Civilinė byla Nr. e2-1112-580/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01434-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.1.4; 2.6.1.6.1.; 2.6.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė,

sekretoriaujant Martai Dundzytei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. M.,

atsakovams N. M., L. K. ir J. K.,

šių atsakovų atstovui advokatui G. B.,

vertėjoms O. V. ir J. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams N. M., N. M., L. K. bei J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo AB SEB bankas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB Medicinos bankas prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovų N. M. ir N. M. bei J. K. 2010-01-20 sudarytą Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 518, ir atsakovų J. K. ir L. K. 2011-07-21 sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. 8313, bei taikyti restituciją – pripažinti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai N. M. ir N. M. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas su N. M. 2007-09-06 sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN_45297 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią iki 2012-08-16 suteikė 637 000 Eur kreditą, skirtą turizmo komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Kaimo turizmo kompleksas) statybai bei įrengimui. 2009-10-12 Papildomu susitarimu Nr. 4 ieškovas sutiko išduoti papildomą 272 555 Eur kreditą iki 2010-02-20. Likusi neišduota 178 340,06 Eur kredito dalis išmokėta iki 2010-03-25, pridavus objektą statybų komisijai. 2010-03-31 Papildomu susitarimu Nr. 6 neišduota 161 885,31 Eur dalis išmokėta iki 2010-06-30, susitarta, kad N. M. pradelsė mokėti 66 874,83 Eur palūkanų ir 4 853,39 Eur delspinigių, kurie turi būti sumokėti iki 2014-07-31. 2011-07-20 Papildomu susitarimu Nr. 7, 2013-06-28 Papildomu susitarimu Nr. 8, 2014-10-15 Papildomu susitarimu Nr. 10 kredito grąžinimo terminas buvo atidedamas, bankas atsisakė delspinigių dalies mokėjimo. Kredito sutartimi ieškovas su N. M. susitarė dėl bendros 909 555 Eur sumos kredito, palūkanų ir kitų privalomų mokėjimų.

Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas UAB „VSB“, N. M. ir jo sutuoktinės N. M., IĮ „Auksinis drakonas“, UAB „Kim Service“ laidavimu bei (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo ir ant jo esančių / būsimų pastatų hipoteka.

Atsakovui 2015 metų viduryje nustojus mokėti kredito įmokas, ieškovas nuo 2016-02-23 nutraukė Kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti kreditą prieš terminą. Ieškovas kreipėsi į laiduotojus, prašydamas įvykdyti solidarius įsipareigojimus, tačiau laiduotojai įsipareigojimų neįvykdė. 2016-04-22 vykdomuoju įrašu Nr. JŠ-4676 ir vykdomuoju įrašu Nr. JŠ-4679 ieškovui iš N. M. priteista 1 110 158,80 Eur skola bei 0,994 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito likučio (897 303,20 Eur) už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki visiško prievolės įvykdymo. Antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00523 nustatyta, kad įkeisto turto vertė – 692 192 Eur. N. M. kito turto neturi.

N. M. ir N. M. 2010-01-20 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) pirkimo-pardavimo sutartį su J. K. Butas parduotas už 350 000 Lt. N. M. įsipareigojo išsikelti iki 2010-02-01. Buto pirkėjai 2010-01-28 įgaliojo N. M. nupirkti palėpę ir atlikti palėpės bei Buto sujungimą. 2010-03-29 atlikta Buto rekonstrukcija, prie Buto prijungiant palėpę. Po palėpės prijungimo įregistruotas 139,84 m2 ploto butas. J. K. ir L. K. 2010-05-18 Turto pardavimo be varžytynių aktu Nr. 2010/05/10-01 iš N. M. priklausiusios BUAB „VSB“ už 800 Lt nupirko palėpę.

2009-07-08 kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11013-08 nurodyta, kad N. M. 2006-06-02 iš Audriaus Giedraičio palėpę įsigijo už 1 000 000 Lt ir 2006-06-08 pardavė BUAB „VSB“ už 1 020 000 Lt. N. M. palėpę pardavė siekdamas, kad N. M. banko sąskaitoje būtų lėšų, reikalingų paramai gauti.

J. K. ir L. K. 2011-07-21 sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią Butas asmeninės nuosavybės teise atiteko L. K., o J. K. atsisakė nuo kompensacijos. Po Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo N. M. ir N. M. naudojosi Butu, iki 2011 m. buvo įregistruota N. M. gyvenamoji vieta, 2015-2016 m. N. M. oficialiuose dokumentuose nurodė gyvenamąją vietą, iki 2016-07-10 su N. M. buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis.

Ieškovo nuomone, Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu palėpė jau buvo sujungta su Butu ir buvo tariamasi dėl Buto su palėpe pirkimo, tačiau tai nuslėpta pirkimo-pardavimo sutartyje. Butas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, nes nebuvo įskaičiuota palėpės kaina. Buto pardavimas iki palėpės įregistravimo ir tolesnis naudojimasis Butu rodo, jog buvo sudaryti tariami ir apsimestiniai sandoriai, siekiant nuslėpti, kad tikruoju Buto savininku buvo N. M..

Reikalavimus reiškė kaip actio Pauliana. Nurodė, kad neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę patvirtina Kredito sutartis. Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas pažeidinėjo Kredito sutartį, o ieškovas keletą kartų atidėjo kredito mokėjimo terminus. Kredito sutartis nutraukta. Atsakovo N. M. skola ieškovui šiuo metu sudaro 1 110 158,80 Eur skolos bei 0,994 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 897 303,20 Eur negrąžinto kredito.

Buto pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia ieškovo teises, nes N. M. turto nepakanka įsipareigojimams įvykdyti, o laiduotojai įsipareigojimų nevykdė, taip pat neturi turto. Neužilgo po Kredito sutarties nutraukimo N. M. savo sugyventinei perleido jam priklausiusį neapsunkintą turtą – butą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto perleidimo Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-5361-431/2016. N. M. perleido ir apsunkino visą jai priklausantį turtą. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4459-661/2016 ieškovas ginčija jos sudarytos sandorius. UAB „Kim service“ 2015 m. antroje pusėje perleido nuosavybės teises į poilsio apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini) kitai N. M. vadovaujamai įmonei UAB „Zoloto“. Šį sandorį ieškovas ginčija Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5363-431/2016. Kreditoriaus teises pažeidžia ir tai, kad pardavimo metu Butas jau buvo sujungtas su palėpe. Buto sujungimas su palėpe pradėtas 2006 m., kai N. M. nusipirko palėpę iš A. G. ir ją formaliai perleido UAB „VSB“. Tai, kad palėpė prijungta iki Buto pardavimo, rodo, jog palėpės prijungimui įgaliojimas išduotas N. M., palėpė prijungta iš karto po Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Palėpės pirkimo be varžytynių aktas buvo formalus veiksmas, neturintis teisinių pasekmių, nes palėpė, kaip teisės objektas, neegzistavo. Po prijungimo esmingai padidėjo Buto plotas ir tai turėjo reikšmingą įtaką Buto vertei, Buto pirkimo-pardavimo sutartimi turto vertė buvo sumažinta.

Pardavėjai buvo nesąžiningi, nes Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo atskleistas palėpės pardavimo faktas, jie išdavė įgaliojimą N. M. prijungti palėpę bei atlikti veiksmus, reikalingus palėpės prijungimui. Atsakovai M. toliau naudojosi Butu, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su N. M. buvo nutraukta tik tada, kai N. M. susipažino su civilinėje byloje Nr. e2-4459-661/2016 pareikštu ieškiniu, siekiant nuslėpti ryšius su Butu. N. M. nesąžiningumą patvirtina tai, kad jis prieš Kredito sutarties nutraukimą ėmėsi veiksmų kitam turtui nuslėpti. Ieškovas yra pradėjęs 3 civilines bylas, kuriose ginčija: N. M. sandorį, kuriuo jis butą (duomenys neskelbtini) perleido sugyventinei N. P. (e2-5361-431/2016), UAB „Kim service“, kuriai vadovavo N. M., sudarytą sandorį, kuriuo perleistos reikalavimo teisės į poilsio apartamentus (duomenys neskelbtini) (e2-5363-431/2016), N. M. buto (duomenys neskelbtini), perleidimo dukroms L. ir L. sandorį (e2-4459-661/2016).

