Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-397/2022
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01028-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.4.3, 2.3.2.1.3.2, 2.4.6.2.2
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Vaido Vasiliausko ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant A. G.,
dalyvaujant prokurorams Z. L. ir J. D.,
nuteistajai V. L., jos gynėjui advokatui V. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti užsiregistravus darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. gegužės 21 d. 12.00 val. iki 2014 m. gegužės 21 d. 17.50 val. (1 para).
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuspręsta taikyti L. A. laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB ,,SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 75 590,82 Eur sumai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. V. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad žinodama, kad D. B., yra tik formalus akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 37,36 procentų (180058 vienetai) akcijų savininkas, o reali šių akcijų įgijėja ir savininkė yra ji pati, siekdama nuslėpti realų akcijų turėtoją, jų savininku 2009 m. gruodžio 15 d. sutartimi su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta. (duomenys neskelbtini)) įformino D. B., o vėliau, žinodama realią akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę ir gaunamą pelną pardavus šias akcijas, ji 2013 m. pabaigoje - 2014 m. sausio mėnesių laikotarpiu surado akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėją - uždarą akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamą D. M.. Po ko ji, siekdama savo naudai įgyti lėšų bei apgaule išvengti turtinės prievolės - mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, atsirandančio įforminus akcijų pirkimo - pardavimo sandorį, žinodama, kad A. G. neturi pastovios gyvenamosios vietos ir pastovių lėšų pragyvenimui, veda asocialų gyvenimo būdą, turėdama jo vardu išduotus jo asmens dokumentus, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku parengė 2014 m. sausio 9 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, žinodama, kad A. G. neturi lėšų akcijų pirkimui, šioje sutartyje nurodė melagingus duomenis, apie tai, kad A. G. iš D. B. už tuo metu galiojusią valiutą, viso 250 000 litų, t. y. 72 405 eurų, įgijo 37,36 procentų (180058 vienetus) akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei šią sutartį akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pateikė pasirašyti D. B. ir A. G., nieko nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką. Tuo būdu ji statytiniu akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininku įformino A. G. ir visas su šių akcijų tolimesniu pardavimu kylančias mokestines prievoles ir pareigas sumokėti mokesčius perdavė A. G.. Po ko, ji akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, A. G., nieko nesuvokusiam apie daromą nusikaltimą, pateikė pasirašyti tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku jos pačios paruoštą 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis, kad A. G. akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 37,36 procentų (180058 vienetų.) akcijų pardavė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus D. M., nieko nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką už tuo metu galiojusią valiutą viso 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 eurų.
1.1. Po ko, ji, žinodama, kad piniginės lėšos pardavus akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas priklauso jai, tačiau norėdama nuslėpti tikrą šių lėšų savininką, 2014 m. sausio 17 d., duodama nurodymus A. G., kuris akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ filiale, esančiame Savanorių pr. 135, Kaunas, dalyvaujant jai pačiai, savo vardu atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei visus mokėjimo instrumentus, sąskaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodus, A. G. atidavė jai. Po ko, uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, už parduotas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2014 m. sausio 17 d. iš uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinės bendrovės SEB bankas pervedė į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje ,,Šiaulių bankas“ tuo metu galiojusia valiuta viso 120 000 litų, t. y. 34 754,40 eurų, ir iš uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 80 000 litų, t. y. 23 169,60 eurų, po to, ji, naudodamasi jai A. G. perduotais nurodytos sąskaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, minėtas pervestas sumas, tuo metu galiojusia valiuta, viso 200 000 litų (80 000 + 120 000), t. y. 57 924 eurų, 2014 m. sausio 17 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje Šiaulių banke, už anksčiau nupirktas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pervedė D. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, kuris žinodamas, kad jis yra tik formalus šių akcijų savininkas, o tikroji šių akcijų valdytoja yra V. L. ir pajamos už parduotas akcijas priklauso jai, šias į sąskaitą pervestas lėšas - viso tuo metu galiojusia valiuta, 200 000 litų, t. y. 57 924 eurų, išgrynino bei atidavė V. L.. 2014 m. vasario 28 d. jos nurodymu A. G. Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, adresu Mickevičiaus g. 15 - 2, Kaunas, atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) litais ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, bei visus mokėjimo instrumentus, šių sąskaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodus, atidavė jai.
