Civilinė byla Nr. e2-350-675/2021

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01012-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.3.8; 

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė,

 sekretoriaujant J. M.,

   dalyvaujant ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovei K. U.,  

atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės atstovui R. J.,

tretiesiems asmenims E. B. ir L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims V. B., E. B. ir R. D., L. D. dėl išmokėtų sumų priteisimo,

Teismas 

n u s t a t ė :

Ieškovė ADB „Gjensidige“ patikslintu ieškiniu 2021-04-01 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1673,00 Eur žalos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad ADB „Gjensidige“ su R. D. buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2019-08-09 iki 2020-08-08 buvo apraustas nekilnojamasis turtas bei namų turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų. Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovas gavo pranešimą apie 2020-03-12 įvykį, kurio metu nuvirtęs medis apgadino ieškovo draustą turtą. Įvykio metu buvo pažeista tvora, namo laiptai, grindys, stogas, stoglangis. Dėl įvykio ieškovas pradėjo žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimą ir išmokėjo draudėjui 1673 EUR draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už atsiradusią žalą asmenį. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad nuvirtęs medis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės pareiga organizuoti želdynų apsaugą ir stebėseną, numatytą teisės aktuose.  Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. Taigi už atsiradusią žalą yra atsakinga Ukmergės rajono savivaldybės administracija. Žalos atsiradimą lėmė Atsakovės neteisėti veiksmai/neveikimas. Atsakovei užtikrinus tinkamą medžio priežiūrą, žalos būtų išvengta, todėl laikytina, kad Atsakovės neteisėtus veiksmus bei atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

              Atsakovė Ukmergės rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad prieštarauja tokiam ieškovės ieškiniui. Mano, kad ieškovės teikiami argumentai šioje byloje yra nepagrįsti, o faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas veiksmas ) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinis kodeksas taip pat apibrėžia kaltės ir žalos sąlygas bei sąvokas. Ieškovė kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl ieškinyje nurodyto dydžio sumokėtos išmokos dėl atsiradusios žalos atlyginimo. Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, patikrino esamą situaciją ir atsakė ieškovei : kad neprieštarautų žalą apmokėti, jei žala būtų atsiradusi dėl nugriuvusio medžio, kuris augo valstybinėje žemėje. Tačiau šiuo atveju, patikrinus situaciją vietoje, kilo pagrįstos abejonės, kad nugriuvęs medis galėjo augti ne valstybinėje žemėje, o privačiame žemės sklype. Paprašius sklypo (duomenys neskelbtini), savininko pateikti žemės sklypo topografinę nuotrauką, nustatyta, kad nuvirtęs medis augo jam priklausančiame sklype, todėl Savivaldybės administracija neturi pagrindo žalai atlyginti. Iš teismui pateikiamos kadastro duomenų ištraukos, situacijos schemos su pažymėta nuvirtusio medžio augimo vieta, fotofiksacijos bei nekilnojamojo turto registro išrašo aiškiai matyti, kad nuvirtęs ir žalą dėl to padaręs medis augo privačiame sklype tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str . 31 dalyje apibrėžiama, kas yra želdinių savininkas : 31. Želdynų ir želdinių savininkas — valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialas, taip pat užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus (toliau - fizinis ir juridinis asmuo), įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius. Šiuo atveju - tai fizinis asmuo, namų valdos (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu savininkas. To paties įstatymo 15 str. 1 dalies 1 punkte įtvirtinta želdinių ir želdynų savininkų bei valdytojų pareigos - išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Pažymėjo, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 d. liepos 31 d. sprendimu Nr. 7-138 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 12 punkte nurodyta, kad už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos, organizacijos, visuomeninės ir politinės organizacijos, privačių valdų savininkai ir valdytojai, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos. Šiose taisyklėse taip pat reglamentuojama leidimo tvarkyti želdinius privačiose valdose išdavimo tvarka bei atvejai, kai tokio leidimo nereikia. Namų valdą su sklypu adresu (duomenys neskelbtini) jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo privatūs asmenys. Nors namų valdos sklype augantys medžiai, kurių vienam nuvirtus buvo padaryta žala, ir nėra fiziškai aptverti, tačiau jie auga privačioje savininkų žemėje, todėl, vadovaujantis aukščiau išvardintais teisės aktais - būtent savininkų pareiga yra prižiūrėti nuosavame sklype augančius medžius . Ieškinyje nurodytos žalos atsiradimo priežastis yra būtent sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių neteisėti veiksmai ( neveikimas), aplaidžiai prižiūrint nuosavus medžius. Ukmergės rajono savivaldybės kaltės šiuo atveju negali būti net teoriškai - bendrasavininkiai į savivaldybę leidimo tvarkyti medžius nesikreipė, o savivaldybė neturi ne tik pareigos, bet ir teisės prižiūrėti ir tvarkyti privačius medžius, augančius privačiame žemės sklype, nežiūrint į tai, kad šie medžiai nėra aptverti tvora. Iš fotofiksacijos aiškiai matosi, kad tvora užtverta ne pagal sklypo ribų liniją, paliekant sklype augančius medžius neužtvertus. atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nurodė, kad savivaldybei negali kilti pareiga atlyginti žalą, kilusią ne dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų. Todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

