Administracinė byla Nr. eI2-6486-952/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00299-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 20 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. S. (Y. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HQDS”) dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas Y. S. (Y. S.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 24S14663 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.
2. Skunde nurodo, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki dabar dirba Lietuvoje, UAB „HQDS“ (toliau – Bendrovė). Nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2024 m. sausio 7 d. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza. Pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikiną gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Sprendimą Migracijos departamentas grindė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjo neatitikimą leidimui laikinai gyventi gauti, Migracijos departamentas įvardijo aplinkybę, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), tokiu būdu pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas). Pareiškėjas nurodo, kad Regionų administraciniame teisme yra (buvo) nagrinėjamos net 33 bylos, susijusios su šia nagrinėjama byla – dalis bylų dėl Bendrovės darbuotojų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo, kita dalis - dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje Bendrovės darbuotojams ir administracinė byla dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo. Visi Migracijos departamento sprendimai, dėl kurių buvo pateikti administraciniai skundai, iš esmės yra paremti analogiškais motyvais, susijusiais su Bendrovės vykdoma veikla, jos turimų transporto priemonių ir EBKR licencijos kopijų skaičiumi. Regionų administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs 16 administracinių bylų, kuriose konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimai, kurie iš esmės paremti analogiškais motyvais kaip ir Sprendimas, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Kaip buvo minėta, pagrindinis Migracijos departamento „motyvas“ atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi – pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 2 dalies. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė nustatęs, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų veiklą, o vairavimo paslaugų teikimas nėra tarptautinių krovinių pervežimas, t. y. nevykdo veiklos atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje bei Bendrovės veikla neatitinka teisinio reguliavimo – Kelių transporto kodekso (toliau - Kodeksas) ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau - Reglamentas) reikalavimų, nes Bendrovė neturi reikiamo EBKR licencijų kopijų ir transporto priemonių, skirtų kroviniams pervežti. Migracijos departamento Sprendime išdėstyta pozicija yra nepagrįsta – pažeidžia teisinį reguliavimą, teisinio saugumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei esamos situacijos kontekste yra nemotyvuotas (pažeidžia išsamumo principą). Kaip toliau paaiškina pareiškėjas, nuo Bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, įsteigimo, jos vykdoma veikla nepakito. Taip pat, nepakito ir Sprendime nurodytas teisinis reguliavimas. Egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, atsakovas išdavė kitiems Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Todėl, pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento staiga pakitusi pozicija, kuri Sprendime yra niekaip nepaaiškinama, nėra suderinama su teisiniu reguliavimu ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Migracijos departamentui yra puikiai žinoma, kad Bendrovė nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas „Ipukis“ įmonių grupės įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Migracijos departamento pozicija atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad Bendrovė neva neatitinka teisinio reguliavimo, nes neturi reikiamo kiekio EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių neatlaiko kritikos. Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų. Vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir pareiškėjui pasikreipus išduoti leidimą laikinai gyventi. Todėl faktinė situacija visą Bendrovės veiklos laikotarpį yra nepakitusi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reguliavimas (užsienietis verčiasi profesija, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą), kuriuo remiantis Bendrovės darbuotojams buvo išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš esmės liko nepakitęs nuo 2017 m. Kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo. Esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui, valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą ir išduodavo Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Valstybės institucijos (Valstybinė darbo inspekcija, Lietuvos transporto administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamentas, Vidaus reikalų ministerija), dar 2017-2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Pats atsakovas dar 2018 m., pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veika. Pareiškėjui yra visiškai nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, deklaruojant, jog pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga iš esmės Migracijos departamentas ima tokią veiklą drausti (riboti), reikalauti iš Bendrovės EBKR licencijų kopijų ir atsisakyti išduoti pareiškėjui bei kitiems Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tokiu būdu atimant iš jų pragyvenimo šaltinį. Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijos sprendimas, privalo būti motyvuotas ir negali neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl Migracijos departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Šiuo atveju, Migracijos departamentas jokių priežasčių, kodėl Migracijos departamento pozicija dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo nuo to laiko, kai buvo įsteigta Bendrovė, nepateikė. Toks Migracijos departamento elgesys negali būti laikomas suderinamu su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau - VAĮ) įtvirtintais viešojo administravimo principais bei teisinio tikrumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių principais. Atitinkamai, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktus, todėl naikintinas. Pareiškėjas tvirtina, kad Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas skundžiamą Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas, spręsdamas, ar Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti bei Sprendime nurodydamas, kad Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių, viršijo savo kompetenciją.