Atsakovai K. negalėjo nesuprasti, kad Buto įsigijimas pažeidžia ieškovo teises, nes už Buto kainą pirko ir palėpę, žinojo, jog Butas 1/3 didesnis, nei nurodyta Buto pirkimo-pardavimo sutartyje, Buto rinkos vertė turėjo būti mažiausiai 1/3 didesnė. Pardavėjai mažiausiai vienerius metus neišsikėlė iš Buto, nors pagal susitarimą turėjo išsikelti iki 2010-02-01. Didžioji dalis komunalinių paslaugų sutarčių buvo sudarytos 2011 m. kovo mėn. Preziumuotina, kad dėl artimų santykių J. K. ir L. K. žinojo, jog N. M. turi kreditorių, tačiau sutiko dalyvauti Buto pardavimo schemoje. Nesąžiningumą rodo ir sutuoktinių turto pasidalinimo sutartis, kuri yra fiktyvi, sutarties sudarymo motyvai gali būti susiję su nesąžiningai sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartimi. J. K. 2011-11-28 registravo gyvenamąją vietą Bute.

Atsakovas N. M. neturėjo pareigos parduoti Buto ir negalėjo turėti pareigos parduoti, pridengiant Buto su palėpe pardavimą. Pagal Kredito sutarties 6.11 punktą bei Laidavimo sutartį apie turtinius reikalavimus N. M. turėjo informuoti ieškovą.

Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2016-02-23), kai tapo žinoma, jog N. M. turto nepakanka įsipareigojimams įvykdyti. Esmines aplinkybes apie Buto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas sužinojo iš L. K. 2016-12-07 atsiliepimo. 

Ieškovas teigė, jog Buto pirkimo-pardavimo sutartis, palėpės įsigijimo veiksmai ir sutuoktinių turto pasidalinimas galimai sudaryti dėl akių, o sandoris yra tariamas. Atkreipė dėmesį, kad nepateikti atsiskaitymo už Butą dokumentai. L. K. nepateikė dokumentų, jog 273 645,68 Lt buvo sumokėti AB SEB bankui. Atsakovų elgesys sudarant Buto pirkimo-pardavimo sutartį, išduodant įgaliojimą N. M., įgaliojimo vykdymas, tolesnis atsakovų M. gyvenimas Bute, atsakovų K. turto pasidalinimas ir faktas, kad L. K. negyvena Bute, rodo, jog tai atitinka tariamo ar apsimestinio sandorio sąlygas, nes Buto savininkas buvo pakeistas tik formaliai.

Pažymėjo, jog Kredito sutarties nutraukimo dieną N. M. pradelsti įsipareigojimai viršijo 33 tūkst. eurų ir augo. Šalis siejo išimtinai kreditavimo santykiai. UAB „Largija“ 2009-11-19 sudarė Statybos darbų patikros sutartį, nei bankas nei UAB „Largija“ neprisiėmė pareigos vystyti Kaimo turizmo kompleksą. Dėl Kredito sutarties nutraukimo bankas nepasipelnė, tačiau patiria nuostolius, atsakovui skaičiuojamos mokėjimo palūkanos. 

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad Kaimo turizmo kompleksas neparduodamas dėl jam taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Kaimo turizmo kompleksas buvo įkainotas vykdymo procese. Atkreipė dėmesį, jog byloje neįrodyta, kad Bute jo pardavimo metu buvo negalima gyventi. Palėpė buvo parduota už 800 Lt, kai 2004 m. jos vertė VĮ Registrų centro duomenimis buvo daugiau nei 70 000 Lt. 2010-03-03 išduotame statybos leidime į Buto plotą jau buvo įtrauktas palėpės plotas, Buto plotas nurodytas 139 kv. m. Dar 2004-12-13 N. M. kreipėsi dėl palėpės prijungimo. UAB „VSB“ yra su N. M. susijęs asmuo, nes jis buvo bendrovės savininku, todėl negalima atskirti abiejų asmenų nuosavybės. Pažymėjo, jog L. K. paaiškinimai nelogiški, nes butas (duomenys neskelbtini) gatvėje parduotas 2011-03-18, t. y. jau po to, kai buvo nupirktas Butas. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje parduotas už 180 000 Lt, kai Buto vertė 350 000 Lt. Nurodė, jog Buto kainos neadekvatumą patvirtina tai, jog analogiškų butų pardavimo kvadratinio metro kaina buvo daug didesnė.

Atsakovai N. M., J. K. ir L. K. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei laikyti, jog ieškovas reikalavimą reiškia pasibaigus vienerių metų senaties terminui.

Atsiliepime N. M. pažymėjo, jog ieškovas nepagrįstai remiasi baudžiamąja byla Nr. 06-1-11013-08, kurioje N. M. kaltintas tuo, kad iš A. G. gautus pinigus panaudojo paramai gauti, o vėliau grąžino, nes jis buvo išteisintas. N. M. ir N. M. Buto savininkais buvo nuo 2002-12-10 iki 2010-01-20. Kadangi N. M. advokato G. B. klientu yra nuo 2008 m., adresas procesiniuose dokumentuose nurodytas per klaidą dėl likusio šablono. N. M. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). BUAB „VSB“ buvo palėpės savininkė nuo 2006 m. iki 2010 m., todėl negalima restitucijos būdu palėpės grąžinti N. M.. N. M. gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), tai patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1726-466/2016.

Kadangi bankui keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, ieškovas turėjo teisę ir pareigą tikrinti N. M. turtinę padėtį ir jo nekilnojamojo turto sandorius, todėl apie Buto pirkimo-pardavimo sutartį turėjo sužinoti 2010 m. Ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Laikė, kad nėra actio Pauliana sąlygų. Ieškovas neįrodė, kad N. M. buvo nesąžiningas, jis buvo išteisintas baudžiamojoje byloje. L. K. nėra Kredito sutarties šalis, todėl negalėjo žinoti apie ieškovo reikalavimus. Teisės aktai draudžia teikti informaciją apie kitų asmenų sudaromas kreditavimo sutartis. Pats ieškovas sužlugdė Kaimo turizmo komplekso vystymą ir siekia praturtėti trečiųjų asmenų sąskaita. N. M. niekada nebuvo įsipareigojęs nesudaryti nekilnojamojo turto sandorių. Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu įsipareigojimai pagal Kredito sutartį buvo vykdomi ir bankas pretenzijų neturėjo, pirma pretenzija pateikta tik 2015 m. pabaigoje.  Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4459-661/2016 ieškovas prašo iš laiduotojų solidariai priteisti 700 000 Eur kredito, tuo ieškovas apriboja savo reiškiamų reikalavimų pagal Kredito sutartį dydį.

Kaimo turizmo kompleksas 2009 m. buvo beveik baigtas, baigiamųjų darbų vykdymą perėmė bankas ir su banku siejama UAB „Largija“, kuri neatliko didžiosios dalies darbų. Pagal Papildomo susitarimą Nr. 4 272 555 Eur turėjo būti išduoti gavus bankui priimtinos įmonės pritarimą dėl kredito lėšų panaudojimo pagal paskirtį. Ieškovas, įspėdamas, kad nutrauks Kredito sutartį, privertė sudaryti trišalę sutartį su UAB „Largija“. Papildomu susitarimu Nr. 5 bankas pervedė pinigus bankrutavusiai ir dėl bankroto išregistruotai UAB „Largija“, tačiau skolą skaičiavo atsakovui N. M.. UAB „Largija“ už neva atliktus darbus sumokėta 94 214 Eur.

Teigė, jog Kredito sutartis nutraukta nepagrįstai. N. M. mokėjo palūkanas, o kreditą turėjo grąžinti tik įgyvendinus projektą. Ieškovas neįrodinėjo Kredito sutarties nutraukimo pagrindų, nepateikė įrodymų, jog N. M. turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Kredito sutartis nutraukta dėl banko kaltės ir nebendradarbiavimo. Ieškovo ir UAB „Largija“ buveinių adresai sutampa. Abiejų bendrovių vardu veikia V. T., kuri buvo UAB „Largija“ direktorė ir banko valdybos narė. Pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Largija“ iškėlimo pateiktas 2012-02-27, tai rodo, kad sudarant trišalę sutartį įmonės padėtis nebuvo gera ir 272 555 Eur pervedimas nebuvo galimas. Įpareigodamas sudaryti sutartį su UAB „Largija“ ieškovas prisiėmė atsakomybę dėl projekto įgyvendinimo, taip pat ir kredito grąžinimą.

Reiškiant ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu reikalavimas nukreipiamas tiek, kiek reikia reikalavimui patenkinti. Bankas papildomai reikalauja 202 821,47 Eur palūkanų, neįvertina, kad asmeninis N. M. indėlis į projektą sudarė apie 200 000 Eur, N. M. iki šiol moka projekto išlaikymo išlaidas. Sąžiningai besielgdamas ieškovas ne bandytų prisiteisti palūkanas, o siektų investuoti į projektą, neapsunkindamas N. M. padėties. Papildomo susitarimo Nr. 2 nustatyta 11 proc. palūkanų dydžio marža. Vėlesniais susitarimais palūkanos buvo keičiamos, tačiau toks palūkanų skaičiavimas nepagrįstas. Nacionalinė mokėjimų agentūra 2009-06-26 nutraukė 2006-12-06 paramos sutartį ir tik N. M. pradėto teisminio proceso dėka paramos sutartis buvo atnaujinta.

