Civilinė byla Nr. e2-25190-996/2022

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20265-2022-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.11;

                                                                                    1.3.6.4.1.3; 1.3.6.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.7

                                           (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erudito“ licėjaus atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Erudito“ licėjaus direktoriui N. P., advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui,

atsakovo J. R. R. atstovei advokatei Olgai Siominai, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erudito“ licėjaus ieškinį atsakovui J. R. R. dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Erudito“ licėjus (toliau – ieškovė, darbdavė, licėjus) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 1–3, t. II, b. l. 4–5) atsakovui J. R. R. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. DGKS-4115 darbo byloje Nr. APS-131-13205/2022 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria darbuotojo reikalavimai buvo patenkinti, ir prašydama pripažinti, kad licėjaus direktoriaus 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. EĮ2022-05-25_1 darbuotojas buvo teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo pareigų, pripažinti, kad licėjaus direktoriaus 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2022-06-17_1 darbuotojas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1, 3 dalis dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, pripažinus darbo sutarties nutraukimą su atsakovu ir jo atleidimą iš darbo dėl darbuotojo kaltės šiurkščiai pažeidus darbo pareigas atleisti licėjų nuo prievolės kompensuoti atsakovo kelionės išlaidas, kurios numatytos 2021 m. gruodžio 17 d. darbo sutartyje Nr. 112, pripažinti atsakovo buvimą neapmokamose atostogose laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. teisėtu ir pagrįstu bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 17 d. tarp licėjaus ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 112, kurios pagrindu atsakovas nuo 2022 m. sausio 10 d. licėjuje pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose; 2022 m. gegužės 25 d. vykusios (duomenys neskelbtini) pamokos metu atsakovas nesuvaldė savo emocijų ir veiksmų, dėl ko pradėjo įžeidinėti, žeminti, tyčiotis, ignoruoti ir kitaip psichologiškai smurtauti prieš 6T klasės mokinius: pamokos metu atsakovas pradėjo mokinius įžeidinėti juos vadindamas tinginiais, kai kuriuos mokinius asmeniškai vadino kvailiais, žemino juos pabrėždamas, jog jie nesupranta ir nemoka kalbėti angliškai, išsakė išankstinę neigiamą nuomonę dėl mokinių darbų vertinimo, jog jie nesugebės tinkamai atlikti užduočių, kai kuriuos mokinius nepagrįstai kaltino plagiatu, asmeniškai tyčiojosi iš vieno mokinio dėl jo anglų kalbos, sakydamas apie šį mokinį žeminančias ir įžeidžiančias replikas, kai kurių mokinių atžvilgiu elgėsi arogantiškai, tokiais savo veiksmais atsakovas sukūrė psichologiškai neigiamą atmosferą klasėje, mokinius privertė jaustis nesaugiai ir emociškai pažeidžiamiems, sukėlė stresą ir įtampą, dalis mokinių patyrė diskriminaciją kitų mokinių atžvilgiu, privertė juos jaustis nepilnaverčiais, jie buvo pažeminti bendraklasių akivaizdoje; dar nesibaigus pamokai apie tokį atsakovo elgėsį mokiniai telekomunikacijų priemonėmis pranešė klasės vadovui A. C., kuriam nedelsiant atvykus į klasę, atsakovas pripažino pratrūkęs, nebesusivaldė ir nebežinojo kaip suvaldyti situaciją; apie įvykį buvo informuota tarptautinių programų vadovė M. B. ir licėjaus direktorius N. P.; reaguojant į situaciją tarptautinių programų vadovė M. B. pasiūlė atsakovui pasiimti keletą dienų neapmokamų atostogų, atsakovas sutiko ir pasiėmė dvi dienas neapmokamų atostogų laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. Pažymėjo, kad 2022 m. birželio 1 d. buvo suorganizuotas bendras susitikimas, kuriame buvo išklausytas atsakovas, įvertinti vaikų paaiškinimai, atsižvelgta į tėvų neigiamą reakciją ir buvo nuspręsta gauti iš atsakovo rašytinius paaiškinimus apie 2022 m. gegužės 25 d. įvykius 6T klasėje bei laukti specialiai šiam įvykiui ištirti sudarytos komisijos sprendimo (2022 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. EĮ2022-05-25_1 pagrindu), tuo laikotarpiu atsakovui buvo pasiūlyta neiti į darbą ir apmokėti jam už tas dienas bei už būsto nuomą, kuriame atsakovas gyveno su šeima. Nurodė, kad 2022 m. birželio 13 d. atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, iš kurių matyti, jog atsakovas pakeitė savo nuomonę ir vertinimą apie vykusius įvykius jo pamokos metu – atsakovas neigė savo kaltę ir tokiu elgesiu bandė išvengti jam gręsiančios atsakomybės; 2022 m. birželio 14 d. komisija pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad atsakovo elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip emocinė prievarta prieš vaikus; licėjaus direktorius atsižvelgdamas į komisijos išvadą, vaikų paaiškinimus, A. C. paaiškinimus, vaikų tėvų išsakytus argumentus, atsakovo paaiškinimus bei įvertinęs ateityje gręsiančią riziką, kad ir vėl gali pasikartoti smurtas prieš mokinius dėl atsakovo nestabilumo, 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2022-06-17_1 atleido atsakovą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nuo 2022 m. birželio 20 d. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į darbo pobūdžio specifiką, t. y. darbą su vaikais, darbdavė negalėjo rizikuoti vaikų sveikata ir emocine būsena, kad sulaukti pasikartojančio tokio pažeminimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo netinkamo elgesio įtakoti mokinių tėvų neigiami atsiliepimai apie licėjų sukėlė neigiamų pasekmių ir padarė žalos licėjaus reputacijai, nes dalis mokinių iš 6T klasės nebetęsė mokslų licėjuje.   

