Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-11-16][nuasmeninta nutartis byloje][eA-3925-821-2022].docx
Bylos nr.: eA-3925-821/2022
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis



Administracinė byla Nr. eA-3925-821/2022

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02517-2022-4

        Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21S44791 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760028042 (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S. (toliau – ir Leidimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė tokius skundo argumentus:

2.1.       Departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė atsižvelgdamas į tai, kad Kauno technologijos universitetas (toliau – ir KTU) pareiškėją, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris yra priimtas į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba doktorantūrą), 2021 m. lapkričio 15 d. išbraukė iš studentų sąrašų.

2.2.       Įstatymo 46 straipsnio 5 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti Departamentui pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo pranešimo Departamentui pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą.

2.3.       Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pakeitė studijų instituciją ir studijų programą, jis šiuo metu studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje (duomenys neskelbtini). Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kadangi Įstatymo 46 straipsnio 5 dalis numato išimtį, kad keičiant studijų įstaigą ir / ar programą leidimas laikinai gyventi nenaikinamas, Leidimas panaikintas nepagrįstai.

2.4.       Pareiškėjas sutiko, kad padarė pažeidimą, laiku nepranešdamas Departamentui apie studijų programos pakeitimą, kaip to reikalauja Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktas, tačiau naikinti leidimą laikinai gyventi dėl tokio pažeidimo būtų neproporcinga, o taip pat prieštarautų Įstatymui. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 15 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis pakartotinai neįvykdė Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų (dėl informavimo apie duomenų pasikeitimą), taigi, tik esant įpareigojimų nevykdymo pakartotinumui galimas leidimo laikinai gyventi panaikinimas.

2.5.       Sprendimas priimtas netinkamai įvertinus aplinkybes, nevertinant fakto, kad yra pakeista pareiškėjo studijų programa, todėl Departamentas priėmė nepagrįstą ir naikintiną Sprendimą.

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1.       Departamentas, gavęs Kauno technologijos universiteto 2021 m. lapkričio 24 d. pranešimą, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo studijos Kauno technologijos universitete buvo nutrauktos nuo 2021 m. lapkričio 15 d., todėl, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka bei terminais, panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas, bei kad priimdamas šį sprendimą Departamentas neįvertino reikšmingų su pareiškėju susijusių aplinkybių. Nors pareiškėjas teigia, jog pakeitė studijų instituciją bei studijų programą ir šiuo metu studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių duomenų pareiškėjas Departamentui iki šiol neteikė.

3.2.       2021 m. kovo 13 d. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas, be kita ko, patvirtino, kad jam yra žinoma, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą studijų pagrindu, per 7 dienas nuo prašymo būti priimtam į kitos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pateikimo dienos, privalo apie tai pateikti laisvos formos rašytinį pareiškimą. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog jam yra žinoma, kad, jeigu per 2 mėnesius nuo minėto rašytinio pareiškimo pateikimo dienos nepateiks įrodymų, patvirtinančių, kad buvo priimtas studijuoti į kitos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, užsieniečio turimas leidimas laikinai gyventi bus panaikintas. Pareiškėjui neabejotinai buvo žinomos jam, kaip užsieniečiui, Įstatyme nustatytos pareigos, už kurių nevykdymą pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę. Iš pareiškėjo kartu su skundu pateiktos Socialinių mokslų kolegijos pažymos galima suprasti, jog pareiškėjas prašymą dėl priėmimo studijuoti minėtai studijų įstaigai teikė 2021 m. gruodžio 1 d., t. y., jau po Sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės negali turėti įtakos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Be to, pareiškėjas kartu su skundu nepateikė Studijų sutarties, kuri patvirtintų, nuo kada pareiškėjas buvo priimtas studijuoti.

3.3.       Departamentas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Sprendimas yra neproporcingas, kadangi jis priimtas nustačius imperatyvų Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, o pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę už Įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą ir nebendradarbiavimą su Departamentu. Be to, Sprendimu pareiškėjui nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjas, siekdamas studijuoti Lietuvos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais gali kreiptis dėl nacionalinės vizos arba leidimo laikinai gyventi išdavimo.

 

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1.       2021 m. kovo 13 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis yra priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją (Kauno technologijos universitetą) pagal studijų programą (duomenys neskelbtini), pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

5.2.               Departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT760028042, galiojantį nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 12 d.

