Civilinė byla Nr. e2-3915-446/2020

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00026-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. D.,

atsakovui J. R., jo atstovui advokato padėjėjui S. P.,

trečiojo asmens atstovui advokatui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akademinės kredito unijos ieškinį atsakovui J. R., trečiasis asmuo M. J., dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Akademinė kredito unija prašo priteisti iš atsakovo J. R. 8 895,39 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė nurodė, kad 2007 m. gegužės 25 d. Akademinė kredito unija su trečiuoju asmeniu M. J. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais dėl 28 962 Eur (100 000 Lt) kredito suteikimo su 8,8 procentų metinių palūkanų norma, paskolą grąžinant iki 2020 m. kovo 25 d. Ieškovė trečiajam asmeniui kreditą išmokėjo, t. y. tinkamai įvykdė savo prievolę, ginčo byloje dėl to nėra. Trečiojo asmens tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal paskolos sutartį buvo užtikrintas G. J. laidavimo sutartimi, tačiau ši laiduotoja yra mirusi, todėl jos laidavimo prievolė baigėsi. Taip pat trečiojo asmens tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal paskolos sutartį buvo užtikrintas atsakovo J. R. 2010 m. kovo 5 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jis laidavo už paskolos sutarties tinkamą įvykdymą ir įsipareigojo atsakyti kreditoriui solidariai visu savo turtu, jeigu paskolos gavėjas neįvykdys kreditoriui visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. 2014 m. birželio 20 d. trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, kurioje ieškovė buvo pareiškusi kreditorinius reikalavimus. Po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui ieškovė 2014 m. liepos 3 d. siuntė atsakovui pretenziją dėl tuo metu egzistavusios skolos 18 799,85 Eur grąžinimo, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo. Fizinio asmens bankroto byloje išieškota ir padengta dalis – 9 904,46 Eur - skolos ieškovei, tačiau liko nepadengta 8 895,39 Eur. Trečiojo asmens bankroto byla baigta, jo skoliniai įsipareigojimai ieškovei nurašyti 2019 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi. Kadangi paskolos gavėjas trečiasis asmuo tinkamai neįvykdė prievolių pagal paskolos sutartį ir paskolos negrąžino, atsakovas yra solidarus skolininkas, todėl negrąžintos skolos dalį – 8 895,39 Eur – prašo priteisti iš atsakovo.

Ieškinio reikalavimus ieškovė reiškia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.80 straipsnio 2 dalimi, 6.193 straipsniu, 6.6 straipsnio 4 dalimi. Nurodo, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Laidavimo prievolės solidarumas suteikia kreditoriui pasirinkimo teisę - kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; kt.). Esant solidariai laiduotojų atsakomybei, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nei paskolos sutartyje, nei laidavimo sutartyje šalys neapribojo ieškovės teisės pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, o laidavimo sutartyje nustatyta, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių pagal paskolos sutartį su visais jos pakeitimais. Esant visoms atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, esant solidariai atsakovo atsakomybei bei neįvykdytai prievolei, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina skola.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 1 dalies, 6.88 straipsnio 1 dalies, 6.89 straipsnio 1 dalies pagrindais. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu praleidusi terminą, t. y. jau pasibaigus prievolei pagal paskolos sutartį. Prievolės įvykdymo terminas pasibaigė trečiojo asmens naudai teismo nutartimi patvirtinus asmens bankrotą (2014-11-17), todėl ieškovė, žinodama, kad skolininkui M. J. iškelta bankroto byla ir patvirtintas bankroto aktas, turėjo teisę pateikti atsakovui (laiduotojui) J. R. ieškinį dėl neįvykdytos prievolės pagal laidavimo sutartį, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl ieškinys nepagrįstas. Be to, yra pasibaigęs laidavimo terminas, todėl vadovaujantis CK 6.89 straipsnio 1 dalimi ieškinys turi būti atmestas.

Tokios pat pozicijos atsakovas ir jo atstovas laikėsi teisme, prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teisme paaiškino, kad jis nesutinka su ieškiniu, nes M. J. bankrutavus jis nebeturi galimybės iš jo išsiieškoti už jį padengtos paskolos sumos.