Pažymėjo, kad pastoviai mokėjo palūkanas, ieškovas neįrodė, jog jis liko skolingas palūkanas. Visas kredito lėšas atsakovas panaudojo pagal paskirtų – Kaimo turizmo komplekso statybai. Kreditas turėjo būti grąžintas tik baigus Kaimo turizmo kompleksą, tačiau jis iki šiol nebaigtas. 2009-2014 metais projekto nebuvo galima vystyti dėl valstybės kaltės, nes vyko teismai dėl paramos sutarties nutraukimo

L. K. atsiliepime pažymėjo, kad ji nėra Buto pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Butas jai atiteko 2011-07-21 sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi. Už Butą buvo atsiskaityta 76 345,32 Lt sumokant pardavėjui prieš sutarties pasirašymą ir 273 645,68 Lt pavedimu sumokant AB SEB bankui, padengiant įsiskolinimą pagal 2005-06-20 būsto kreditavimo sutartį. AB SEB bankas 2010-01-20 išdavė leidimus parduoti įkeistą turtą. Butas buvo įkeistas AB SEB bankui ir buvo parduotas dėl to, kad N. M. negalėjo mokėti paskolos AB SEB bankui. Ieškovas Kredito sutartį nutraukė tik 2016 m. vasario mėn., o iki tol jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų nevykdymo nebuvo, dėl to atsakovai K. negali būti laikomi nesąžiningais. Atsakovai K. davė įgaliojimą N. M. dėl palėpės nupirkimo bei nuosavybės teisės įregistarvimo. Palėpė įsigyta 2010-06-18 Turto pardavimo be varžytynių aktu iš UAB „VSB“ bankroto administratoriaus. L. K. 2011-08-10 apmokėjo už statinių įregistravimą jos vardu, 2011-03-20 sudaryta Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, surašytas dujų apskaitos sistemos (skaitiklio) demontavimo ir naujos apskaitos sistemos (skaitiklio) sumontavimo aktas, 2011-07-26 sudaryta geriamojo vandens tiekimo sutartis, 2011-03-22 sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, 2010-02-02 sudaryta kadastro darbų atlikimo sutartis. J. K. Bute deklaravo gyvenamąją vietą. 2015-06-03 kratos protokolu pažymėta, jog atliekant kratą Bute, buvo rasta atsakovams K. priklausančių daiktų. 

Teismo posėdžio metu atsakovas N. M. nurodė, kad nuo 2002 metų gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ginčo Butą įsigijo, gavęs paskolą iš JAV ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprise Found. Kadangi buvo numatytos didelės palūkanos, paskolą refinansavo 2005 m. sudarydamas kreditavimo sutartį su AB SEB banku. Bute niekas negyveno. 2008 m., prasidėjus krizei, negalėjo mokėti AB SEB bankui paskolos ir bankas pradėjo reikalauti parduoti Butą. 2010 m. atsirado pirkėjai atsakovai K., kurių iki tol nepažinojo, jie apmokėjo įsiskolinimą bankui apie 3 000 Eur. 2010 m. ieškovas žinojo apie Buto pardavimą ir ragino parduoti, kad N. M. neturėtų kitų skolų. 2010 m. buvo sunku Butą parduoti. Palėpė prie Buto buvo apie 20 kv. m, žmogaus ūgio. J. K. darė didelį remontą. 2016 m. J. K. pasistatė sodo namą, kuriame gyvena. N. M. problemos su UAB „Medicinos bankas“ prasidėjo 2015 m., FNTT pradėjo tyrimą 2008 m., vėliau bylinėjosi dėl paramos sutarties nutraukimo.  Atsakovas 2009-2010 m. pradėjo skyrybų procesą, kuris baigėsi 2017 m. kovo mėn.   

Teismo posėdžio metu atsakovas J. K. nurodė, kad Butą rado pagal skelbimą, apžiūrėjo 2009 m. vasarą, atsakovų M. nepažinojo. N. M. sakė, kad prie Buto galima prijungti apie 20 kv. m ploto palėpę. Butas buvo neįrengtas, išplėštos grindys, nebuvo perdangų. Butas buvo įkeistas AB SEB bankui ir N. M. reikėjo pinigų. Kartu nuėjo į AB SEB banko atstovybę ir AB SEB bankas po kelių mėnesių davė leidimą Buto pardavimui. N. M. norėjo Butą parduoti už 450 000 Lt, tačiau vėliau suderėjo iki 350 000 Lt. 2010 m. sausio mėnesį pasamdė įmonę šiukšlėms išvežti, pažįstamas E. V. Buto įrengimui pasiūlė architektę I. Z.. 2010-2011 pardavė butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Butą užrašė žmonos vardu, nes L. K. jam atidavė 180 000 Lt, gautų pardavus butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į Butą įsikėlė 2011 m. pavasarį, įstojo į daugiabučio namo bendriją, kreipėsi dėl komunalinių paslaugų perrašymo. Palėpę buvo galima prijungti 10 arba 14 butui. Kaimynas buvo padaręs remontą, turėjo paskolą, todėl jam palėpės nereikėjo. Skylę į palėpę pramušė po Buto nusipirkimo, architektė pasamdė laiptų meistrus bei padarė projektą, kurį pateikę savivaldybei. Perkant Butą apie 60 000 Lt atidavė N. M. ir dukrai Laurai, kitus sumokėjo AB SEB bankui.   

Teismo posėdžio metu atsakovė L. K. palaikė J. K. paaiškinimus ir nurodė, kad Butą susitarė užrašyti jos asmenine nuosavybe dėl šeiminių priežasčių bei atsižvelgdami į tai, kad anksčiau turėtas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje atsakovei priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog apie Buto pirkimo-pardavimo sutarties  sudarymą bankui turėjo būti žinoma iš atsakovų M. skyrybų proceso, kadangi bankas šioje byloje dalyvavo kreditoriumi ir 2012 m. teikė atsiliepimą. Gavęs paskolą iš AB SEB banko, N. M. refinansavo iš Amerikos fondo gautą paskolą ir suremontavo butą (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovas atliko remonto darbų už 40 000 konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime dėl N. M. iškeldinimo. Atkreipė dėmesį, kad Kaimo turizmo komplekso kaina nustatyta priverstiniam pardavimui. Paaiškino, kad N. M. siekė įsigyti palėpės dalis, įsigijo 134 kv. m., 2007 m. palėpę pardavė UAB „VSB“, norėjo daryti projektą, tačiau prasidėjo krizė ir palėpę pardavė dalimis.

Atsakovė N. M. ir trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškinys atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kai hipotekinis kreditorius bankas ginčija prieš 6 metus iki kreditavimo sutarties nutraukimo su nesusijusiais asmenimis sudarytą sutartį, teigdamas, jog butas buvo parduotas už per mažą kainą, siekiant neatsiskaityti su banku pagal kreditavimo sutartį, nes laiko, kad pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, su ieškovu nebus galutinai atsiskaityta.

Ieškovas reiškia actio Pauliana ir ginčija N. M., N. M. su J. K. 2010-01-20 sudarytą Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi buvo parduotas 97,24 kv. m ploto butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, jog butas atsakovams M. priklauso pagal 2002-12-10 pirkimo-pardavimo sutartį, Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2010-01-14 nustatyta parduodamo buto vidutinė rinkos vertė yra 279 000 Lt. Sutartyje pažymėta, kad butui 2005-06-29 įregistruota hipoteka. Butas parduotas už 350 000 Lt, iš kurių 76 354,32 Lt sumokėti prieš pasirašant sutartį, o 273 645,68 Lt pirkėjas sumokėjo pavedimu į AB SEB banko sąskaitą, padengdamas kreditą pagal 2005-06-20 Būsto kredito sutartį Nr. 1750518011665-29. AB SEB bankas sutinka, kad jam įkeistas turtas būtų parduotas pilnai atsiskaičius pagal kreditavimo sutartį. Pagal Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punktą pardavėjas įsipareigoja atlaisvinti turtą iki 2010-02-01.