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad licėjaus pateikti mokinių elektroniniai laiškai, jo vertinimu, patvirtina, jog atsakovas elgėsi neatsakingai, diskriminavo, žemino mokinius ir sukūrė neigiamą atmosferą klasėje, tai buvo pasikartojantis atsakovo elgesys; darbo sutartyje neįtvirtinta, kad licėjus padengia ir darbuotojo šeimos narių kelionių išlaidas, be to, nepateikti atsakovo kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai; 2022 m. gegužės 26 d. ir 27 d. atsakovas buvo neapmokamose atostogose, atsakovo prašymo nemokamų atostogų suteikimui ir licėjaus įsakymo suteikti jam nemokamas atostogas nėra, 2022 m. gegužės 25 d. atsakovo nušalinimo įsakymas atsakovui įteiktas 2022 m. birželio mėn., jo priėmimo dieną atsakovas apie jį buvo informuotas žodžiu, jis buvo nušalintas nuo darbo nuo 2022 m. gegužės 26 d.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas licėjaus direktorius papildomai paaiškino, kad licėjus veikia jau 7 metus ir tai pirmas atvejis, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo dėl jo kaltės, atleidimų šalių susitarimu yra buvę; po priėmimo į darbą darbuotojams duodamos nuorodos į vidaus teisės aktus, jų susipažinimas su šiais aktais nefiksuojamas; problemų su atsakovu buvo nuo pat jo įdarbinimo, tiek mokiniai, tiek kolegos kreipėsi į jį dėl atsakovo nerimto požiūrio į darbą, pasibaigus jo bandomajam laikotarpiui pats su juo susitiko pokalbiui, jau turėjo nusiskundimų dėl atsakovo bendravimo su mokiniais, pakelto balso, tačiau jis (licėjaus vadovas) žinojo, kad anglakalbiai kalba aukštesniu balso tonu, pakalbėjo apie tai su atsakovu, 2022 m. gegužės 23 d. buvo priimta ataskaita po atsakovo pamokos stebėsenos, joje pripažinta, kad atsakovas buvo pagarbus, jo kontaktas su mokiniais teisingas, tik neigiamai buvo įvertintas jo metodikos; 2022 m. gegužės 25 d. į klasės vadovą kreipėsi keli 6T klasės mokiniai (lietuviškos mokyklos atitiktis penktokams – 11–12 metų amžiaus vaikai), jis pats (licėjaus vadovas) su šiais mokiniais nebendravo, bendravo klasės vadovas A. C., atsakovas atleistas už šiurkštų mokytojo etikos pažeidimą, už nepagarbų santykį su mokiniais ir jų žeminimą; rašytinių pretenzijų dėl atsakovo iš mokinių tėvų gauta nebuvo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 133–142, t. II, b. l. 41–47).