1.2. Po ko, 2014 m. kovo 3 d., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“ į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, pervedė 289 620 eurų, tuo metu galiojusia valiuta 1 000 000 litų bei 2014 m. kovo 4 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje SEB banke, į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje ,,Šiaulių bankas“ pervedė tuo metu galiojusia valiuta 800000 litų, t. y. 231 696,01 eurų. Tuo būdu uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė A. G. visą sutartimi numatytą sumą, tuo metu galiojusia valiuta, 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 eurų.
1.3. Po ko, ji, siekdama įgyti visas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ A. G. pervestas pinigines lėšas, žinodama, kad šios piniginės lėšos yra gautos įforminus akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2014 m. kovo 4 d., Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15-2, Kaunas, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketą, nurodydama lėšų kilmę, „akcijų pardavimas“, bei A. G. vardu užpildė 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr.13, kuriame įrašė fiktyvią mokėjimo paskirtį, „paskola“, šiuos dokumentus pateikė kartu su ja Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose dalyvavusiam A. G. pasirašyti, kuriam pasirašius šiuos dokumentus, juos pateikė Lietuvos Centrinės Kredito Unijos darbuotojai, kuri pateiktų dokumentų pagrindu iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, į jos nurodymu A. G. vardu akcinėje bendrovėje ,,Šiaulių bankas“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 289 607 eurų, tuo metu galiojusia valiuta 999 955,05 litų.
1.4. Po ko, ji, naudodamasi A. G. jai atiduotais sąskaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje ,,Šiaulių bankas“, 2014 m. kovo 5 d. pervedė tuo metu galiojusia valiuta 799 000 litų, t. y. 231 406,39 eurus, į kitą A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, ir, 2014 m. kovo 5 d., melagingai nurodant pervedimo paskirtį, „paskola“, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 1000 litų, t. y. 289,62 eurus, į akcinėje bendrovėje ,,Šiaulių bankas“ esančią A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos ji 2014 m. kovo 5 d., naudodamasi jai A. G. atiduotais sąskaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, nurodydama fiktyvią paskirtį, ,,paskola“, pervedė L. A., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, į jos asmeninę mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje ,,DnB bankas“.
1.5. Po ko ji, 2014 m. kovo 6 d., Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15-2, Kaunas, dalyvaujant A. G., A. G. vardu užpildė tris piniginių operacijų anketas: pirmąją anketą 50 000 litų sumai, nurodydama joje lėšų kilmę, „akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį, ,,paskolos grąžinimas už akcijas“; antrąją 100 000 litų sumai, nurodydama joje lėšų kilmę, ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį, ,,nekilnojamo turto įsigijimui“, ir trečiąją anketą 648 608 litų sumai, nurodydama jose lėšų kilmę, ,,akcijų pardavimas“, bei lėšų panaudojimo paskirtį, ,,paskola“, A. G., jos nurodymu pasirašius šiuos dokumentus, ji anketas pateikė Lietuvos Centrinės Kredito Unijos darbuotojai, kuri, jai pateiktų dokumentų pagrindu, iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, 2014 m. kovo 6 d. išėmė tuo metu galiojusia valiuta 100 000 litų, t. y. 28 962 eurus, ir padavė V. L.. Tuo pačiu metu, banko darbuotojai atspausdinus du mokėjimo nurodymus, bei V. L. paliepimu pasirašius juose A. G., mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, pervedė į akcinėje bendrovėje ,,SEB bankas“ A. G. vardu esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu galiojusia valiuta 648 608 litų, t. y. 187 849,86 eurus, nurodant paskirtį, ,,paskola“, ir mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš tos pačios sąskaitos pervedė tuo metu galiojusia valiuta 50 000 litų, t. y. 14 481 eurą, D. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, nurodant paskirtį – „paskolos grąžinimas“, kuriuos pastarasis išgrynino ir, sau pasilikęs tuo metu galiojusia valiuta ne mažiau kaip 13 000 litų, t. y. 3 765,06 eurus, pajamų mokesčiui sumokėti, tuo metu galiojusia valiuta 37 000 litų, t. y. 10 715,94 eurų, atidavė V. L..