Prašydamas taikyti actio Pauliana institutą ieškovas turi įrodyti taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Actio Pauliana institutas taikomas tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą ieškovas įrodinėja iš kreditavimo sutarties keliamais reikalavimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje atkreiptas dėmesys, jog minimalaus kreditoriaus reikalavimo dydžio, kuris ribotų teisę pareikšti actio Pauliana, CK 6.66 straipsnyje nenustatyta, tačiau vadovaujantis protingumo kriterijumi kreditoriaus reikalavimo dydis sietinas su prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio verte, t. y. kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydis neturėtų neprotingai skirtis nuo ginčijamo sandorio vertės. Ieškovas nurodo, jog jo nepatenkinti reikalavimai po hipoteka įkeisto turto pardavimo sudarytų 417 966,80 Eur (1 110 158,80 Eur – 692 192), neskaičiuojant palūkanų. Tam, kad ieškinio pareiškimas actio Pauliana pagrindų būtų pagrįstas, ieškovas turi įrodyti panašios apimties reikalavimo teisės turėjimą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-09-06 ieškovas su atsakovu N. M. sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN_45297 ir suteikė 637 000 Eur paskolą Kaimo turizmo komplekso statybai, grąžinimo terminas 2012-08-16, palūkanų norma kintama. Prievolių vykdymas užtikrintas kredito gavėjo sąskaitų, piniginių lėšų ir turtinių teisių įkeitimu; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir būsimų statinių įkeitimu; UAB „VSB“ laidavimu; N. M. ir N. M. laidavimu. Kredito sutartis keista eile papildomų susitarimų, keičiant kredito grąžinimo grafiką, palūkanų skaičiavimą, atidedant mokėjimus. 2007-11-05 Papildomu susitarimu Nr. 1 perkeltas statinių įkeitimo terminas nuo 2007-12-10 iki 2008-03-31. 2009-01-19 Papildomu susitarimu Nr. 2 nukeltas kredito grąžinimo pradžios terminas iki 2009 m. rugsėjo mėn., atidėtas 100 000 Lt baudos bei delspinigių mokėjimas, pakeista palūkanų norma. 2009-06-19 Papildomu susitarimu Nr. 3 kredito grąžinimo pradžios terminas nukeltas iki 2010 m. kovo mėn., pakeista metinė palūkanų norma. 2009-10-12 Papildomu susitarimu Nr. 4 susitarta dėl papildomai išduodamo 272 555 Eur kredito. 2009-03-02 Papildomu susitarimu Nr. 5 nustatyta, kad kredito suma 909 555 Eur, negrąžintas kredito likutis 731 214,94 Eur. 2010-03-31 Papildomu susitarimu Nr. 6 atidėtas kredito, palūkanų mokėjimas. 2011-07-20 Papildomu susitarimu Nr. 7 atidėtos palūkanos, atsisakyta UAB „VSB“ laidavimo, gautas UAB „Kim service“ laidavimas. 2013-06-28 Papildomu susitarimu Nr. 8 nustatyta, kad kredito likučio suma 897 517,86 Eur, susitarta dėl mokėjimų terminų. 2014-10-15 Papildomu susitarimu Nr. 10 patvirtintas naujas kredito grąžinimo dalimis grafikas.

UAB „Medicinos bankas“ 2016-02-09 raštu N. M. pranešė, jog nutraukia Kredito sutartį nuo 2016-02-23 ir įpareigojo iki sutarties nutraukimo dienos sumokėti 897 303,20 Eur kredito likutį, iki sutarties nutraukimo dienos paskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas. Rašto surašymo dienai palūkanų suma sudarė 201 331,85 Eur, delspinigiai – 9 718,32 Eur, turto vertinimo išlaidos – 105,13 Eur, pašto išlaidos – 7,24 Eur. N. M. prievolės nevykdė. 2016-02-25 raštu ieškovas dėl prievolės pagal Kredito sutartį vykdymo kreipėsi į laiduotojus, tačiau laiduotojai prievolės neįvykdė.

Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė 2016-04-22 išdavė 2 vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-4676 ir Nr. JŠ-4679, kuriais nustatė, jog iš N. M. bei įkaito davėjos N. M. išieškotina 897 303,20 Eur skolos; 201 821,47 Eur palūkanų bei 0,944 metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito likučio (897 303,20 Eur) nuo 2016-03-01 iki visiško prievolės įvykdymo; 9 779,59 Eur netesybų; 627,27 Eur nuostolių.

Notaro išduoti vykdomieji įrašai ir sprendimas vienašališkai nutraukti Kredito sutartį ginčijami teisme. Atsakovas N. M. Vilniaus apygardos teismui padavė pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti vienašalį Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu bei įpareigoti UAB Medicinos banką vykdyti Kredito sutartį; pripažinti negaliojančia 2009-11-19 Trišalę sutartį tarp UAB Medicinos banko, N. M. ir UAB „Largija“ nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančiais papildomus susitarimus prie Kredito sutarties Nr. 4, 5, 6, 7 dalyje dėl priskaičiuoto 130 000 Eur įsiskolinimo bei pripažinti negaliojančiu 2016-04-22 vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-4676 ir vykdomąjį įrašą JŠ-4679 (civilinė byla Nr. e2-706-661/2017). Vilniaus apygardos teismo 2017-03-15 sprendimu jo ieškinys buvo atmestas, konstatavus, jog N. M. ilgą laiką nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, jis pats buvo atsakingas už Kaimo turizmo komplekso statybą bei vystymą, vykdomieji įrašai išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-13 nutartimi, priimta, civilinėje byloje Nr. e2-722-330/2017 sprendė, jog analogiškos bylos nėra pagrindo stabdyti iki bus išnagrinėta byla Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-706-661/2017. 

Atsakovai prašė reikalaujamos skolos dydį nustatyti pagal kitoje civilinėje byloje UAB Medicinos banko pareikštą ieškinį. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-512-661/2017 pagal ieškovo UAB Medicinos banko ieškinį atsakovams N. M., UAB „Kim service“, IĮ „Auksinis drakonas“ ir kitiems, kuriuo UAB Medicinos bankas užtikrinant, Kredito sutarties vykdymą sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu, prašo priteisti 700 000 negrąžinto kredito, procesines palūkanas bei pripažinti negaliojančiomis N. M., sudarytas sutartis: 2010-08-16 su A. L. sudarytą sutartinės hipotekos sutartį, kuria ji įkeitė žemės sklypą su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini); 2011-04-05 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. B. ir I. B. pardavė butą (duomenys neskelbtini), bei susijusias sutartis. Civilinėje byloje Nr. e2-512-661/2017 ieškovas UAB Medicinos bankas nurodo, jog jo reikalavimas pagal Kredito sutartį yra tokio dydžio, koks yra nurodytas 2016-04-22 vykdomuosiuose įrašuose, tačiau nurodo, jog įvertina išieškojimo galimybes ir ieškinį reiškia dėl skolos dalies, t. y. 700 000 Lt, priteisimo. Kiekvienas ieškovas turi teisę pats spręsti kada ir kokio dydžio ieškinį pareikšti. Tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-512-661/2017 ieškovas nereiškia reikalavimų dėl visos skolos priteisimo, nepatvirtina, jog ieškovas yra atsisakęs teisės išieškoti visą skolą ir, kad ateityje nereikalaus priteisti kitos skolos dalies. Minėtoje civilinėje byloje ieškinys pareikštas ne skolininkui pagal Kredito sutartį N. M., o laiduotojams. N. M. atžvilgiu ieškovas yra įgijęs vykdomuosius įrašus, kuriuos yra padavęs išieškojimui. Laiduotojų atžvilgiu taikomas išieškojimo dydis neįtakoja paties kreditoriaus skolos apimties.

Atsakovas teigia, jog bankas nepagrįstai priskaičiavo 202 821,47 Eur palūkanų, tačiau neteisingo skolos paskaičiavimo argumentų nepateikė, aiškino, jog neatsižvelgta į tai, kad N. M. investavo apie 200 000 Eur asmeninių lėšų, moka Kaimo turizmo komplekso išlaikymo išvadas. Palūkanų mokėjimas numatytas Kredito sutartyje, todėl jų įskaičiavimas, apibrėžiant reikalavimo teisės apimtį, yra tinkamas. Kredito sutartyje nenumatyta, kad palūkanos nemokamos, kai į iš paskolos lėšų kuriamą projektą yra investuojamos asmeninės lėšos, todėl šis atsakovo argumentas nepagrįstas. Analogiškai, nustatant reikalavimo teisės apimtį nėra svarbu, kad N. M. iki šiol moka projekto išlaikymo išlaidas. N. M. PVM sąskaitas faktūras, kuriomis atsiskaitė už UAB „Grifs AG“ Kaimo turizmo komplekse teikiamas techninės apsaugos paslaugas, turto draudimo polisus su Seesam Insurance.

N. M. įrodinėja, jog ieškovas pats buvo nesąžiningas ir nebendradarbiavo vykdant Kredito sutartį, nesąžiningai elgėsi, versdamas atsakovą sudaryti sutartį su UAB „Largija“. Minimos aplinkybės nėra reikšmingos šioje byloje. Atsakovo įsipareigojimai nustatytini pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus. Byloje nustatyta, kad N. M. neatsiskaitė pagal Kredito sutartį, sutartis nutraukta dėl to, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų ir delsė mokėti kreditą.