Atsakovas paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuolat gyvena Serbijoje ir turi 15 metų mokytojo darbo patirtį, daug keliauja po pasaulį ir moko įvairių tautybių mokinius skirtingų lygių (duomenys neskelbtini) bei kitų disciplinų; 2021 m. gruodžio 13 d. gavo iš ieškovės darbo pasiūlymą, priėmęs šį pasiūlymą, laikinai persikraustė gyventi į Lietuvą su visa šeima (sužadėtine ir vaiku). Nurodė, kad darbo pradžioje jam labiausiai trūko iš ieškovės atstovų tikslios ir susistemintos informacijos apie mokymo procesą, naudojamas metodines priemones, tinkamo mokymo proceso koordinavimą ir organizavimą, pavyzdžiui, atėjus vesti pamokos į klasę, nebuvo sudaryta konkreti mokymo programa, nebuvo paskirstyti konkretūs naudojami vadovėliai ir kitos priemonės, tuo tarpu vaikai nurodė, kad iki tol pamokose apskritai nieko neveikdavo, todėl šiais klausimais kreipėsi į ieškovės tarptautinių programų vadovę M. I. B., tačiau ji apkaltino jį dirbtiniu problemų kurstymu, tuomet jis, nebūdamas konfliktišku asmeniu, daugiau nieko nesakė ir stengėsi prisitaikyti prie esamų darbo sąlygų licėjuje. Teigė, kad 2022 m. balandžio 10 d. baigėsi jo 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, po kurio jokių pastabų dėl atliekamų pareigų negavo; 2022 m. gegužės 13 d. jo mokomoje klasėje vyko patikrinimas, siekiant įvertinti, ar pamokos metu dirbama pagal mokymo planą ir ar tinkamai laikomasi mokymo programos, po patikrinimo jokių pastabų jam dėl jo darbo metodų pateikta nebuvo. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) pamokos metu įvyko incidentas; analizuojant (duomenys neskelbtini) pamokos temą, pastebėjo, kad mokiniai nėra pasiruošę, todėl suskirstė mokinius į grupes, paprašė pakartotinai atsakyti į klausimus, siekdamas, kad mokiniai geriau įsisavintų informaciją, paprašė jų pasiruošti žinių patikrinimo testui, kurio klausimus ir atsakymus ką tik visi kartu aptarė, tačiau po šio pasisakymo keli mokiniai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, elgtis nemandagiai ir nepagarbiai, šnekėti rusų kalba, todėl atsakovas, vadovaudamasi licėjaus politika, paskatino mokinius kalbėti anglų kalba, tačiau jie iš viso atsisakė dirbti, nurodė, kad nori mokytis kitų temų, pradėjo užsiminėti saviveikla, o keli mokiniai iš viso paliko klasę, po kurio laiko, mokiniams grįžus, nurodė, kad testo nebus ir vietoj to paprašė mokinių užrašyti atsakymus į 10 testo klausimų, kurie jiems buvo duoti; pamokos ir užduočių vykdymo metu į kabinetą atėjo klasės vadovas A. C., kuris mokinių akivaizdoje apkaltino jį neprofesionalumu, perėmė pamokos vedimą ir nurodė, kad licėjaus administracija nurodė jam (atsakovui) palikti klasę, nes keli mokiniai pasiskundė dėl jo elgesio jausdamiesi nesaugiai. Nurodė, kad vėliau iš licėjaus administracijos gavo informacijos, jog neva šios pamokos metu jis nekontroliavo savo veiksmų, įžeidinėjo mokinius ir iš jų tyčiojosi, jis nedelsiant paneigė šią informaciją, nes ji buvo visiškai melaginga. Pažymėjo, kad priešingai negu nurodoma ieškinyje, jis savo pozicijos dėl 2022 m. gegužės 25 d. pamokos metu įvykusio incidento niekuomet nekeitė ir nepripažino galėjęs padaryti kažką netinkamai, ką patvirtina jo 2022 m. gegužės 26 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu su licėjaus administracija, kuriame jis nurodo, kad buvo melagingai apkaltintas. Teigė, kad 2022 m. gegužės 25 d. gavo iš ieškovės tarptautinių programų vadovės M. I. B. elektroninį laišką, kuriame ji nurodė jam parašyti prašymą dėl atostogų suteikimo likusiai tos savaitės daliai (2022 m. gegužės 26–27 d.), vis tik kasmetinės (ar kitokios) atostogos tomis dienomis teisės aktų nustatyta tvarka jam nebuvo suteiktos. Paaiškino, kad 2022 m. birželio 1 d. vykusio susitikimo metu šalys susitarė bendru susitarimu nutraukti darbo santykius, 2022 m. birželio 2 d. elektroniniu paštu pateikė savo įžvalgas ir pageidavimus dėl susitarimo sąlygų, tačiau 2022 m. birželio 8 d. ieškovė pareiškė, kad sutinka pasirašyti susitarimą tik jos nurodomomis sąlygomis, o jam jo nepasirašius, pradės situacijos tyrimo procesą, jam pareiškus nesutikimą su ieškovės jam siūloma 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, 2022 m. birželio 9 d. ieškovė eleltroniniu paštu jį informavo, kad jos surinka informacija yra perduota Vaikų teisių apsaugos tarnybai, o jis, kaip paaiškėjo, yra nušalintas nuo pareigų. Nurodė, kad 2022 m. birželio 10 d. jo atstovės reikalavimu ieškovė pateikė 2022 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. EĮ2022-05-25_1 „Dėl mokytojo J. R. nušalinimo nuo darbo“, su kuriuo jis iki tol nebuvo supažindintas ir kuriame nebuvo nurodytas nei nušalinimo nuo darbo teisinis pagrindas, nei trukmė, nei nedetalizuota situacija, dėl kurios nurodyta atlikti tyrimą. Teigė, kad 2022 m. birželio 17 d. ieškovė elektroniniu paštu atsiuntė jam 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 2022-06-17_1 „Dėl J. R. atleidimo“, kuriame numatyta, kad jis yra atleidžiamas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 7 punktą nuo 2022 m. birželio 20 d., kartu pateikė ir komisijos išvadą. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės ieškinys paremtas vien tik deklaratyviais teiginiais apie neva netinkamą jo elgesį 2022 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) pamokos metu, kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (skundų, pretenzijų dėl jo netinkamų veiksmų ar pan.), todėl jau vien šių aplinkybių pakanka tam, kad ieškovės ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo ir tai, kad nei įsakyme dėl atleidimo, nei išvadoje nenurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė jo neva padarytas darbo pareigų pažeidimas, be to, ieškovės veiksmų formalumą ir neobjektyvumą rodo jos elgesys viso tariamo jo darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu – siekiant ne išsiaiškinti aplinkybes, o jį nubausti, taipogi, net ir pati ieškovės sudaryta komisija pripažino, jog jo pažeidimas (net laikant jį pažeidimu) nebuvo tyčinis, ieškovei žala nekilo, nebuvo įvertintas jo elgesys iki tariamo pažeidimo padarymo, todėl, atsakovo įsitikinimu, darbo sutarties nutraukimas susidariusioje situacijoje buvo akivaizdžiai neproporcinga priemonė, jo atleidimas iš darbo neteisėtas. Pažymėjo dar ir tai, kad nors ir neginčytina, jog darbdavė turi teisę nušalinti darbuotoją nuo darbo kol vyksta darbo pareigų tyrimas, tačiau ne ilgiau nei 30 d., bet, akivaizdu, kad toks nušalinimas turi būti priimtas tam tikslui, kurio nušalinimu siekiama, įformintas tinkamai laikantis procedūrinių reikalavimų ir nukreiptas į priekį, o ne klastojant dokumento datą atgaline data, siekiant atkeršyti darbuotojui, kad jis nesutiko išeiti iš darbo išimtinai darbdavei priimtinomis sąlygomis. Nurodė ir tai, kad ieškovės pateiktame 6T klasės mokinių ir jų mokytojo A. C. elektroniniame susirašinėjime nenurodoma apie žeminantį, įžeidžiantį jo (atsakovo) elgesį, patyčias, tačiau pateikiamas mokinių nepasitenkinimas jų žinių vertinimu, kartu yra nemažai teigiamų atsiliepimų apie jį. Atsakovo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad 2022 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) pamokos metu tarp jo ir keleto mokinių kilo konfliktinė situacija (nors jokio konflikto nebuvo), ieškovė, būdama mokymo įstaiga, neturėjo pagrindo versti visos kaltės tik darbuotojui, ieškovė jokių alternatyvių jo veiksmų vertinimo būdų nesvarstė ir net neieškojo, todėl jo atleidimas iš pareigų buvo neteisėtas ir neproporcingas. Be to, ieškovė prašo pripažinti teisėtu jo buvimą nemokamose atostogose nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. nesant tam jokio faktinio pagrindo, elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad jis nesutiko su darbdavės nurodymu išeiti nemokamų atostogų, jis nebuvo išleistas nei nemokamų, nei kasmetinių atostogų, todėl jam priklauso 314,54 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pastebėjo ir tai, kad nors ieškovė prašo atleisti ją nuo prievolės kompensuoti jam jo kelionės išlaidas pagal darbo sutarties 3.4 punktą, tačiau tokio savo reikalavimo nedetalizuoja ir niekaip nepaaiškina, dėl kokių motyvų ji turėtų būti atleista nuo šių išlaidų kompensavimo, todėl jam turi būti kompensuotos 500 Eur kelionės išlaidos, patirtos dėl skrydžio iš Belgrado į Vilnių 2021 m. gruodžio 31 d.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad byloje nėra neigiamų atsiliepimų apie atsakovą, atsakovas anglakalbis, o mokiniai įvairių tautybių, jų gimtoji kalba ne anglų, jie penktokai, todėl ne visada tinkamai vieni kitus supranta, todėl atsakovas jiems pasako, kai jų nesupranta, atsakovas reiklus mokytojas, norėjo stiprinti mokinių anglų kalbos žinias, tai mokinius suerzino, atsakovas mokinių neįžeidinėjo, nesityčiojo iš jų, tokių įrodymų byloje nėra, paprasčiausiai mokinių netenkino atsakovo duodamos užduotys ir jų vertinimas, pamokos vedimo būdas, su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikti anoniminiai atsakovo buvusių mokinių atsiliepimai apie jį patvirtina jo poziciją byloje, jam paskirta aiškiai nepagrįsta sankcija; su įsakymu dėl nušalinimo atsakovas buvo supažindintas tik 2022 m. birželio mėn. jo atstovei paprašius įsakymo, jame nenurodytas nušalinimo pagrindas, priėmimo metu atsakovas su juo nebuvo supažindintas; atsakovas neprašė nemokamų atostogų, nėra jo prašymo, kaip ir nėra licėjaus įsakymo dėl tokių atostogų jam suteikimo, už 2022 m. gegužės 26 d. ir 27 d. nemokėtas darbo užmokestis turi jam būti priteistas; darbo sutarties 3.4 punkte nenurodyta kieno kelionės išlaidos kompensuojamos, kadangi pagal darbo sutarties 3.3 punktą gyvenamas plotas suteikiamas šeimai, tai ir išlaidos turi būti atlyginamos šeimos iki 500 Eur, kaip kad numatyta darbo sutartyje.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. gruodžio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 112, kurios pagrindu atsakovas nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2024 m. birželio 30 d. licėjuje buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) mokytojo pareigose (el. b. t. I, l. 17–23), licėjaus direktoriaus 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2022-06-17_1 „Dėl J. R. atleidimo“ atsakovas nuo 2022 m. birželio 20 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 7 punktą (el. b. t. I, b. l. 44), darbuotojas su 2022 m. liepos 11 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, b. l. 6–15), kuri sprendimu jo prašymą patenkino iš dalies – pripažino atsakovo atleidimą iš darbo pas ieškovę nuo 2022 m. birželio 20 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą neteisėtu, negrąžino atsakovo į darbą, nusprendė išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 8 461,12 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 157,27 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (sumos su privalomais mokesčiais), 500 Eur kelionės išlaidų kompensaciją, 314,54 Eur neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį (suma su privalomais mokesčiais), pripažino atsakovo nušalinimą 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. EĮ2022-05-25 laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. birželio 20 d. nepagrįstu (el. b. t. I, b. l. 86–98). 