1.6. Po ko, V. L. tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad A. G., jokios paskolos iš A. G. negavo, kad paskolos sutartis tarp A. G. ir A. G. yra fiktyvi, siekdama valdyti ir disponuoti A. G. pervestomis lėšomis, A. G., naudodamasi jai perduotais A. G. sąskaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, nurodydama fiktyvų pavedimo pagrindą kaip skolos grąžinimas, pervedė L. A., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke: 2014 m. kovo 6 d., tuo metu galiojusia valiuta, 348 600 litų, t. y. 100 961,54 eurą, bei 2014 m. kovo 7 d., tuo metu galiojusia valiuta, 300 000 litų, t. y. 86 886 eurus. Po ko, L. A., vykdydama V. L. nurodymus, 2014 m. kovo 10 d., tuo metu galiojusia valiuta, 300 000 litų, t. y. 86 886 eurus, iš nurodytos sąskaitos akcinėje bendrovėje SEB banke pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“ bei, iš jos atskaičius banko mokesčius, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 299 995,80 litus, t. y. 86 884,79 eurus, kuriuos, konvertavusi į JAV dolerius, viso 119267,92 JAV dolerius, 2014 m. kovo 21 d., padėjo kaip kaupiamąjį indėlį į uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“ esančią savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014 m. kovo 10 d. į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje ,,SEB bankas“, padėjo kaupiamąjį indėlį, tuo metu galiojusia valiuta 300 000 litų, t. y. 86 886 eurus, o likusią dalį lėšų, tuo metu galiojusia valiuta, 48 000 litų, t. y. 13 901,76 eurą, L. A. išgrynino ir atidavė V. L..
1.7. Po ko, V. L., siekdama išgryninti likusius A. G. pervestus pinigus, V. B. vardu, parengė 2014 m. vasario 25 d. įgaliojimą atstovauti A. G. ir valdyti pinigus, esančius jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje ,,Šiaulių bankas“, kuri 2014 m. balandžio 7 d., dalyvaujant kartu V. L., akcinės bendrovės ,,Šiaulių bankas“ patalpose, adresu Laisvės al. 80/ Maironio g. 26, Kaunas, šį įgaliojimą ir užsakymą išgryninti pinigines lėšas 289 607 eurus, tuo metu galiojusia valiuta, 999 955,05 litus, iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė akcinės bendrovės ,,Šiaulių bankas“ darbuotojai. Po ko, V. B., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką banko darbuotojos paprašyta pateikti A. G. sąskaitoje esančių lėšų kilmę pateisinančius dokumentus, 2014 m. balandžio 10 d., atvykusi į akcinės bendrovės ,,Šiaulių bankas“, esančio Laisvės al. 80/ Maironio g. 26, Kaunas, skyrių kartu su V. L. bei A. G. pateikė fiktyvią V. L. 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodyti melagingi duomenys, kad A. G. paskolina A. G., tuo metu galiojusia valiuta, 1 700 000 (vieną milijoną septynis šimtus tūkstančių) litų, t. y. 492 354,03 eurus. Tačiau akcinės bendrovės ,,Šiaulių bankas“ darbuotojams kilus įtarimams, lėšų išmokėjimas buvo sustabdytas. V. L., žinodama, kad 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje tarp A. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyti melagingi duomenys apie realų akcijų pardavėją ir šiuo sandoriu A. G., pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavusiam pinigus, už tuo metu galiojusią valiutą, viso 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 eurų, nesuvokusiam, kad įforminus šį akcijų pirkimo - pardavimo sandorį ir už parduotas akcijas gavus pajamas, vadovaujantis 2002 m. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio Nr. 73-3085 17 straipsnio “Neapmokestinamosios pajamos“ 1 dalies 30 punktu, įsigaliojusiu nuo 2014 m. sausio 1 d., ir numatančio, kad „pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestiniu finansiniu priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 10 000 litų per mokestinį laikotarpį“, 6 straipsnio ,,Pajamų mokesčio tarifai“ 1 p. nuostatomis“ Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“, 27 straipsnio ,,Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas“ 1 p. nuostatomis „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. 