Civilinė byla Nr. e2-183-824/2021

Proceso numeris 2-06-3-01962-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

sekretoriaujant L. E. – K.,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Dažmaksa“ atstovei advokato padėjėjai S. U.,

atsakovei L. L., jos atstovui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Dažmaksa“ ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos už rangos darbus priteisimo, bei atsakovės L. L. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Dažmaksa“ dėl nuostolių priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Dažmaksa“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės L. L. (toliau – atsakovės) priteisti 5 316,20 Eur skolą, 174,08 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme ir teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog 2019 m. liepos 29 d. Statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės nurodytame objekte – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sienų ir lubų glaistymo bei kitus Sutartyje numatytus statybos darbus, kurie nurodyti Sutarties priede Nr. 1, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti pagal iš anksto aptartas darbų kainas, numatytas Sutarties priede „Darbų įkainiai Nr. – 01. Ieškovė, atlikusi visus su atsakove aptartus darbus, Atliktų darbų aktu „Už 2019-08 mėn.“, perdavė darbus atsakovei ir pateikė apmokėjimui 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą DAZMAK Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. Pagal šią PVM sąskaitą – faktūrą atsakovė liko nesumokėjusi iš viso 5 316,20 Eur sumos. Bendra darbų kaina siekė 6 316,20 Eur, tačiau atsakovė atliko tik 1 000 Eur mokėjimą. Atsakovei vengiant atsiskaityti, 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovas išsiuntė el. laišką, kuriuo atsakovė dar kartą paraginta apmokėti už atliktus darbus, tačiau atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė pranešimą, kuriame išdėstė nepagrįstus atsisakymo sumokėti už atliktus statybos darbus motyvus. Kartu su šiuo pranešimu atsakovė ieškovei taip pat pateikė „Statinio, pastatų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktą“, su šiuo aktu ieškovė nesutinka. Ieškovė taip pat paskaičiavo 0,02 procentų delspinigius už 164 dienas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimu nesutinka su ieškiniu, prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė remontavo namą ir pasamdė ieškovę atlikti namo vidaus apdailos darbus. 2019 m. liepos 29 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios priede „Darbų įkainiai Nr-01“ buvo detalizuoti visi darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovė. Pagal Sutarties 3.1. ir 3.3. punktų nuostatas, bei, kad ieškovė sutarties sudarymo metu buvo PVM mokėtoja, Sutarties priede „Darbų įkainiai Nr.-01“ pateiktą darbų kainą atsakovė laiko nurodytą su visais galimais mokesčiais (tame tarpe ir su PVM). Galutinė atsakovės mokama kaina už kokybiškai atliktus darbus turėjo būti tokia: lubų dažymas su audiniu - 1 kv. m. kaina 18 Eur (t. y. 14,88 Eur + PVM); sienų ir lubų dažymas (be audinio) - 1 kv. m. kaina 14 Eur (t. y. 11,57 Eur + PVM); 120 laipsnių kampas (vidinis) -1 kv. m. kaina 6 Eur (t. y. 4,96 Eur + PVM); darbų eigoje atsiradę papildomi darbai -1 vnt. kaina 150 Eur (t. y. 123,97 Eur + PVM). Visus darbus ieškovė įsipareigojo atlikti savo medžiagomis, išskyrus gipso plokštes, kurias pirko ieškovė, ir klijus, gipso plokštėms priklijuoti. Papildomi darbai, kuriuos ieškovė įvertino 150 Eur suma, buvo: kamino, lauko durų ir terasinio lango viršaus apklijavimas gipso plokšte, taip pat svetainės balkio ištiesinimas gipso plokštėmis. Ieškovė įsipareigojo visus sutartus darbus atlikti iki 2019 m. rugsėjo mėn. Atsakovė sutarties pasirašymo metu sumokėjo ieškovei 1 000,00 Eur avansą. Likusi suma turėjo būti sumokėta pilnai pabaigus visus sutartyje aptartus darbus. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės darbuotojai neatlikę visų sutartų darbų, – neatlikę dažymo darbų, – išvyko iš objekto. Nors ieškovė neatliko visų darbų pagal sutartį, atsakovė iš ieškovės paštu gavo 2019 m. rugsėjo 2 d. raginimą sumokėti už darbus, ir prie jo pridėtus 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktą ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija DAŽMAK Nr. 19–16, 5 220,00 Eur sumai, kas su PVM sudaro 6 316,20 Eur. Atsakovė ieškovei nurodė, kad atliktų darbų akto nepasirašys, kadangi ieškovės atliktų darbų akte nurodyti darbai yra atlikti su dideliais trūkumais: sienos nuglaistytos nekokybiškai, tinkuotos vietos buvo vos paglaistytos ir iš tinkuotų sienų visur kyšojo tinko akmenukai, gipsas nuglaistytas netolygiai – vienur glaistu tik padažyta, kitur užpurkšta daugiau, ir akivaizdžiai šlifuojant palikta lankai ir įdubimai lubose. Gipso sienose glaistas vietomis buvo nutrintas netgi iki popieriaus, paliekant duobes. Gipso sujungimo vietos taip pat paliktos nelygios, nesutvarkytos iki galo taip, kad nesimatytų sujungimų. Stiklo audinys, kurį priklijavo ieškovės darbuotojai, vietomis buvo jau atsiklijavęs, ir buvo būtina priklijuoti papildomai. Pasak atsakovės, ieškovė darbus atliko ne tik ne iki galo, bet dar ir su dideliais trūkumais, dėl kurių darbų rezultato nebuvo įmanoma naudoti. Atsakovė dėl ieškovės atliktų darbų kokybės vertinimo kreipėsi į nepriklausomą ekspertą bei ieškovei nurodė, kad stabdo mokėjimus. Ekspertas apžiūrėjęs pastato vidaus patalpų glaistymo darbus, konstatavo, kad darbai buvo atlikti nesivadovaujant statybos taisyklių rekomendacijomis. Be to, buvo nustatyta, kad trūkumai turi neigiamos įtakos tolimesniems apdailos darbams ir eksploatavimui. Apgadintos palangės, langų konstrukcijos, atliekant apdailos darbus, įtvirtinti medvarščiai į kamino mūrinę konstrukciją, kas gali daryti neigiamą įtaką esamai konstrukciją. Atsakovė nurodė, kad ieškovės atlikti darbai neatitiko keliamų statiniui esminių reikalavimų, nebuvo pilnai išbaigti ir tinkamai priduoti atsakovei. Ieškovė, net ir gavusi minėtą aktą, pagal kurį jos darbai įvertinti kaip atlikti nekokybiškai, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, negrįžo į objektą pašalinti darbų trūkumų ir atlikti likusių pagal sutartį darbų. Šalių buvo susitarta, kad ieškovė atliks ir patalpų dažymo darbus, tačiau dažymo darbų ieškovė neatliko, nors dažymo darbai buvo numatyti ir aptarti Sutartyje. Atsakovė nesutinka su ieškovės priskaičiuotu PVM ir laiko, kad PVM mokestį ieškovė skaičiuoja savavališkai, priešingai sudarytos sutarties nuostatoms. Atsakovei pareiga atsiskaityti atsiranda tik tada, kai iš jos pusės yra pasirašomas atliktų darbų aktas. Atsakovė, ieškovei pateikus atliktų darbų aktą, pastebėjusi atliktų darbų trūkumus, dėl ko ieškovės atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį, nedelsdama apie tai pranešė ieškovei, nurodė atsisakymo pasirašyti atliktų darbų akto priežastis. Tačiau, kaip atsakovė nurodė, ieškovė į tai reagavo tik spaudimu apmokėti už nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovės nuomone, dėl šių priežasčių, byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktas tarp šalių negali būti vertinamas kaip ieškovės atliktų darbų patvirtinimas atsakovei ir šalims sukeliantis teisines pasekmes, todėl prašo teismą pripažinti ieškovės 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktą negaliojančiu.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo nesutinka su atsiliepime nurodytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Nurodė, jog atsakovė pateiktu atsiliepimu nepaneigė fakto, jog statybos rangos darbai buvo atlikti laiku ir kokybiškai. Siekdama suklaidinti teismą, atsakovė referuoja į jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturinčias aplinkybes dėl neatliktų dažymo darbų, tariamus atliktų statybos darbų defektus įrodinėja subjektyviu specialisto Z. V. P. parengtu dokumentu „Statinio, pastatų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktu“ bei iškraipo faktines aplinkybes. Atsakovė, be kita ko, turėdama pareigą bendradarbiauti atliekant minėtus darbus, šios pareigos taip pat nesilaikė. Ieškovė nurodė, kad dažymo darbų neatliko dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė ieškovės darbuotojus išprašė iš statybos darbų objekto (neleido patekti į namą) taip užkertant galimybę baigti visus statybos darbus. Kadangi dažymo darbai nebuvo atlikti, todėl šių darbų kaina nebuvo įtraukta nei į PVM sąskaitą – faktūrą, nei nurodyta atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte. Ieškovės reikalaujama sumokėti suma yra nurodyta tik už faktiškai atliktus statybos darbus. Atsakovės namuose atliktų statybos darbų kaina, remiantis vidutiniais rekomenduojamais ir patvirtintais įkainiais 2019 m. spalio mėn., t. y. įkainiais, kurie buvo nustatyti faktiškai atliekant statybos darbus, turėjo sudaryti bent jau 7 140,68 Eur. Tačiau atsakovei atliktų darbų kaina yra gerokai mažesnė. Tai, kad Sutartyje su atsakove nebuvo nurodyta galutinė suma su PVM mokesčiu, arba nurodyta, kad jis papildomai bus priskaičiuotas, nepaneigia fakto, jog PVM mokėtojai yra galutiniai prekių/paslaugų vartotojai, kurie jas įsigyja asmeniniams tikslams ir jų nenaudoja tolimesnėje komercinėje apyvartoje. Nepaisant to, jog šį mokestį į valstybės biudžetą sumoka prekių ar paslaugų pardavėjai, Sutartyje neįtvirtinta, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti PVM. Pažymėjo, jog ieškovė, būdama PVM mokėtoja, neturi teisės parduoti statybos darbų be PVM. Ieškovė nurodė, jog Z. V. P. vertinimas dėl ieškovės atliktų statybos darbų yra neobjektyvus ir neišsamus, kadangi nėra įvardinta kokios taisyklės ar reikalavimai buvo pažeisti, neįvertinta, kokie konkrečiai palangės bei langų konstrukcijų pažeidimai padaryti, ieškovė nebuvo kviečiama kartu dalyvauti įvertinant darbus, neaišku kada apžiūra buvo atlikta. Be to, vertinimas atliktas ne betarpiškai vykdant darbų apžiūrą pačiame objekte, t. y. faktiškai atvykus į (duomenys neskelbtini) esantį atsakovės gyvenamąjį namą, tačiau remiantis ieškovės pateiktomis darbų atlikimo kokybę neva įrodančiomis nuotraukomis. Mano, kad teismas neturėtų vadovautis šiomis išvadomis. Pažymėjo, jog ieškovė jokių pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų nei žodžiu, nei raštu nebuvo gavusi. Atsakovė dar prieš pradedant dažymo darbus be jokių motyvuotų priežasčių ar paaiškinimų neleido tęsti statybos darbų. Ieškovės manymu, atsakovė tokiu būdu iš esmės siekė gauti norimą rezultatą – darbus, tačiau išvengti atsiskaitymo už juos. Ieškovė neturėjo net ir teorinių galimybių įvertinti atsakovės tariamų pastabų dėl atliktų statybos darbų kokybės ar galimus trūkumus pašalinti.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nesutinka su ieškovės dublike nurodytais argumentais.

Nurodė, jog dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus jokios atsakovės kaltės nėra – ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovė ieškovės žmonių neįleido į objektą. Ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pilna apimtimi sutartu terminu tik dėl jai vienai žinomų priežasčių. Faktą, kad ieškovė pati pripažino atsakovei darbus atlikusi nekokybiškai, įrodo pačios ieškovės direktoriaus atsakovei siųstos trumposios SMS žinutės po to, kai gavusi atliktų darbų aktą atsakovė išsikvietė statybos darbų specialistą apžiūrėti ir įvertinti atsakovės darbų rezultatą, ir apie specialisto išvadas esamų dėl darbų trūkumų informavo ieškovę. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove dėl darbų trūkumų šalinimo ir likusių darbų atlikimo, dėl ko atsakovė buvo priversta samdytis kitą rangovą, ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti. Viso atsakovė už darbų trūkumų pašalinimą patyrė išlaidų 4 500,00 Eur sumai. Atsakovė nesutinka su ieškovės dublike nurodyta pozicija dėl PVM, ieškovė priskaičiuodama prie atsakovės mokėtinos sumos PVM neteisėtai vienašališkai pakeitė šalių susitarimą dėl darbų kainos. Nurodė, kad Ž. V. P. vertindamas ieškovės atliktų darbų kokybę pats betarpiškai apžiūrėjo ieškovės atliktus darbus.

Atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo prašo iš ieškovės priteisti 4 500 Eur nuostolius, 400 Eur už ieškovės atliktų darbų apžiūrą ir darbų defektų įvertinimą, 121 Eur dydžio išlaidas, susijusias su faktinių aplinkybių konstatavimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog atsakovė remontavo jai nuosavybės teise priklausantį namą adresu (duomenys neskelbtini), ir pasamdė ieškovę atlikti namo vidaus apdailos darbus. Remiantis 2019 m. liepos 29 d. statybos rangos sutartimi ir jos priedais, ieškovė įsipareigojo atlikti, o atsakovė sumokėti už kokybiškai atliktus darbus: 1. lubų dažymą su audiniu; 2. sienų ir lubų dažymą (be audinio); 3. 120 laipsnių kampą (vidinį); 4. papildomus darbus. Visus darbus ieškovė įsipareigojo atlikti savo medžiagomis, atsakovė nupirko tik gipso plokštes ir klijus gipso plokštėms priklijuoti. Papildomi darbai, kuriuos ieškovė įvertino 150,00 Eur suma, buvo: kamino, lauko durų ir terasinio lango viršaus apklijavimas gipso plokšte, taip pat svetainės balkio ištiesinimas gipso plokštėmis. Ieškovė įsipareigojo visus sutartus darbus atlikti iki 2019 m. rugsėjo mėn. Atsakovė sutarties pasirašymo metu sumokėjo ieškovei 1 000,00 Eur avansą, likusi suma turėjo būti sumokėta pilnai pabaigus visus sutartyje aptartus darbus. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės darbuotojai neatlikę visų sutartų darbų, neatlikę dažymo darbų, išvyko iš objekto. Nors ieškovė neatliko visų darbų pagal sutartį nustatytu terminu, atsakovė iš ieškovės paštu gavo 2019 m. rugsėjo 2 d. raginimą sumokėti už darbus, ir prie jo pridėtus 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktą ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija DAŽMAK Nr. (duomenys neskelbtini), 5 220,00 Eur sumai, kas su PVM sudaro 6 316,20 Eur. 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų akte ieškovė nurodė atlikusi tokius darbus: sienų, lubų glaistymas, siūlių tvarkymas, šveitimas - 464,28 kv. m., kaina 10 Eur; 120 laipsnių kampas lubose - 29,2 kv. m., kaina 6 Eur; stiklo audinio klijavimas - 63 kv. m., kaina 4 Eur; papildomi darbai -1 vnt., 150 Eur. Atsakovė nurodė, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai, su dideliais trūkumais, dėl ko darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė nedelsdama susisiekė su ieškove, nurodė, kad atliktų darbų akto nepasirašys, kadangi ieškovės atliktų darbų akte nurodyti darbai yra atlikti su dideliais trūkumais: sienos nuglaistytos nekokybiškai, tinkuotos vietos buvo vos paglaistytos ir iš tinkuotų sienų visur kyšojo tinko akmenukai, gipsas nuglaistytas netolygiai - vienur glaistu tik padažyta, kitur užpurkšta daugiau, ir akivaizdžiai šlifuojant palikta lankai ir įdubimai lubose. Gipso sienose glaistas vietomis buvo nutrintas netgi iki popieriaus, paliekant duobes. Gipso sujungimo vietos taip pat paliktos nelygios, nesutvarkytos iki galo taip, kad nesimatytų sujungimų. Stiklo audinys, kurį priklijavo ieškovės darbuotojai, vietomis buvo jau atsiklijavęs, ir buvo būtina priklijuoti papildomai. Be to ieškovės darbuotojai atlikdami apdailos darbus elgėsi nerūpestingai - apgadino palanges, langų konstrukcijas, duris. Ieškovė darbus atliko ne tik ne iki galo, bet dar ir su dideliais trūkumais, dėl kurių darbų rezultato nebuvo įmanoma naudoti nepašalinus trūkumų. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu kreipėsi į ieškovę, nurodė, kad ieškovė atliko ne visus sutartus darbus, darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovė dėl ieškovės atliktų darbų kokybės vertinimo kreipėsi į atestuotą statybos darbų specialistą, kuris įvertino atsakovės patalpas. 2019 m. spalio 31 d. minėtas specialistas sudarė atsakovei priklausančio namo (duomenys neskelbtini), techninio įvertinimo aktą ir taisymo - remonto darbų sąmatą, iš kurių matyti, kad defektų šalinimo darbų kaina siekia 5 010,00 Eur. Ieškovei nebendradarbiaujant su atsakove dėl darbų trūkumų šalinimo, atsakovė buvo priversta samdytis kitą rangovą, kuris atliko tokius darbus: langų, durų, grindų apdengimas plėvele, kaina 60,00 Eur; sienų lubų valymas, sušiaušimas - 460 kv. m., viso 460,00 Eur; sienų lubų gruntavimas - 460 kv. m., viso 460,00 Eur; atšokusio stiklo audinio remontas - 6 kv. m., viso 30,00 Eur; sienų glaistymas, šlifavimas 3 kartus -128 kv. m., viso 896,00 Eur; sienų glaistymas, šlifavimas 2 kartus - 290 kv. m., viso 1 450,00 Eur; sienų glaistymas, šlifavimas 1 kartą - 27 kv. m., viso 81,00 Eur; 120 laipsnių kampo lyginimas - 29 kv. m., viso 29,86 Eur; angokraščių taisymas - 29 m., viso 203,00 Eur; apsauginė plėvelė lipnia juostele, plėvelė grindims apsaugoti, gruntas, glaistas, šlifavimo tinklelis, kempinėlės, šlifavimo popierius - 714,14 Eur. Viso atsakovė už ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimą patyrė išlaidų 4 500,00 Eur sumai ir prašo teismą šią sumą priteisti iš ieškovės.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, su priešieškiniu nesutinka, prašo priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog atsakovė dažymo darbų atsisakė pati, neįsileido ieškovės darbuotojų į objektą, iš ten juos išprašė. Kadangi dažymo darbai nebuvo atlikti, todėl šių darbų kaina ir nėra įtraukta nei į PVM sąskaitą-faktūrą, nei nurodyta atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte. Ieškovės reikalaujama suma yra nurodyta tik už faktiškai atliktus statybos darbus. Pažymėjo, kad Ž. V. P. išvadoje minimi galimi pažeidimai, kurie užfiksuoti nuotraukose galėjo būti padaryti dar prieš ieškovei pradedant statybos darbus ar jau atlikus remonto darbus. Kita aplinkybė, kuria grindžiami neva nekokybiški ieškovės atliekamų remonto darbai — „<...> įtvirtinti medvarščiai į mūrinę kamino konstrukciją <...>“. Atkreipė dėmesį, jog pagal sutartus atlikti darbus ir jų pobūdį (sienų glaistymas, siūlių taisymas, šveitimas ir kt.) ieškovei nebuvo jokio pagrindo atlikti gręžimo į minėtas konstrukcijas, todėl nelogiška ir nepagrįsta teigti, kad šie trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės. Nurodė, jog ieškovė bendradarbiavo ir ieškojo galimybių taikiai išspręsti kilusį ginčą dėl atsakovės vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, kadangi ieškovė, siekdama gauti atsiskaitymą už atliktus darbus, pasiūlė suteikti ieškovei 1 220 Eur nuolaidą. Tačiau atsakovė iškraipo faktines aplinkybes teigdama, jog siekis gauti atsiskaitymą už atliktus darbus bei pasiūlymas suteikti nuolaidą anaiptol nereiškia, jog toks siūlymas pateiktas neva pripažįstant, jog statybos darbai atlikti nekokybiškai. Pasiūlymas derėtis, suteikti nuolaidą ir užbaigti ginčą taikiai, patvirtina ieškovės geranoriškumą ir bendradarbiavimą. Ieškovė nurodė, jog neva padarytų trūkumų šalinimo kaina yra nepagrįsta ir yra neproporcinga, kadangi siekia beveik visą atsakovės mokėtiną sumą ieškovei už faktiškai atliktus darbus. Atlikti darbai trūkumams šalinti turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis, o ne paties atsakovės vienašaliu veikimu, nurodant jos sugalvotas kainas, darbų kiekius, įkainius. Ieškovei kyla pagrįstų abejonių dėl tokių darbų ir jų apimties būtinumo. Atsakovės pateikti dokumentai neįrodo, kad atsakovė sumokėjo už neva ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimą. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovei reikalavimų pašalinti darbų trūkumų niekada neteikė, priešingai, atsakovė nutraukė su ieškove statybos darbus, užkirsdama kelią atlikti visus Sutartyje nustatytus darbus, jokių reikalavimų nekėlė, naudojosi gyvenamuoju namu ir darbų rezultatu pagal paskirtį. Atsakovė nesudarė galimybių ieškovei įvertinti darbų trūkumų, ji savo iniciatyva ėmėsi priemonių tariamiems trūkumams pašalinti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir argumentais.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 29 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, nurodytus Sutarties priede „darbų įkainiai Nr.-01“, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti pagal iš anksto aptartas kainas, nurodytas Sutarties priede „darbų įkainiai Nr.-01“. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. surašė atliktų darbų aktą, bendra atliktų darbų kaina nurodyta akte yra 6 316,20 Eur. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija DAŽMAK Nr. (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodytai sumai. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 2 d. el. laišku ieškovei nurodė, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais. Atsakovė pasamdė Ž. P., atestuotą specialistą, kuris surašė 2019 m. rugsėjo 10 d. Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktą, kuriame nurodyta, jog glaistymo darbai atlikti nesivadovaujant statybos taisyklių rekomendacijomis, palangės ir langų konstrukcijos apgadintos atliekant apdailos darbus, įtvirtinti medvarščiai į kamino mūrinę konstrukciją. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimu kreipėsi į ieškovę, kuriame nurodė, kad atlikti darbai atlikti su trūkumais. Atsakovė pasamdė kitą rangovą Ž. V., kuris atliko darbus pagal 2019 m. spalio 31 d. Atliktų darbų aktą ir išrašė sąskaitą – faktūrą Serija ŽV Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais remdamasi atsakovė apskaičiavo savo patirtus nuostolius dėl nekokybiškai atliktų ieškovės darbų.

Šalių santykių kvalifikavimas

Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog darbai buvo atliekami ieškovės, kuri yra verslininkė, rangos darbai atlikti atsakovei – fiziniam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name, t. y. skirti šeimos, namų ūkio poreikiams. Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamus požymius. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.

Dėl 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „ Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010). Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Išvardytos nuostatos suponuoja išvadą, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-302/2011).

Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. surašė atliktų darbų aktą. Atliktų darbų akte nurodyta, jog buvo atlikti šie darbai: 1. sienų ir lubų glaistymas, siūlių tvarkymas, šveitimas; 2. 120 laipsnių kampas lubose; 3. stiklo audinio klijavimas; 4. papildomi darbai. Atsakovė ieškovei 2019 m. rugsėjo 2 d. išsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad atlikti darbai yra su trūkumais. Atsakovė pasamdė Ž. P., atestuotą specialistą, kuris surašė 2019 m. rugsėjo 10 d. Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktą, kuriame nurodyta, jog glaistymo darbai atlikti nesivadovaujant statybos taisyklių rekomendacijomis, palangės ir langų konstrukcijos apgadintos atliekant apdailos darbus, įtvirtinti medvarščiai į kamino mūrinę konstrukciją; esantys (nustatyti) defektai turi neigiamos įtakos tolimesniems apdailos darbams. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimu kreipėsi į ieškovę, kuriame nurodė, kad darbai atlikti su trūkumais. Atsakovė pasamdė kitą rangovą Ž. V., kuris atliko darbus pagal 2019 m. spalio 31 d. Atliktų darbų aktą ir išrašė sąskaitą – faktūrą Serija ŽV Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais remdamasi atsakovė apskaičiavo savo patirtus nuostolius dėl nekokybiškai atliktų ieškovės darbų.

Nagrinėjamu atveju vertintina, jog ieškovės atliktų darbų priėmimą – perdavimą įforminus 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktu, atsakovė veikė pagal teisės aktų nuostatas, t. y. 2019 m. rugsėjo 2 d. el. laišku, 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimu informavo ieškovę apie atlikto darbo trūkumus, pasamdė Ž. P., turintį ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją, kuris 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktą. Šie atsakovės veiksmai laikytini nesutikimu su atliktų darbų aktu. Tad nagrinėjamu atveju sprendžiant 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi būti nustatyta, ar atsakovė atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Kaip minėta, įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Kitais atvejais užsakovas privalo atliktus darbus priimti, darbų priėmimo – perdavimo akte pažymėdamas apie perdavimo metu nustatytus trūkumus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Atsakovė būtinybę 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu grindžia tuo, kad darbai atlikti netinkamai, su dideliais trūkumais, atlikti ne visi darbai. Nagrinėjamu atveju reikėtų spręsti ar atsakovės nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai yra tokie, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovė, pasisamdžiusi rangovą Ž. V., pašalino ieškovės atliktų darbų trūkumus, darytina išvada, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.694 straipsnio 6 dalies prasme.

Dėl atsakovės (užsakovės) teisių gynimo būdo

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, atsikirsdami į ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti skolą už atliktus darbus, prašo ieškinį atmesti, o priešieškiniu atsakovė prašo taikyti kitą civilinių teisių gynimo būdą - priteisti iš ieškovės statybų defektų šalinimo išlaidas – 4 500 Eur.

CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog šie teisių gynimo būdai (teisė sumažinti darbų kainą ar apskritai atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus ir teisė reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo) yra alternatyvūs, todėl užsakovas negali jais abiem naudotis vienu metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011; 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2011, kt.). Tai reiškia, jog ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus, o atsakovė į šį reikalavimą atsikertant argumentu dėl darbų trūkumų bei prašant priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nustačius, jog trūkumų šalinimo išlaidos yra mažesnės, negu atliktų ir neapmokėtų darbų vertė, ieškovei priteistiną sumą sudaro skirtumas tarp darbų vertės ir trūkumų šalinimo išlaidų.

Minėta, jog remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vienas iš užsakovo teisų gynimo būdų yra teisė reikalauti iš rangovo atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, pasamdė kitą rangovą Ž. V., kuris atliko darbus pagal 2019 m. spalio 31 d. Atliktų darbų aktą ir išrašė sąskaitą – faktūrą Serija ŽV Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais remdamasi atsakovė apskaičiavo savo patirtus nuostolius dėl nekokybiškai atliktų ieškovės darbų, kurie nagrinėjamu atveju sudaro 4 500 Eur.

Iš į bylą pateikto Ž. P., atestuoto specialisto, 2019 m. rugsėjo 10 d. Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo akto, nustatyta, jog buvo atlikta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, apžiūros tikslas buvo apžiūrėti namo apdailos ir glaistymo darbus. Atlikęs patalpų vertinimą specialistas nustatė (pastebėjo) šiuos trūkumus: „1. Apžiūrėtas pastato vidaus patalpų glaistymo darbai, kurie buvo atlikti nesivadovaujant statybos taisyklių rekomendacijomis. Defektai ir trūkumai pateikti foto fiksacijoje Nr. 1; 2; 3; 4; 2. Palangės, langų konstrukcijos yra apgadintos, atliekant apdailos darbus; 3. Įtvirtinti medvarščiai į kamino mūrinę konstrukciją, kurie gali daryti neigiamą įtaką į esamą konstrukciją. Aukščiau išvardinti trūkumai - defektai neatitinka keliamų statiniui esminių reikalavimų bei neigiamai įtakoja į statinio naudojimo kokybės vertę. <...> Rangos darbai nėra išbaigti ir tinkamai priduoti užsakovui“. Prie specialisto išvados pateiktos 6 fotonuotraukos. Minėtas specialistas 2019 m. spalio 31 d. parengė Taisymo – remonto darbų sąmatą, kurioje paskaičiuota, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo darbų kaina galėtų būti 5 010 Eur.

Teismas sprendžia dėl atliktų darbų trūkumų apimties. Ž. P. 2019 m. rugsėjo 10 d. Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo akte nurodyta, kad vidaus patalpų glaistymo darbai buvo atlikti, tačiau šie darbai buvo atlikti nesivadovaujant taisyklėmis. Pažymėtina, kad Ž. P. nurodytame akte nenurodė, kokioje apimtyje ieškovė darbų neatliko. Be to, prie minėto akto iš pridėtų 6 fotonuotraukų, tik 4 susijusios su nagrinėjama byla, kitos nuotraukos nesusijusios su ginčo dalyku. Byloje nėra ginčo dėl pažeistų durų ir langų konstrukcijų. Atsakovė į bylą pateikė foto lentelę, iš foto lentelės matyti, kad nuotraukose užfiksuoti darbo defektai t. y., matosi nenuglaistytos, nenušlifuotos namo sienos detalės, gipso plokštės vietomis nušlifuotos iki popieriaus, kampų nelygumai, matomi tinko akmenukai, vietomis nutrupėjęs glaistas, nelygūs, nutrupėję angokraščiai. Šios atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad darbai atlikti su trūkumais, tačiau teismas daro išvadą, kad tai nėra pakankami įrodymai, kurie patvirtintų darbų apimtį, t. y., kad ieškovės atliktus darbus atsakovės rangovas turėjo atlikti nuo pat pradžių. Pažymėtina, kad pagal atliktų darbų aktus matyti, kad glaistomos patalpos kvadratūra buvo apie 464 m2, tačiau teismui nepateiktas užfiksuotas bendras patalpos vaizdas. Iš Sutarties nustatyta, kad ieškovė darbus atliko laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., vadinasi, ieškovės darbuotojai apie mėnesį laiko vykdė darbus atsakovės gyvenamajame name. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji kiekvieną dieną po darbo vykdavo apžiūrėti ieškovės darbų, darbus stebėjo, davė pastabas ieškovės darbuotojams, darbai buvo atliekami. Atsakovė taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal ją darbai nebuvo atlikti taip blogai, manė, kad sienas išdažius sienų nelygumai pasidengs. Tačiau tik išgirdusi aplinkinių nuomonę (mamos, kito asmens, kurio nenurodė) suprato, kad darbai nėra atlikti gerai. Taigi atsakovės pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad visus vidaus apdailos darbus reikėjo atlikti iš naujo. Svarbu ir tai, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nei vienas rangovas nenori atlikti kažkieno tai neužbaigtų darbų ar netinkamai užbaigtų darbų, tai taip pat leidžia teigti, kad atsakovės rangovui buvo patogiau darbus atlikti iš naujo.

Teismas sutinka, kad darbai atlikti su trūkumais ir tai patvirtina atsakovės pateikti įrodymai, tačiau teismas nesutinka su tuo ir atsakovė neįrodė, kad ieškovės atliktus darbus reikėjo atlikti nuo pat pradžių. Kadangi į atsakovės patirtų išlaidų ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti apskaičiavimą įtraukti tik tie darbai, dėl kurių buvo susitarta su ieškove ir kuriuos ieškovė atliko, ir tik tos medžiagos, kurios reikalingos pastariesiems darbams atlikti, vertintina, kad šiuo atžvilgiu išlaidų apskaičiavimas yra pagrįstas, tuo tarpu išlaidų dydžio klausimas turi būti nagrinėjamas atskirai.

Iš Ž. V. 2019 m. spalio 31 d. atliktų darbų akto nustatyta, jog atsakovė už darbus rangovui Ž. V. sumokėjo 4 500 Eur. 2019 m. spalio 31 d. atliktų darbų akte nurodyti darbai, kiekis ir kainos: 1. Langų, durų, grindų apdengimas plėvele – 60 Eur; 2. Sienų, lubų valymas, sušiaušimas (460 m2) – 460 Eur; 3. Sienų, lubų gruntavimas (460 m2) – 460 Eur; 4. Atšokusio stiklo audinio remontas (6 m2) – 30 Eur; 5. Sienų glaistymas, šlifavimas 3 kartus (128 m2) – 896 Eur; 6. Sienų glaistymas, šlifavimas 2 kartus (290 m2) – 1 450 Eur; 7. Sienų glaistymas, šlifavimas 1 kartą (27 m2) – 81 Eur; 8. 120 laipsnių kampo lyginimas (29 m) – 116 Eur; 9. Svetainės skersinio tvarkymas – 29,86 Eur; 10. Angokraščių taisymas (29 m) – 203 Eur; 11. Apsauginė plėvelė lipnia juostele, plėvelė grindims apsaugoti, gruntas, glaistas, šlifavimo tinklelis, kempinėlės, šlifavimo popierius – 714,14 Eur.

Kaip minėta, atsakovė neįrodė, kad namo vidaus apdailos darbus reikėjo atlikti/taisyti iš naujo, todėl atsakovei trūkumų šalinimo išlaidos negali būti atlyginamos pilna apimtimi. Visi darbai atsakovei buvo atlikti už 4 500 Eur. Vertinant 2019 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą, matyti, kad į atliktų darbų aktą įtraukti tokie darbai kaip langų, durų, grindų apdengimas plėvele (60 Eur), visų sienų glaistymas, šlifavimas, nors teismui duomenų, kad reikia glaistyti visas sienas atsakovė nepateikė, iš nuotraukų matyti, tik tam tikri sienų fragmentai. Palyginus ieškovės 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktą ir atsakovės pateiktą kito rangovo Ž. V. 2019 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą, matyti, kad skiriasi konkrečių darbų įkainiai (pvz., ieškovės atliktų darbų akte matyti, kad stiklo audinio 1m2 klijavimo kaina yra 4 Eur, o atsakovės rangovo kaina už 1m2 nurodyta 5 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad mažinamas atliktų darbų kiekis, atitinkamai mažinamas darbams atlikti reikalingas darbų kiekis. Taigi, nesant įrodymų, kad ieškovės darbus reikėjo perdaryti iš naujo, būtų neprotinga ir nepagrįsta priteisti visas darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, jog atsakovės prašomų priteisti išlaidų dydis yra mažintinas 50 proc., priteisiant atsakovei iš ieškovės 2 250 Eur bei tenkinant atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovės naudai išlaidas už ieškovės atliktų apdailos darbų trūkumų šalinimą iš dalies.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. T. ir kt. v. V. R. firma „Telšių ranga“, bylos Nr. 3K-3-172/2005). Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti 400 Eur už ieškovės atliktų darbų apžiūrą ir darbų defektų įvertinimą. Teismas laiko, kad šios atsakovės išlaidos yra jos patirti nuostoliai, ir priteisia atsakovei iš ieškovės 400 Eur už ieškovės atliktų darbų apžiūrą ir darbų defektų įvertinimą.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už atliktus statybos darbus

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktą bei 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija DAŽMAK Nr. (duomenys neskelbtini) 5 316,20 Eur skolos. Kadangi 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktas paliktas galioti, darytina išvada, kad atsakovė privalo atsiskaityti už ieškovės atliktus apdailos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė nesutinka, kad mokėtina suma turi būti paskaičiuota su PVM, nurodo, jog sutarties priede „darbų įkainiai Nr.-01“ pateikta darbų kaina laikytina nurodyta su visais galimais mokesčiais, tame tarpe ir su PVM. Ieškovė su šia atsakovės pozicija nesutinka.

Byloje kilo ginčas dėl sutartyje sulygtos rangos darbų kainos sudėtinių dalių. Vadovaujantis CK 6.676 straipsnio 1 dalimi, darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Ši vartojimo rangai taikoma darbų kainos nustatymo taisyklė yra abstraktaus pobūdžio ir sutarties šalių neįpareigoja detalizuoti sutartyje rangos darbų kainos sudėtinių dalių. Kartu vartojimo rangos teisinių santykių specifika lemia, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį, nėra visiškai laisvos apibrėžti jos kainą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kituose įstatymuose įtvirtintą vartotojų teisių apsaugai skirtą reglamentavimą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Šioje dalyje nurodyta paslaugos sąvoka aprėpia ir darbus. Pažymėtina, kad nei CK, nei kituose vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta reikalavimo išskirti vartojimo sutartyse PVM ir kitų mokesčių, kaip paslaugos kainos sudėtinių dalių, tik reikalaujama, jog paslaugos kaina turi būti nustatoma pinigais ir apskaičiuota su PVM ir visais kitais mokesčiais. Pareigą išskirti PVM nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodoma tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė, PVM tarifas (tarifai), PVM suma nacionaline valiuta (PVM įstatymo 80 straipsnis).

CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. L. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2011).

Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad kaina yra nurodyta priede Nr.01 Darbų kaina, kuri apskaičiuota pagal Sutarties prieduose nurodytus darbų įkainius. Sutarties 3.1. punkte šalys susitarė, kad į Sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo transportavimo ir visos kitos, rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią Sutartį, išlaidos. Sutarties 3.3. punkte šalys susitarė, kad į Sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo.

Byloje nustatyta, kad pagal 2019 m. liepos 29 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas bei Sutarties priedą „darbų įkainiai Nr.01“ negalima vienareikšmiškai teigti, jog buvo susitarta dėl darbų kainos su PVM. Sutartyje yra nurodyta, kad į sutarties kainą taip pat įeina mokesčiai, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis. Sutarties priede „darbų įkainiai Nr.01“ konkrečių darbų kainos nurodytos be PVM. Todėl nurodyta sutartis aiškinama vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė ieškiniu kelia reikalavimą dėl 5 316,20 Eur skolos. Ieškovė skolą paskaičiavo pagal išrašytą 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bendra paskaičiuota ieškovės skola su PVM yra 6 316,20 Eur. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 1 000 Eur avansą. Kadangi buvo nustatyta, jog šalys susitarė, kad darbų kaina, kurią turi sumokėti atsakovė yra galutinė , į kurią įskaičiuoti visi galimi mokesčiai, tai atsakovės mokėtina suma ieškovei turėtų būti 4 220,00 Eur (5 220,00 (suma be PVM) – 1 000 Eur avansas).

Kaip jau buvo minėta, kadangi 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktas paliktas galioti, darytina išvada, kad atsakovė privalo atsiskaityti už ieškovės atliktus apdailos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 4 220,00 Eur skola už atliktus apdailos darbus.

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 174,08 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. vasario 25 d. Nurodė, kad sutarties 6.4 punkte šalys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių, tačiau ieškovė savo iniciatyva mažina delspinigių dydį iki įprasto praktikoje – 0,02 proc.

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės ieškovei priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai, paskaičiuoti nuo teismo priteistos skolos už ieškovės prašomą laikotarpį, t. y. 138,42 Eur (4 220 Eur x 0,02 proc. x 164 d.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 358,42 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovės reikalavimas tenkintinas, iš ieškovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 650 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovė patyrė 2 258 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, išlaidos advokato teisinei pagalbai), o atsakovė – 1 743 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, išlaidos advokato teisinei pagalbai ir faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos). Ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 79 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 783,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės reikalavimas taip pat tenkintas iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteistina 54 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 941,22 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Dažmaksa“, j. a. k. 304814469, iš atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 220,00 Eur (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) skolos.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Dažmaksa“, j. a. k. 304814469, iš atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 138,42 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 42 ct) delspinigių.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Dažmaksa“, j. a. k. 304814469, iš atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 358,42 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Dažmaksa“, j. a. k. 304814469, 2 650

Priteisti atsakovei L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Dažmaksa“, j. a. k. 304814469, 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 650 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Dažmaksa“, j. a. k. 304814469, iš atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 783,82 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Dažmaksa“, j. a. k. 304814469, 941,22 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                               Diana Navickienė