Darbdavė, nesutikdama su ta Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria darbuotojo reikalavimai buvo patenkinti, kreipėsi į teismą, todėl teismas ginčą nagrinėja būtent šioje dalyje – dėl Darbo ginčų komisijos sprendimu patekintų darbuotojo reikalavimų, likusi Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis – kuria darbuotojo reikalavimai buvo atmesti – yra įsiteisėjusi (DK 229 straipsnio 2 dalis).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

DK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį.

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiu pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Pagal DK 218 straispnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą; pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai; pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Pažymėtina, kad apie darbo pareigų pažeidimo priskyrimą prie kitų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas) sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Net ir pripažinus darbo pareigų pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo pareigų pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-107/2013, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

Dėl nušalinimo

Byloje nustatyta, kad licėjuje 2022 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) pamokos, kurią vedė atsakovas, metu keli 6T klasės mokiniai (atitiktis lietuviškų mokyklų penktokams) išreiškė nepasitenkinimą mokytoju. Tą pačią dieną atsakovas gavo iš ieškovės tarptautinių programų vadovės M. I. B. elektroninį laišką, kuriuo pastaroji nurodė atsakovui parašyti prašymą dėl atostogų suteikimo likusiai tos savaitės (t. y. 2022 m. gegužės 26–27 d.) daliai (el. b. t. I, b. l. 158), tačiau atsakovui atostogos suteiktos nebuvo – įsakymo dėl atostogų suteikimo nėra. Susiklosčiusiai situacijai aptarti, ieškovė paskyrė susitikimą, kuris įvyko 2022 m. birželio 1 d. Susitikimo metu šalys susitarė bendru sutikimu nutraukti darbo santykius, todėl ieškovės atstovė elektroniniu paštu atsiuntė atsakovui susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu projektą (el. b. t. I, b. l. 169–172). 2022 m. birželio 2 d. atsakovas pateikė elektroniniu paštu savo įžvalgas ir pageidavimus dėl susitarimo sąlygų (el. b. t. I, b. l. 173), o atsakymą į juos atsakovui ieškovė pateikė tik 2022 m. birželio 8 d. ir tik atsakovo atstovei du kartus papildomai to paprašius (el. b. t. I, b. l. 174–176), kuriame nurodė, kad sutinka pasirašyti susitarimą tik savo nurodomomis sąlygomis, o jeigu atsakovui tai yra nepriimtina, ji pradės situacijos tyrimo procesą. 2022 m. birželio 9 d. ieškovė elektroniniu paštu informavo atsakovą, kad visa ieškovės surinkta informacija apie atsakovo galimai netinkamą elgesį su mokiniais perduota Vaiko teisių apsaugos tarnybai, laukiama vidinės komisijos tyrimo sprendimų, o atsakovas, kaip paaiškėjo tą dieną, yra nušalintas nuo pareigų (el. b. t. I, b. l. 177). Tik 2022 m. birželio 10 d. atsakovo atstovės prašymu ieškovė pateikė licėjaus direktoriaus 2022 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. EĮ2022-05-25_1 „Dėl mokytojo J. R. nušalinimo nuo darbo“ (el. b. t. I, b. l. 178–179).

Pagal DK 49 straipsnio 3 dalį, darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. DK 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį. Taigi, darbdavys turi teisę nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų tirdamas darbuotojo galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą, tačiau toks nušalinimas turi būti priimtas tam tikslui, kurio siekiama nušalinimu, tinkamai įformintas ir nukreiptas į priekį.

Iš teismui pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, kad darbdavė iki 2022 m. birželio 10 d., kai atsiuntė atsakovo atstovei ir tai tik pastarosios prašymu licėjaus direktoriaus 2022 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. EĮ2022-05-25_1 „Dėl mokytojo J. R. nušalinimo nuo darbo“, nebuvo supažindinusi atsakovo su šiuo įsakymu dėl jo nušalinimo, tą patvirtino ir ieškovės atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu, tuo labiau ieškovės atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu netgi teigė, kad nors pagal įsakymą darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo nuo 2022 m. gegužės 26 d., jis dar 2022 m. gegužės 26 ir 27 dienomis buvo neapmokamose atostogose, kas nepaaiškinama jokia teisine logika, taigi, tikėtina, kad ir pats įsakymas dėl nušalinimo iki 2022 m. birželio 10 d. ieškovės nebuvo priimtas, o priimtas jį surašant atgaline data tik atsakovui nesutikus su ieškovės siūlomomis darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygomis, nes, kitaip, nesuprantama, kodėl ieškovė įsakymo nepateikė darbuotojui susipažinti iš karto jį priėmusi, o reikalavo tomis pačiomis dienomis nuo kada darbuotojas neva nušalintas nuo darbo išeiti jam atostogų. Minėtame įsakyme dėl nušalinimo nenurodytas nušalinimo nuo darbo teisinis pagrindas, detalizacija dėl kokių aplinkybių darbuotojas yra nušalinamas nuo darbo, nušalinimo trukmė ir koks apmokėjimas bus taikomas už nušalinimo laikotarpį. Tuo tarpu darbdavė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turi veikti itin atsakingai ir tinkamai, neturėdama personalo, turinčio pakankamų teisinių žinių, laiku telktis kvalifikuotą pagalbą teisės srityje, todėl darbdavės netinkamas veikimas nagrinėjamoje situacijoje negali būti pateisinamas, ji turi prisiimti iš savo netinkamo veikimo kylančias pasekmes. Taigi, kaip nustatyta aukščiau, įsakymas dėl nušalinimo nuo darbo priimtas pažeidžiant įstatymo nuostatas, todėl atsakovo nušalinimas nuo darbo buvo neteisėtas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas naikina licėjaus direktoriaus 2022 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. EĮ2022-05-25_1 „Dėl mokytojo J. R. nušalinimo nuo darbo“ ir pripažįsta, kad atsakovas buvo neteisėtai ir nepagrįstai nušalintas nuo pareigų. Taigi, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti, kad licėjaus direktoriaus 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. EĮ2022-05-25_1 darbuotojas buvo teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo pareigų nėra. 

Dėl atleidimo iš darbo

Byloje nustatyta, kad licėjaus direktoriaus 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2022-06-17_1 „Dėl J. R. atleidimo“ atsakovas nuo 2022 m. birželio 20 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 7 punktą (el. b. t. I, b. l. 44). Įsakymas dėl atleidimo iš darbo priimtas vadovaujantis 2022 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) pamokoje 6T klasėje įvykusiam įvykiui ištirti sudarytos komisijos 2022 m. birželio 14 d. pateikta išvada, kurioje konstatuota, kad atsakovo elgesys 2022 m. gegužės 25 d. per (duomenys neskelbtini) pamoką gali būti kvalifikuojamas kaip emocinė prievarta prieš vaikus, kartu nurodant, kad atsakovas nesielgė tyčia (el. b. t. I, b. l. 46). Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodyta, kad darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kuris pasireiškė nederamu atsakovo elgesiu pamokos metu su mokiniais, pažeidus darbo sutarties bendro pobūržio 5.1.1, 5.1.3, 5.1.6 punktus. Teismo posėdžio metu licėjaus direktorius patikslino, kad atsakovas iš darbo atleistas už šiurkštų mokytojo etikos pažeidimą, už nepagarbų santykį su mokiniais ir jų žeminimą.

Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) pamokos metu 6T klasėje analizuojant pamokos temą, atsakovas pastebėjo, kad mokiniai nėra pasiruošę, nesupranta paruoštoje prezentacijoje vartojamų žodžių, tuomet atsakovas suskirstė mokinius į grupes ir paprašė pakartotinai atsakyti į klausimus, vėliau atsakovas paprašė pasirengti žinių patikrinimo testui, todėl keli mokiniai tarpusavyje pradėjo reikšti nepasitenkinimą, elgėsi nemandagiai ir nepagarbiai, pradėjo šnekėti rusų kalba, galiausiai mokiniai visiškai atsisakė dirbti, nurodė, kad nori mokytis kitų temų, pradėjo užsiimti saviveikla, o keli mokiniai apskritai paliko klasę. Po kurio laiko, mokiniams grįžus, atsakovas nurodė, kad testo nebus ir vietoje to paprašė mokinių raštu užrašyti atsakymus į 10 testo klausimų, kurie jiems buvo duoti. Vėliau atsakovui buvo pranešta, kad atsakovas pamokos metu nekontroliavo savo veiksmų, įžeidinėjo mokinius ir iš jų tyčiojosi, su kuo atsakovas nesutinka, teigdamas, nuo pat pradžių, kad tai melagingi mokinių teiginiai apie jį (el. b. t. I, b. l. 164).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nei 2022 m. birželio 17 d. įsakyme dėl atleidimo iš darbo, nei komisijos 2022 m. birželio 14 d. pateiktoje išvadoje nenurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė atsakovo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Įsakyme dėl atleidimo tik nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pamokoje 2022 m. gegužės 25 d. buvo identifikuotas nederamas atsakovo elgesys su mokiniais, tačiau kokius konkrečiai veiksmus atliko atsakovas nenurodyta. Įsakyme taip pat yra išvardijami bendro pobūdžio darbo sutarties punktai, kuriais vadovaujantis atsakovas privalo vykdyti savo pareigas, tačiau niekaip nedetalizuojami atsakovo veiksmai, kuriais atsakovas pažeidė šiuos punktus, jie tarpusavyje nėra susieti. Komisijos 2022 m. birželio 14 d. pateiktoje išvadoje tik nurodyta, kad 2022 m. gegužės 25 d. per (duomenys neskelbtini) pamoką įvykęs incidentas gali būti kvalifikuojamas kaip emocinė prievarta prieš vaikus, tačiau taipogi nenurodyta kokius konkrečiai veiksmus atliko atsakovas. Be to, šioje išvadoje nurodoma, kad sprendimas yra grįstas penkių skirtingų mokinių liudijimais, iš kurių kai kurie nesijautė tiesiogiai susiję su įvykusia situacija. Iš nurodytų komisijos sprendimo teiginių nėra aišku, kokie mokiniai buvo apklausti, kaip jie yra susiję su įvykusiu įvykiu ir kaip jie yra susiję su minėta situacija. Svarbu pastebėti tai, kad išvadoje nurodyta, jog atsakovas nesielgė tyčia. Teismo vertinimu, netyčia žeminti vaikus, kaip kad teigia ieškovė, nėra įmanoma. Taigi, komisijos išvada yra neobjektyvi, joje nenurodyta, kokias darbo pareigas pažeidė atsakovas, kokių kilo padarinių ir kokią žalą padarė atsakovas. Kadangi šios aplinkybės nei komisijos 2022 m. birželio 14 d. pateiktoje išvadoje, nei 2022 m. birželio 17 d. įsakyme dėl atleidimo iš darbo nebuvo ištirtos ir įvertintos, tai leidžia daryti išvadą, kad sprendimas nutraukti darbo santykius su atsakovu buvo priimtas formaliai, paskubomis, tinkamai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių tokiam sprendimui priimti. Ieškovės veiksmų formalumą ir neobjektyvumą siekiant nustatyti pažeidimo aplinkybes rodo ir tai, kad 2022 m. gegužės 25 d. įvykusio incidento tyrimą licėjus pradėjo tik po to, kai šalims nepavyko susitarti dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, tą patvirtino ir pats licėjaus direktorius teismo posėdžio metu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovė į bylą pateikė 6 elektroninius laiškus, surašytus 4 mokinių, iš kurių tik 3 buvo susiję su 2022 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) pamoka, jose nieko nenurodoma apie žeminantį, įžeidžiantį atsakovo elgesį, patyčias. Ieškovės pateikti mokinių elektroniniai laiškai rodo, kad 11–12 metų mokiniai tam tikru laikotarpiu buvo nepatenkinti atsakovo, kaip mokytojo, darbo metodika, reiklumu ir atskirų mokinių žinių vertinimu, tačiau ne jo elgesiu ar dalykinėmis savybėmis. Iš šių laiškų turinio matyti, kad mokiniai reiškia nepagrįstus reikalavimus mokytojo atžvilgiu, kadangi įsivaizduoja, kad ne jie mokytojo, o mokytojas jų turi klausyti, kad ne mokytojas, o jie turi nuspręsti kokią temą mokytis, kokius namų darbus skirti, mokiniai pripažįsta, jog neturi jokios motyvacijos, pavargo nuo prezentacijų ruošimo, sugaišta daug laiko atliekant namų darbus. Net ir 2022 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) pamokos metu tarp atsakovo ir keleto mokinių įvykus tariamam incidentui, ieškovė, būdama mokymo įstaiga, neturėjo visos atsakomybės perkelti tik darbuotojui, tuo labiau, kad į bylą nebuvo