5 p. nuostatomis nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.", tuo būdu gautos akcijų pardavimo pajamos turi būti deklaruotos pateikiant gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaraciją iki 2015 m. gegužės 4 d. (1 - 3 d. d. — nedarbo dienos) ir iki šios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis, A. G. vardu buvo suformuota prievolė sumokėti Gyventojo pajamų mokestį, tokiu būdu V. L., pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. kovo 4 d. per A. G. gavusi už parduotas AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas pajamas, tuo metu galiojusia valiuta, 2 000 000 litų, t. y. 579 240,04 eurų, ir žinodama, kad A. G. šios prievolės neįvykdys, ji pati išvengė gyventojų pajamų mokesčio, – viso, tuo metu galiojusia valiuta, 261 000 litų, t. y. 75 590,82 eurų.
2. Be to, ji nuteista ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdama svetimo asmens vardu išgryninti pinigines lėšas, gautas kaip atlygis už parduotas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį tarp A. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. kovo 4 d., Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15 - 2, Kaunas, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketą, nurodydama lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei A. G. vardu užpildė 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr.13, kuriame įrašė fiktyvią mokėjimo paskirtį, ,,paskola“, ir šį suklastotą dokumentą pateikė kartu su ja Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose dalyvavusiam A. G. pasirašyti, kuriam pasirašius, jį pateikė Lietuvos Centrinės Kredito Unijos darbuotojai, kuri remdamasi šiuo dokumentu, iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), V. L. nurodymu atidarytą A. G. vardu akcinėje bendrovėje Šiaulių banke, pervedė 289 607 eurus. Tuo būdu V. L. suklastojo bei panaudojo tikrą dokumentą, nurodytą 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 13. 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose, adresu Mickevičiaus g. 15-2, Kaunas, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketas, nurodydama jose melagingus duomenis apie pinigų paskirtį ar kilmę: pirmąją anketą 50 000 litų sumai, nurodydama joje lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį ,,paskolos grąžinimas už akcijas“; antrąją 648608 litų sumai, nurodydama jose lėšų kilmę ,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį ,,paskola“, ir šias anketas, kuriose buvo suklastoti įrašai apie lėšų kilmę, pateikė kartu su ja Lietuvos Centrinės Kredito Unijos patalpose dalyvavusiam A. G. pasirašyti, kuriam pasirašius šiuos dokumentus, juos pateikė Lietuvos Centrinės Kredito Unijos darbuotojai, kuri remdamasi jai pateiktais nurodytais dokumentais mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Centrinėje Kredito Unijoje, pervedė į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą V. L. nurodymu jo vardu akcinėje bendrovėje SEB banke, tuo metu galiojusia valiuta 648 608 litų, t. y. 187 849,86 eurus, nurodant paskirtį - paskola, ir mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš tos pačios sąskaitos pervedė tuo metu galiojusia valiuta 50 000 litų, t. y. 14 481 eurus, D. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, nurodant paskirtį – paskolos grąžinimas. Tuo būdu V. L. suklastojo bei panaudojo tikrus dokumentus - nurodytas dvi piniginių operacijų anketas. Tiksliai nenustatytu metu ir tiksliai nenustatytoje vietoje paruošė fiktyvią 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis, apie tai, kad A. G. paskolina A. G., tuo metu galiojusia valiuta, 1 700 000 (vieną milijoną septyni šimtus tūkstantį) litų, t. y. 492 354,03 eurus, ir ją pateikė V. B., kuri dalyvaujant kartu V. L. akcinės bendrovės ,,Šiaulių bankas“ patalpose, adresu Laisvės al. 80/ Maironio g. 26, Kaunas, šią sutartį pateikė akcinės bendrovės ,,Šiaulių bankas“ darbuotojai. Tuo būdu V. L. pagamino bei panaudojo netikrą dokumentą – nurodytą 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai V. L. kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo patvirtinančių įrodymų.
4. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
4.1. Nuteistoji skunde nurodo, kad skundžia nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Mano, kad jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties, o pirmosios instancijos teismas, įžvelgęs nusikaltimo sudėtį, be jokio pagrindo kriminalizavo kitos prigimties (civilinius, mokestinės teisės, administracinės teisės reguliuojamus) teisinius santykius, nors tokie teisiniai santykiai yra spręstini kitų teisės šakų priemonėmis ir būdais). Pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai nustatė fakto aplinkybes, bet pritaikė ir visiškai netinkamą teisinę kvalifikaciją, kas yra esminė materialiosios baudžiamosios teisės aiškinimo ir taikymo klaida. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepašalino, tačiau tokias nepašalintas prielaidas traktavo jos nenaudai, grindė skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir duomenimis, neatitinkančiais įrodymų sampratos. Visos fakto aplinkybės rodė, jog jos veiksmai galėjo būti tiriami nebent pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, ir, nenustačius tokios veikos sudėties, baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas arba priimtas išteisinamasis nuosprendis.
4.2. Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. p. reikalavimų, kadangi nuosprendžio motyvuojamoji dalis yra itin trumpa, prieštaringa ir priimta visiškai ignoruojant gynybos argumentus. Motyvuojamojoje dalyje ne kartą sugrįžtama prie kaltinamojo akto perrašymo, pernelyg nesigilinant į kaltinamojo akto formuluotes, o detali konkrečių duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo analizė iš viso nepateikiama. Nuteista dėl to, kad išvengė turtinės prievolės, o tokios formuluotės ištyrimui ir patvirtinimui/paneigimui buvo būtina nustatyti reikšmingas fakto aplinkybes (ar jai kada nors iš viso priklausė kokios nors juridinių asmenų (įmonių) akcijos, kokiu būdu dalyvavo sandoryje (sandoriuose) dėl akcijų perleidimo, kokia nauda iš kaltinime aprašytos galimai padarytos nusikalstamos veikos). Dar prieš pradėdamas nustatinėti fakto aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo sulyginti galimai padarytos veikos aprašymą ir patikrinti, ar tokios fakto aplinkybės atitinka veikos teisinę kvalifikaciją. Akivaizdu, kad pagal kaltinamajame akte aprašomą fakto fabulą tokia teisinė kvalifikacija neatitinka nei BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijos, nei suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-648/2019, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018).
