Pranešėja A. Sadauskaitė                              Baudž. byla Nr. 1A-49-380/2015

Teisėja D. Vercinskė                                                             Proceso Nr. 1-60-1-00152-2013-2

                                            Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                            2.1.4.4.2.; 2.1.6.3.; 2.4.6.1.1.

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Lino Pauliukėno, Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,

nuteistojo T. S. gynėjui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Jonui Špelveriui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S., nuteistojo T. S. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu pridedant dalį subendrintos Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi paskirtas Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu bausmės, bei pridedant dalį, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta 5 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose, bei 100 MGL bauda. A. S. į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal 2013 m. spalio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo bei 2014 m. vasario 14 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžius, bei laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas pagal 2013 m. spalio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį nuo 2011-03-04 iki 2011-03-14, pagal 2013 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą nuo 2012-07-13 iki 2012-10-12, pagal šį nuosprendį nuo 2013-10-31 iki 2014-02-14.

T. S. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., teismo paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta 4 metai ir 15 dienų laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose. T. S. į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal 2014-02-14 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį bei laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas pagal Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2012-03-28 iki 2012-04-05, bei pagal šį nuosprendį nuo 2013-11-15 iki šio nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2014-10-09.

Iš A. S. ir T. S. solidariai priteista 10 840 Lt nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. R. naudai bei 1809,08 Lt ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

