Civilinė byla Nr.2-22659-430/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15298-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 35.3.6, 35.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal BAB banko SNORAS ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
teisme priimtas ieškovo BAB banko SNORAS ieškinys atsakovui K. L. dėl skolos priteisimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas 2010-04-20 sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 900,00 Lt dydžio kredito limitas. Atsakovas įsipareigojo jam suteiktą ir panaudotą kreditą grąžinti iki 2015-04-30, kiekvieno mėnesio 11 dieną mokant 45,00 Lt dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma. Atsakovas įsipareigojo mokėti 19,95 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,25 proc. dydžio delspinigius. Atsakovas pagal sutartį nevykdė prisiimtų įsipareigojimų laiku grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokesčius. Ieškovas 2012-06-25 vienašališkai nutraukė sutartį anksčiau termino. Atsakovo skola ieškovui yra 1527,32 Lt, kurią sudaro: 1003,50 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito suma, 523,82 Lt delspinigiai. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1527,32 Lt skolos, 12 proc. dydžio metinių (procesinių) palūkanų, skaičiuojamų nuo prašomos priteisti sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad su ieškinyje nurodyta skolos suma atsakovas nesutinka. Iki banko bankroto, atsakovas mokėjo įmokas kiekvieną mėnesį ir atsakovui buvo likę mokėti 4 mėnesius po 45,00 Lt, t.y. iš viso 180,00 Lt. Atsakovas sutinka sumokėti 180,00 Lt.
Ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovo nurodyti grąžinti į sąskaitą įmokoms mokėti pinigai, buvo vėl panaudojamai asmeniniams atsakovo vartojimo poreikiams tenkinti (b.l. 28-29).
Į teismo posėdį šalys neatvyko. Apie teismo posėdį informuotos tinkamai (b.l. 26-27), ieškovo atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 2, 28). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK) 246 straipsnis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2010-04-20 sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 900,00 Lt dydžio kredito limitas (b.l. 3-7). Atsakovas įsipareigojo jam suteiktą ir panaudotą kreditą grąžinti iki 2015-04-30, kiekvieno mėnesio 11 dieną mokant 45,00 Lt dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma. Atsakovas įsipareigojo mokėti 19,95 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,25 proc. dydžio delspinigius (b.l. 3). Atsakovas pagal sutartį nevykdė prisiimtų įsipareigojimų laiku grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokesčius. Ieškovas 2012-06-25 vienašališkai nutraukė sutartį anksčiau termino (b.l. 8, 9). Atsakovo skola ieškovui yra 1527,32 Lt, kurią sudaro: 1003,50 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito suma, 523,82 Lt delspinigiai (b.l. 9). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas siuntė atsakovui įspėjimus dėl įsipareigojimų nevykdymo bei įspėjo, kad nepadengus susidariusių įsiskolinimų, sutartis bus nutraukta. CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi atsakovas ieškovui nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, jis laikomas pažeidusiu prievolę šalimi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 1003,50 Lt negrąžintos paskolos (CK 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.874 straipsnis).
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 523,82 Lt delspinigių. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Kredito sutartimis buvo sulygti 0,25 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos (Sutarties 4.14. punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012). Teismo įsitikinimu, netesybų mažinimas laikytinas pagrįstu bei remiantis šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis atitinka ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas bei siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 523,82 Lt delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 262,00 Lt delspinigių sumą.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sutartimi buvo numatytos 12 procentų dydžio procesinės palūkanos (Sutarties 4.16. punktas). Vartojamosios paskolos sutartis, kurios pagrindu reikalaujama priteisti 12 procentų dydžio procesines palūkanas, sudaryta tarp fizinio asmens (vartotojo) ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), pagal iš anksto ieškovo parengtą tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (CK 6.185 straipsnis). Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Aplinkybė, kad atsakovas neginčijo sutarties sąlygose numatyto palūkanų dydžio, savaime nepanaikina teismo pareigos savo iniciatyva ginti teisėtus vartotojo interesus, tokio pobūdžio ginčų sprendimas yra susijęs su viešuoju interesu ir yra svarbus didelei visuomenės daliai, todėl egzistuoja teisinis pagrindas mažinti palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki įstatyminio 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleista, t.y. žyminis mokestis, kurį sudaro 3 procentai nuo patenkintų piniginių reikalavimų sumos (1265,50 Lt), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,15 Lt), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, todėl nepriteisiamos.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259 str., 268- 270 str.
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BAB bankui SNORAS, j.a.k. 112025973, iš atsakovo K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1003,50 Lt (vieną tūkstantį tris Lt 50 ct) skolos, 262,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt du Lt) delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1265,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Braždienė