Administracinė byla Nr. eP-22-662/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02295-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023 pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. R., E. R. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ZSFP-78492 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Namas), sklypas ribojasi su žemės sklypu, kurio nuosavybės teisės priklauso Lietuvos Respublikai. 1975 m. buvo užbaigta Namo statyba ir susiklostė faktinė situacija, jog Žemės sklypu naudojamasi kaip aikštele, kurioje statomi gyventojų automobiliai, taip pat aikštelė užtikrino Namo gyventojų ir bendro naudojimo objektų priešgaisrinę saugą.
3. Pareiškėjas teigė, kad jis 2020 m. lapkričio mėn. sužinojo, jog yra inicijuotos administracinės procedūros dėl Žemės sklypo suformavimo ir jo sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė Administracijai prašymą dėl nurodytų administracinių procedūrų negalimumo, esant teisės aktų prieštaravimams, tačiau 2021 m. birželio 11 d. buvo surašytas Įsakymas, kurio pagrindu Žemės sklypas sujungtas su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes laisvoje valstybinėje žemėje nebuvo galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų bei jis atitiko įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sąvoką.
4. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas pažeidžia Bendrijos teises ir teisėtus interesus, nes Žemės sklypą sujungus su besiribojančiu žemės sklypu Namo gyventojams panaikinama galimybė naudotis aikštele (Žemės sklypu). Pareiškėjo teigimu, Administracija neteisėtai sujungė Žemės sklypą su besiribojančiu žemės sklypu, nes jis neturi įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinio statuso ir neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pasak pareiškėjo, žemės sklypas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha, jog atitiktų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, tačiau šiuo atveju Žemės sklypo plotas yra 0,0568 ha, t. y. jis yra didesnis, nei tai numato Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinti imperatyvūs dydžiai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nors Įsakyme nurodyta, jog Žemės sklypo plotas sudaro 0,0219 ha, tačiau Įsakymu buvo sujungta tik dalis Žemės sklypo su besiribojančiu žemės sklypu. Pareiškėjo vertinimu, laisvos valstybinės žemės plotas negali būti dirbtinai skaidomas į atskiras dalis, nes jis turi būti vertinamas kaip vientisas plotas.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimo 2.15 punkte taip pat įtvirtintas reikalavimas, jog įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo plotas sudaro 0,0568 ha, tuo tarpu besiribojančio žemės sklypo (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) plotas yra 0,0525 ha, t. y. besiribojančio žemės sklypo plotas yra mažesnis už Žemės sklypo plotą ir tai prieštarauja Nutarimo 2.15 punktui.
6. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų individualiam aktui keliamų reikalavimų. Įsakyme nėra nurodyti jokie argumentai, motyvai ar paaiškinimai, jog Žemės sklype nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Žemės sklypas yra iš esmės taisyklingos formos, į šį žemės sklypą yra galimybė patekti (yra įvažiavimai), jo plotas didesnis nei 5 arai, todėl tai leidžia spręsti, jog šioje teritorijoje galima suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą.
7. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir E. R., kuriems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), patikrinusi projektą, 2021 m. birželio 8 d. surašė žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-3161-(8.30.), kuriame nurodė patikrinimo išvadą – galima tvirtinti žemės valdos projektą, t. y. NŽT, patikrinusi žemės valdos projektą, nustatė, jog projekto planavimo procedūros ir projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui ir kitiems teisės aktams. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad NŽT pateikė teigiamą išvadą dėl projekto tvirtinimo, priėmė ginčijamą Įsakymą.
9. Atsakovas teigė, kad Administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyrius 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ informavo pareiškėją, kad su jo pateiktomis pastabomis susipažino, pasiūlymai buvo apsvarstyti ir nuspręsta į juos neatsižvelgti, nes jie, Administracijos nuomone, yra nepagrįsti.
10. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo dirbtinai skaidomas Žemės sklypo plotas, nurodė, jog įsiterpęs 219 kv. m valstybinės žemės plotas šiaurės pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonomis linijomis, rytų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo teigimu, šis sujungtas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, nes yra įsiterpęs tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šis valstybinės Žemės plotas nėra ir negali būti skaidomas į dalis, nes jis yra apribotas sklypais ir (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis. Įsakymu buvo sujungtas visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (525 kv. m) su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu (219 kv. m), t. y. sujungiamas plotas nėra didesnis už besiribojantį Žemės sklypą.
11. Atsakovo teigimu, Įsakymas priimtas atlikus visas teisės aktais nustatytas procedūras, pritarus NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir formuojamam įsiterpusiam valstybinės žemės plotui yra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios ateityje užtikrins tinkamą inžinerinių tinklų naudojimą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Bendrijos skundą.
13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Žemės sklypas neturi įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinio statuso ir neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos aiškinimo.
14. Teismas pažymėjo, kad ginčo Žemės sklypas (įsiterpęs 219 kv. m valstybinės žemės plotas) šiaurės pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonomis linijomis, rytų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypas yra įsiterpęs tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. jis ribojasi su žemės sklypais, turinčiais nustatytas ribas, kadastro duomenis ir esančiais registruotais Nekilnojamojo turto registre, teismas sprendė, kad, priešingai nei teigė pareiškėjas, Žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą.
15. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Įsakymu su besiribojančiu žemės sklypu buvo sujungta tik dalis Žemės sklypo (219 kv. m), todėl laisvos valstybinės žemės plotas negali būti dirbtinai skaidomas į atskiras dalis, teismas nurodė, jog pareiškėjas šiuos teiginius grindžia tik prielaidomis, nepateikdamas jokių Žemės sklypo skaidymą patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad, kaip nurodė atsakovas, valstybinės žemės plotas (Žemės sklypas) nebuvo ir negali būti skaidomas į dalis, nes yra apribotas sklypais ir (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis. Skundžiamu Įsakymu buvo sujungtas visas įsiterpęs žemės sklypas, t. y. sujungtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (525 kv. m), ir įsiterpęs valstybinės žemės plotas (219 kv. m). Įsakyme taip pat aiškiai nurodyta, kad juo tvirtinamas Projektas, kurio tikslas – suformuoti 744 kv. m žemės plotą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl Žemės sklypo skaidymo atmetė kaip nepagrįstus.
