Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1239-245/2015

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00925-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-27 nutarimu G. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta 20 (dvidešimties) parų administracinio arešto nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2015-08-07, apie 23.06 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 1,86 promilės) ir vairuodamas savo žmonai priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiavo į priešingo eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia ir susidūrimo vengiančia transporto priemone Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadino savo vairuojamą automobilį, kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dužo šiame automobilyje važiavusios keleivės mobilus telefonas. Padaręs turtinę žalą, dėl įvykusio eismo įvykio aplinkybių nesutarė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 119 ir 220 punktų reikalavimus.

G. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-27 nutarimą ir vietoj administracinio arešto paskirti jam baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes jis grubiai pažeidžia materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimą, taip pat yra nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas. Apylinkės teismas netinkamai įvertino padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, jį charakterizuojančius duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes, dėl to paskyrė per griežtą, ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų neatitinkančią, nuobaudą. Apelianto teigimu, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant dviem alternatyvioms administracinėms nuobaudoms – baudai ir areštui, areštas skiriamas tokiu atveju, kai asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, praeityje buvo baustas administracine tvarka, jam buvo skirtos baudos, tačiau asmuo jų nemoka. Teismas neatsižvelgė, kad tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą, pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, nutarimo priėmimo dieną jis turėjo vieną galiojančią nuobaudą, už kurią paskirtą baudą sumokėjo nedelsiant. Praeityje jis buvo baustas kelis kartus administracine tvarka, tačiau už smulkius administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų neignoruodavo, geranoriškai jas iškart sumokėdavo, įsiskolinimų valstybei neturi, savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, padėjo policijai bei teismui nustatyti objektyvią tiesą, savo elgesį įvertino kritiškai. Be to, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliantas augina mažametį vaiką, turi nekilnojamojo turto, gyvena iš neoficialiai gaunamų pajamų dirbdamas pavienius darbus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė prašo G. J. skundo netenkinti, nes jis nepagrįstas.

G. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu G. J. nubaustas už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo nėra, apeliantas nesutinka tik su nuobaudos individualizavimu, t. y. parinkta administracinio arešto nuobauda, kuri straipsnio sankcijoje numatyta alternatyviai, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 30211 str.).

Tiek ATPK 127 straipsnio 3 dalies, tiek 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos alternatyvios nuobaudos: bauda arba administracinis areštas. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. J. administracinį areštą, atsižvelgė ne tik į pažeidimų pobūdį, bet ir į surinktą pažeidėją charakterizuojančią medžiagą, t. y. kad jis sistemingai pažeidžia įstatymų reikalavimus, taip pat įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Nors G. J. apeliaciniame skunde teigia, kad administracine tvarka yra baustas tik už smulkius administracinius teisės pažeidimus, tačiau išrašas apie jam registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 9-20) liudija, kad apelianto daromi pažeidimai yra pakankamai grubūs ir šiurkštūs. Jis ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, priešingai nei teigia apeliantas, yra baustas ir už vairavimą esant neblaiviam, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat, yra ne kartą viršijęs leistiną važiavimo greitį, būdamas girtas, įžeidinėjo policijos pareigūnus ir kt. Iš viso administracine tvarka G. J. baustas dvidešimt tris kartus, visais atvejais jam buvo skirtos piniginės baudos, tačiau nuo naujų pažeidimų darymo tai nesulaikė. Taigi, darytina išvada, kad jos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. J. parinko griežčiausią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinį areštą, nustatydamas teisingą šios nuobaudos dydį. Manytina, kad tik tokios administracinės nuobaudos vykdymas gali užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad byloje nėra ir apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima G. J. skirti administracinės nuobaudos – administracinio arešto. Tai, kad apeliantas turi mažametį vaiką, nepatenka į ATPK 29 straipsnio 3 dalyje išvardintų aplinkybių sąrašą. Oficialiai G. J. niekur nedirba, kaip pats nurodė atlieka pavienius, atsitiktinius darbus, taigi darbinės funkcijos nebus nutrauktos. Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Administraciniu areštu nubaustas asmuo su prašymu turi kreiptis į administracinį areštą paskyrusį teismą, kuris sprendžia dėl pateikto prašymo pagrįstumo.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad administracinis areštas paskirtas laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui nuobauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

G. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                  Kęstutis Dargužis