Trečiojo asmens atstovas teisme palaikė trečiojo asmens poziciją, išdėstytą atsiliepime, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas nutartimi nutarė užbaigti fizinio asmens M. J. bankroto bylą, o nepatenkintus kreditorių (tame tarpe ieškovės Akademinės kredito unijos) reikalavimus, nurašė. Vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovė kreipėsi su ieškiniu aiškiai pavėluotai, t. y. jau pasibaigus visoms prievolėms pagal paskolos sutartį. Ieškovė, žinodama, kad skolininkui M. J. iškelta bankroto byla, turėjo pateikti atsakovui (laiduotojui) J. R. ieškinį dėl neįvykdytos prievolės pagal laidavimo sutartį, o ne apsiriboti pretenzija.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 25 d. ieškovė Akademinė kredito unija ir trečiasis asmuo M. J. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią ieškovė suteikė M. J. 28 962 Eur (100 000 Lt) kreditą, šalys susitarė dėl 8,8 procentų metinių palūkanų normos, paskolos grąžinimo sąlygų ir termino. 2010 m. kovo 5 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas J. R. laidavo už paskolos gavėją ir įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovei, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. 2014 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo iškelta bankroto byla fiziniam asmeniui M. J., vykdant mokumo atkūrimo planą ieškovei buvo pervesta 9 904,46 Eur, t. y. dalinai patenkinti jos kreditoriniai reikalavimai pagal paskolos sutartį. 2019 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi užbaigta fizinio asmens M. J. bankroto byla, nepatenkinti kreditorių, tame tarpe ir Akademinės kredito unijos, reikalavimai nurašyti.

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. CK 6.76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. CK 6.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė.

Taigi laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, turint tikslą, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta, o jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Tačiau iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis (akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės). Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibrėžia laiduotojo teisių apsaugą. CK 6.78 straipsnyje nustatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas kreditoriui. Laidavimo prievolės akcesoriškumas pasireiškia ir tuo, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Taigi laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2011, išaiškinta, kad bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams 2019 m. gruodžio 11 d. priėmus nutartį užbaigti fizinio asmens M. J. bankroto bylą ir nepatenkintus kreditorės Akademinės kredito unijos reikalavimus nurašyti, šiai nutarčiai įsiteisėjus, skolininko M. J. prievolės baigėsi, atitinkamai baigėsi ir atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo iš laiduotojo J. R. kreipėsi 2020 m. sausio 13 d., t. y. tuomet, kai pagrindinio skolininko prievolė jau buvo pasibaigusi, todėl ieškovė prarado teisę gauti prievolės įvykdymą iš atsakovo kaip solidaraus skolininko–laiduotojo. Kadangi atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra pasibaigusi, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą pagal laidavimo sutartį atmestinas CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatyta,, jog, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui.

Susitarime dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, kurį pasirašė trečiasis asmuo M. J., laidavimo sutartyje, kurią pasirašė atsakovas J. R., yra nurodyta, kad paskolos grąžinimo terminas 2020 m. kovo 24 d., t. y. prievolės įvykdymo terminas nurodytas, laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė, todėl atsakovo ir trečiojo asmens atstovų reikalavimai ieškinį atmesti taikant CK 6.88 straipsnio 1 dalies ir 6.89 straipsnio 1 dalies nuostatas yra akivaizdžiai nepagrįsti.

 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK

Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovas už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjui sumokėjo 500 Eur, trečiasis asmuo advokatui – 400 Eur. Visos šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos pateiktais dokumentais, ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovės. Byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, atsakovo ir trečiojo asmens atstovų paruošti dokumentai nėra sudėtingi, surašyti tik atsiliepimai į ieškinį, šių asmenų jokie įrodymai nebuvo renkami ir teikiami teismui, todėl atsakovo ir trečiojo asmens turėtos išlaidos advokato padėjėjo ir advokato pagalbai apmokėti, nors jos ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, laikytinos neproporcingai didelėmis, neatitinkančiomis teisingumo bei protingumo kriterijų, todėl mažintinos, kompensuojant pusę šių išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 8,93 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.76 straipsnio 2 dalimi, 6.87 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Akademinės kredito unijos J. R. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Akademinės kredito unijos M. J. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteist iš Akademinės kredito unijos valstybei 8,93 Eur (aštuonis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja                                                                                                      Vilma Raščiuvienė