Tai, kad Kredito sutartis nutraukta, rodo, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į N. M. Pagal paskutiniu 2014-10-15 Papildomu susitarimu Nr. 10 patvirtintą kredito grąžinimo dalimis grafiką nustatyta, jog kreditas turėjo būti grąžintas 2016-11-16. Vadinasi, net ir tuo atveju, jei Kredito sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu, šiuo metu N. M. turėtų būti įvykdęs pareigą grąžinti kreditą, o neįvykdymo atveju, kreditas bei su tuo susiję mokėjimai būtų jo skolinis įsipareigojimas ieškovui.

Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimo teisės apimtis turi būti nustatoma pagal notaro 2016-04-22 vykdomuosiuose įrašuose nurodytą sumą bei jos sudėtį. Konstatuotina, kad ieškovo reikalavimo teisė sudaro 1 110 158,80 Eur bei 0,944 metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito likučio (897 303,20 Eur) nuo 2016-03-01 iki visiško prievolės įvykdymo; 9 779,59 Eur netesybų; 627,27 Eur nuostolių.

Kadangi ieškovo reikalavimo teisė užtikrinta hipoteka, tai dalis įsiskolinimo turi būti padengiama iš hipoteka įkeisto turto. Teigdamas, jog hipoteka įkeistas turtas negali pilnai padengti ieškovo reikalavimo, ieškovas rėmėsi vykdomojoje byloje antstolio atliktu hipoteka įkeisto turto įkainavimu. Antstolis R. V., kuris vykdo notarės išduotus vykdomuosius įrašus, 2016-06-10 patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. 0179/16/00523 B-16502 nurodė, kad yra areštavęs įkeistą turtą – Kaimo turizmo kompleksą. UAB „Jungtinis verslas“ 2014-11-07 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A14/1016/1N, kurią pateikė išieškotojas, nustatyta bendra turto vertė 692 192 Eur. Šia suma įkainotas įkeistas turtas. N. M. su tokia pozicija nesutiko, teigdamas, jog nėra pagrindo remtis antstolio nustatyta kaina, kadangi ši kaina buvo nustatyta ruošiantis priverstiniam turto įkeitimui.

Kadangi ieškovo reikalavimo teisė yra užtikrinta hipoteka įkeistu Kaimo turizmo kompleksu, tai nustatant reikalavimo teisės apimtį, turi būti atsižvelgiama į hipoteka įkeisto turto vertę. Kreditoriaus interesų pažeidimas tokiu atveju gali būti nustatomas, jei yra konstatuojama, jog įkeisto turto vertė yra mažesnė už reikalavimo dydį ir kyla reali grėsmė, jog likusioje dalyje kreditoriaus reikalavimas nebus įvykdytas. Hipotekos įkaito gavėjas turi pirmumo teisę prieš kitus išieškotojus, todėl tokio kreditoriaus reikalavimas, reiškiamas actio Pauliana tvarka, nustatytinas iš turimo reikalavimo atimant hipoteka įkeisto turto galimo pardavimo kainą. CK 6.66 straipsnio 4 dalis nurodo, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Tokia nuostata patvirtina šio instituto paskirtį – užtikrinti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, o ne sudaryti galimybę kreditoriui prašyti pripažinti negaliojančiais skolininko sudaromus sandorius.

Pagal byloje pateiktus įrodymus negalima daryti vienareikšmės išvados, jog Kaimo turizmo komplekso vertė yra mažesnė ar didesnė už ieškovo reikalavimo vertę. Turto vertinimo ataskaita sudaryta daugiau nei prieš dvejus metus paties ieškovo užsakymu. Šios ataskaitos ieškovas į bylą nepateikė, nors pats buvo užsakęs turto vertinimą ir pateikęs antstoliui. Kaimo turizmo kompleksas iki šiol net nepradėtas pardavinėti, nors vykdomieji įrašai išduoti daugiau nei prieš metus. Priežastys, dėl kurių nevykdomas turto pardavimas nenustatytos. Ieškovas teigė, jog turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Šis argumentas, viena vertus, nebuvo pagrįstas bylos duomenimis, kita vertus, ieškovui turtas įkeistas hipoteka, todėl jis turi pirmumo teisę, išieškoti kitų kreditorių naudai iš hipoteka įkeisto turto galima tik esant hipotekos kreditoriaus sutikimui (CPK 747 straipsnio 3 dalis). Nėra duomenų, jog kiti kreditoriai galėtų pretenduoti į išieškojimą iš Kaimo turizmo komplekso, todėl laikoma, kad ieškovas neatskleidė priežasties, dėl kurios jis nepradeda išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Ieškovo elgesys, kai jis daugiau nei metus dėl nežinomų priežasčių nepradeda išieškojimo iš įkeisto turto, tačiau CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčija su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, nėra visiškai sąžiningas (CK 1.5 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, jog N. M., nors ir teigė, kad Kaimo turizmo komplekso vertė didesnė nei 1 mln. eurų, tokių įrodymų taip pat neteikė. Vertinti vien turto vertinimo ataskaitos sudarymo tikslą, negalima, kadangi turto vertinimo ataskaitos tikslas nenustatytas. Turto vertinimą ataskaitą pateikė ieškovas, o ne užsakė antstolis, dokumentas sudarytas iki Kredito sutarties nutraukimo, todėl dokumento paskirtis gali būti įvairi, bet ne priverstinio vykdymo, kadangi tuo metu vykdomieji dokumentai nebuvo išduoti, o Kredito sutartis 2014-11-07, kai buvo sudaryta turto vertinimo ataskaita, nebuvo nutraukta.

Atsakovams nepateikus duomenų apie didesnę Kaimo turizmo komplekso vertę, nors ir esant abejonių dėl turto vertės, remiamasi antstolio R. V. 2016-06-10 patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. 0179/16/00523 B-16502 nurodyta turto verte ir vertina, jog skirtumas tarp ieškovo reikalavimo ir jo dengimo pardavus hipoteka įkeistą turtą sudaro 417 966,80 Eur.

Antroji sąlyga įpareigoja ieškovą įrodyti, kad sandoris pažeidžia jo teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai kreditoriaus interesų pažeidimo konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

Ieškovas įrodinėja, jog jo teisių pažeidimas kyla iš to, kad po Buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo N. M. turimo turto nepakanka ieškovo reikalavimui padengti. Byloje susiklosčiusi situacija patvirtina, jog N. M., sudarydamas Buto pirkimo-pardavimo sutartį, sumažino savo turto masę ir po hipoteka įkeisto turto pardavimo išieškotų lėšų gali nepakakti iš Kredito sutarties kylančiam banko reikalavimui padengti.

Kredito sutarties vykdymas buvo užtikrintas IĮ Auksinis drakonas“ 2009-10-12 Laidavimo sutartimi Nr. LOAN_45297, N. M. 2007-09-06 Laidavimo sutartimi Nr. LS-F-07-65 bei UAB „Kim service“ 2011-07-20 Laidavimo sutartimi Nr. LOAN_45297, tačiau nei vienas laiduotojas neatsiliepė į UAB Medicinos banko 2016-02-25 raštą Nr. 3100/2016-733, kuriuo buvo reikalaujama įvykdyti prievolę. Priešingai, laiduotojai yra sudarę sandorius, kuriuos ieškovas ginčija dėl jo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimo. Ieškovas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-889-431/2017 prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Kim service“ ir UAB „Zoloto“ sutartį dėl UAB „Kim service“ reikalavimo teisių pagal 2010-07-01 Preliminariąją apartamentų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2010/07/01/02 perleidimo UAB „Zoloto“. Ieškovas nurodo, jog UAB „Kim service“ ir UAB „Zoloto“ yra tarpusavyje susiję. UAB „Kim service“ akcijos priklauso dukrai L. M., o N. M. yra bendrovės vadovas bei faktinis akcininkas, UAB „Zoloto“ ilgalaikis vadovas. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-512-661/2017 pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams N. M., UAB „Kim service“, IĮ „Auksinis drakonas“ ir kitiems, kuriuo UAB Medicinos bankas prašo pripažinti negaliojančiomis N. M., sudarytas sutartis: 2010-08-16 su A. L. sudarytą sutartinės hipotekos sutartį, kuria ji įkeitė žemės sklypą su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini); 2011-04-05 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. B. ir I. B. pardavė butą (duomenys neskelbtini), bei susijusias sutartis. N. M. buto (duomenys neskelbtini), perleidimo dukroms L. ir L. sandorį (e2-4459-661/2016).

Taip pat ir skolininkas N. M. yra sudaręs nekilnojamojo turto perleidimo sutartį. Ieškovas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-891-431/2017 ginčija N. M. ir N. P. 2015-11-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.9775, prašo taikyti restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal sutartį Nr. 9775.