5.3.               2021 m. lapkričio 24 d. Kauno technologijos universitetas pateikė Departamentui pranešimą, jog su pareiškėju sudaryta studijų sutartis yra nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 15 d. dėl pareiškėjo nepažangumo.

5.4.               2021 m. lapkričio 30 d. Departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo studijos yra nutrauktos, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą.

6.       Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 46 straipsnio 4 dalies, 50 straipsnis 1 dalies 9 punkto, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 130 punkto nuostatomis.

7.       Teismas padarė išvadą, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi objektyviais duomenimis, jog su pareiškėju sudaryta studijų sutartis yra nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 15 d. dėl pareiškėjo nepažangumo, Sprendimui priimti pakako faktinių aplinkybių, jog su pareiškėju studijų sutartis yra nutraukta. Pareiškėjas turi pareigą išduoto leidimo laikinai gyventi metu atitikti šiam leidimui keliamus reikalavimus, be to, Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

8.       Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančiomis leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitinka bent vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

9.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Departamentui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis šiuo metu studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje (duomenys neskelbtini), nors 2021 m. kovo 13 d. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinomos užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi, išduotą studijų pagrindu, pareiga informuoti Departamentą apie studijų institucijos ar programos pakeitimą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pasikeitus aplinkybėms, lemiančiomis leidimo išdavimo pagrindą, pareiškėjas privalėjo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

10.       Teismas konstatavo, kad ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, yra pagrįstas bei teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

 

III.

 

11.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius argumentus:

12.1.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė Įstatymo 36, 46 ir 50 straipsnių nuostatas.

12.2.       Pareiškėjo ir Kauno technologijos universiteto sudaryta studijų sutartis yra nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 15 d., o atsakovas Leidimą pareiškėjui panaikino 2021 m. lapkričio 30 d., tokiu būdu nesuteikdamas pareiškėjui laiko pranešti Departamentui apie tai, kad jis toliau planuoja studijuoti Lietuvoje, ir tuo pagrindu prašyti atsakovo pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi pasikeitė pareiškėjo mokymosi įstaiga. Pareiškėjas pradėjo studijuoti kitoje švietimo įstaigoje nuo 2021 m. vasario 1 d., taigi, pareiškėjas turėjo realią galimybę pakeisti išduotą Leidimą ir toliau sėkmingai tęsti studijas.

12.3.       Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, jog pareiškėjui buvo žinomos Įstatymo 46 straipsnio 6 dalies ir 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos dėl informacijos apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pateikimo Departamentui, pažymi, jog pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis turi pranešti atsakovui apie tai, kad jis ketina studijuoti kitoje mokymosi įstaigoje, per 7 dienas nuo prašymo būti priimtam į kitos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pateikimo dienos. Pareiškėjo teigimu, 7 dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo ne nuo tos dienos, kai yra nutraukiamos studijos, bet nuo prašymo kitai mokymosi įstaigai pateikimo dienos, ir šis terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas laiku nepranešė Departamentui apie pakeistą mokymosi įstaigą ir, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas nutraukė studijas vienoje mokymosi įstaigoje, iš karto panaikino Leidimą, nors Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, jeigu asmuo ketina studijuoti kitoje mokymosi įstaigoje.

12.4.       Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui yra ribojama teisė studijuoti Lietuvoje. Atsakovas Sprendimą priėmė vienašališkai, su pareiškėju nesusiekė, nepasidomėjo, ar jis toliau neketina studijuoti, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie jam panaikintą Leidimą, ir tai sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes, nes pareiškėjas neteko galimybės studijuoti Lietuvoje. Pareiškėjas pažymi, jog panaikinus Leidimą, studijų sutarties su kita mokymosi įstaiga pateikimas atsakovui neteko prasmės.

12.5.       Pareiškėjas akcentuoja, kad Leidimas jam buvo išduotas studijų pagrindu, šiuo metu jis studijuoja, taigi, leidimo laikinai gyventi pagrindas nepasikeitė. Nors atsakovas nurodo, kad pareiškėjas gali kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jeigu atitinka tokiam leidimui gauti keliamus reikalavimus, tačiau atsakovas nepriima pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, pareiškėjas jaučia diskriminaciją, kadangi dėl atsakovo veiksmų negali tęsti studijų Lietuvoje.