A. S. ir T. S. nuteisti už tai, kad A. S., 2013 m. birželio 17 d. apie 01.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartus su T. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, sugadinus gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto kambario langą, įsibrovė į minėto namo patalpas, iš kurių pagrobė automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą, automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktą su signalizacijos pultu 60 litų vertės, vyrišką laikrodį „Seico Classic“ 1500 litų vertės, moterišką laikrodį „Tissot“ 1500 litų vertės, moterišką vestuvinį auksinį žiedą su briliantu 1700 litų vertės, vyrišką vestuvinį auksinį žiedą su briliantu 1700 litų vertės, moterišką auksinį kolje „Neužmirštuolė“ 520 litų vertės, moterišką auksinį kolje „Paukštelis“ 600 litų vertės, moterišką kolje 400 litų vertės, moteriškus auksinius auskarus su perlais 1500 litų vertės, moteriškus auskarus „Gėlytės“ 500 litų vertės, moterišką auksinę grandinėlę su pakabuku 1500 litų vertės, moterišką sidabrinį žiedą 250 litų vertės, moterišką sidabrinį žiedą 160 litų vertės, moterišką sidabrinį žiedą su ruda akimi 300 litų vertės, moterišką sidabrinį žiedą 120 litų vertės, moterišką sidabrinį žiedą su juoda akimi 170 litų vertės, moteriškus auskarus 110 litų vertės, moteriškus auksinius auskarus 300 litų vertės, moteriškus auskarus 100 litų vertės, moteriškus sidabrinius auskarus 180 litų vertės, moteriškus auskarus 80 litų vertės, moteriškus sidabrinius auskarus 100 litų vertės, moteriškus auskarus 80 litų vertės, moteriškus auskarus 50 litų vertės, 7000 litų, butelį viskio „Nikka Taketsuru 17YO“ 350 litų vertės, butelį viskio „Chivas Royal Salute 21YO“ 400 litų vertės, butelį viskio „Laphroig YO“ 150 litų vertės, butelį konjako „Courvoisier X.O.“ 300 litų vertės, butelį konjako „Courvoisier V.S.O.P.“  120 litų vertės, butelį konjako „Hennessy V.S.O.P.“ 180  litų vertės, automagnetolą „JVC“ 350 litų vertės, navigaciją 700 litų vertės, fotoaparatą „Panasonic“ 1100 litų vertės, po to (duomenys neskelbtini), pagrobtu raktu atrakino automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, į automobilį  įdėjo iš namo pagrobtą nešiojamąjį kompiuterį „Advent“ 1200 litų vertės, bei 4 butelius su alkoholiniais gėrimais 400 litų vertės, tuo pačiu pagrobtu raktu užvedė automobilio variklį, bei pasikėsino pagrobti automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 900 litų vertės, bei su pagrobtu raktu pasikėsino pagrobti „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 40 000 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo pastebėti nukentėjusiojo A. R.. Tokiu būdu jie pagrobė A. R. priklausančio turto už 24 130 litų bei pasikėsino pagrobti A. R. priklausančio turto už  41 600 litų bei AB „SEB LIZINGAS“ priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 900 litų vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistojo T. S. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendį ir išteisinti T. S., neįrodžius, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Teisminis bylos nagrinėjimas vyko grubiai pažeidžiant BPK nuostatas, o galutinis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas – jo išvados grindžiamos prielaidomis, teisiamajame posėdyje neištirtais duomenimis, T. S. kaltę grindžiant išimtinai nukentėjusiojo A. R. parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti byloje esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas motyvuotas T. S. gynėjo 2014 m. gegužės 22 d. prašymas dėl bylos nutraukimo BPK 235 str. numatyta tvarka, tačiau posėdis dėl šio klausimo nagrinėjimo surengtas nebuvo, prašymas buvo atmestas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi, kuri priimta rašytinio proceso tvarka. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistos gynybos teisės. Klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo buvo sprendžiamas T. S. nedalyvaujant. Dėl šio grubaus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo 2014 m. liepos 15 d. nutartis, kuria suėmimo terminas T. S. buvo pratęstas, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo panaikinta. 2014 m. liepos 15 d. teismo posėdžio metu T. S. gynėjas pareiškė teismui nušalinimą BPK 58 str. 1 d. 4 p. pagrindu, tačiau teismas šio klausimo nesprendė, dėl jo motyvuotai nepasisakė. 2014 m. rugsėjo 4 d. teisiamojo posėdžio metu T. S. gynėjas pateikė pakartotinį prašymą dėl teismo nušalinimo, nes ankstesnis jo prašymas nebuvo išnagrinėtas. Teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nutarė nuo šios bylos nagrinėjimo nenusišalinti. Tačiau minėta nutartis buvo priimta grubiai pažeidžiant nagrinėjimo teisme dalyvių teises, nes nebuvo išklausyta nei prokuroro, nei kito nuteistojo A. S. gynėjo nuomonė. 2014 m. birželio 26 d. teisiamojo posėdžio metu apklausinėjant liudytoją R. M., buvo vengiama fiksuoti liudytojos atpažinimą asmens, kurį liudytoja matė šokant per tvorą. Tik po T. S. gynėjo pastabos protokole buvo pažymėta, jog liudytoja R. M. atpažino A. S.. Liudytojo E. A. parodymai buvo pagarsinti pažeidžiant BPK 276 str. nuostatas ir jais buvo remiamasi nuosprendyje. Pažeidžiant BPK 290 str. reikalavimus teisėja neišvardino dokumentų, esančių byloje, nors nuosprendyje jais rėmėsi. Skundžiamo nuosprendžio buvo paskelbtos tik įžanginė ir rezoliucinė dalys, nenurodant jokių nuosprendžio motyvų, jo nepaaiškinant. 2014 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad nuteistieji suprato paskelbtą nuosprendį ir jo apskundimo tvarką, tačiau tokie duomenys neatitinka tikrovės, nes T. S. nurodė, jog jam nuosprendis neaiškus. Taip pat buvo grubiai pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, nes posėdžio metu nebuvo tiriami telefoniniai pokalbiai, nors nuosprendyje jais remiamasi. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nes skundžiamame nuosprendyje suformuluotos išvados neparemtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu. Teismas įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą, prioritetinę reikšmę suteikiant nukentėjusiojo parodymams, kuris yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, tačiau neabejotinų duomenų, leidžiančių spręsti apie T. S. kaltumą padarius jam inkriminuotą nusikaltimą byloje nėra, teisme apklaustų asmenų – medicinos darbuotojų, P. G. parodymais, objektyviais duomenimis dėl T. S. gydymo (duomenys neskelbtini) jūrininkų ligoninėje, specialisto išvada, akivaizdu, kad T. S. negalėjo dalyvauti jam inkriminuotame nusikaltime. Vieninteliai duomenys, kuriais galėtų būti grindžiama T. S. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra asmens parodymo atpažinti veiksmas. Nagrinėjamu atveju T. S. atpažinimas vyko iš fotonuotraukų, nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad įtariamojo negalima buvo parodyti gyvai, ar buvo būtina užtikrinti nukentėjusiojo asmens saugumą, be to, vėliau A. R. buvo pasiūlyta atlikti atpažinimą gyvai ir jis sutiko. Teigia, kad A. R. galėjo apsirikti ir klaidingai nurodyti T. S., kaip nusikaltime dalyvavusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas abejonių dėl T. S. kaltės nepašalino, o nuosprendį grindė tik prielaidomis, kurios prieštarauja byloje esantiems duomenims. Todėl T. S. buvo nepagrįstai nuteistas, nesant tvirtų ir patikimų jo kaltės įrodymų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. S. paskirta galutinė subendrinta 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir paskirti švelnesnę bausmę arba panaikinti 2014 m. spalio 9 d.  nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BK 328 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. pagrindais. Teigia, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam teismas neįvertino aplinkybės, kas A. S. daroma nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kas leidžia teismui taikyti BK 62 str. 2 d. 4 p. ir skirti švelnesnę bausmę, nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nors apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, padėjo išsiaiškinti pačią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 str. 4 d., 5 d., 305 str. 1 d. 2 p.) pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė ne visais įrodymais, vertino atskirai kiekvieną iš surinktų įrodymų, neanalizuodamas jų visumos, neištyrė ir nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir ši aplinkybė sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė nuteistojo A. S. parodymus dalyje, kurioje jis nurodė, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas su kitu asmeniu, t. y. R. L., nes T. S. šios  nusikalstamos veikos nepadarė. Visos byloje iškilusios abejonės dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai, nes apeliantas kaip kaltinamasis neprivalo įrodinėti, kad nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo. Teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo A. R. bei liudytojos D. R. parodymais, didesnę įrodomąją galią skyrė kitiems palankiems T. S. kaltės pagrindimo įrodymams bei kitoms aplinkybėms. Teigia, kad tinkamo teisinio įvertinimo nedavė nukentėjusiojo A. R. atpažinimo protokolu veiksmui, kuriuo šis proceso dalyvis T. S. atpažino iš fotonuotraukų, nors BPK 192 str. nurodyta, kad asmens atpažinimas turi būti atliekamas gyvai, išskyrus ypatingus atvejus, kurių šioje byloje nebuvo. Tokiu būdu atpažinimas pagal fotonuotraukas turėjo būti pripažintas niekiniu ir neturinčiu įrodomosios reikšmės. Teismas, padarydamas išvadas dėl A. S. ir T. S. kaltės, akcentavo tik abejones dėl atskirų įrodymų, tačiau įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito ir nuosprendyje neišdėstė visų įrodymų analizės jų tarpusavio liečiamumo aspektu. Teigia, jog yra pagrindas pripažinti, kad teismo išvados dėl nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo yra grindžiamos neišsamiu bylos duomenų įvertinimu, o įrodymai įvertinti atskirai nuo jų visumos. Taip teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Dėl šių aplinkybių, teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir byla nagrinėjama iš naujo. Teigia, kad liko neišaiškintos visos svarbios bylai aplinkybės ir nuteistas ne tas asmuo.

