Pranešėjas
Vytautas Norkūnas Baudž. byla
Nr.1A-61-145-2007-59
Teisėja
Nijolė Bražiūnienė Procesinio
sprendimo kategorija
(S)
2.4.8
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
Baudž.byla
Nr.1A-00265-145-2006-59
2007 m. kovo 6 d. Procesinio
sprendimo kategorija
Panevėžys 1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio,
Evaldo Vanago,
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei
nukentėjusiajam A. L.,
jo atstovui advokatui J. V.,
nuteistojo gynėjui advokatui Ruslan Mazurov,
nuteistajam R. M.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį
skundą dėl 2006 m. lapkričio 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo
nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas
kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu šešeriems
mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti
gyvenamosios vietos ir per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.
Iš R. M. A. L. priteista penki šimtai
penkiasdešimt litų turtinei žalai atlyginti, vienas tūkstantis litų neturtinei
žalai atlyginti ir vienas tūkstantis šeši šimtai litų atstovavimo išlaidų.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
R. M. privataus kaltinimo tvarka nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 30 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) Rokiškio m., AB „Rokiškio sūris“
administracinio pastato antrojo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, sudavė smūgį nukentėjusiam A. L. į veidą,
spyrė du kartus su koja, padarydamas nukentėjusiam nosies muštinę žaizdą,
minkštųjų audinių sumušimą kairiajame viršutiniame voke, kairėje šlaunyje ir
dešiniame kelio sąnaryje, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis R. M. prašo šį nuosprendį panaikinti
ir priimti naują - bylą nutraukti, esant jo veikoje būtinosios ginties
požymių. Skunde nurodo, jog su nuosprendžiu nesutinka nors ir padarė veiką
formaliai atitinkančią baudžiamojo nusikaltimo požymius, tačiau ją padarė
gindamasis. Nagrinėjant bylą buvo netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai
bei priimant nuosprendį buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, netinkamai
išspręsti civilinio ieškinio klausimai. Apylinkės teismas, priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi nukentėjusiojo A. L. ir
liudytojo A. H. parodymais, kurie neatitinka faktinių
bylos aplinkybių, prieštarauja elementariai logikai. Teismas turėtų atkreipti
dėmesį į tai, kad jo ir A. L. konflikto metu, pobūvio
salės prieškambaryje, be A. L. ir jo, kažkodėl, anot
liudytojo A. H., buvo tik jis, nors pobūvyje dalyvavo
keli šimtai žmonių, o išėjimas iš salės yra tik į šį prieškambarį, todėl
tikimybė, kad tokio masinio susibūrimo metu prieškambaryje, kuriame buvo
rūkoma, buvo trys žmonės yra minimali. Dėl šios priežasties liudytojų A. V., A. P., R. K.,
R. J. parodymai, kad konflikto tarp jo ir A. L. metu prieškambaryje buvo daug žmonių - daug
patikimesni. Teismas konstatuodamas, kas jis tyčia sudavė A.
L. smūgius į įvairias kūno vietas ir remdamasis tik nukentėjusiojo ir
liudytojo A. H. parodymais be atsakymo paliko klausimą, kokiu
būdu jam šios egzekucijos metu buvo padaryti sužalojimai.
Apylinkės
teismas spręsdamas jo kaltės klausimą nepagrįstai rėmėsi vaizdo įrašo medžiaga,
nes tą medžiagą teismui pateikė nukentėjusysis A. L..
Būdamas bendrovės apsaugos viršininku A. L. savo žinioje
turėjo visas bendrovės teritorijoje įrengtas vaizdo kameras. Iš pateikto
teismui įrašo galima matyti tik tai, kad vyksta konfliktas tarp šviesiai ir
tamsiai apsirengusių žmonių bei kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad tai
yra jo ir A. L. konfliktas. Kelia abejonių ir įrašo
tikrumas, kadangi A. L. turėjo visas galimybes jį
sumontuoti taip kaip jam reikia, ištrindamas jam nepalankias aplinkybes.
Teismas
atsisakė vertinti liudytojų A. V., A.