16. Teismas taip pat kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad Žemės sklypo sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini) (525 kv. m)), prieštarauja Nutarimo 2.15 punktui tuo aspektu, kad Žemės sklypo plotas yra didesnis už besiribojančio žemės sklypo plotą. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš Įsakymo, juo buvo patvirtintas Projektas, kuriuo Žemės sklypas (219 kv. m.) sujungtas su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 525 kv. m (viso 774 kv. m.). Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypo plotas nėra didesnis už besiribojančio žemės sklypo plotą, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Teismas akcentavo, kad byloje nenustatyta, jog Žemės sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.
17. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad Įsakymu pažeidžiami Namo gyventojų interesai, nes Žemės sklype statomos gyventojų transporto priemonės. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas nėra sudaręs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties ir neįrodė, kad minėtame žemės sklype nėra galimybių statyti transporto priemonių. Neatlygintinis valstybinės žemės naudojimas, siekiant pateisinti asmeninius interesus, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemes sklypu. Teismas akcentavo, kad Projekto teisėtumas buvo patikrintas NŽT ir Žemės valdos projekto patikrinimo aktu nustatyta, jog Projekto sprendiniai neprieštarauja Žemės įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip nurodė atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), ir formuojamam įsiterpusiam valstybinės žemės plotui yra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios ateityje užtikrins tinkamą inžinerinių tinklų naudojimą.
19. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (t. y. Įsakyme nurodytas jo faktinis ir juridinis pagrindas), tuo tarpu pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais Įsakymo ydingumo neįrodė (Žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintus įsiterpusio sklypo kriterijus), dėl to jo skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
20. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo Žemės sklypas buvo naudojamas kaip aikštelė, kurioje statomi Namo gyventojų automobiliai. Ši aikštelė taip pat užtikrino Namo gyventojų ir bendro naudojimo objektų priešgaisrinę saugą, jog atsitikus nelaimei būtų sudarytos sąlygos gelbėti žmones bei gesinti gaisrą. Pareiškėjas teigė, kad Žemės sklypas neatitiko vienos iš būtinų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto statuso sąlygų – ploto ir ribų neracionalumo. Šiuo atveju aplinkybės, kad Žemės sklypas negali būti racionalus, nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys neįrodė, o pareiškėjas pateikė pakankamai argumentų, kurie patvirtino, jog Žemės sklypas yra racionalaus dydžio ir ribų, todėl gali būti naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė.
22. Pareiškėjas pabrėžė, kad šioje byloje, visų pirma, turi būti nustatoma, jog laisvo valstybinio žemės sklypo ploto negalima panaudoti racionaliai valstybės ir (ar) visuomenės interesais, ir tik nustačius, kad to padaryti negalima, galimas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo statuso suteikimas bei prijungimas prie privataus žemės sklypo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas Įsakymą, iš esmės nepateikė jokių motyvų, kuriais būtų pagrįsta, jog Žemės sklypas yra neracionalaus ploto ir neracionalių ribų. Įsakyme tik formaliai ir lakoniškai nurodyta, jog laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
23. Pareiškėjas manė, kad nepateikus įrodymų, nenurodžius jokių faktinių aplinkybių ar argumentų, kurios pagrįstų, jog Žemės sklypas nėra racionalaus dydžio ir ribų, Įsakymas negali būti laikomas pakankamai motyvuotu, t. y. patvirtinančiu, kad egzistuoja visos sąlygos Žemės sklypą laikyti įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu. Todėl tai sudarė pagrindą teigti, jog Įsakymas yra nepagrįstas pakankamais faktiniais duomenimis.
24. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad palikus Įsakymą galioti būtų pažeistas teisingumo principas, nes Žemės sklypas bus naudojamas išimtinai tik privačių trečiųjų suinteresuotų asmenų interesams daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų interesų sąskaita, nes jie neteks galimybės parkuoti savo transporto priemones Žemės sklype, kuris jau bus privati asmenų nuosavybė. Pareiškėjas manė, kad teismo sprendimas yra formalus, tačiau nėra teisingas.
25. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
26. Atsakovo teigimu, nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėjo deklaratyviais teiginiais dėl Įsakymo neteisėtumo ir dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto statuso. Atsakovas nurodė, kad įsiterpęs 219 kv. m valstybinės žemės plotas šiaurės pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonomis linijomis, rytų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pietų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, minėtas plotas atitiko Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, nes yra įsiterpęs tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės.
27. Atsakovas pažymėjo, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nesiriboja su laisva valstybine žeme. Įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Valstybinės žemės plotas negali būti skaidomas į dalis, nes yra apribotas sklypais ir (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis. Skundžiamu Įsakymu buvo sujungtas visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (525 kv. m) su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu (219 kv. m).
28. Atsakovo nuomone, Įsakymas priimtas atlikus visas teisės aktais nustatytas procedūras. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
IV.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023 (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ZSFP-78492 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 193,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
32. Teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes ir apžvelgęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (žr., pvz., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus bei 2014 m. spalio 9 d. nutarimą) pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kurį norint parduoti be aukciono jis turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio ir jis negali būti suformuotas bei naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Šių Taisyklių 2.6 punkte numatyta, kad Projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
33. Taip pat teismas nurodė, kad Kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d.) 2.15 punkte, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šių teisės normų taikymą, yra nurodęs, jog asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog siekiant įgyvendinti valstybinio žemės sklypo teisės realizavimą tokiu būdu, turi būti įrodyta, jog pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas atitinka Vyriausybės nustatytus įsiterpusio žemės sklypo kriterijus ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas minėtame Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1304/2013).
34. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju išvada, kad ginčo Žemės sklypas atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką ir dėl to jis gali būti prijungtas prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo padaryta atsižvelgus į tai, jog siekiamas prijungti Žemės sklypas (išasfaltuota aikštelė) yra 219 kv. m ploto (0,0219 ha) ir jis šiaurinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonomis linijomis, rytinėje pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o vakarų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų. Byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl Žemės sklypo racionalaus naudojimo galimybės, nes Žemės sklypu Namo gyventojai naudojasi kaip automobilių parkavimo aikštele, o atsakovas Įsakyme nepagrindė savo teiginio, jog laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.
35. Teismas apžvelgė Taisyklių 32 ir 33 punktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019) ir nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad prijungus ginčo Žemės sklypą prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Namo gyventojai neteks teisės ir galimybės naudotis Žemės sklypu, kaip automobilių parkavimo aikštele. Taigi žemės sklypų pertvarkymo procese pablogėtų veiklos sąlygos gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojams (Namo gyventojams). Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame Įsakyme, apart bendro pobūdžio teiginio, jog „laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų“, neanalizavo ir nieko nepasisakė dėl galimybės Žemės sklypą naudoti kaip aikštelę automobiliams statyti. Administracija Įsakyme nevertino, ar nebus pažeista kelių privačių (Bendrijos ir fizinių asmenų) interesų pusiausvyra, arba viešo ir privačių interesų pusiausvyra, leidus prie privataus sklypo prijungti daugiabučio namo gyventojų naudojamą valstybinės žemės plotą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dar 2020 m. lapkričio 30 d. pretenzijoje teikė pastabas dėl organizuojamo Projekto ir kėlė klausimus dėl Žemės sklypo racionalaus naudojimo, tačiau Administracija 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM), pateikdama atsakymą į pareiškėjo pastabas, ne tik pažeidė Taisyklių 59 punkte įtvirtintą atsakymo į pateiktus pasiūlymus išnagrinėjimo terminą (per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos), bet ir nenurodė jokių teisinių argumentų dėl daugiabučių namų parkavimo aikštelių, išskyrus tai, kad Bendrija nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties. Administracija nedetalizavo, ar Bendrija, naudodama Žemės sklypą kaip aikštelę automobiliams statyti, turėjo pareigą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, iš kur tokia pareiga kildinama, nuo kada tokia pareiga šiai Bendrijai atsirado, kaip ji galėjo būti konkrečiu atveju įgyvendinta. Administracija 2021 m. balandžio 26 d. rašte Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM) taip pat neišaiškino pareiškėjui minėto rašto apskundimo tvarkos, kas taip pat laikytina procedūriniu pažeidimu.
36. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat buvo keltas klausimas dėl prijungiamo Žemės sklypo skaidymo, nes viso Žemės sklypo plotas yra 0,0568 ha, tačiau Įsakyme nurodoma, jog Žemės sklypas yra 0,0219 ha. Nors Administracija pateikė aiškinimą, kad gatvės raudonosios linijos mažina valstybinės Žemės plotą, tačiau nenurodė jokio teisinio pagrindo šiems teiginiams pagrįsti.
37. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, konstatavo, kad Administracija priimtame Įsakyme nepagrindė, jog ginčo Žemės sklypas negali būti racionaliai naudojamas, todėl nebuvo pagrindo sutikti su atsakovu ir pirmosios instancijos teismu, kuris pritarė atsakovo pozicijai, kad šiuo atveju yra įrodyta, jog Žemės sklypas atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Administracijos Įsakymas negalėjo būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jis priimtas neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nenurodžius motyvuotų argumentų (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Taip pat Projekto viešinimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą.
38. Teismo nuomone, šiuo atveju Administracija neįrodė, kad yra visi teisės aktuose nustatyti pagrindai Žemės sklypo prijungimui prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo. Administracija neįrodė, kad rengiant Projektą yra siekiama racionalios žemėnaudos, priešingai, Projektu yra apribojama Namo gyventojų galimybė naudotis šalia jų namo esančia išasfaltuota aikštele, kurioje jie stato automobilius. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Namo gyventojai prie pat Namo turi automobilių parkavimo aikštelę, o ginčo Žemės sklypu jie naudojasi kaip papildoma parkavimo vieta, yra formalaus pobūdžio ir nepaneigia būtinybės šioje byloje įvertinti Namo gyventojų intereso naudoti Žemės sklypą bei trečiųjų suinteresuotų asmenų turtinio intereso pusiausvyrą, vertinant, ar valstybinis žemės sklypas prioritetiškai prijungtinas prie privataus sklypo, ar Žemės sklypas paliktinas naudoti Namo gyventojams, kaip galimas automobilių parkavimo daugiabučių namų kiemuose vietos trūkumo sprendimo būdas.
39. Teismas konstatavo, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ZSFP-78492 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
40. Pareiškėjui iš atsakovo priteista bendra 3 148,91 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas ir 44,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio
VI.
41. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas atsakovo Administracijos prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023. Atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.
42. Prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį) nustatytu pagrindu atsakovas grindė tuo, kad Teismas priimdamas Sprendimą klaidingai aiškino bei taikė šias materialinės teisės normas: Žemės įstatymo 40 straipsnį (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.); Taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) 2.6 punkto nuostatą „kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo“; Taisyklių 4.4 punkto nuostatą „įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo“; Taisyklių 72 punkto nuostatą, reglamentuojančią kas turi būti nurodoma sprendime dėl projekto patvirtinimo; Taisyklėse nėra įtvirtinta nuostatos, kuri nurodytų įvertinti subjekto šiuo atveju Bendrijos teisę naudotis valstybine žeme.