4.3. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė skundžiamo nuosprendžio išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, o atskirais atvejais pagrindė skundžiamą nuosprendį nepašalintomis prielaidomis. Nepašalinta prielaida nurodoma skundžiamo nuosprendžio 33 psl.: ,,todėl galimai kaltinamoji sugalvojo pati sukčiavimo schemą, kurią ir realizavo“. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar jai kada nors priklausė AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos ar jų dalis, kaip ir kitų juridinių asmenų (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar kt.) akcijų paketai (jų dalys), todėl teismas laikėsi kaltės preziumavimo. Neatskleidus jos konkrečių sąsajų su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijomis ir sandoriais su šiomis akcijomis, pirmosios instancijos teismas negalėjo preziumuoti, kad būtent ji yra mokesčių subjektas, t. y. asmuo, kuriam iš viso privalu mokėti gyventojų pajamų mokestį. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo motyvacija yra itin prieštaringa, nenuosekli ir kritikuotina. Pirmosios instancijos teismas daro esmines įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidas, sureikšmindamas nenuoseklius asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (liudytojų D. B., V. T., apeliantės, A. G., A. G.) ir prieidamas visiškai nepagrįstos interpretacijos, esą ji turėjo kažkokią AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalį ir jai nepavyko supirkti kontrolinio akcijų paketo. Skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis - esą, galimai B. (neaišku, kurie konkrečiai B. - ar tėvas V. B. su sūnumi D. B., ar besiskiriantys sutuoktiniai, ar kiti) nežinojo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės, neatskleidžiama koks ryšys yra tarp AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir V. T., kuris, pasak skundžiamo nuosprendžio, savo darbinėje veikloje užsiėmė įvairių įmonių akcijų prekyba, nenorėjo teisiškai būti susieti su AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėjimu. Kokia jai iš to nauda, nors nebuvo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininke ir nedalyvavo ankstesniuose akcijų pirkimo-pardavimo sandoriuose tarp juridinių asmenų, teismas nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo V. T. ir jos pačios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors tokie duomenys savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi ir galėjo būti naudojami tik kitiems baudžiamosios bylos duomenims patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis).
4.4. Apeliantė skunde akcentuoja, kad teismas nevertino pačios 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo. Šis akcijų pirkimo-pardavimo sandoris yra galiojantis, nenuginčytas, apskaitytas viešame registre ir sukėlęs teisines pasekmes tiek akcijų pirkėjui, tiek ir pardavėjui. Tiesiogiai nebuvo kaltinama, jog būtų suklastojusi minėtą sutartį, tačiau tiek kaltinamajame akte, tiek ir skundžiamame nuosprendyje minėtas sandoris nurodomas keletą kartų. Ji nebuvo nei AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė ar akcininkė, nei AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (jų dalies) pardavėja, todėl ir minėtas sandoris jai jokių teisių ir pareigų sukelti negalėjo. Pirmosios instancijos teismo nelogiški išvedžiojimai, kuomet AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalis priskiriama jai, yra tolimi nuo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintų nuosavybės teisės atsiradimo (įgijimo) pagrindų, nors juridinių asmenų akcijos yra ne bet koks turtas, o specifinis turtas, apskaitomas specifiniuose viešuose registruose, o tokio turto perleidimo sandoriai pagal įstatymą reikalauja ir reikiamos formos. Kadangi šis akcijų pirkimo-pardavimo sandoris nėra apsimestinis sandoris, o tikras, galiojantis ir nenuginčytas, baudžiamoji atsakomybė nėra galima. Toks sandoris gali būti nuginčijamas civilinio proceso tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie D. B., mini civilinius procesus, susijusius su AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios minties toliau neplėtoja ir teisiškai nerealizuoja.
4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas eliminavo iš įrodymų viseto fakto aplinkybę, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įsigydama iš A. G. akcijas, tam panaudojo ne tik nuosavas lėšas, bet ir naudojosi banko paskola, tai matoma tiek iš įtariamojo D. M. parodymų, tiek ir iš rašytinių dokumentų, lydinčių pačią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, iš banko SEB sąskaitos išrašo. Tai reiškia, kad tokios sutarties teisingumą, ekonominį naudingumą vertino ne tik pačios sutarties šalys, bet ir banko, kaip ypatingo rūpestingumo ir atidumo reikalaujančios institucijos organai (paskolų komitetas). AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies pirkimo-pardavimo sutartis, jos teisingumas ir tikrumas nei kaltinimui, nei pirmosios instancijos teismui neturėjo sukelti jokių abejonių ir negalėjo būti ignoruotas. Be to, ikiteisminį tyrimą organizavusi ir kontroliavusi prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas be pagrindo preziumavo ir BK 300 straipsnio 1 d. numatytos veikos požymius, nes tokia sutartis yra galiojanti, kredituota banko, akcijų nuosavybės teisė perėjo naujajam savininkui teisėtai.