P., R. K., R. J. parodymus,
kurie matė, kaip A. L. be jokios dingsties puolė jį dar
šokių salėje, ištempė į koridorių, kur smogė jam į veidą, nurodydamas, kad šie A. L. veiksmai turi būti įvertinti policijoje atliekamo
ikiteisminio tyrimo metu. Būtent šie asmenys buvo tiesioginiais liudytojais ir
būtent jų parodymai duoda atsakymą į klausimą dėl jo ir A. L.
sužalojimo aplinkybių.
Nagrinėdamas
bylą apylinkės teismas pažeidė jo teises, numatytas LR BPK 410 str., t.y.,
kaltinamasis privataus kaltinimo byloje turi teisę paduoti skundą prieš
nukentėjusįjį. Rokiškio rajono policijos komisariate pagal jo prašymą yra
pradėtas ikiteisminis tyrimas prokuratūroje, siekiant įvertinti A. L. veiksmus minėtą vakarą šokių salėje. Kol nėra baigtas
ikiteisminis tyrimas anoje baudžiamojoje byloje, neturėjo galimybės paduoti skundą
prieš A. L., kitaip jis du kartus būtų patrauktas
baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką.
Nukentėjusįjį
sužalojo gindamasis nuo jo, o ne tyčiniais veiksmais. LR CK 6.246 str.
numatyta, kad civilinė atsakomybė atiranda atlikus neteisėtus veiksmus. Kadangi
šiuo atveju jo veiksmai buvo teisėti BK 28 str. suteikia teisę į būtinąją
gintį, nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys turi būti
atmestas kaip nepagrįstas.
Nuteistasis ir jo
gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
BPK 301 str.,
305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais
įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti
įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti
įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis
įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai
ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino bei išanalizavo byloje
surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu, pagrįstai pripažino R.
M. kaltu pagal BK 140 str. 1 d., ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus
įrodymų tyrimą, nuteistasis nurodė, kad jis buvo apsirengęs šviesiu megztiniu
bei tamsiais džinsais. Nukentėjusysis parodė, jog buvo apsirengęs tamsiu
kostiumu. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas antras tarp nuteistojo
ir nukentėjusiojo konfliktas, įvykęs 2 koridoriuje nuo salės, nuteistasis
patvirtino, kad jis buvo šviesiu megztiniu, o nukentėjusysis paaiškino buvęs su
tamsiu kostiumu.
Nuteistasis R. M. apeliacinės
instancijos teismo posėdžio metu nubraižė schemą bei paaiškino, kad tą vakarą
tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko du konfliktai, t.y. pirmame koridoriuje Nr. 1 -
prie išėjimo iš šokių salės ir antrame koridoriuje- Nr. 2, kuris buvo
filmuojamas vaizdo kameros. Tarp tų dviejų konfliktų vietų (t.y. nuo šokių salės
iki vietos, kur koridoriuje filmavo vaizdo kamera) yra apie 4 metrų atstumas. Tai patvirtino ir nukentėjusysis.
Kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas
pagrįstai ištyrė bei įvertino įrodymus tik dėl antrame koridoriuje (Nr.2)
įvykusio konflikto. Ir privačiu kaltinimu nuteistasis yra kaltinamas tik už
neteisėtus veiksmus, atliktus būtent šiame koridoriuje. Už šią savo veiką jis ir
yra nuteistas. Dėl abiejų šalių konflikto pirmame koridoriuje šalia salės
skundo nėra, kaltinimai niekam nepareikšti, todėl apylinkės teismas pagrįstai
šio pirmojo konflikto aplinkybių netyrė. Dėl konflikto pirmame koridoriuje,
kuris įvyko greta salės, R. M. prašymu yra pradėtas
ikiteisminis tyrimas, kuris keletą kartų buvo nutrauktas ir vėl atnaujintas,
bet dar nebaigtas ir tai yra atskiro tyrimo objektas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus
vaizdo įrašą, iš jo matyti, kad į koridorių Nr.2, kuriame nuteistasis įvykdė
nusikalstamą veiką, išėjo nuteistasis ir nukentėjusysis nuleistomis rankomis.