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Movidus transportas“ Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20231108- 214636 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją, yra krovininis kelių transportas. Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, ir 1 EBKR licencijos kopija. Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 11 transporto priemonių, iš kurių tik 2 yra krovininės transporto priemonės (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)). Migracijos departamentas Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. išsiuntė raštą Nr. 10K-4077, kuriuo Bendrovė buvo informuota apie Transporto kodekse nustatytas sąlygas vežėjams, kurie užsiima tarptautinių krovinių pervežimu, šios veiklos licencijavimą bei EBKR licencijos kopijų gavimą ir suteiktas laikotarpis iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. Bendrovė iki šiol jokių veiksmų, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas, nesiėmė. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundu, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą viršijo savo kompetenciją, kadangi pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Taigi, būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį). Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad priimtas ginčijamas Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Su tuo atsakovas nesutinka, nes vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus. Migracijos departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas. Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Migracijos departamentas Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neturi. Migracijos departamentas yra pripažinęs, kad Bendrovės veikla yra teisėta, pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja 2018 metais tarp Bendrovės, Migracijos departamento ir užsieniečių sudarytų taikos sutarčių nuostatoms. Su šiais argumentais Migracijos departamentas nesutinka. Atkreipia dėmesį į tai, kad šios taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nustačius faktines aplinkybes, kad pareiškėją įdarbinusi Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi, ginčijamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, o skundo teiginiai neva Sprendimas buvo sąlygotas Bendrovės konkurentų poveikio, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą pritarė skundo argumentams bei reikalavimams ir prašė skundą tenkinti.
Nurodė, kad UAB „Ipukis“ yra jau daugiau nei 30 m. (t. y. nuo 1991 m.) sėkmingai veikianti Lietuvos transporto paslaugų įmonė, reguliariai organizuojanti automobilių gabenimą į bei iš visas Europos Sąjungos šalis. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis yra naujų ir naudotų automobilių pervežimas tarptautiniais maršrutais Europoje (Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir kt.). UAB „Ipukis“ šiai dienai yra įdarbinusi 113 darbuotojų, o įmonės apyvarta siekia daugiau nei 30 mln. Eur. Atlikus verslo struktūros pertvarkymą, 2017 m. ir buvo įkurta Bendrovė, kuri šiai dienai yra viena didžiausių Marijampolės regiono įmonių ir darbdavių. Įkūrus Bendrovę, į ją perkelti (sudarytos naujos darbo sutartys) buvę UAB „Ipukis“ darbuotojai. Viso Bendrovė turi įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus (vienas iš kurių yra ir pareiškėjas). 2018 m. tarp Migracijos departamento, Bendrovės ir Bendrovės darbuotojų kilo eilė administracinių ginčų ir buvo nagrinėjamos net 9 administracinės bylos dėl to, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, neva dėl to, kad Bendrovės veikla galimai yra fiktyvi, be kita ko, todėl, nes Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų. Po sudarytų taikos sutarčių, Migracijos departamentas sėkmingai išduodavo Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo pat Bendrovės veiklos pradžios, jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs. Tačiau, nors dar 2017-2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovės teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, 2023 m. Migracijos departamentas vėl ėmė kvestionuoti Bendrovės veiklos teisėtumą. 2023 m. balandžio 11 d. Nr. 10K-4077 sprendimu atsakovas pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. Migracijos departamentas eilę metų nemanė, kad Bendrovės veikla netenkina sąlygų išduoti (pakeisti) užsieniečiams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu, todėl Bendrovei nesuprantama, kas objektyviai pasikeitė, kad dabar pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi. Tokios priežastys Sprendime nėra atskleistos. Migracijos departamentas Sprendime konstatuodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, todėl neva Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, pažeidė aukštesnės galios teisės aktus. Migracijos departamentas analogiškų sprendimų, kuriais buvo panaikinti Bendrovės darbuotojams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje ar buvo juos atsisakoma išduoti (pakeisti), yra priėmęs virš 30, dėl ko administraciniuose teismuose yra nagrinėjamos analogiškos bylos. Visi šie Migracijos departamento sprendimai yra analogiško turinio (motyvų), skiriasi tik Bendrovės darbuotojai (užsieniečiai), kurių atžvilgiu tokie sprendimai buvo priimti. Viena iš tokių bylų buvo išspręsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) galutine ir neskundžiama 2024 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024, kurioje teismas konstatavo, jog Migracijos departamento sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Bendrovės vykdoma veikla – vairavimo paslaugų teikimas „Ipukis“ įmonių grupės įmonėms, kurios būtent ir turi reikalingas EBKR licencijas. Migracijos departamentui yra puikiai žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas „Ipukis“ įmonių grupės įmonėms. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai ir buvo kreiptasi išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas apskritai netyrė faktinės situacijos, tik apsiribojo formaliu požiūriu argumentuojant, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas tarptautinio krovinio transporto vairavimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių leidžia vykdyti tarptautinių krovinių vežimo veiklą, naudojantis paslaugomis. Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas, kuris yra įdarbintas Bendrovėje teikiančioje vairavimo paslaugas, negali būti laikomas turinčiu profesiją įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, nes vairavimo paslaugos teikimas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių nepatenka į krovininį kelių transportą. Priešingai nei bando pavaizduoti atsakovas, pareiškėjas dirbo ir dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbo sutarties sudarytos su Bendrove pagrindu (t. y. jokių darbo sutarties pakeitimų nebuvo įvykdyta, išskyrus atlyginimo peržiūrą). T. y. pareiškėjas vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbintas. Jokios kitos veiklos nei tarptautinių krovinių vežimo veikla pareiškėjas nevykdo. Byloje nėra nustatyta šį faktą paneigiančių aplinkybių ar įrodymų.
Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 24S14663, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2024 m. sausio 7 d. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza. Pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikiną gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas Sprendimą panaikinti.
8. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.
Įstatymo 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
9. Sprendime nurodyta, kad Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20231108-214636 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją, yra krovininis kelių transportas. Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, ir 1 EBKR licencijos kopija. Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 11 transporto priemonių, iš kurių tik 2 yra krovininės transporto priemonės (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2))3. Vektra 2024 m. sausio 12 d. duomenimis, Bendrovė turi 1 EBKR licencijos kopiją, kuri priskirta konkrečiai kelių transporto priemonei, valdomai Bendrovės. Migracijos departamento duomenimis, 2024 m. sausio 12 d. Bendrovėje dirbo 362 darbuotojai.
Taip pat Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamento vertinimu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodekso, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.
Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), tokiu būdu pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).
Kaip nurodo Migracijos departamentas, Bendrovė buvo informuota apie Transporto kodekse nustatytas sąlygas vežėjams, kurie užsiima tarptautinių krovinių pervežimu, šios veiklos licencijavimą, bei EBKR licencijos kopijų gavimą ir suteiktas laikotarpis iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. Bendrovė iki šiol jokių veiksmų, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas, nesiėmė.
10. Pažymėtina, kad nors Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba virš 300 darbuotojų, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo, tačiau, teismo įsitikinimu, šiuo atveju Migracijos departamentas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.
11. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos aišku, kad Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1148-552/2024).
12. Teismo nuomone, Sprendime Migracijos departamentas turėjo įvertinti pareiškėjo atliekamo darbo Bendrovėje ryšį su pačia Bendrove, pareiškėjo atliekamo darbo naudą, taip pat, ar pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai yra realūs bei ar pareiškėjo kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas Bendrovėje.
13. Teismas pažymi, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko jam neišduodant leidimo laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte (pvz., kad Bendrovė: yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos). Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepaneigia, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, tame tarpe pareiškėjas (2023 m. birželio 16 d. darbo sutartis su Bendrove; tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), teikė vairavimo paslaugas (pareiškėjas nurodo, kad nuo 2023 m. rugpjūčio18 d. iki dabar dirba Bendrovėje).
14. Būtina akcentuoti, kad LVAT savo formuojamoje praktikoje (panašaus pobūdžio bylose, kuriose atsakovas Migracijos departamentas, o trečiasis suinteresuotas asmuo - Bendrovė) konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimo motyvuose nurodytas faktinis pagrindas – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti išduotas Leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (LVAT 2024 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1148-552/2024).
15. Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
18. Pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso: 628,00 Eur.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)
Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) atstovavimo sutartį, kuria advokatui Karoliui Gudui pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2023 m. kovo 19 d. sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad už suteiktas teisines paslaugas (skundo rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) sumokėta 605,00 Eur; 3) 2024 m. kovo 19 d. Šiaulių banko mokėjimo nurodymas (apmokėta – 605,00 Eur); 3) taip pat sumokėtas 23 Eur dydžio žyminis mokestis.
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 628,00 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio. Visgi teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, į tai, kad teisme nagrinėjama iš viso apie 30 analogiškų bylų, kuriose pareiškėjams ir tam pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrovei atstovauja vienas advokatas Karolis Gudas, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma (628,00 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau konkretaus paskaičiavimo ir išlaidų pagrindimo (įrodymų) nėra pateikęs, taigi toks jo prašymas negali būti tenkinamas (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. S. (Y. S.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 24S14663.
Priteisti pareiškėjui Y. S. (Y. S.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HQDS” prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Deimantė Andrulytė
Arvydas Martinavičius
Jarūnė Sedalienė