pateikta jokių atsakovui pareikštų pretenzijų, pastabų per visą darbo sutarties vykdymo laikotarpį, kritiškai vertinti 11–12 metų mokinių pastebėjimus dėl pamokos vedimo būdo ir jų nuobodžiavimo, situaciją vertinti kompleksiškai. Pat licėjaus direktorius teismo posėdžio metu pripažino, kad po bandomojo laikotarpio atsakovas buvo pripažintas tinkamu darbui, likus kelioms dienoms iki įvykio (duomenys neskelbtini) pamokoje vyko atsakovo pamokos stebėjimas, po kurio buvo pripažinta, kad atsakovas buvo pagarbus, jo kontaktas su mokiniais teisingas, tik neigiamai buvo įvertintas jo metodikos, tačiau iš darbo atsakovas atleistas ne dėl netinkamos metodikos taikymo. Taip pat pats licėjaus direktorius patvirtino, kad atsakovas, kaip ir visi anglakalbiai, kalba garsiau ir gali susidaryti įspūdis dėl balso kėlimo. Atsakovas į bylą pateikė mokinių atsiliepimus apie jį ir jo mokymo būdą, kurie yra teigiami (el. b. t. II, b. l. 57–64), taigi, jei, kaip teigia ieškovė, nuolat girdėdavo nusiskundimus apie ieškovo netinkamą bendravimą, tai atsispindėtų mokinių atsiliepimuose, tėvų pretenzijose, tačiau tokių įrodymų į bylą ieškovė nepateikė. Svarbu pastebėti dar ir tai, kad atsakovo gimtoji kalba anglų, mokinių – įvairios kitos kalbos, todėl galima situacija, ypač kai mokiniai 11–12 metų amžiaus, kad vieni kitų kartais nesupranta, todėl mokytojo pasakymas mokiniui, kad jis jo nesupranta, nėra joks mokinio įžeidimas. Kaip matyti iš mokinių elektroninių laiškų, mokiniai neturėjo motyvacijos, dirbti klasėje nenorėjo, todėl mokytojo išsireiškimas apie tingėjimą yra reiklumo požymis, o ne įžeidimas. Ieškovė nepateikė įrodymų į bylą, leidžiančių teismui daryti vienareikšmę išvadą apie atsakovo padarytą darbo pareigų pažeidimą, už kurį būtų pagrindas atleisti atsakovą iš darbo. Dar kartą pabrėžtina, kad darbdavė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turi veikti itin atsakingai ir tinkamai, neturėdama personalo, turinčio pakankamų teisinių žinių, laiku telktis kvalifikuotą pagalbą teisės srityje, todėl darbdavės netinkamas, nekvalifikuotas veikimas nagrinėjamoje situacijoje negali būti pateisinamas, ji turi prisiimti iš savo netinkamo veikimo kylančias pasekmes.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiu pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Kilus darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl atleidimo teisėtumo, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti visų šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimą, ko šiuo atveju ieškovė nepadarė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas šiurkščiai pažeidė savo kaip darbuotojo darbo pareigas, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, kad licėjaus direktoriaus 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2022-06-17_1 darbuotojas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1, 3 dalis dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, atmetamas, licėjaus direktoriaus 2022 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 2022-06-17_1 naikinamas, darbuotojo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas laiko, kad atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kyla DK 218 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Teismas, įvertinęs tai, kad pats atsakovas nepageidauja būti grąžinamas į darbą, manydamas, kad jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, laiko, kad grąžinti atsakovą į darbą yra netikslinga, todėl pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas atsakovo atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4 dalį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Tais atvejais, kai visiškas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų darbdaviui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali būti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, atsižvelgia į kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavės interesus, darbo santykių trukmę, bylos nagrinėjimo trukmę, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių pusiausvyros principus, atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydį (el. b. t. I, b. l. 190), aplinkybę, kad atsakovas yra užsienietis, į Lietuvą atvykęs darbui specialiai ieškovės kvietimu su visa šeima, nepagrįstai atleistas itin negatyviu pagrindu, ieškovė savo finansinės padėties niekaip neįrodinėjo, todėl priteisia atsakovui iš ieškovės 16 434,50 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (3 286,90 Eur × 5 mėn.). Tokia suma, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra pakankama ir adekvati darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtiems praradimams kompensuoti.