42.1. Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kurie rengiami šiame straipsnyje nurodytais atvejais. Atitinkami veiksmai buvo atlikti ir dėl ginčo žemės sklypo. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 12 punktu, projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas yra viena iš savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybės funkcijų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, jog žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, o 22 dalyje nurodyta, jog žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai) (Žemės įstatymo 2 str. 27 d.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Kas nagrinėjamu atveju ir buvo įvertinta Administracijos – projektas buvo suderintas ir patvirtintas NŽT Žemės valdos projekto patikrinimo aktu, kuriame projekto sprendiniai neprieštaravo Žemės įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju Įsakymas, kuris buvo priimtas vadovaujantis ne tik Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, bet ir Žemės įstatymo 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Taisyklių nuostatomis bei kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kitaip tariant Įsakymu tik buvo patvirtinti tarpiniai procedūriniai žemėtvarkos sprendinių veiksmai. Įsakymu taip pat buvo nustatyta, kad sklypo naudotojai turi kreiptis į NŽT dėl patvirtiname sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyto žemės sklypo suformavimo.
42.2. Priešingai nei nurodyta Teismo Sprendime, Taisyklių nuostatos nenumato, vertinant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką, peržiūrėti subjekto, šiuo atveju Bendrijos, teisės naudotis laisva valstybine žeme, jeigu toks valstybinės žemės naudojimas nėra nulemtas Bendrijos nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų statinių eksploatavimu ar kitu teisiniu pagrindu. Juo labiau Bendrijos paklausimai buvo peržiūrėti, į Bendrijos paklausimus atsakyta. Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. rašte Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM), priešingai nei nurodyta Teismo Sprendime (50 pastraipa), yra nurodyta ir minėto rašto apskundimo tvarka (žr. rašto Nr. A51- 36873/21(2.14.2.12E-ŽEM) 2 psl.). Tuo aspektu minėtas Administracijos raštas (atsakymas) nebuvo Bendrijos skundžiamas ar kaip nors ginčijamas, jis yra galiojantis. Todėl laikytina, kad Teismas Sprendime neįvertino visų aspektų, įskaitant ir to, jog buvo pateiktas išsamus atsakymas Bendrijai bei nurodytos pagrįstos priežastys dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės ploto, kuris Nutarimo 2.15 punktu atitinka laisvos valstybinės žemės sąlygas ir kriterijus.
42.3. Kaip teisingai buvo nurodyta pareiškėjui Administracijos 2021 m. balandžio 26 d. rašte Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Žemės įstatymą (galiojusi redakcija teikiant atsakymą pareiškėjui), valstybinę žemę patikėjimo teise valdė NŽT, o valstybinės žemės nuomos sutarties Bendrija nebuvo sudariusi. Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog Administracija priimdama Įsakymą vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir vertino tuo metu situaciją pagal esamus juridinius faktus bei išimtinai vadovavosi Įsakyme nurodytais teisės aktais, o Taisyklių nuostatos nenumatė pareigos Administracijai vertinti subjekto Bendrijos teisės naudotis laisva valstybine žeme. Kitaip tariant, Teismas Sprendime iškėlė ginčo Įsakymui tokius reikalavimus, kurių nenumato šią sritį reguliuojantys teisės aktai, todėl Teismas priimdamas Sprendimą ir panaikindamas Įsakymą, kuris tėra tik žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo proceso tarpinis veiksmas, tačiau ne galutinis – iš esmės netinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, neteisingai taikė materialines teisės normas ir padarė esminį pažeidimą.
42.4. Bendrija turi atskirą automobilių parkavimo aikštelę ir šiuos argumentus byloje buvo pateikęs trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau jie nebuvo tinkamai įvertinti. Be to, Administracijos vertinimu, laisvoje valstybinėje žemėje nebuvo galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, kadangi ginčo žemės plotas yra tik 219 kv. m valstybinės žemės plotas, kuris pilnai atitiko Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, kadangi yra įsiterpęs tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, Įsakymu buvo sujungtas visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (525 kv. m) su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu (219 kv. m), t. y. sujungiamas žemės plotas nėra didesnis už besiribojantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
42.5. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo ir pačio Įsakymo turinio, Žemės įstatymas, Taisyklių nuostatos nenumato pareigos vertinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsižvelgti į subjekto, kuris nėra besiribojančio sklypo savininkas ir/ ar – nuomininkas, teises naudotis valstybine žeme, tačiau Teismas Sprendime iš esmės akcentavo tik racionalaus sklypo galimybes ir projekto rengimo procedūrinius aspektus, nevertindamas įstatymo leidėjo teisės aktuose aiškiai nustatytų veiksmų atlikimo eiliškumo, institucijų, dalyvaujančių procese kompetencijos ir atsakomybės, t y. kaip jau nurodyta aukščiau ne tik Administracija, bet ir tuometinis valstybinės žemės patikėtinis vertino, jog ginčo teritorija laikytina laisva valstybine žeme, kuri be kito ko atitinka ir įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui keliamus kriterijus.
42.6. Taisyklėse aiškiai įtvirtinama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarka (Taisyklių 50.2 p.), atitinkamai Taisyklių 72 punkte įtvirtinta, ką savivaldybės administracijos direktorius sprendime dėl Projekto patvirtinimo nurodo. Darytina išvada, jog Teismo Sprendimas priimtas visapusiškai ir tinkamai neįvertinus teisės aktų bei nepritaikius tinkamai materialinės teisės normų nagrinėjamu aspektu, todėl, tai laikytina kaip esminis materialinės teisės normų taikymo pažeidimas. Teismo Sprendime padaryti materialinės teisės pažeidimai lėmė, jog byla buvo išspręsta neteisingai. Dėl šių priežasčių, procesas šioje administracinėje byloje turi būti atnaujintas ir bylos esmę sudarančios materialinės teisės normos – Žemės įstatymo 40 straipsnis, Taisyklių nuostatos – pritaikyti teisingai, t. y. vertinant šias nuostatas taip, kaip jos įtvirtintos.
