Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-11-26][nuasmeninta nutartis byloje][e2-18345-1215-2024].docx
Bylos nr.: e2-18345-1215/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 išvadą duodanti institucija
„Synergy space“ 305878147 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, susijusios su santuoka
Bendrosios nuostatos
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Nepareiškus ieškinio taikomos laikinosios apsaugos priemonės
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Civilinis procesas
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Laikinosios apsaugos priemonės

?

                                                                             Civilinė byla Nr. e2-18345-1215/2024

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05430-2024-2

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.2.

 (S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. lapkričio 19 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo,

 

n u s t a t ė :

 

1.       Teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1.1.                      Areštuoti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, esantį adr. (duomenys neskelbtini): 30952/379438 dalis Pastato – Gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini) ir 114/1408 dalis Žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Uždrausti Atsakovui T. Č., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis turtinėmis ir neturtinėmis (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininko teisėmis.

1.3.                      Įpareigoti Atsakovą T. Č., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti Ieškovei V. Č. naudotis šeimos automobiliu HYUNDAY TUSCON, VIN (duomenys neskelbtini).

 

2.       Pareiškėja nurodo, kad su būsimu atsakovu T. Č. (toliau tekste – atsakovas) yra sutuoktiniai. Šalys turi dvi nepilnametes dukras. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį, kilnojamąjį registruotiną turtą, turtines teises, o taip pat vertybinius popierius: (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 vnt. 25 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų. Bendrovės vadovu yra Atsakovas, t.y. Ieškovė neturi teisinių galimybių dalyvauti Bendrovės valdyme. Bendrovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – dalį žemės sklypo ir dalį pastato – gyvenamojo namo (prekybines patalpas) - adr. (duomenys neskelbtini), kurį šalys Bendrovei perleido (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi. Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys yra nekilnojamojo turto operacijos, nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas ir kt., t.y. Bendrovė Nekilnojamąjį turtą nuomoja tretiesiems asmenims, t.y. generuoja pasyvias pajamas iš savo vykdomos veiklos. Šalys nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi skyriumi sutuoktiniui palikus šeimą, ieškovė dėl to nusprendė nutraukti santuoką ir kreipėsi dėl privalomosios mediacijos. T. Č. su mediacija sutiko.

 

3.       Pareiškėjos teigimu, 2024-11-07 skelbimų portale būsimas atsakovas T. Č. patalpino skelbimą, kad parduodamas aukščiau minėtas (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamasis turtas už 150000 Eur, nors, pareiškėjos žiniomis, turto vertė ne mažesnė kaip 250000 Eur. pareiškėjos nuomone, tai patvirtina, kad sutuoktinis ketina perleisti nuosavybės teisę į bendrovei priklausantį turtą ir taip sumažinti dalintino turto vertę. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas bus parduotas už mažesnę nei rinkos vertę, bendrovei nebeturint turto bus sutrikdyta jos veikla ir akcijos taps bevertės.

 

4.       Teigiama, kad pareiškėjos sutuoktinis prie ją naudoja psichologinį ir ekonominį smurtą, nes spalio mėnesį mokėdamas vaikų išlaikymą pareiškėjai nurodė rinkti išlaikymą pagrindžiančius įrodymus ir reikalauja, kad ieškovė gražintų ir nebesinaudotų šeimos automobiliu H. T., nors šis automobilis būtinas nepilnamečių vaikų poreikiams- vežti į ugdymo įstaigas, sveikatos priežiūros įstaigas ir kt. teigia, kad dėl psichologinio smurto (duomenys neskelbtini) atsakovui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, draudžiantis atsakovui artintis 100 m atstumu iki ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų, todėl rūpinimosi našta vaikais yra perkelta vien tik pareiškėjai ir tam būtinas automobilis.

 

5.       Teikdama prašymą pareiškėja sumokėjo 157 Eur žyminio mokesčio ir prašo ją atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Nurodo, kad šiuo metu pareiškėja nedirba, tarp šalių buvo susitarimas, kad ji rūpinsis buitimi ir vaikais, o sutuoktinis užtikrins pajamas šeimai. Pareiškėja pradėjo ieškotis darbo, tačiau kol kas rasti nepavyksta, o ir dėl emocinės būklės kol kas negalinti užtikrinti, kad galės kokybiškai dirbti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.

 

6.       Pareiškėja prašė atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo teismui dienos. Šiuo metu pareiškėja sumokėjo 157 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu nedirba, neturi ženklių santaupų, o turimas nekilnojamasis turtas valdomas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir pareiškėja jo realizuoti negali.

 

7.       Minėta, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, jog teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pareiškėjas turi sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taip pat numatyta, kad motyvuotu ir pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi gali sumažinti užstato dydį. Tad teismas tokį pareiškėjos prašymą vertina kaip prašymą sumažinti užstato dydį.

 

8.       Teismas, įvertinęs, kad byla kyla iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja šiuo metu nedirba ir turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad tikslinga pareiškėjai sumažinti mokėtino užstato dydį iki jau sumokėto 102 Eur.

 

9.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

 

10.        Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

 

11.       Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys teisės aktai galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio numato tik išimtiniais atvejais (CPK 144 str. 2 d., 147 str. 3 d.). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutartis Nr. e3K-3-210-781/2023). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

 

12.       Civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi (kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu) principas (CPK 12, 178 straipsniai).

 

13.       Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėja, teikdama prašymą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies pagrindu, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėja šias aplinkybes iš esmės grindžia aplinkybe, kad šalys iki ieškinio pateikimo teismui privalo pasinaudoti mediacijos institutu. Teismas iš esmės sutinka, kad privalomosios ikiteisminės mediacijos institutas pareiškėjai neleidžia pasinaudoti ieškinio teikimo teismui teise nedelsiant iškilus tam poreikiui.

 

14.       Vertinant ar egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus pareiškėjai, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, teismas atkreipia dėmesį, kad vien tik aplinkybė, kad skelbimų portale patalpintas skelbimas dėl bendrovei, kurios akcijoms taikytina bendrosios sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, priklausančio turto pardavimo, savaime nereiškia priešingos šalies nesąžiningų veiksmų ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nors pareiškėja ir nurodo, kad parduodamas turtas yra už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina, tačiau tokių rodymų nepateikta. Iš teismui pateiktos 2023-07-03 pirkimo pardavimo sutarties, kuria pareiškėja su sutuoktiniu pardavė aptariamą nekilnojamąjį turtą bendrovei (duomenys neskelbtini), matyti, kad šis turtas bendrovei buvo parduotas už 35000 Eur kainą. Tai reiškia, kad po metų šis turtas galimai pardavinėjamas jau už 150000 Eur, tad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad turtas parduodamas už ženkliai mažesnę kainą nei rinkos vertė. Duomenų, kad turto vertė yra didesnė, pareiškėja, kaip jau minėta, nepateikė, o vien tai, kad pareiškėjos sutuoktinis T. Č. galimai priima atitinkamus sprendimus dėl bendrovės veiklos ar jos turto, savaime nereiškia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant jokių kitų įrodymų, kad T. Č., kaip bendrovės akcininkas ir vadovas, priima kokius nors kitus grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui keliančius sprendimus, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad nuo atsakovo galimai tyčinių veiksmų nukentės pareiškėjos turtinės teisės, pareiškėjos prašymo dalis dėl (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto arešto ir uždraudimo T. Č. naudotis turtinėmis ir neturtinėmis akcininko atmestina.

 

15.       Nors pareiškėja prašo įpareigoti T. Č. netrukdyti pareiškėjai naudotis automobiliu H. T., tačiau tai grindžia iš esmės tik teiginiu, kad sutuoktinis reikalauja jį grąžinti ir sutuoktinio atžvilgiu priimtu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu. Iš pareiškėjos prašymo galima suprasti, kad pareiškėja šiuo metu naudojasi aptariamu automobiliu, tačiau sutuoktinis išreiškė reikalavimą jį gražinti. Teismas vertina, kad šios aplinkybės reiškia, kad šiai dienai pareiškėja neturi kliūčių naudotis aptariamu automobiliu, nėra pateikta įrodymų, kad T. Č. sudaro kokias nors realias kliūtis pareiškėjai naudotis automobiliu, o 2024-11-14 sutuoktinio atžvilgiu priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis niekaip nesusijęs su disponavimu sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, tad pareiškėjos prašymas atmestinas ir šioje dalyje.

 

16.       Esant pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tad, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neriboja jos teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą bei sumokėjus užstatą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

 

17.       Sprendžiant laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimus, teismas nesprendžia ginčo iš esmės ir visų įrodymų byloje netiria, o tik analizuoja duomenis pateiktus su pareiškėjos prašymu.

 

18.       Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui pareiškėja sumokėjo 102 Eur užstatą. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo netenkintas, yra pagrindas pareiškėjos sumokėtą 102 Eur užstatą, sumokėtą kaip žyminis mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, grąžinti pareiškėjai.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais,

 

n u t a r i a :           

 

netenkinti pareiškėjos V. Č. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Gražinti pareiškėjai V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą 102,00 Eur (vieno šimto dviejų eurų) sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                             Raimonda Donielaitė-Paškevičė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • e3K-3-210-781/2023
  • e2-760-183/2015
  • e2-449-464/2015
  • CPK