ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. lapkričio 15 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8233-1042/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. B. 698,75 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 628,87 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur žyminį mokestį, 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir Sutartis) pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ išnuomojo atsakovui J. B. telefoną „Samsung-Galaxy A71 128GB, Dual SIM-R58N6507C9M“ (toliau – ir Daiktas) 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 28,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinei kreditorei nepavykus iš atsakovo gauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo Daikto, pradinė kreditorė pagal 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Atsakovui vėluojant daugiau kaip dešimt dienų sumokėti Sutarties mokestį ir kitus mokėjimus, ieškovė 2020 m. gruodžio 6 d. siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas liko skolingas ieškovei 698,75 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki Sutarties termino pabaigos. Pagal Sutartį už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, teikiantis teisines paslaugas ir siekiantis gauti pelno. Atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, bei negrąžinus nuomojamo Daikto, ieškovė patiria nuostolius, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 628,87 Eur delspinigius 0,5 procentų dydžio už 180 dienų, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. B., 698,75 Eur nesumokėtos nuomos įmokas, 25,16 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 723,91 Eur pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82,33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas J. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas „Samsung Galaxy A71 128GB, Dual SIM-R58N6507C9M“ 24 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 28,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovė 2021 m. sausio 20 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą ir tai, kad atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau atsakovas Sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir už Daiktą neatsiskaitė. Teismas sprendė, kad ieškinys dalyje dėl 698,75 Eur nesumokėtų nuomos įmokų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

5.       Atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į šalių interesų pusiausvyrą, tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik lygūs priteisiamam įsiskolinimui, sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus atitiktų delspinigių sumažinimas procentine išraiška iki 0,02 proc., ir Sutartyje įtvirtintus 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius pripažinto nepagrįstai bei neprotingai dideliais ir mažino iki 0,02 proc. dydžio. Teismas tenkino iš dalies reikalavimą ir iš atsakovo ieškovei priteisė 25,16 Eur delspinigius (698,75 Eur × 0,02 proc. × 180 d.).

6.       Ieškinį tenkinęs iš dalies, proporcingai patenkintų materialių reikalavimų daliai, tai yra 54,52 procentais, iš atsakovo ieškovei priteisė 82,33 Eur bylinėjimosi išlaidas – 16,36 Eur žyminį mokestį bei 65,97 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8233-1042/2021  dalyse: 1) dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. B. 628,87 Eur delspinigius; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. B. 151,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8233-1042/2021 dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. B. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Teismas remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo prašomų priteisti 628,87 Eur iki 25,16 Eur.

7.2.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą.

7.3.                      Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 628,87 Eur iki 25,16 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas 25 kartais, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir neatsižvelgė, kad apeliantė prašė priteisti netesybas ne už visą laiką, bet už sutrumpintą laiką, t. y. 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

7.4.                      Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

7.5.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).        

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovas J. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti už šioje Sutartyje nurodytą nuomos mokestį telefoną „Samsung Galaxy A71 128GB, Dual SIM-R58N6507C9M“ 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 28,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Taip pat Sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“ atsakovas įsipareigojo už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 26 d. atsakovui elektroniniu paštu siųstu pranešimu įspėjo atsakovą, jog neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, Sutartis bus nutraukta. Atsakovui per pranešime nurodytą terminą įsiskolinimo nepadengus, pradinė kreditorė 2020 m. gruodžio 6 d. Sutartį nutraukė.

11.       Pagal 2021 m. sausio 19 d. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei priedą Nr. 1 pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.). Ieškovė 2021 m. sausio 20 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą ir paragino sumokėti skolą. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove pagal Sutartį, byloje nėra.

Dėl delspinigių

12.       Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir priteisė sumažintą delspinigių sumą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,02 procentų.

13.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, kyla pareiga sumokėti Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius) ir pripažino sutartinius delspinigius (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideliais, todėl juos sumažino, priteisiant už 180 dienų bei taikant 0,02 proc. normą, viso 25,16 Eur sumą. 

14.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Vertinant dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

15.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatymo nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

16.       Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

17.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas mažindamas priteistinų delspinigių dydį vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2016 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016, kuriose Kasacinis teismas konstatavo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį 0,2 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir priteisė 0,02 proc. dydžio delspinigius už dieną.

20.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

21.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma, kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatymo nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

22.       Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

23.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl netesybų dydžio, neįvertino tai, kad atsakovas metus laiko nevykdo Sutarties, kad atsakovą tiek pradinė kreditorė, tiek apeliantė elektroniniais laiškais ragino sumokėti skolą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas taikė per mažą delspinigių dydį – 0,02 procentai. Pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra Vartojimo kredito įstatymas. Įvertinus tai, yra pagrindas vertinti Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.

24.       Įvertinus bylos aplinkybes, tai, kad atsakovas yra vartotojas, šiuo atveju laikytinas tinkamu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas maksimalus orientacinis delspinigių dydis – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis). Toks delspinigių dydis atitinka vartojimo santykiuose taikomą teismų praktiką, 0,05 procentų delspinigių dydis yra teisiškai pagrįstas. O apeliantės prašomas priteisti 0,5 proc. delspinigių dydis, šiuo konkrečiu atveju, spręstina yra akivaizdžiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Byloje nėra duomenų apie apeliantės patirtus nuostolius.  Be to pažymėtina, kad Sutartyje nustatytas delspinigių dydis ne tik gerokai viršija Vartojimo kredito įstatymo normose numatytą dydį, tačiau ir praktiškai yra tokio paties dydžio, kaip ir reikalautos priteisti skolos dydis, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas.

25.        Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytas 0,05 procentų delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Įvertinus nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti todėl tikslinga pakeisti sprendimą už akių  dalyje dėl delspinigių dydžio, padidinant priteistą 25,16 Eur delspinigių sumą iki 62,89 Eur delspinigių sumos (698,75 Eur x 0,05 proc. x 180 d.=62,89 Eur).

 Dėl bylos procesinės baigties

26.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius, netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, keistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 761,64 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

28.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 151 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo ieškovei didesnę delspinigių sumą, t. y. patenkinant ieškinio reikalavimus 57,36 procentais (761,64 : 1327,62 = 57,36 proc.), atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis didintinas iki 86,61 Eur (151 Eur x 57,36 proc. = 86,61 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis. Teismas atsižvelgia, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies 10,41 procentais (62,89 : 603,71 x 100 = 10,41 proc.), taip pat į tai, kad apeliantės sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra minimalaus dydžio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 698,75 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 75 centų) nesumokėtos nuomos įmokas, 62,89 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 89 centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (761,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 86,61 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur (penkiolikos eurų ) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja                         Vilija Valantienė