Vėliau matosi, kaip nuteistasis suduoda smūgį ranka nukentėjusiajam, o pastarajam
parkritus, nuteistasis jam spiria. Tokias aplinkybes apie jo sužalojimą nurodė
ir nukentėjusysis. Šiuos nukentėjusiojo parodymus teisiamajame posėdyje
patvirtino ir liudytojas A. H. parodydamas, kad jis matė,
kai pirmas į pagrindinį koridorių išėjo šviesiai apsirengęs vyras, t.y. R. M., o iš paskos – A. L.. R. M. sudavė A. L. du smūgius, nuo
kurių pastarasis nugriuvo (b.l. 116). Smūgių sudavimą minimoje vietoje
pripažįsta ir pats nuteistasis.
Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo ir nevertino
liudytojų A. V., A. P., R. K., R. J. parodymų, kurie matė tik
šalia salės vykusį pirmą konfliktą, kilusį dėl galimai neteisėtų nukentėjusiojo
A. L. veiksmų. Nuteistojo kaltės ar nekaltumo įrodymui šių
liudytojų parodymai įrodomosios reikšmės neturi, nes byla pradėta ir apeliantas
nuteistas dėl antro konflikto, įvykusio antrame koridoriuje, tuo tarpu minimi
liudytojai matė tik pirmą konfliktą kuris vyko prie salės durų, ką patvirtino
teisminio nagrinėjimo metu ir pats nuteistasis R. M..
Apelianto
skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą pažeidė jo
teises, numatytas BPK 410 str., t.y., kaltinamasis privataus kaltinimo byloje
turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, nepagrįstas. Iš baudžiamosios
bylos matyti, kad nuteistajam R. M. buvo suteiktos visos
galimybės iki įrodymų tyrimo teisme pradžios paduoti priešpriešinį skundą prieš
nukentėjusįjį ir iš jo skundo motyvų matyti, kad jis apie savo teises žinojo.
Apylinkės teismas to klausimo nesprendė ir negalėjo spęsti, nes tokio
oficialaus prašymo privataus kaltinimo byloje nebuvo.
BK 28 str.
nustatyta, jog asmuo turi teisę į būtinąją gintį gindamasis ar gindamas kitus
nuo pavojingo kėsinimosi. Surinktais bei ištirtais įrodymais nustatyta, kad
jeigu ir buvo agresija šokių salėje ir prie jos esančiame koridoriuje iš
nukentėjusiojo pusės nuteistojo atžvilgiu, ir pastarasis gynėsi nuo jos, tai
išėjus į kitą koridorių, kur įvyko antras konfliktas ir A. L.
stovint nuleidus rankas, ir nevartojant jokio smurto prieš nuteistąjį,
pastarajam nebuvo jokio reikalo gintis ir tuo labiau sužaloti nukentėjusįjį. Iš
nukentėjusiojo pusės į nuteistąjį pavojingi veiksmai nebuvo nukreipti, todėl
jam nebuvo nuo ko gintis. Nuteistais turėjo galimybę pasišalinti ir po to savo teises
ginti teisėtais būdais. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo kamera užfiksuoto įvykio
eigos, netgi nukentėjusiajam parkritus, nuteistasis suduoda smūgius
nukentėjusiajam ranka bei koja. Tai nėra būtinoji gintis, bet tyčiniai veiksmai,
kuriais buvo siekiama sužaloti nukentėjusįjį ir jis buvo sužalotas. Todėl
teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo motyvais bei išvadomis,
kad R. M. kaltė pagal BK 140 str. 1 d. visiškai įrodyta,
jis nuteistas pagrįstai ir jo veikoje būtinosios ginties nebuvo. Abejoti vaizdo
įrašo tikrumu kolegija jokių duomenų neturi, dėl to jokių objektyvių bei svarių
argumentų nepateikė ir pats nuteistasis.
Dėl visų
šių motyvų apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį
apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi
išdėstytu ir vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
N. R. M. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas Vytautas
Norkūnas
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis
Evaldas Vanagas