Dėl kelionės išlaidų ir neapmokamų atostogų

Ieškovė taip pat prašė atleisti ją nuo prievolės kompensuoti atsakovo kelionės išlaidas, kurios nustatytos 2021 m. gruodžio 17 d. darbo sutartyje Nr. 112, ir pripažinti atsakovo buvimą neapmokamose atostogose laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. teisėtu ir pagrįstu. Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, tokius atsakovės reikalavimus laiko nepagrįstais.

Pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 17 d. darbo sutarties 3.4 punkto pagrindu ieškovė įsipareigojo kompensuoti skrydžių namo ir atgal išlaidas, bet ne daugiau nei 500 Eur per metus (el. b. t. I, b. l. 17–23) (DK 33 straipsnio 3 dalis), byloje pateikti atsakovo ir jo šeimos narių lėktuvų bilietai iš Belgrado (Serbija) (kur atsakovas su šeima nuolat gyvena – ginčas dėl to byloje nekilo) į Vilnių (kur atsakovas su šeima yra laikinai persikraustęs dėl atsakovo darbo pas ieškovę – ginčas dėl to byloje nekilo), kurių kaina 630 JAV dolerių (el. b. t. I, b. l. 50–56, t. II, b. l. 86), įrodymų, kad prieš tai ieškovė būtų kompensavusi atsakovo patirtas kitos kelionės išlaidas, nėra, vadinasi numatyta 500 Eur suma nebuvo panaudota, todėl, vadovaudamasis aukščiau nurodyta darbo sutarties nuostata ir laikydamas, kad pateiktų dokumentų pakanka įvykusiam atsakovo ir jo šeimos narių skydžiui ir jo kainai nustatyti, t. y. konstatuoti atsakovo patirtas kelionės išlaidas, teismas laiko, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės 500 Eur kelionės išlaidų kompensaciją. Pastebėtina, kad vien tai, jog atsakovas keliavo kartu su šeima, nekeičia aukščiau nurodytos nuostatos aiškinimo, kadangi, pirma, nuostatoje nenurodyta, kad kelionės išlaidos kompensuojamos tik pačiam atsakovui, antra, pagal darbo sutarties 3.3 punktą licėjaus atsakovui suteiktame būste jis gyveno kartu su šeima ir licėjus tam neprieštaravo, trečia, kaip nurodė licėjaus direktorius teismo posėdžio metu, atsakovo vaikas buvo nemokamai mokomas licėjuje, licėjus daug investuodamas stengėsi sudaryti kuo palankesnes ir geresnes sąlygas darbuotojui, vadinasi, licėjaus pozicija buvo kompensuoti skrydžius ne tik atsakovui, bet ir jo šeimai, tam ir buvo nustatytas sumos maksimumas (500 Eur per metus). Pabrėžtina, kad pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 500 Eur kelionės išlaidų kompensaciją, o ieškovės reikalavimą atleisti ją nuo prievolės kompensuoti atsakovo kelionės išlaidas, kurios nustatytos 2021 m. gruodžio 17 d. darbo sutartyje Nr. 112, atmeta kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad ieškovė savo teiginiui, jog atsakovas buvo neapmokamose atostogose 2022 m. gegužės 26 ir 27 dienomis, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, byloje nėra įrodymų, kad nurodytomis dienomis atsakovas prašė neapmokamų atsotogų ir jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos, priešingai, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas patvirtino, kad atsakovo prašymo nemokamų atostogų suteikimui ir licėjaus direktoriaus įsakymo suteikti jam nemokamas atostogas nėra, tuo labiau, kartu aiškino, kad atsakovas buvo nušalintas nuo darbo nuo 2022 m. gegužės 26 d., taigi, akivaizdu, kad atsakovas tuo pačiu metu negali būti ir nušalintas nuo darbo įsakymu, ir būti neapmokamose atostogose (tuo labiau be jokio priimto įsakymo). Teismas laiko neteisėtu ieškovės atstovės nurodymą atsakovui nurodytomis dienomis prašyti atostogų (el. b. t. I, b. l. 158), į kurį reaguodamas atsakovas nurodo, kad padavė prašymą dviejų dienų atostogoms, bet nenurodyta, kad neapmokamoms atostogoms, prašo, kad už tas dienas jam būtų sumokėta (el. b. t. I, b. l. 161, 167), byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas savo laisva valia prašė būtent neapmokamų atostogų ir jos jam buvo suteiktos, todėl, visa tai įvertinęs, teismas konstatuoja, kad ieškovės prašymas pripažinti teisėtu ir pagrįstu atsakovo buvimą neapmokamose atostogose laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. atmetamas kaip nepagrįstas, o atsakovui priteisiama 314,54 Eur (neatskaičius mokesčių) (ginčas dėl sumos tarp šalių nekilo) kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; teismas naikina licėjaus direktoriaus 2022 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. EĮ2022-05-25_1 „Dėl mokytojo J. R. nušalinimo nuo darbo“ ir pripažįsta, kad atsakovas buvo neteisėtai ir nepagrįstai nušalintas nuo darbo, naikina licėjaus direktoriaus 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 2022-06-17_1 „Dėl J. R. atleidimo“ ir atsakovo atleidimą iš darbo pripažįsta neteisėtu ir nepagrįstu, laiko, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisia darbuotojui iš darbdavės 16 434,50 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 500 Eur kelionės išlaidų kompensaciją, 314,54 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kuria darbuotojo reikalavimai buvo patenkinti, netenka galios, kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas iš esmės yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jo patirtas jį atstovavusiai advokatei Olgai Siominai sumokėtas 2 314,59 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 184, t. II, b. l. 92–94). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, rengtų dokumentų kiekį, išsamumą, teiktų teisinių paslaugų kokybę atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovui iš ieškovės 2 314,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erudito“ licėjaus ieškinį atmesti.

Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Erudito“ licėjaus direktoriaus 2022 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. EĮ2022-05-25_1 „Dėl mokytojo J. R. nušalinimo nuo darbo“ ir pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu atsakovo J. R. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) nušalinimą nuo darbo. 

Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Erudito“ licėjaus direktoriaus 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 2022-06-17_1 „Dėl J. R. atleidimo“ ir pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu atsakovo J. R. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) atleidimą iš darbo nuo 2022 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punko, 3 dalies 7 punkto pagrindu.

Laikyti, kad 2021 m. gruodžio 17 d. darbo sutartis Nr. 112, sudaryta tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erudito“ licėjaus ir atsakovo J. R. R., nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti atsakovui J. R. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erudito“ licėjaus (į. k. 304228673) 16 434,50 Eur (šešiolikos tūkstančių keturių šimtų trisdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt centų) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 500 Eur (penkių šimtų eurų) kelionės išlaidų kompensaciją, 314,54 Eur (trijų šimtų keturiolikos eurų ir penkiasdešimt keturių centų) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 2 314,59 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiolikos eurų ir penkiasdešimt devynių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. DGKS-4115 darbo byloje Nr. APS-131-13205/2022 dalyje, kuria darbuotojo J. R. R. reikalavimai buvo patenkinti, laikyti netekusiu galios. Kita Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. DGKS-4115 darbo byloje Nr. APS-131-13205/2022 dalis yra įsiteisėjusi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                    Ieva Stanislovaitienė