13.       Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

13.1.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, priimdamas Sprendimą per 15 d. nuo aplinkybės, kad su pareiškėju nutraukta studijų sutartis, paaiškėjimo, nesuteikė pareiškėjui laiko pranešti apie jo ketinimą tęsti studijas kitoje įstaigoje, ir pažymi, jog pagal teisės aktų nuostatas Departamentas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo privalo priimti per 14 kalendorinių dienų, kaip ir buvo padaryta, juo labiau, kad pareiškėjas iki pat skundo teismui pateikimo dienos neinformavo Departamento, kad jis pakeitė studijų instituciją bei studijų programą ir šiuo metu studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui neabejotinai buvo žinomos jam, kaip užsieniečiui, Įstatyme nustatytos pareigos, už kurių nevykdymą pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę.

13.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjas, siekdamas studijuoti Lietuvos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais gali kreiptis dėl nacionalinės vizos arba leidimo laikinai gyventi išdavimo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

14.       Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 21S44791, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, yra pagrįstas bei teisėtas.

16.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė Įstatymo 36, 46 ir 50 straipsnių nuostatas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

17.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

19.       Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.

20.       Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo priimtas studijuoti Kauno technologijos universitete. 2021 m. lapkričio 24 d. Migracijos departamentas gavo KTU pranešimą Nr. 2111-PRNŠ-2103, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjo studijos yra nutrauktos – pareiškėjas 2021 m. lapkričio 15 d. buvo išbrauktas iš studentų sąrašų dėl nepažangumo. Kartu su minėtu pranešimu KTU Migracijos departamentui pateikė KTU (duomenys neskelbtini) fakulteto dekano 2021 m. lapkričio 15 d. potvarkį „Dėl studijų nutraukimo dėl nepažangumoNr. D1120210284, iš kurio matyti, jog studijų sutartis su pareiškėju buvo nutraukta dėl studijų sutarties pažeidimo. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo metu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas šioje byloje, nebeatitiko Leidimo išdavimo pagrindų.

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai išaiškinęs ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog užsieniečiui leidimas laikinai gyventi imperatyviai panaikinamas, jeigu jis nebeatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Kadangi šiuo atveju studijos buvo nutrauktos ir pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, ir tą turėjo per teisės aktuose reglamentuotą terminą – 14 kalendorinių dienų nuo pagrindų, lemiančių leidimo laikinai gyventi panaikinimą, paaiškėjimo Migracijos departamente dienos.

22.       Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą Socialinių mokslų kolegijai, ir nuo 2022 m. vasario 1 d. lanko Socialinių mokslų kolegijos Vilniaus filialo Tarptautinio verslo paskaitas ginčo dėl skundžiamo Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo panaikinimo kontekste nėra reikšminga, kadangi pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis yra priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją (Kauno technologijos universitetą) pagal studijų programą (duomenys neskelbtini).

23.       Pareiškėjas nurodo, kad pagal Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti, o Įstatymo 36 straipsnio 6 dalis nustato, kad tokiu atveju užsienietis per 7 dienas turi informuoto Departamentą, kad jis pateikė prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas sutinka, kad neinformavo Departamento teisės aktuose nustatytais terminais apie ketinimą tęsti studijas, bei nurodo, kad pranešti atsakovui apie tai, kad ketina studijuoti kitoje mokymosi įstaigoje pareiškėjas turėjo per 7 dienas nuo prašymo būti priimtam į kitos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pateikimo dienos, o ne per 7 dienas nuo studijų nutraukimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais ir nurodo, kad užsienietis informaciją Departamentui apie ketinimą pakeisti mokymosi įstaigą turi pranešti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad informacijos apie pateiktą prašymą studijuoti kitoje mokslo ir studijų institucijoje pareiškėjas nepateikė nei iki skundžiamo Sprendimo priėmimo, nei vėliau, todėl negalėjo tikėtis, kad sprendimo dėl Leidimo panaikinimo priėmimo klausimas bus sustabdytas.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų, mokymosi ar kitu Įstatyme nurodytu pagrindu, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus.

25.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Iveta Pelienė

 

 

        Ernestas Spruogis

 

 

        

Skirgailė Žalimienė