43. Pareiškėjas Bendrija atsiliepime prašo atmesti Administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsisakyti atnaujinti procesą ir palikti galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023. Taip pat prašo iš atsakovo pareiškėjui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
44. Bendrija atsiliepime nurodo:
44.1. Įsakymas turėjo būti priimtas taip, kad jame ar jį lydinčiuose dokumentuose būtų pateiktos faktinės aplinkybės, argumentai, įrodymai bei aiškus, adekvatus ir pakankamas teisinis pagrindimas, kodėl Žemės sklypas yra neracionalaus dydžio ir neracionalių ribų. Kaip matyti iš Įsakymo turinio, jame nėra jokių motyvų dėl Žemės sklypo neracionalių ribų ar neracionalaus dydžio. Nors prašyme nurodoma, kad 2021 m. balandžio 26 d. atsakovo rašte Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM) pareiškėjui nurodyta, jog Žemės sklypo nuomos sutarties pareiškėjas nebuvo sudaręs, tačiau atsižvelgiant į motyvavimui keliamus reikalavimus bei į tai, jog neprivatizuoti valstybinės žemės plotai (gatvės, stovėjimo aikštelės ir pan.) visuomenės narių gali būti naudojami be jokio valdymo pagrindo, visiškai pritartina Sprendimo 50 punkte išdėstytiems motyvams, kad: „Administracija nedetalizavo, ar Bendrija, naudodama Žemės sklypą kaip aikštelę automobiliams statyti, turėjo pareigą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, iš kur tokia pareiga kildinama, nuo kada tokia pareiga šiai Bendrijai atsirado, kaip ji galėjo būti konkrečiu atveju įgyvendinta“. Taigi, Įsakymas turi būti laikomas visiškai nemotyvuotu.
44.2. Prašymo argumentas, kad Taisyklių nuostatos neva tai leidžia atsakovui nemotyvuoti savo Įsakymo dėl galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą (šiuo atveju daugiabučių namų gyventojų galimybe naudotis laisva valstybine žeme kaip automobilių stovėjimo aikštele), yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas Įsakyme ar jį lydinčiuose dokumentuose privalėjo prieiti motyvuotą išvadą, kodėl Žemės sklypas negali būti laikomas racionalių ribų ir racionalaus dydžio automobilių stovėjimo vieta, ypač atsižvelgiant į Žemės sklypo lokaciją (gyvenamųjų namų rajonas, kuriame trūksta automobilių parkavimo vietų).
44.3. Atsakovo argumentas, kad jis Įsakymo priėmimo metu neturi nustatyti ar Žemės sklype gali būti suformuotas racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas (šiuo atveju žmonių teisė naudotis laisva valstybine žeme, kaip automobilių stovėjimo aikštele) yra taip pat nepagrįstas. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti <...> įstatymams (šiuo atveju Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.) ir kitiems teisės aktams.
44.4. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato tik taisyklę, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, Žemės įstatymas nustato tik faktinį pagrindą, kuriam esant gali būti rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu. Tačiau, Žemės įstatymas nereguliuoja viešojo administravimo subjekto priimamų sprendimų reikalavimų. Šiuos reikalavimus nustato VAĮ 10 straipsnio 5 dalis. Taigi, ta aplinkybė, kad Žemės įstatymas ar kiti teisės aktai, be VAĮ, nenustato atsakovo pareigos supažindinti su Įsakymo motyvais suinteresuotus asmenis, tai nereiškia, jog tokios pareigos nereikia vykdyti, kadangi tokią pareigą aiškiai ir nedviprasmiškai nustato VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas.
44.5. Nutarimo 2.15 punkte numatyta įsiterpusio žemės sklypo būtina sąlyga – iš jo neturi būti galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Čia reikia pabrėžti, kad Žemės sklypas yra racionalaus dydžio ir ribų dėl sekančių priežasčių. Žemės sklypas buvo ir yra tinkamas: (i) statyti daugiabučių namų gyventojų automobilius pagal tos vietovės urbanistinį kontekstą; (ii) užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimus, jog kilus gaisrui, gelbėtojai turėtų galimybę privažiuoti / patekti prie daugiabučių namų bei turėtų galimybę apsisukti; (iii) išlaipinti neįgaliuosius asmenys bei statyti jų automobilius; (iv) greitosios medicinos pagalbos automobiliams sustoti ir apsisukti.
44.6. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019 pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad laisvos valstybinės žemės plotas visų pirma turi tarnauti visuomenės interesų tenkinimui, siekiant maksimalios naudos visuomenei, ir tik tada, kai dėl savo ploto ir ribų žemės plotas negali būti naudojamas pastariesiems tikslams, jis pasitarnauja visuomenei kitu būdu – visuomenei nenaudingas, t. y. racionaliai nepanaudojamas valstybės žemės plotas pripažįstamas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu ir be aukciono parduodamas gretimų sklypų savininkams, taip papildant ir valstybės biudžetą. Taigi, visų pirma turi būti nustatoma, kad laisvo valstybinio žemės sklypo ploto negalima panaudoti racionaliai valstybės ir (ar) visuomenės interesais ir tik nustačius, kad to padaryti negalima, galimas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo statuso suteikimas bei prijungimas prie privataus žemės sklypo. Tačiau, akivaizdu, jog Žemės sklypas, savo parametrais (219 kv. m. plotu ir ribomis su gatve) galintis daugiabučio Namo gyventojams tarnauti, kaip automobilių parkavimo aikštelė tankiai apgyvendintoje vietoje, kur tokių aikštelių trūksta, Įsakymu vis dėl to buvo perleistas dviem privatiems fiziniams asmenims, kurie naudos ją savo privačioms reikmėms.