4.6. Nuteistosios vertinimu, civilinių sandorių teisėtumas dėl AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies yra patvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-862/2013, kuria atmestas ieškovų R. P. ir L. S. skundas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 600 000 Lt teisėtai pirko 37, 36 proc. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o pardavė tas akcijas pigiau, už 180 058 Lt D. B. dėl to, kad buvo ekonominė krizė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nutarė pirkti iš A. G. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas akcininkų susirinkimo sprendimu. Tokį akcijų pirkimą kreditavo SEB bankas 2014 m. vasario d. kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Apyvartos žiniaraščiu patvirtinta, kad A. G. išmokėta 2 000 000 Lt. Kaltinimui faktiškai neginčijant paskutinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, tokiai sutarčiai įgijus įstatymo galią, nelogiškas kalta pripažinimas pagal formuluotę ,,žinodama, kad 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje tarp A. G. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyti melagingi duomenys apie realų akcijų pardavėją“, kadangi kaltinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, D. M., A. G., sandorį kreditavusiam bankui jokių pretenzijų neturi ir nemano, kad jie būtų padarę kokią nors nusikalstamą veiką. Nuosprendyje nenurodoma ką galimai nusikalstamo padarė D. B. ir jo sutuoktinė ar, kad kas nors neteisėto būtų ankstesniuose sandoriuose.
4.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į ikiteisminio tyrimo pradžią: ikiteisminis tyrimas pradėtas manant, kad galėjo būti iššvaistytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas, perkant AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Nors baudžiamojoje byloje yra nurodomos konkrečios civilinės bylos pagal ieškovo D. B. skundą, esą AB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra netinkama, dėl ko buvo paskirti laikini juridinio asmens valdymo organų nariai, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisako, esą D. B. buvo nepatenkintas, kuomet buvo kviečiamas į teismą (civilinėse bylose), tačiau nutyli, kad jis pats ir buvo tokių civilinių ginčų iniciatorius. Nors civilinėse bylose buvo tiriamas klausimas, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra netinkama, paskirti valdybos organų nariai - V. T., J. L., K. M., tačiau jos tokiuose civiliniuose procesuose ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose civilinėse bylose niekur nėra minima. Minimose civilinėse bylose sutinkamas advokatas A. G., kuris vienu metu buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, nors ankstesnės sudėties teismui duodamas parodymus, jis šį faktą neigė. Pati veikos fabula vėliau, nutraukus ikiteisminį tyrimą tiek D. M. atžvilgiu, tiek ir A. G. atžvilgiu, nelogiška, nesąmoninga ir negalinti nulemti nė vieno asmens baudžiamosios atsakomybės, o tuo labiau, kada ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir visų kitų įtariamųjų (V. B., L. A.), atžvilgiu, o pirmosios instancijos teismo teigimu, nė vienas kitas asmuo (B., abu Miškiniai, A. G., A. G., V. T. ir jo seserys) apie jos vykdytas nusikalstamas veikas nežinojo.