Nuteistųjų gynėjai advokatai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.). BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, šią nuostatą pažeidė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis, t. y. apklaustų nuteistųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai dokumentai bei šių įrodymų turinys, yra beveik identiška kaltinamojo akto aprašomajai daliai, padarius kai kuriuos neesminius pakeitimus, įtvirtinančius tuos pačius duomenis. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų nuteistųjų A. S. ir R. S., nukentėjusiojo A. R., liudytojų R. M., P. G. parodymų apimtis ir turinys akivaizdžiai skiriasi nuo skundžiamame nuosprendyje nurodytų šių asmenų parodymų.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi nuteistojo T. S., liudytojų E. A., D. R., A. P., L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau nuteistojo T. S., liudytojų D. R., A. P., L. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo perskaityti, liudytojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti, pažeidžiant BPK 276 str. nuostatas. Liudytojos A. P., L. P. teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustos, nors nuosprendyje nurodyti teisme jų duoti parodymai. Liudytojo P. G. parodymai nepaskelbti, nors apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Kaltinamajame akte išdėstyti kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai ir nurodyta, kuriame bylos tome ir lape jie yra, skundžiamame nuosprendyje nukopijuoti tie patys parodymai su tomis pačiomis nuorodomis į bylos tomus ir lapus, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai nuosprendyje neišdėstyti ir nevertinami. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo tirti skundžiamame nuosprendyje išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. lapkričio 13 d. protokolas, 2013 m. liepos 10 d., 2014 m. vasario 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, 2013 m. lapkričio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokolas, 2013 m. gruodžio 11 d. akistatos tarp įtariamųjų A. S. ir R. L. protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), telefoniniai pokalbiai. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas bylos įrodymų neištyrė, jų net neišvardino, nors nuosprendyje A. S. ir T. S. kaltę grindė ikiteisminio tyrimo metu gautais ir prie bylos pridėtais dokumentais, nepaskelbtais liudytojų parodymais. Taigi buvo pažeistas tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principas.

Kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, jų veika nuosprendyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aprašytos vieną kartą, nurodant A. S. veiksmus, tačiau nenurodant T. S. veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra kaltinamojo akto dalies perrašymas tik dėl vieno kaltinamojo A. S. veiksmų, neaprašant kito kaltinamojo T. S. veiksmų.

Skundžiamame nuosprendyje iš esmės nukopijuotas kaltinamasis aktas. Kaltinamąjį aktą surašo prokuroras, tai yra valstybinis kaltintojas. Kaltinamojo akto nukopijavimas, įvardijant šį procesinį dokumentą kaip nuosprendį, teisėjų kolegijos nuomone, parodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, kuris pažeisdamas BPK reikalavimus palaikė tik vieną – kaltintojo – pusę. Iš šių duomenų visumos teisėjų kolegija daro išvadą, jog šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas, neobjektyvus ir turintis išankstinę nuomonę teismas, kuris baudžiamąją bylą nagrinėjo paviršutiniškai, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išsamiai netyręs ir neanalizavęs bylos įrodymų, jo aprašomąją dalį nukopijavo iš kaltinamojo akto.

Pirmosios instancijos teisme 2014 m. gegužės 22 d. buvo gautas T. S. gynėjo advokato M. Kepenio prašymas nutraukti baudžiamąją bylą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytais pagrindais, kurį prašoma išnagrinėti BPK 235 str. nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas T. S. gynėjo advokato M. Kepenio prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir 2014 m. birželio 3 d. nutartimi jo netenkinto. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje, kurioje T. S. kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., neišnagrinėjęs bylos negalėjo spręsti ar yra pagrindas T. S. bylą nutraukti pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p., kai nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių, kadangi tai gali būti sprendžiama tik priimant nuosprendį (BPK 3 str. 2 d.). Iš 2014 m. rugsėjo 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad į teisiamąjį posėdį neatvykus nuteistiesiems T. S., A. S. ir jo gynėjui, byla buvo nagrinėjama, pranešta kas teisėja ir sekretorė, išaiškinta nušalinimo teisė, sprendžiamas teisėjos nušalinimo klausimas (5 t., b. l. 131-132). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nenusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, nes pripažino, kad pareikštas nušalinimas yra nepagrįstas. Kaip matyti 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis buvo priimta ne tik neišklausius kaltinamųjų T. S., A. S.,  gynėjo nuomonės dėl pareikšto nušalinimo, bet ir jiems nedalyvaujant, todėl darytina išvada, jog ši nutartis buvo priimta pažeidžiant nagrinėjimo teisme dalyvių teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas aplinkybes, laiko tai esminiais BPK reikalavimų pažeidimais, sukliudžiusiais pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teisėjų kolegijos manymu, aptarti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Nustačius, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Panaikinus skundžiamą nuosprendį, nuteistųjų A. S., nuteistojo T. S. gynėjo advokato M. Kepenio apeliacinių skundų argumentai dėl nuteistųjų kaltės, paskirtos bausmės nenagrinėjami, nes dėl šių skundų argumentų proceso dalyviai nuomonę galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.

Nuteistasis A. S. atlieka bausmę paskirtą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d., Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiais, kurie Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi subendrinti ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. Todėl A. S. kardomoji priemonė neskirtina.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi T. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. (5 t., b. l. 84-85). Skundžiamu nuosprendžiu T. S. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kadangi Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendis naikinamas, tai sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo T. S.. T. S. teistas ir kaltinamas pasikėsinęs padaryti sunkų nusikaltimą už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. T. S. neturi šeimos, nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo, o nedirbdamas ir neturėdamas jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, gali daryti naujus nusikaltimus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. Įvertinus tai, darytina išvada, kad netrukdomą teisminį bylos nagrinėjimą bei kaltinamojo dalyvavimą procese bus galima užtikrinti tik esant paskirtai kardomajai priemonei – suėmimui, todėl jo terminas T. S. pratęsiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

              Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui kitam teisėjui.

              Kaltinamajam T. S. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą pratęsti vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 5 d.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Aurelija Sadauskaitė

Teisėjai                                                                                                                 Linas Pauliukėnas

                                                                                                                              Savinijus Katauskas