44.7. Pripažinus Įsakymą neteisėtu, Žemės sklypu, kaip aikštele galėtų naudotis tiek pareiškėjo nariai – daugiabučio namo gyventojai, tiek tretieji asmenys V. ir E. R.. Toks racionalus Žemės sklypo naudojimo būdas užtikrintų visų skirtingą suinteresuotumą turinčių šalių interesų suderinimą. Jeigu bus paliktas Įsakymas galioti, bus pamintas teisingumo principas, nes Žemės sklypas bus naudojamas išimtinai tik privačių trečiųjų asmenų V. ir E. R. interesams daugiabučių gyvenamųjų namo gyventojų interesų sąskaita, nes jie neteks galimybės parkuoti savo transporto priemones Žemės sklype, kuris jau bus privati trečiųjų asmenų V. ir E. R. nuosavybė. Atsižvelgiant į tai ir urbanistinį Žemės sklypo vietovės kontekstą, jo nulemtą automobilių parkavimo vietų nuolatinį trūkumą, toks sprendimas būtų labiau laikytinas formaliu ir negalėtų būti pripažįstamas teisingu.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašo dėl atsakovo prašymo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus:
45.1. Įsiterpęs 219 kv. m valstybinės žemės plotas šiaurės pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonomis linijomis, rytų pusėje – žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pietų pusėje – žemės sklypu (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje – žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Taigi minėtas plotas visiškai atitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, kadangi yra įsiterpęs tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi šis įsiterpęs suformuotas plotas nėra didesnis už besiribojantį žemės sklypą.
45.2. Įsakymu patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu – tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Vadovaujantis Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi bei Taisyklių 12 punktu, Projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas yra viena iš savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybės funkcijų. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius.
45.3. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindas nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas Sprendimą klaidingai aiškino bei taikė šias materialinės teisės normas: Taisyklių 2.6 punkto, 4.4 punkto bei 72 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime prašo tenkinti atsakovo Administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023 ir išnagrinėjus bylą iš naujo – panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą bei priimti naują nutartį, kuria pareiškėjo Bendrijos apeliacinis skundas būtų atmestas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
47. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad:
47.1. Žemės sklypas atitinka visas įsiterpusiam žemės sklypui keliamas sąlygas, įskaitant ir tą, kad laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Teismas Sprendime plečiamai aiškino įsiterpusiam žemės sklypui keliamus kriterijus, todėl neteisingai kvalifikavo bylos faktines aplinkybes ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą procesinį sprendimą. Apskritai Teismas Sprendime net nepasisakė dėl trečiojo asmens V. R. atsiliepime nurodytų aplinkybių, kurios buvo svarbios vertinant įsiterpusio Žemės sklypo pardavimo be aukciono sąlygas.
47.2. Administracija, priimdama Įsakymą, pagal Taisyklėse nustatytas procedūras, neturi pareigos vertinti interesų pusiausvyros. Šiuo aspektu, kiek jis patenka į Taisyklių 65 punktą, vertinimą atlieka NŽT struktūrinis padalinys, tikrindamas projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, NŽT, patikrinusi projektą, pateikė išvadą, kad Projekto sprendiniai neprieštarauja Žemės įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams ir būtent šios išvados pagrindu Administracija priėmė skundžiamą Įsakymą. NŽT, kaip žemėtvarkos specialistai, įvertino Projektą ir nustatė, kad jis atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus. Teisės aktuose Administracijai nėra keliamos pareigos pakartotinai tikrinti NŽT išvadą, tuo tarpu Teismas Sprendimu panaikino Administracijos Įsakymą dėl to, kad Administracija neva neįvykdė pareigos, kuri jai teisės aktais nėra priskirta.
47.3. Bendrija apskritai neturi jokių teisių ar teisėtų interesų į Žemės sklypą, todėl nagrinėjamu atveju net neegzistuoja interesai, kuriuos būtų reikėję derinti ir vertinti. Kita vertus, akivaizdu, kad Bendrija žinojo apie rengiamą Projektą, nes pati raštu dėl to kreipėsi į Administraciją. Taigi, kaip numatyta Nutarimo 2.15 punkte, Bendrija galėjo pati raštu nustatytais terminais ir tvarka pareikšti valią dėl įsiterpusio ginčo Žemės sklypo pirkimo ar nuomos, bet taip pat nepareiškė tokios valios, o tik neaišku kokiu pagrindu siekia toliau neatlygintinai naudotis valstybiniu žemės plotu.
47.4. Bendrija neturi jokių teisių ir teisėtų interesų į ginčo Žemės sklypą. Nei vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio pagrindu Bendrija nevaldė ginčo Žemės sklypo, neturėjo teisėtai įgytos valdymo teisės, todėl apskritai nesuprantama, kokiu pagrindu Bendrijos interesai į Žemės sklypą laikomi pagrįstais ar teisėtais. Jau nekalbant apie tai, kad Teismas nesiaiškino ir nenustatė, ar Bendrija, kaip juridinis asmuo, iš viso turi įgaliojimus ir teisę teismine tvarka ginti savo narių turtinius interesus.
47.5. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Nutarimo 2.15 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Valstybės turto neatlygintinis naudojimas ir be jokio teisinio pagrindo (kaip Bendrija) niekaip neatitinka valstybės turto racionalaus naudojimo principo.