Ginčijamu Buto pirkimo-pardavimo sandoriu buvo akivaizdžiai sumažinta N. M. turto apimtis, dėl ko jo galimybės tenkinti kreditorių reikalavimus buvo apribotos. Visgi, iš Buto pirkimo-pardavimo sutarties N. M. gavo nedidelę naudą. Pačioje Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog Butas parduotas už 350 000 Lt, iš kurių 76 354,32 Lt sumokėti prieš pasirašant sutartį, o 273 645,68 Lt pirkėjas sumokėjo pavedimu į AB SEB banko sąskaitą, padengdamas kreditą pagal 2005-06-20 Būsto kredito sutartį Nr. 1750518011665-29. AB SEB bankas sutinka, kad jam įkeistas turtas būtų parduotas pilnai atsiskaičius pagal kreditavimo sutartį. AB SEB bankas 2017-03-20 pažyma patvirtino, jog 2010-01-20 J. K. grynais pinigais sumokėjo 79 056,36 Eur pagal 2005-06-20 kreditavimo sutartį. Šios aplinkybės patvirtina N. M., J. K. ir L. K. aiškinimą, jog Butas buvo pirktas panaudojant paskolos sutartimi gautus pinigus, todėl buvo įkeistas AB SEB bankui, kuriam išdavus leidimą ir buvo parduotas. Ieškovas galėtų pretenduoti į 22 113,74 Eur (76 354,32 Lt) išieškojimą iš Buto, nes AB SEB bankas turėtų pirmumo teisę į išieškojimą iš įkeisto turto. Ši suma sudaro tik apie 1/20 dalį galimai nepatenkinto ieškovo reikalavimo. Atsakovo pateiktos 2005-06-20 kreditavimo sutarties, sudarytos su AB SEB banku, specialiosios dalies 7.1 punkte yra nurodyta, jog suteikto kredito grąžinimas užtikrinamas Buto įkeitimu.

Taip pat ieškovas teigia, jog jo teisių pažeidimas padarytas dėl to, kad Butas buvo parduotas už mažesnę, nei rinkos kaina, nes prie Buto jo pardavimo metu jau buvo prijungta palėpė, kurios vertė neįskaičiuota į Buto kainą. Teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad ieškovas neįrodė fakto, jog palėpė buvo prijungta iki Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Butą pirkę atsakovai K. vienodai paaiškino, jog jiems apžiūrint Butą, palėpė nebuvo sujungta su Butu ir jie Butą pirko neapžiūrėję palėpės, nes į ją nebuvo galima patekti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad palėpė buvo prijungta Buto pardavimo metu. Iš Nekilnojamojo turto registro 2017-06-20 išrašo su istorija matyti, kad Butas su palėpe sujungtas pagal Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-24 pažymą.

J. K. ir L. K. 2010-01-28 N. M. išdavė įgaliojimą nupirkti iš UAB „VSB“ jų vardu savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas 2 837 / 10 000 dalis palėpės, įregistruoti bei atstovauti atidalijant palėpę. 2010-05-18 Turto pardavimo be varžytynių aktu Nr. 2010/05/18-01 UAB „VSB“ bankroto administratorius J. K. ir L. K. pardavė 2 837 / 10 000 dalis neįrengtos palėpės.  2017-06-13 raštu UAB „VSB“ bankroto administratorius Z. J. informavo, jog atsakovai K. už palėpę atsiskaitė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos Vilniaus skyrius atsakovams K. 2010-03-24 išdavė pažymą dėl  buto rekonstrukcijos, įrengiant palėpę, atitikimo galiojant 2008 m. išduotam statybos leidimui.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktos Buto rekonstrukcijos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-03-03 išdavė statybos leidimą buto rekonstrukcijai, įrengiant pastogę. Statybos leidimas išduotas J. K. ir L. K. Pirminis statybos leidimas buvo išduotas 2008-04-15 N. M. ir N. M. vardu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-08-07 raštu Nr. A51-52468/17(3.316.5-EM4) pateikti dokumentai rodo, jog N. M. nuo 2004 metų organizavo viso namo palėpės pasidalinimo bei jos panaudojimo procedūras. Jo prašymu 2004-12-13 išduotas Projektavimo sąlygų sąvadas, 2008 metais UAB „Architvaras“ parengė Buto rekonstrukcijos projektą. (Duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2004 metais sudarė dokumentus dėl palėpės pasidalinimo ir panaudojimo. 2006-03-27 UAB „VSB“ buvo išduotas statybos leidimas 3 butų pastogėje įrengimui.

Nei vienas iš atsakovų neneigė, jog parduodant Butą buvo tariamasi, kad prie Buto bus prijungiama palėpė. Vėliau šalys ėmėsi susitarimą įgyvendinti sudarydamos dokumentus ar dėdamos pastangas dėl dokumentų sudarymo. Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „VSB“ buvo iškelta bankroto byla ir kaip įmonės atstovas veikė ne pats N. M., o teismo įmonei paskirtas bankroto administratorius. Ši aplinkybė matyti iš to, kad Turto pardavimo be varžytynių aktas pasirašytas bankroto administratoriaus. Buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo ir bankroto administratoriaus itin geri ryšiai, dėl ko būtų galima laikyti, kad pastarasis turėjo veikti užtikrindamas N. M. interesus, nėra akivaizdi aplinkybė. Neretai tarp buvusio įmonės direktoriaus ir bankroto administratoriaus susiklosto priešiški santykiai. Ieškovas neįrodė, jog N. M. palėpės pardavimo metu gali būti tapatinamas su UAB „VSB“.  

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nustatant Buto pardavimo kainą nebuvo atsižvelgta į tai, kad prie Buto galima prijungti palėpę. Jau minėta, kad N. M. nuo 2004 metų organizavo palėpės prijungimo procedūras, buvo gavęs statybos leidimą. Tai, kad parduodamas Butą, jis palėpės prijungimo galimybę pažymėjo, kaip Buto ypatybę, yra suprantama. J. K. tai taip pat nurodė kaip Buto patrauklumą didinančią savybę. Nėra priežasčių, dėl ko sudarydami sutartį atsakovai galėjo neatsižvelgti į Buto privalumą. Kadangi palėpė buvo neprijungta ir neįrengta, tai ieškovo tvirtinimas, jog Buto kaina turėjo būti trečdaliu didesnė, niekuo neparemta.

Ieškovas 2017-08-07 pateikė lentelę, kurioje nurodomos toje pačioje 57.5 zonoje esančių butų pardavimo kainos 2009 m. Pardavimo kaina svyruoja nuo 1 226,83 Eur iki 2 895,33 Eur už kv. m. Ginčo Buto kaina sudarė 1 028,38 Eur už kv. m. Atsakovai, o taip pat liudytoja D. T. parodė, jog Butas pardavimo metu buvo neįrengtas, jame niekas negyveno, liudytoja Butą vadino „statybų aikštele“. J. K. aiškino, kad Butas buvo neįrengtas, išplėštos grindys, nebuvo perdangų. Visi pažymėjo, jog nusipirkę Butą atsakovai K. darė didelį remontą ir tik tada atsikraustė gyventi. Palėpė nebuvo prijungta prie Buto ir kaip gyvenamoji patalpa nebuvo įrengta. Tokios aplinkybės akivaizdžiai galėjo turėti didelę neigiamą įtaką Buto vertei. Pažymėtina, jog 2005-06-20 kredito sutartyje, sudarytoje su AB SEB banku, nustatyta, jog Buto vertė yra 371 000 Lt. Tai labai panaši kaina, už kurią buvo parduotas Butas. Butas buvo perkamas krizės metu, kai visuotinai žinoma, jog nekilnojamojo turto kainos buvo mažesnės nei iki krizės.

Ieškovas rėmėsi 2004-09-15 VĮ Registrų centro pažymėjimu, kuriame nurodyta, jog neįrengtos pastogės vertė sudaro 70 200 Lt. Ši palėpės kaina skaičiuota 121,48 kv. m ploto palėpei, 1 kv. m kaina sudaro 577,87 Lt. Atsakovai K. įsigijo 35,40 kv. m plotą, todėl palėpės vertė turėjo būti didesnė nei sumokėta pagal Turto pardavimo be varžytynių aktą.

Taip pat atmestinas ir argumentas dėl 2006-06-02 N. M. ir A. G. sandoryje nurodytos 1 000 000 Lt palėpės vertės taikymo. Tokia vertė buvo nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11013-08 nagrinėtu tikslu – siekiant gauti paramą Kaimo turizmo komplekso statybai. Padalinus 2006-06-02 sandoryje nurodytą kainą iš palėpės ploto, gaunama 1 kv. m kaina 2 393 Eur, kuri yra akivaizdžiai per didelė už neįrengtą palėpę

Apibendrinant turto kainos nustatymo aplinkybes konstatuojama, jog ieškovas neįrodė, kad Butas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina bei, kad palėpė jau buvo prijungta prie Buto, o nustatant kainą nebuvo atsižvelgta į galimybę prijungti palėpę. Nors palėpės kaina, jeigu ji būtų nustatoma pagal VĮ Registrų centre registruotą Buto rinkos vertę, turėtų būti didesnė, tačiau palėpę pardavė ne pats N. M., o bankroto administratorius, su kuriuo artimų atsakovo asmeninių ryšių ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog ieškovo interesai pripažįstant ginčijamą sandorį negaliojančiu galėtų būti patenkinami tik nežymia dalimi – 22 113,74 Eur.