         Trečiasis asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo teismo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo užtikrinti, kad medžiai, augantys savivaldybės teritorijoje nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir medžio, kurios šakos nulūžo) priežiūra, stebima jų būklė. Trečiojo asmens nuomone negalima teigti, kad savivaldybė nėra visiškai atsakinga už privačiuose žemės sklypuose augančių medžių priežiūrą, juolab žalos atsiradimo vieta yra senamiesčio zonoje, kurioje taikomi ypatingi reikalavimai, tame tarpe ir medžių genėjimui, kirtimui ir (ar) kitokiai priežiūrai. Kritiškai vertintina ir atsakovo nurodytų Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008-07-31 sprendimu Nr. 7-138 “Dėl Ukmergės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo” patvirtintų nuostatų traktavimą ir praktinį taikymą kadangi akivaizdu, jog nuo prašymo pateikimo iki leidimo šalinti medį išdavimo gali praeiti labai daug laiko, ko pasekoje, operatyviai nereaguojant į panašias situacijas, galima sulaukti ir kur kas daugiau neigiamų padarinių tiek valstybės, privačių juridinių asmenų turtui, tiek ir žmonių sveikatai ar net gyvybei. Atsakovo argumentus, kad jis nebuvo visiškai atsakingi už medžio priežiūrą Ukmergės miesto senamiesčio zonoje vertintina gana kritiškai. Be to nurodė, kad kritiškai vertina parengtą P. U. planą bei nurodė, kad akivaizdu, jog medis neaugo (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje.

        ADB „Gjensidige“ ieškovo atstovė K. U. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti.

       Atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės atstovas R. J. teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti nurodė, kad medis augo privačioje teritorijoje, savivaldybės leidimo medžiui kirsti niekas atsakovei nebuvo pateikęs. Žemės sklypo fragmentas buvo darytas dalyvaujant savivaldybės atstovui. Bei papildomai nurodė, kad kadangi medžio teritorija yra senamiestyje tai dėl medžių kirtimo papildomai yra derinama su kultūros paveldo departamento atstovu rajone.

      Tretysis asmuo E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su medžiais neturėjo reikalo. Jie gyvena (duomenys neskelbtini)., jų privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pas ją plane nėra jokio medžio. Medžiai yra ne jų. Jie gyvena čia 50 metų, kai atvažiavo čia gyventi medžiai jau buvo. Jie šio medžio neprižiūrėjo. Uosį nugenėjo, kaimynas R. D.. Tuo privažiavimu naudojasi tik (duomenys neskelbtini).

      Tretysis asmuo V. B. į teismo posėdį neatvyko apie posėdį jam pranešta tinkamai, iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.     

        Tretysis asmuo L. D. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko, medžiai yra jų teritorijoje, krisdamas medis sulaužė tvorą, išdaužė stoglangį, sulaužė stogą. Jų namas yra senamiesčio teritorijoje. Medžiai ne jų, vieną medį apgenėjo jos vyras R. D.. Medžiai yra senamiesčio zonoje ir juos turi prižiūrėti seniūnija. Ten buvo du medžiai, dabar yra vienas. Iki įvykio niekas nebuvo atvažiavęs apžiūrėti sklypo, Jie gyvena nuo 2013 m. Dėl medžio kreipėsi žodžiu į seniūniją, nes medis yra grėsmingas ir jį reikėtų nupjauti, tačiau R. D. buvo atsakyta kad negalima, o raštu nesikreipė. Medis yra ant jų sklypo ribos. Tvora priklauso L. ir R. D.. Nesidomėjo kieno žemėje auga medis, medis yra už tvoros. 

        Tretysis asmuo R. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, gautas jo prašymas, kuriame nuros, kad bylos nagrinėjimo metu bus išvykęs, iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.   

       Ieškinys atmestinas.

       Nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ su trečiuoju asmeniu R. D. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2019-08-09 iki 2020-08-08 buvo apraustas nekilnojamasis turtas bei namų turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų (Gyventojų turto draudimo liudijimas).  Draudimo liudijimo galiojimo metu ieškovas gavo pranešimą apie 2020-03-12 įvykį, kurio metu nuvirtęs medis apgadino ieškovo draustą turtą. Įvykio metu buvo pažeista tvora, namo laiptai, grindys, stogas, stoglangis. Dėl įvykio ieškovas pradėjo žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimą ir išmokėjo draudėjui 1673 EUR draudimo išmoka.

         CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

      26Byloje nėra ginčo, jog 2020-03-08 ant tretiesiems asmenims R. ir L. D. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), užvirto medis, buvo pažeista namo tvora, stoglangis, laiptai, grindys, stogas.

           Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl medžio, kuris nuvirto ant trečiųjų asmenų R. ir L. D. gyvenamojo namo, augimo vietos, t.y. kokiam asmeniui priklausančioje teritorijoje jis augo.  Ieškovės atstovė nurodė, kad medis augo savivaldybės teritorijoje, senamiestyje ir jokio skirtumo nėra jei tas medis augo ir privataus asmens teritorijoje. Už medžio priežiūrą atsakinga savivaldybė. Atsakovės atstovas tvirtina, kad medis augo privačioje teritorijoje, todėl ji neatsako už šią atsiradusią žalą. Tretysis asmuo L. D. nurodė, kad medis augo ant jų teritorijos ribos. Tretysis asmuo E. B. nurodė, kad jų privati teritorija yra tik įvažiavimas, o medis auga ne jų teritorijoje, o prie trečiojo asmens tvoros. Iš prie ieškinio pridėtos nuotraukos matyti, kad medis išvirto su šaknimis, išgriovė tvoros fragmentą, užgriuvo ant namo. Iš žemės sklypo fragmento M 1:100 matyti, kad ginčo medis augo ant trečiųjų asmenų R. D., L. D. ir V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos.     

          Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą.

36    Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo, kuri kilo dėl trečiųjų asmenų valdomoje teritorijoje esančio medžio nuvirtimo. Byloje įrodyta, kad 2020-03-12 ant trečiųjų asmenų R. ir L. D. gyvenamojo namo nuvirto medis, kuris augo ant trečiųjų asmenų valdomų sklypų ribos. Šiuo atveju byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

38  Nagrinėjamu turto sugadinimo atveju dėl medžio nuvirtimo ant gyvenamojo namo neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip asmens netinkamas rūpinimasis (nesirūpinimas) jo teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūra bei neužtikrinimas, kad jo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui (CK 6.263 str. 1 d.). Rašytinio prašymo dėl medžio kirtimo nei savivaldybės administracija nei seniūnija nebuvo gavusi, senamiestyje medis taip pat gali būti nukertamas, tik leidimas yra derinamas su Kultūros paveldo departamentu. tai paliudijo ir liudytoja, savivaldybės darbuotoja V. G.  Sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, kuri yra būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, teismas ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad ši sąlyga yra neįrodyta (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad duomenų apie vykusį pavojingą gamtos reiškinį – audrą - nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013)

          Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 8 d.) 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, jos atsako už įstatymo priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte reglamentuota, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, be kita ko, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles.

       Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta Konstitucijos ir įstatymų priskirtų viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas). Savivaldybių pareigą valdyti želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdymų kūrimą, želdinių veisimą nustato ir Želdynų įstatymas. Pagal jo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos; sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą atsakingos vietos savivaldos institucijos. Pažymėtina, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Taip pat svarbu nustatyti, ar želdynų priežiūros funkcijas savivaldybė vykdė pati ar per seniūnijas, ar pagal sudarytas sutartis tą darė kiti subjektai. Jei dėl teritorijų (taip pat ir želdinių bei želdynų) priežiūros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi būti sprendžiamas ir šių subjektų civilinės atsakomybės klausimas (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „G. B.“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2012).

22    Tais atvejais, kai vietos savivaldos institucijos nevykdo ar netinkamai vykdo teisės aktuose įtvirtintą pareigą prižiūrėti želdynus ar želdinius, šioms kyla pareiga atlyginti trečiųjų asmenų patirtus nuostolius (6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys.

          Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Ukmergės rajono savivaldybė turi atsakyti už žalą, kurią padarė ant trečiųjų armenų R. ir L. D. gyvenamojo namo užvirtęs medis. Ieškovė nurodo, kad teisės aktuose nustatyta savivaldybės pareiga prižiūrėti želdynus ar želdinius tokie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismas ne kartą siūlė ieškovui keisti atsakovą. Remiantis tuo kas išdėstyta ieškinys atmestinas.                     

Atmetus ieškinį teismo turėtos pašto išlaidos 19,69 Eur priteistinos iš ieškovo.  

              Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 246 str.., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, j.a.k. 110057869,  19,69 Eur (devyniolika eurų 69 centus) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

                   Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja                                 Regina Nenortienė