47.6. Teismo Sprendimu buvo ginami be jokio teisinio pagrindo deklaruojami viešieji Bendrijos interesai neatlygintinai naudotis valstybiniu žemės sklypu (nors Bendrija nėra besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė ar nuomininkė, niekada neišreiškė valios pirkti ar nuomoti ginčo Žemės sklypą ir apskritai nėra aiškus Bendrijos juridinis statusas ginti savo narių interesus teismine tvarka), o trečiojo asmens V. R. interesai, kuomet buvo imtasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, siekiant teisėtai, sąžiningai bei atlygintinai įgyti įsiterpusį valstybinį žemės plotą, paneigti. Tokiu Teismo Sprendimu iš esmės formuojami precedentai, kad neatlygintinas valstybinės žemės naudojimas be jokio teisėto pagrindo yra labiau saugomas interesas nei to asmens, kuris teisės aktų nustatyta tvarka siekia naudotis valstybiniu žemės sklypu.
47.7. Administracijos prašyme atkreipiamas dėmesys, jog Bendrija pateikė skundą dėl Įsakymo, kuris nėra galutinis, o tik tarpinis veiksmas visoje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūroje, todėl ir Teismas Sprendimu neteisingai aiškino bei taikė materialines teisės normas. Administracinė procedūra užbaigta NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 49SK-2489-(14.49.109 E.) pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo būdu į 1 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu V. R. į administracinę bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas tik 2023 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi. Taigi priėmus galutinį šios administracinės procedūros aktą V. R., kaip sąžiningam įgijėjui, kilo teisinės pasekmės ir nėra aišku bei suprantama, kokią įtaką sukeltoms pasekmėms turi priimtas Teismo Sprendimas dėl tarpinio procedūros veiksmo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V
.
48. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį).
49. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.
50. Teismų praktikoje proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-48-442/2023; kt.).
51. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).
52. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
53. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
54. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).
55. Kadangi aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).
56. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).
57. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ZSFP-78492 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ panaikinti. Pirmosios instancijos teismas Bendrijos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą tenkino, t. y. anksčiau nurodytą atsakovo įsakymą panaikino.
58. Atsakovas prašyme atnaujinti procesą tvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja būtent ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas sprendimą, klaidingai aiškino bei taikė šias materialinės teisės normas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) 2.6, 4.4 ir 72 punktų nuostatas.
59. Administracija prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat teigia, jog neteisingai aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, t. y. Taisyklių, Nutarimo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d.) nuostatas ir pagrindinius principus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo kvestionuojamas žemės plotas negali būti prijungtas, nes ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, žemės sklypo racionalaus naudojimo galimybės, nes žemės sklypu Bendrijos gyventojai naudojasi kaip automobilių parkavimo aikštele, bei atsakovas Įsakyme nepagrindė teiginio, jog laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Administracija mano, kad klaidingas Taisyklių nuostatų aiškinimas bei taikymas nagrinėjamoje byloje lėmė neteisingo sprendimo priėmimą, dėl to procesas turėtų būti atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 straipsnio pagrindu.
60. Visų pirma pažymėtina, jog tiek teisės teorijoje, tiek ir administracinės teisės teorijoje pagal reguliavimo objekto (dalyko) klasifikavimo kriterijų teisės normos, tame tarpe ir administracinės teisės, skirstomos į materialiąsias (nustato santykių dalyvių subjektines teises ir pareigas) ir procesines (yra materialiosios teisės normos įgyvendinimo ir išraiškos forma) (žr. Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija. Mokomoji priemonė. Vilnius, 2000; Vaišvila A. Teisės teorija / Vadovėlis. Ketvirtasis leidimas. Vilnius, 2014). Administracinės teisės teorijoje pagal minėtą skirstymo pagrindą (arba juridinio turinio) administracinės teisės normos klasifikuojamos į tris grupes/rūšis: 1) materialiosios (reglamentuojami (nustatomi) viešojo valdymo santykių dalyvių – valdymo funkciją įgyvendinančių valstybinių ir vietos savivaldos institucijų, kitų viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų įgaliojimai ir teisiniai įpareigijimai, taip pat piliečių, juridinių asmenų teisės ir teisinės pareigos), proceso (taikant šio pobūdžio normas būna įgyvendinami materialiųjų normų nustatyti subjektų įgaliojimai, įpareigojimai, teisės ir pareigos) ir procedūrines (tai yra elgesio taisyklė, reguliuojanti kaip viešojo administravimo subjektas atlieka viešojo administravimo funkcijas (pavyzdžiui, skirsto ES paramos lėšas, renka mokesčius, išduoda licencijas, tam tikros veiklos leidimus)) (žr. Andruškevičius A. Administracinė teisė / Bendrieji teorijos klausimai. Valdymo institutas. Ginčo santykių jurisprudenciniai aspektai. Vilnius, 2008).
61. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovas prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia Taisyklių 2.6 punkto (Projektas rengiamas šiais atvejais: <...> kai įsiterpusį valstybinės žemės plotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais numatoma sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo), 4.4 punkto (Rengiant Projektą atliekami šie veiksmai: <...> numatoma įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo) ir 72 punkto (Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl Projekto patvirtinimo nurodoma: organizatorius ir iniciatorius (jeigu organizatorius ir iniciatorius nesutampa) (72.1 p.); Projekto pavadinimas (72.2 p.); Projekto rengėjas (72.3 p.); į Projekto teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės ar savivaldybių žemės patikėtiniai ir naudotojai, šių žemės sklypų plotai (72.4 p.); prieš Projekto rengimą planuojamos teritorijos žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) ir pagal Projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) (72.5 p.); kitai paskirčiai (naudingųjų iškasenų teritorijos) suformuoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), pagal kuriuos numatoma naudoti šį žemės sklypą, baigus jame vykdyti naudingųjų iškasenų kasybą (72.6 p.); teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (72.7 p.); naujai siūlomi nustatyti arba panaikinti, arba paliekami esami servitutai (72.8 p.); informacija apie patvirtinto Projekto įsigaliojimą (72.9 p.); duomenys, nurodyti Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše, kai priimamas sprendimas miško žemę paversti kitomis naudmenomis (72.10 p.)) nuostatomis.