Reiškiant actio Pauliana reikalinga įrodyti, kad skolininkas buvo nesąžiningas ir žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo teigdamas, kad atsakovai M. ir po Buto pardavimo naudojosi Butu. Tai, kad N. M. ar jo sutuoktinė naudojosi Butu paneigta byloje surinktais įrodymais. Liudytoja D. T. nurodė, kad ji nuo 2008 m. gyvena name (duomenys neskelbtini), apie 2009 m. tapo daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininke. N. M. iki 2015-2016 metų gyveno 4 bute, kuris priklausė kitam savininkui, ir niekada negyveno 11 bute. Liudytoja nuo 2008 m. užrašo gyventojų skaitiklių parodymus. Tuo tikslu ji kas mėnesį lankėsi gyventojų butuose, taip pat ir atsakovų K. Niekada bute nerado pašalinių asmenų, jai nekilo abejonių, kad Bute dar kas nors gyveno. Atsakovai K. pradėjo gyventi panašiai nuo tada, kai J. K. įstojo į daugiabučių namų savininkų bendriją. Liudytojos parodymus patvirtina atsakovų paaiškinimai ir kita bylos medžiaga.

Tai, kad buvo daromas Buto remontas, patvirtina J. K. pateikti dokumentai. 2010-11-04 elektroniniu laišku I. Z. iš UAB „Subtili erdvė“ siuntė J. K. projektą, „kur viskas stovės“. 2010-11-03 UAB „Tavydas“ pateiktas pirkėjo J. K. santechnikos užsakymas 31 677,73 Lt sumai, parengtas I. Z.. J. K. sumokėjo avansą bei atsiskaitė pagal 2011-04-08, 2011-04-22 bei 2011-05-11 sąskaitas.

J. K. ir L. K. 2011-11-28 Bute deklaravo gyvenamąją vietą (2017-05-30 UAB „Naujamiesčio būstas“ pažyma). L. K. gavo 2011-08-10 sąskaitą už Buto registro duomenų sutvarkymą. Gyventojų registro duomenimis (VĮ Registrų centro 2017-05-09 pažyma) N. M. 2015-10-08 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 931 2012-02-20 visuotiniame susirinkime J. K. buvo priimtas į bendrijos narius. 2011-03-30 J. K. pasirašė Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12271196. 2011-03-30 J. K. pagal 2011-03-31 aktą buvo pakeistas dujų skaitiklis, 2011-03-29 sudarytas aktas dėl dujotiekio pertvarkymo, už skaitiklio sumontavimą sumokėjo J. K.. 2011-07-26 J. K. sudarė geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartį. 2011-03-22 J. K. sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0601356. 2010-02-02 J. K. dėl Buto kadastro darbų sudarė kadastro darbų atlikimo sutartį Nr. SK-213. 2011-05-25 J. K. sudarė Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Apsaugos komanda“. Iš fiksuotos klientų būklės matyti, jog J. K. mokėjo už paslaugas. Atsiskaitymą patvirtina UAB „Apsaugos komanda“ 2017-08-02 pažyma. Iš atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelės matyti, jog 2009 m. gruodžio mėn., t. y. prieš Buto pardavimą N. M. už komunalines paslaugas sumokėjo 7 467,50 Lt. Vėlesnius mokėjimus atliko J. K..

Vilniaus apylinkės teismas 2015-03-30 priėmė nutartį dėl kratos atlikimo J. K. gyvenamosiose patalpose, kurias nurodė kaip butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kratos atlikimas fiksuotas 2015-06-03 kratos protokolu, kuriame nurodyti kratos metu paimti daiktai. Kratos metu Bute dalyvavo L. K.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-23 sprendimu nuspręsta N. M. iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti jam 40 000 Eur turto pagerinimo išlaidų, sprendimas neįsiteisėjęs. Priverstinis iškeldinimas patvirtina, jog teismas nustatė, kad N. M. gyveno (duomenys neskelbtini).

Ieškovas remiasi tuo, kad J. K. iki 2016 metų nebuvo sudaręs elektros energijos tiekimo sutarties. AB Energijos skirstymo operatoriaus 2016-08-11 pažymoje nurodyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis 1990-01-01 buvo sudaryta su N. M., o 2016-07-10 sudaryta su J. K. Pagal suvestinius duomenis negalima nustatyti, kas mokėjo pagal sutartį. Vien tai, kad J. K. nesudarė vienos iš komunalinių paslaugų – elektros energijos tiekimo sutarties, negali paneigti kitų surinktų įrodymų, jog atsakovai K. po Buto pirkimo padarė didelį remontą ir įsikėlė gyventi maždaug po metų, tuo metu deklaravo gyvenamąją vietą ir sudarė sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo.

Atsakovo N. M. veiksmai ir padėtis Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu taip pat negali patvirtinti, jog skolininkas buvo nesąžiningas. N. M. 2010 metų pradžioje buvo sudaręs Kredito sutartį, 2009-10-12 Papildomu susitarimu Nr. 4 bankas suteikė papildomą 272 555 Eur kreditą, buvo numatytas Kaimo turizmo komplekso užbaigimo grafikas. Kredito sutartis buvo nutraukta tik 2016-02-23, t. y. daugiau nei po šešerių metų nuo Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pats ieškovas nurodo, jog Kredito sutartis buvo nutraukta tik dėl to, kad N. M. 2015 metų viduryje nustojo mokėti kredito įmokas. Atsakovo elgesys kitu Kredito sutarties vykdymo metu turėjo iš esmės tenkinti ieškovą ir ieškovas turėjo matyti projekto įgyvendinimo perspektyvas, jeigu jis suteikė papildomą kreditą, nenutraukė Kredito sutarties. 2010-05-20 Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad Kaimo turizmo komplekso rinkos vertė yra 661 781,74 Eur (2 285 000 Lt). Tai rodo, jog projektas buvo įgyvendinamas. Manymas, jog jau prieš šešerius metus iki Kredito sutarties nutraukimo N. M. siekė nesumokėti ieškovui 22 113,74 Eur, kai bankas jam suteikė beveik milijono eurų vertės paskolą, grįstas prielaidomis ir negali būti laikomas įrodytu. Daroma išvada, jos ieškovas neįrodė N. M. nesąžiningumo sandorio sudarymo metu.

Byloje taip pat nebuvo nustatytas pirkėjų atsakovų K. nesąžiningumas. Pirkėjų nesąžiningumas šioje byloje įrodinėjamas tuo, kad atsakovai K. suprato, jog perka su palėpe sujungtą Butą už Buto be palėpės kainą. Pirkėjai sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo sudarė tik 2011 m. kovo mėn., o sutartį dėl elektros energijos tiekimo – tik 2016-07-10. Atsakovai M. ne mažiau kaip metus gyveno Bute, nors turėjo išsikelti 2010-02-01. Be to, jie sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią Butas tapo asmenine L. K. nuosavybe. Nepaisant to, J. K. 2011-11-28 Bute deklaravo gyvenamąją vietą.

Pasisakydamas dėl pardavėjo nesąžiningumo teismas jau konstatavo, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad Butas jo pardavimo metu buvo sujungtas su palėpe, bei, kad Buto kaina pirkimo-pardavimo metu nustatyta nesąžiningai. Kadangi jau buvo nustatyta, jog Butas po įsigijimo buvo remontuojamas, dar 2010 m. lapkričio mėnesį J. K. užsakė didelį kiekį santechnikos įrengimų, tai tęsiantis remontui nebuvo galima gyventi Bute. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad remontas truko apie metus. Tai, kad atsakovai K. neįsikėlė į Butą iš karto po 2010-02-01, neįrodo, jog atsakovai M. toliau gyveno Bute. Liudytoja D. T. patvirtino, jog N. M. gyveno kitame to pačio namo bute. Iš šio buto Nr. 4 jis buvo iškeldintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-23 sprendimu.

Ieškovas teigė, jog N. M. ir L. K. sieja giminystės ryšiai. Ieškovo prašymu teismas užklausė Gyventojų registrą, tačiau iš VĮ Registro centro 2017-05-09 pažymų matyti, jog atsakovai N. M. ir L. K. giminystės ryšių neturi. Tai, kad šalys susipažino tik atvykę apžiūrėti Buto, atsakovai patvirtino teismo posėdžio metu. J. K. pažymėjo, jog apie Buto pardavimą sužinojo iš skelbimo internete. Jokių priešingų duomenų byloje nėra.

Teisės aktai nedraudžia sutuoktiniams patiems nustatyti santuokoje įgyto turto režimą ir sudaryti turto padalijimo sandorius. Neįrodžius atsakovų K. nesąžiningumo prieš kreditorių UAB Medicinos banką nebuvo nustatytas jų interesas, poreikis slėpti nuo kreditoriaus turtą ar atlikti kitus priešingus veiksmus.

2011-03-18 Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartimi už 180 000 Lt L. K. pardavė butą (duomenys neskelbtini). Šio buto pardavimo data sutampa su laikotarpiu, kai atsakovai K. persikraustė gyventi į Butą. J. K. ir L. K. aiškino, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas po Buto pirkimo ir už šį butą gauti pinigai nenaudoti ginčo sandoriui. Ginčo Butas buvo perkamas iš atsakovų K. turimų iš kitų šaltinių gautų pinigų. Tik vėliau, pardavus butą (duomenys neskelbtini) g., L. K. J. K. atidavė už šį butą gautus pinigus. Asmeniniai sutuoktinių ryšiai nėra verslo santykiai, todėl vertinimas fakto dėl J. K. registracijos Bute, kaip nesąžiningo susitarimo, yra neteisingas.

Pasisakant dėl privalomumo N. M. sudaryti ginčo sandorį, pažymėtina, jog nors atsakovas ir teigė, kad jis turėjo sudaryti Buto pirkimo-pardavimo sandorį, nes negalėjo atsiskaityti pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su AB SEB banku dėl Buto įsigijimo finansavimo, tačiau AB SEB banko raginimų atsiskaityti, įspėjimų, raštų dėl kreditavimo sutarties nutraukimo neteikė, todėl privalomumo faktas neįrodytas (CPK 178 straipsnis). AB SEB banko 2017-07-12 rašte Nr. 07.04.08-4196 nurodyta, jog Buto pirkimui atsakovui N. M. suteiktas 87 102,96 Eur. kreditas, sumokėta 1 085,85 Eur delspinigių, fiksuotas vėlavimas iki 274 dienų. Ši pažyma patvirtina, jog atsakovas nevykdė įsipareigojimų mokėti kreditą.

Pasisakant dėl actio Pauliana sąlygų viseto įrodymo pažymima, jog ieškovas pagrindė, kad jis turi reikalavimo teisę, tačiau nebuvo įrodyti faktai, jog atsakovas buvo nesąžiningas ir žinojo apie tai, kad sudarydamas Buto pirkimo-pardavimo sandorį pažeis kreditoriaus interesus, taip pat nebuvo įrodytas Buto pirkėjų atsakovų K. nesąžiningumas. Ginčo sandoris ieškovo teises pažeidžia nedidele suma, nes pagrindiniu išieškotoju iš Buto būtų hipotekinis kreditorius AB SEB bankas.

Atsakovai prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį. Senaties terminas reguliuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ginčijama Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2010-01-20, ieškinys teismui pateiktas 2016-07-20. Ieškinys pareikštas praėjus 6 metams nuo jos sudarymo dienos, todėl byloje ypatingai svarbu nustatyti senaties termino eigos pradžios momentą, įvertinti, kada apie jo teises pažeidžiančio sandorio sudarymą sužinojo ieškovas.

Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio senaties instituto taikymą actio Pauliana atveju, yra išaiškinęs, kad actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį ir prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu metu, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

Taigi senaties terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas turi du aspektus. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

Atsakovai teigė, jog apie Buto pirkimo-pardavimo sandorį ieškovas turėjo sužinoti jo sudarymo metu. N. M. nuo 2009 m. pradėjo skyrybų procesą su N. M., kurioje, kaip kreditorius, dalyvavo UAB Medicinos bankas. Derybos su ieškovu dėl ištuokos proceso vyko nuo 2009 m., UAB Medicinos bankas teikė procesinius dokumentus į skyrybų bylą. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-02-27 pradėta civilinė byla Nr. 2-5733-595/2012 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl santuokos nutraukimo. Šioje byloje paduotame ieškinyje N. M. prašė paskirstyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Byloje suinteresuoti asmeniu buvo įtrauktas ir atsiliepimus teikė UAB Medicinos bankas, o 2012-05-09 prašymu prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Byloje priimtoje teismo 2012-05-21 nutartyje pažymėta, jog UAB Medicinos bankas nesutinka su tuo, kaip sutuoktiniai susitaria pasidalinti įsipareigojimus bankui. Sutuoktiniams nepateikus pataisytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o 2012-11-22 teismo nutartimi prašymas paliktas nenagrinėtu. N. M. 2016-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė dar vieną pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. Byla išnagrinėta priimant 2017-04-14 sprendimą.

Tai, kad atsakovai M. pradėjo skyrybų procesą, patvirtina 2010-09-03 sudaryta povedybinė sutartis. Iš 2012-02-27 paduoto N. M. ieškinio dėl santuokos nutraukimo matyti, jog sutuoktiniai gyveno atskirai. Skyrybų procese 2012-03-13 raštu N. M. atstovas informavo kreditorius, tarp kurių buvo ir UAB Medicinos bankas. 2012-04-13 UAB Medicinos bankas teismui pateikė atsiliepimą.

Ieškovas neginčijo, jog apie Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą jis sužinojo anksčiau nei prieš metus, tačiau aiškino, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos – 2016-02-23, nes šią dieną ieškovas suprato, jog sandorio sudarymas pažeidžia jo teises. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. UAB „Medicinos bankas yra finansinė institucija, kuri turi veikti pagal Finansų įstaigų įstatymą. Šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalis nustato, kad finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. Tai, kad bankas turi įstatyminę pareigą nuolat vertinti kliento finansinę būklę, patvirtina, jog ieškovas negali šešerius metus nepastebėti, kad dėl Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sumažėjo N. M. galimybės atsiskaityti pagal Kredito sutartį. Suteikdamas kreditą ieškovas turėjo vertindamas N. M. turtinę padėtį nustatyti jo turimo nekilnojamojo turto objektus bei pastebėti, jog šie objektai buvo perleisti.

Reziumuojant, pasisakytina, jog gavęs dokumentus dėl atsakovų M. skyrybų, ieškovas turėjo pastebėti, jog nutraukiant santuoką nėra dalinamas jų turėtas nekilnojamasis turtas – Butas, todėl senaties terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią ieškovas turėjo sužinoti apie aplinkybę bei ją galėjo patikrinti Nekilnojamojo turto registre, 2012-04-13, kai pateikė atsiliepimą skyrybų byloje. Ieškinio senaties terminas yra praleistas ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat nurodė ir kitus Buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus. Teigė, jog sandoris gali būti pripažįstamas tariamu arba apsimestiniu, nes sudarant sutartį realiai Butas nebuvo perleistas, o naujas Buto savininkas įregistruotas tik formaliai. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovai K. sumokėjo už Butą. Pagrindinės sumos mokėjimą patvirtina AB SEB banko 2017-03-20 pažyma, jog 2010-01-20 J. K. grynais pinigais sumokėjo 79 056,36 Eur pagal 2005-06-20 kreditavimo sutartį. Liudytojos D. T. parodymai bei J. K. sudarytos sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo rodo, jog atsakovai K. gyveno ir naudojosi Butu. Tokia faktinė padėtis neatitinka CK 1.86 straipsnio nuostatos, kad tariamu sandoriu pripažįstamas sandoris, kuris sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju teisinės pasekmės yra akivaizdžios – už turtą sumokėti pinigai, pirkėjai turtu naudojasi, jokių požymių, kad Butas šiuo metu priklauso N. M. nėra.

Taip pat šioje byloje buvo ginčijama J. K. ir L. K. 2011-07-21 sudaryta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis. Atsakovai J. K. ir L. K. 2011-07-21 sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Šios sutarties dalykas – susitarimas, kad Butas asmeninės nuosavybės teise atitenka L. K.. L. K. ir J. K. aiškino, jog sprendimą Butą palikti L. K. asmeninės nuosavybės teise lėmė tai, kad anksčiau jų turėtas butas (duomenys neskelbtini) buvo L. K. asmeninė nuosavybė, o pardavusi tą butą, L. K. atidavė pinigus J. K. Kadangi sutartis sudaryta tarp sutuoktinių, tai toks paaiškinimas pateisinamas ir suprantamas, kadangi santykiai tarp sutuoktinių yra asmeninio pobūdžio, o ne komerciniai. Jokių valios trūkumų sudarant 2011-07-21 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį nenustatyta, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Nagrinėjant bylą patirta 5,12 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo 2016-07-25 nutartimi buvo tenkintas ieškovo prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas L. K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atmetus ieškinį, areštas butui panaikinamas (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB Medicinos banko 5,12 Eur (penkis eurus 12 euro centų) pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-07-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotas L. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Jūra Marija Strumskienė