pažymi, kad teismo posėdyje buvo apklaustas jam baudą paskyręs policijos pareigūnas T. T., kuris nebuvo įvykio vietoje ir nematė teisės pažeidimo. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai O. G. ir J. R. nebuvo apklausti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Kelių patrulių rinktinėje. Pasak P. M., teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog abu liudytojai aiškiai matė, kad jis vairavo automobilį „Opel Frontera“, kuris kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau tai neatitinka J. R. parodymų. Jis nurodė nematęs P. M. vairuojant transporto priemonę. Taigi, teismas suklastojo šio liudytojo parodymus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis yra pateikęs administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiai institucijai rašytinius prašymus atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, pateikti tariamo teisės pažeidimo nuotraukas, surasti įvykį mačiusius liudytojus ir juos apklausti, tačiau tokie prašymai nebuvo nagrinėti. O. G. parodė, kad išsprendė jo prašymus žodžiu įvykio vietoje, nors policijos pareigūnas neturėjo tokios teisės pagal Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 52 p. J. R. teismo posėdyje tvirtino priešingai, kad P. M. prašymai įvykio vietoje nebuvo nagrinėjami. Šis prieštaravimas liko nepašalintas.  Administracinio teisės pažeidimo byloje net nėra Kelių patrulių rinktinėje nagrinėtos šios bylos posėdžio protokolo, todėl nėra galimybės patikrinti, kokius parodymus davė policijos pareigūnai O. G. ir J. R., ar jie yra išsamūs ir neprieštaringi, ar P. M. pateikti rašytiniai prašymai buvo tenkinti, ar atmesti. Nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs policijos pareigūnas J. J. nepagrįstai nebuvo apklaustas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog P. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Teisės pažeidimo padarymo metu nebuvo nustatyta jokių liudytojų, kurie galėto suteikti informacijos apie P. M. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Liudytojų nenurodė ir administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo. Atkreipia dėmesį, kad P. M. yra praeityje patrauktas administracinėn atsakomybėn 13 kartų. Tai patvirtina, kad jis yra sistemingas teisės pažeidėjas, paskirtos administracinės nuobaudos nedaro jam jokio teigiamo poveikio.

Nubaustojo P. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog P. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad vien apelianto nesutikimas su administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu nelaikytina, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos ATPK, dėl kurių yra pagrindas naikinti skundžiamus procesinius sprendimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d. (2010-12-14 įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Kelių eismo taisyklių (2011-03-02 redakcija) 3 priedo 1.1. punkte nurodyta, kad siaurą ištisinę liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Apeliaciniame skunde detaliai pateikiamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų vertinimas tvirtinant, kad nubaustasis nepadarė teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d. Priešingai, tai, kad P. M., inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, kirto horizontalaus kelio ženklinimo liniją 1.1., įrodo tarnybinis pranešimas, įvykio schema, liudytojų (policijos pareigūnų) O. G. ir J. R. parodymai (b.l. 13-14, 57-59, 77-78). Visi šie duomenys pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1-2 d. prasme. Priešingai nei teigia apeliantas, abu minėti liudytojai teismo posėdyje parodė, kad jie betarpiškai matė, kaip P. M. vairuojamas automobilis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją (b.l. 58, 77). Taigi, teismo nutartyje aprašyti policijos pareigūnų O. G. ir J. R. parodymai atitinka jų parodymus, duotus teismo posėdyje. Be to, vien tai, kad O. G. nebuvo priėjęs prie teisės pažeidėjo automobilio, nereiškia, jog jis nežino šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai O. G. ir J. R. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantą, jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, iš esmės atitinka administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines aplinkybes. Todėl jų parodymai laikytini patikimais. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojai O. G. ir J. R. davė nuoseklius, aiškius ir pakankamai detalius parodymus apie nagrinėjamą įvykį. Nors liudytojai neatsiminė tikslios įvykio datos ir vietos, tačiau šios aplinkybės nepaneigia P. M. padaryto teisės pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad O. G. teismo posėdžio metu parodė, jog nagrinėjamas įvykis įvyko Užupio g., o J. R. nurodė, kad tai įvyko Užupyje, kas patvirtina, jog jie pakankamai tiksliai įvardijo įvykio vietą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnas J. R. teismo posėdyje parodė, jog teisės pažeidėjo automobilis buvo tamsus žalios spalvos minivenas su lipdukais ant šonų, nors iš tikrųjų automobilis „Opel Frontera“ yra šviesus sidabrinės spalvos džipas be jokių lipdukų. Šis liudytojo parodymų netikslumas nėra esminis ir nesudaro pagrindo vertinti jo visus parodymus kaip nepatikimus. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad teismo posėdis vyko praėjus keliems mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Be to, pats P. M. neginčija, kokį automobilį jis vairavo, o nubaustojo vairuotos transporto priemonės tiksli markė yra užfiksuota tarnybiniame pranešime. Iš O. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad būtent pastarasis patruliavo su J. R., kai buvo nustatytas teisės pažeidimas. Taigi, nėra abejonių, kad policijos pareigūnas J. R. yra tiesioginis nagrinėjamo įvykio liudytojas, todėl jis pagrįstai apklaustas teismo posėdyje. Vien ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra policijos pareigūno J. R. tarnybinio pranešimo, neleidžia apskritai nevertinti šio liudytojo parodymų.

Pasak P. M., jis 2011-08-24, apie 17.30 val., išsuko iš Užupio g. namo Nr. 25 kiemo ir pasuko į dešinę kirsdamas punktyrinę kelio ženklinimo liniją ties išvažiavimu iš minėto namo kiemo, tačiau tokias jo nurodytas aplinkybes paneigia anksčiau minėti įrodymai, kurie yra objektyvūs ir patikimi. Apeliacinio skundo teiginys, kad nubaustajam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi policijos pareigūnas tikėjosi gauti kyšį, atmetamas kaip nepagrįstas jokiais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Be to, šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl tokių policijos pareigūno veiksmų, dėl ko būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nubaustasis nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nuotraukų, neapklausti kiti liudytojai, patvirtinantys jo padarytą teisės pažeidimą. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2912/2011, N575-2224/2011). Nagrinėjamu atveju visos šiai bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos, o surinktų įrodymų pakanka konstatuojant P. M. kaltę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje nepadaryta kokių nors esminių procesinių pažeidimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad prie jo pridedamas tarnybinis pranešimas ir nutarimas. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek tarnybinio pranešimo surašymo data yra ta pati, t. y. 2010-08-24. Liudytojai O. G. ir J. R. parodė, kad įvykio vietoje buvo rašomas tarnybinis pranešimas. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad šie procesiniai dokumentai buvo pridėti į administracinio teisės pažeidimo bylą tą pačią dieną. P. M. teiginys, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas gerokai vėliau administracinio teisės pažeidimo protokolas, atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, į administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pridėti ir tušti nutarimo blankai (b.l. 15-17). Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nėra paminėta įvykio schema, joje nėra nurodyta sudarymo vieta ir laikas, tačiau iš įvykio schemos matyti, kad joje yra užfiksuotas būtent nagrinėjamo teisės pažeidimas. Pasak policijos pareigūnų, ši schema buvo sudaroma įvykio vietoje. Taigi, joje užfiksuotos šiai bylai reikšmingos aplinkybės teisės pažeidimo padarymo vietoje.  

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog bylos nagrinėjimas žodiniame teismo posėdyje leidžia ištaisyti tokius procesinio pobūdžio trūkumus, kurie buvo padaryti ikiteisminėje tyrimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2339/2011). Liudytojas (policijos pareigūnas) T. T. teismo posėdyje parodė, kad jis priėmė skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje remdamasis surinktais įrodymais (b.l. 72). Nors nėra duomenų, kad policijos pareigūnai O. G. ir J. R. būtų apklausti liudytojais nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kelių patrulių rinktinėje, tačiau šis trūkumas pašalintas minėtus policijos pareigūnus apklausus apylinkės teisme. Policijos pareigūno J. J. nebuvo pagrindo apklausti, kadangi priešingai nei teigia apeliantas, J. J. nepriėmė skundžiamo nutarimo.

P. M. teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo išnagrinėti jo rašytiniai prašymai, taip pažeidžiant jo procesines teises, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis prašė skirti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2012-02-10, nes jis bus išvykęs iš Lietuvos, tačiau buvo parinkta kita data, t. y. 2011-08-30. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 26.11 p. (2007-06-04 įsakymo redakcija), administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma bylos nagrinėjimo data. Taigi, minėta instrukcija suteikia teisę ir įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam policijos pareigūnui nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką. P. M. buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jam išdavus protokolo kopiją. Instrukcijos 52 p. numato, kad tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), pripažinusi neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Nėra duomenų, kad būtų priimtas sprendimas atidėti paskirtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, todėl byla pagrįstai išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad P. M. prašymas atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą beveik pusmečiui laikytinas kaip siekimas vilkinti bylos nagrinėjimą, tuo labiau, kad jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis bus išvykęs iš Lietuvos visą laiką iki 2012-02-10. Be to, apelianto procesinė teisė duoti paaiškinimus buvo užtikrinta nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme.

P. M. taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole prašė apklausti įvykio liudytojus. Šioje byloje nenustatyta jokių liudytojų, išskyrus policijos pareigūnus O. G. ir J. R., betarpiškai mačiusius P. M. padarytą teisės pažeidimą. Šią aplinkybę patvirtino abu policijos pareigūnai apylinkės teisme (b.l. 59, 78). Nors toks prašymas nebuvo išspręstas rašytine forma, tačiau tai nelaikytina procesiniu pažeidimu, dėl kurio būtų pagrindas naikinti skundžiamus procesinius sprendimus, kadangi objektyviai tokio prašymo nebuvo įmanoma patenkinti. Pažymėtina, kad ir pats P. M. nenurodė jokių asmenų, betarpiškai mačiusių nagrinėjamą įvykį. Apeliantas 2011-08-25 paaiškinime ir rašte prašė pateikti  jo automobilio nuotraukas teisės pažeidimo metu (b.l. 5), tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šis nubaustojo procesinis dokumentas būtų gautas policijoje tiriant įvykį, todėl toks prašymas pagrįstai ir nebuvo nagrinėtas. Taigi, negalima daryti išvados, kad P. M. procesinės teisės buvo suvaržytos.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-01 nutartį bei Kelių patrulių rinktinės 2011-08-30 nutarimą nubaustojo P. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą palikti nepakeistus ir P. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Artūras Pažarskis