62. Aiškinant šias teisės normas akivaizdu, jog asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tam tikrą valstybinį žemės sklypą gali būti įgyvendinta tik tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos. Tai reiškia, kad šiomis teisės normomis reglamentuojama minėtos subjektinės teisės įgyvendinimo tvarka.
63. Šiuose punktuose nėra įtvirtinta jokių materialiosios teisės normų, kaip jos apibrėžiamos teisės ir administracinės teisės teorijose bei aiškinamos ir taikomos ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto prasme. Taisyklių 1 punkte reglamentuota, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Vertinant šiame kontekste konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašyme atnaujinti procesą nurodytuose Taisyklių 2.6, 4.4 ir 72 punktuose įtvirtintos procedūrinės teisės normos. Taigi Administracija prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023 nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti apeliacinės instancijos teismo aiškintų ar taikytų materialiosios teisės normų pažeidimą.
64. Be to, kad Administracijos nurodytos Taisyklių normos nepriskiriamos materialiosios teisės normų grupei, patvirtina ir paties atsakovo prašymo atnaujinti procesą argumentai, nurodant, jog Taisyklėse aiškiai įtvirtinama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarka, t. y. prašymo teikimas ir jo nagrinėjimas (jei teikiamas prašymas dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto prijungimo, kituose aktuose numatomos papildomos procedūros), sprendimo dėl projekto rengimo priėmimas, pastarojo viešinimas, rengimo reikalavimų išdavimas, projekto rengimas, viešinimas, derinimas, tikrinimas ir galiausiai tvirtinamas, atitinkamai numatant, jog projekto tikslai apibūdinami, įvertinama esama būklė, paaiškinami projekto sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai – projekto aiškinamajame rašte (Taisyklių 50.2 p.), o atitikimas laisvos valstybinės žemės ploto sąvokai įvertinamas pirminėse stadijose, t. y. priimant sprendimą dėl projekto rengimo ir/ar valstybinės žemės patikėtiniui išduodant projekto rengimo reikalavimus.
65. Proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjanti teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos, todėl procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).
66. Administracija prašyme atnaujinti procesą teigia, jog šiuo atveju matyti, kad tiek Žemės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) 40 straipsnio aspektu, tiek Taisyklių nuostatų taikymo metu yra nustatomos konkrečios šios bylos šalių teisės ir pareigos, todėl abejoti Administracijos prašymo atnaujinti procesą pagrįstumu pagrindo nėra. Tai abstraktus ir deklaratyvus argumentas, kuris niekaip nepagrindžia teismo tariamai padarytų materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą prašomoje atnaujinti procesą byloje, Žemės įstatymo 40 straipsniu nesivadovavo, išskyrus 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kurio tapačios nuostatos atkartotos Taisyklių 2.6 punkte. Taigi įvertinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašyme atnaujinti procesą išdėstytus argumentus ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto taikymo aspektu, ir apibendrinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo pagrindu nėra galimybės atnaujinti procesą, nes Administracija nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad administracinę bylą Nr. eA-2468-602/2023 nagrinėjusi teisėjų kolegija padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydama, kas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą.
67. Prašymą atnaujinti procesą pateikusi Administracija nurodo, kad Bendrija turi atskirą automobilių parkavimo aikštelę ir šiuos argumentus byloje buvo pateikęs trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau jie apeliacinės instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertinti, projektas buvo suderintas ir patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Žemės valdos projekto patikrinimo aktu, kuriame projekto sprendiniai neprieštaravo Žemės įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime neįvertino to, jog buvo pateiktas išsamus atsakymas Bendrijai ir nurodytos pagrįstos priežastys dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės ploto, kuris Nutarimo 2.15 punktu atitinka laisvos valstybinės žemės sąlygas ir kriterijus, t. y. iš esmės netinkamai vertino visas faktines ginčo aplinkybes. Taigi iš Administracijos prašymo atnaujinti procesą, akivaizdu, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą taip pat tuo pagrindu, kad nesutinka su įsiteisėjusiame apeliacinės instancijos teismo sprendime pateiktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, t. y. kad dar kartą byla būtų išnagrinėta.
68. Pareiškėjas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė prašymą atlyginti 2 613,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo prašymą atnaujinti procesą parengimą. Atmetus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 24-0318, iš kurios išklotinės matyti, kad už teisines paslaugas prašoma atlyginti 2 613,60 Eur. Mokėjimo realumą patvirtina 2024 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymas.
69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pareiškėjas šia teise pasinaudojo. Be to, dabartinė vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-36-556/2020, 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-46-968/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-58-1062/2020, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-52-602/2021, 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-64-502/2021) įrodo, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą ir pateikimą teismui, yra atlyginamos.
70. Atsiliepimas į prašymą atnaujinti procesą patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punkto, numatančio išlaidų priteisimo už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 0,4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pareiškėjo atsiliepimas į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo parengtas ir teismui pateiktas 2024 m. vasario 29 d., o mokėjimas atliktas 2024 m. balandžio 5 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 2 110,3 Eur. Atsižvelgus į tai, maksimali už atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą priteistina suma yra 844,12 Eur (2 110,3 Eur x 0,4).
71. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos dėl atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir nenustačiusi pagrindo priteisti sumą, viršijančią Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisia 844,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
72. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023 pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. R., E. R. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.
Priteisti pareiškėjui Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 844,12 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 12 cnt.) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė