Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-01-04][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-21-821-2023].docx
Bylos nr.: eAS-21-821/2023
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
Kategorijos:
Skundo laikymas nepaduotu nepašalinus trūkumų
Skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Vietos savivalda
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas

?

Administracinė byla Nr. eAS-21-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04119-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) perduoti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose nustatytų skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjui 2022 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją: 1) tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, t. y. jeigu pareiškėjas siekia konkretaus sprendimo (akto) panaikinimo, jis privalo aiškiai nurodyti, kokį sprendimą (aktą) skundžia, įvardindamas jį priėmusią instituciją, sprendimo (akto) priėmimo datą ir numerį; 2) pateikti įrodymus apie tai, kada jam buvo įteiktas skundžiamas sprendimas (aktas) (pvz., sprendimą priėmusios institucijos elektroninį laišką apie sprendimą); 3) tuo atveju, jei pareiškėjas skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar kito subjekto neveikimą – nurodyti neteisėtai nevykdantį reikalavimų subjektą, datą, kada pareiškėjas kreipėsi su prašymu (pareiškimu), į kurį nebuvo atsakyta, arba jame keliami reikalavimai, pareiškėjo nuomone, nebuvo įvykdyti; taip pat pateikti teismui šį prašymą (pareiškimą) kaip skundo priedą, jeigu jis nebuvo pateiktas kartu su pradiniu skundu; 4) pateikti papildomus paaiškinimus, kaip pasireiškė jo patirta neturtinė žala ir, esant galimybei, pateikti arba nurodyti įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo patirtą neturtinę žalą; 5) sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjas 2022 m. spalio 17 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą perduoti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. 

Teismas nurodė, kad pareiškėjas tiek pradiniame, tiek patikslintame skunde reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą perduoti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes iki 2022 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas jo skundo nėra gavęs.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. atsakovui pateiktame skunde prašė teismo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą, 2022 m. rugsėjo 20 d. priėmė atsakymą Nr. A51-/22(3.3.2.26E-VŠT) (toliau – ir Atsakymas), kuriuo informavo pareiškėją, kad pagal jo pateiktą pranešimą Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas, vadovaudamasis teisės aktais ir vidiniu įsitikinimu, priėmė sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos nesant nei objektyvių, nei subjektyvių nusižengimo pus. Atsakyme pareiškėjui buvo siūloma susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės parengta atmintine dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo.

Teismas pažymėjo, kad patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog, inicijuodamas administracinę bylą, jis nesiekia Atsakymo panaikinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą pats pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, ir, nors skunde šioje administracinėje byloje reikalauja įpareigoti atsakovą perduoti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau prašymo dėl jo skundo persiuntimo Vilniaus miesto apylinkės teismui jis nebuvo suformulavęs.

Teismas pažymėjo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje aiškiai ir tiksliai nurodęs pareiškėjo pradinio skundo trūkumus, bei nurodė, kad patikslintame skunde pareiškėjas pašalino vieną iš pradinio skundo reikalavimų, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus nekoregavo, taip pat nurodė, jog atsakovo Atsakymo neskundžia. Be to, pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai pareiškėjas kreipiasi į instituciją dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir siekia inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, turi būti atliekama specialiųjų teisės aktų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, toliau – ir ANK) reglamentuojama asmens pareiškimo dėl galimai įvykdyto administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Teismas pažymėjo, kad tokie pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas padarė išvadą, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas skundo trūkumų tinkamai nepašalino – nesuformulavo ABTĮ nuostatas atitinkančio skundo, kuris gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui.

 

III.

 

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad

pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes keliamas ginčas nėra teismingas administraciniam teismui, be to, nebuvo sumokėtas žyminis mokestis.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Specialiosios kolegijos nutartimis, kuriose pasisakyta dėl skundų su reikalavimu įpareigoti atsakovą pradėti administracinio nusižengimo teiseną, teismingumo, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą perduoti jo skundą apylinkės teismui. Pareiškėjas pažymi, jog priešingai nei administracinis teismas, bendros kompetencijos teismai mano, kad tokio pobūdžio skundas teismingas administraciniam teismui (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-552-530/2021).  

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl reikalavimo sumokėti žyminį mokestį, nurodo, kad jo teikiamas skundas yra dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, o tokio pobūdžio skundai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesuformulavo atsakovui reikalavimo perduoti jo skundą apylinkės teismui, kadangi toks įpareigojimas institucijai yra nustatytas Administracinių nusižengimų kodekso 622 straipsnio 2 dalyje.  

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu (nepašalinus skundo trūkumų).

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų (netinkamai suformuluoti skundo reikalavimai, nepateikti reikiami duomenys, nesumokėtas žyminis mokestis ir kt.), todėl nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui per nustatytą terminą to nepadarius, teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi laikė skundą nepaduotu.

Pareiškėjas su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, tvirtindamas, kad teismas nepagrįstai laikė jo skundą nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, nes pareiškėjas skundė atsakovo neveikimą, t. y. veiksmų, nustatytų ANK 622 straipsnio 2 dalyje, neatlikimą, o skundai dėl neveikimo nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13 ir kt.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti skundo trūkumus: 1) tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus; 2) pateikti įrodymus apie tai, kada jam buvo įteiktas skundžiamas sprendimas (aktas) (pvz., sprendimą priėmusios institucijos elektroninį laišką apie sprendimą); 3) tuo atveju, jei pareiškėjas skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar kito subjekto neveikimą – nurodyti neteisėtai nevykdantį reikalavimų subjektą, datą, kada pareiškėjas kreipėsi su prašymu (pareiškimu), į kurį nebuvo atsakyta arba jame keliami reikalavimai, pareiškėjo nuomone, nebuvo įvykdyti; taip pat pateikti teismui šį prašymą (pareiškimą) kaip skundo priedą, jeigu jis nebuvo pateiktas kartu su pradiniu skundu; 4) pateikti papildomus paaiškinimus, kaip pasireiškė jo patirta neturtinė žala ir, esant galimybei, pateikti arba nurodyti įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo patirtą neturtinę žalą; 5) sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Vertindama pareiškėjo pateikto skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo skundo turinio neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdė priimti minėtą reikalavimą, nes pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, nenurodė konkrečių argumentų, iš kurių kildina neturtinės žalos atlyginimą, t. y. neįvardijo neva patirtos žalos fakto, aplinkybių ir pan. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto patikslinto skundo turinio, pareiškėjas patikslintame skunde iš viso atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Byloje nustatyta, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą, pateikė jam Atsakymą, kuriame nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktą pranešimą Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas, vadovaudamasis teisės aktais ir vidiniu įsitikinimu, priėmė sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos nesant nei objektyvių, nei subjektyvių nusižengimo pusių. Atsakyme pareiškėjui buvo siūloma susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės parengta atmintine dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006; 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi, skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą. Tokiu atveju pareiškėjui kyla pareiga skunde teismui paminėtus reikalavimus suformuluoti ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis jie yra grindžiami (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Pareiškėjas skunde reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą perduoti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėjas skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar kito subjekto neveikimą, jis turi nurodyti neteisėtai nevykdantį reikalavimų subjektą, datą, kada pareiškėjas kreipėsi su prašymu (pareiškimu), į kurį nebuvo atsakyta arba jame keliami reikalavimai, pareiškėjo nuomone, nebuvo įvykdyti; taip pat pateikti teismui šį prašymą (pareiškimą) kaip skundo priedą, jeigu jis nebuvo pateiktas kartu su pradiniu skundu.

Minėta, kad atsakovas pateikė pareiškėjui Atsakymą į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą, be to, minimame skunde pareiškėjas nebuvo suformulavęs prašymo atsakovui persiųsti jo skundą bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje pagrįstai pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus, reiškiant reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, arba pateikiant įrodymus, patvirtinančius atsakovo neveikimą (vilkinimą). Pažymėtina, jog skundai dėl administracinių aktų panaikinimo yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nurodė sumokėti žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Taigi, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 6 d.. nutarties matyti, kad teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti.

Pareiškėjas, šalindamas minėtoje teismo nutartyje nustatytus skundo trūkumus, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2022 m. spalio 17 d. patikslintą skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą perduoti jo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nesiekia Atsakymo panaikinimo, bet skundžia atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus, t. y. perduoti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi atsakovas, gavęs šį skundą, nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, bei nepersiuntė šio skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiga persiųsti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. skundą bendrosios kompetencijos teismui atsakovui kilo iš ANK 622 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavimą, pažymi, jog iš Atsakymo matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal pareiškėjo skundą nebuvo pradėta, t. y. nutarimas administracinio nusižengimo byloje nebuvo priimtas, todėl atsakovui nekilo pareiga atlikti ANK 622 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. skunde reikalavimo atsakovui persiųsti šį skundą bendrosios kompetencijos teismui ar atlikti kitus veiksmus pareiškėjas nereiškė.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kelia ginčą ne viešojo administravimo srityje, tačiau administracinių nusižengimų teisenos srityje, o visi administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimai, priimti administracinio nusižengimo teisenos metu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, nes administracinis teismas nagrinėja bylas dėl sprendimų, priimtų viešojo administravimo srityje, o bylos dėl administracinį nusižengimą tiriančių pareigūnų sprendimų nepriskirtinos administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Pažymėtina, jog šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-552-530/2021.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nereiškė reikalavimo dėl atsakovo veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje (t. y. neskundė Atsakymo), pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesuformulavo ABTĮ nuostatas atitinkančio skundo, kuris gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 2 str. 1 d., 17 str. 1 d. 2 p.), dalyko (reikalavimų), taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, tai pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta ir skundžiamoje nutartyje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, kaip priimta teisėtai ir pagrįstai konstatavus, jog pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų skundo trūkumų.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Iveta Pelienė

 

 

        Skirgailė Žalimienė


Paminėta tekste:
  • AN2-552-530/2021
  • eAS-705-438/2021
  • AS-602-232-13
  • AS-269-502/2020