4.8. Nuteistoji taip pat pažymi, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pateikti dokumentai, pvz., t. 11 b. l. 92 esantis VMI prie LR finansų ministerijos 2019 m. vasario 8 d. rašte Nr. RESP-1921 matyti, kad jai Valstybinė mokesčių inspekcija jokių pretenzijų neturi, nes yra pateikusi visas privalomas deklaracijas, nėra skolinga valstybės ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams buvo be jokio pagrindo eliminuota iš įrodymų viseto. Kaip turi būti pasielgta su A. G. mokestine prievole, pirmosios instancijos teismas detaliau nepasisako, t. y. lieka neaišku, ar jam tenkanti mokestinė prievolė skundžiamu nuosprendžiu perkeliama jai, o jei taip, tai kokiu teisiniu pagrindu. Teismas nevertino t. 3 b. l. 3 esančio FNTT 2014 m. birželio 18 d. rašto VMI viršininkui ir 2014 m. birželio 30 d. atsakymo į jį, iš kurio paaiškėjo, kad net jei ir būtų taip, ką nustatė ikiteisminio tyrimo įstaiga, tai pareiga deklaruoti akcijų pardavimo sandorį bei sumokėti mokesčius turėjo būti vykdoma iki 2015 m. gegužės 1 d. 2015 m. lapkričio 11 d. rašte, rašytame FNTT Kauno valdybos ir skirtame VMI, pasisakoma, kad užduotis specialistui nebus skiriama ir teiraujamasi, ar A. G. sumokėjo GPM po deklaracijos pateikimo. Pažymėtina, kad metinė A. G. GPM deklaracija buvo pateikta popieriniu formatu ir šis dokumentas sukėlė ir sukelia teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas eliminavo iš įrodymų viseto ir 2015 m. gegužės 6 d. jos prašymą leisti sumokėti mokesčius valstybei, toks prašymas buvo adresuotas ikiteisminį tyrimą organizavusiai ir kontroliavusiai prokurorei.
4.9. Skunde akcentuojama ir tai, kad pagal tokią kaltinimo versiją, kokia buvo parinkta, D. M., A. G., A. G., D. B., K. B., V. B., V. T., V. B., L. A. statusas nėra neutralus, todėl šių liudytojų parodymų prieštaringumui teismas be jokio pagrindo didesnio dėmesio neskyrė. Itin svarbu, kad pirmosios instancijos teismas atmetė teisme apklausto liudytojo V. B. parodymus, taip pat teisme duotus liudytojo D. B. parodymus ir pasirėmė D. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas rėmėsi ir liudytojų A. G. bei A. G. parodymais, tačiau šių parodymų prieštaringumo iš viso neanalizavo, kas yra esminė skundžiamo nuosprendžio yda. Be to, teismas nesiaiškino, kokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu A. G. ir A. G. atsisakė atitinkamai advokatų V. V. ir R. M. paslaugų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikiamas advokato V. V. orderis, tačiau A. G. jo paslaugų atsisako ir pageidauja, kad jį gintų VGTP advokatė Budrytė. 2015 m. vasario 18 d. prašyme dėl advokato parinkimo nurodoma, kad kitus įtariamuosius gina advokatai I. B., R. M., S. B., kas reiškia, jog tuo metu apie įtarimą buvo pranešta trims įtariamiesiems, tačiau nė vienam kitam įtariamajam ir jų advokatui nebuvo pranešta apie A. G. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šioje apklausoje A. G. nurodė, kad D. M. jam nepažįstamas (nors ankstesnėje apklausoje buvo nurodęs, kad D. M. pažįsta), D. B. jam girdėtas, taip pat A. G. teigė, kad jis net nemoka skaityti. Analogiška situacija stebėta ir su A. G..
4.10. Nuteistosios vertinimu, itin šiurkštus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas buvo padarytas, kuomet pirmosios instancijos teismas neatnaujino įrodymų tyrimo, nors po to, kada įrodymų tyrimas buvo baigtas ir teismas išėjo į pasitarimų kambarį, buvo gauti dokumentai, turintys reikšmės baudžiamosios bylos išsprendimui. Apeliantės manymu, tai yra neleistinas BPK 242 straipsnio 1 dalies, 295 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Teismas, apeliantės manymu, neturėjo teisės neatnaujinti įrodymų tyrimo, juo labiau, kad pats teismas bankui teikė užklausą, t. y. ir pats teismas manė, kad tokie duomenys yra reikšmingi ir turi būti vertinami visame įrodymų visete.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji V. L. ir jos gynėjas advokatas V. S. palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras Z. L. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios V. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistosios V. L. apeliaciniu skundu, keliamas kaltės klausimas, ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiant, kad nagrinėjamu atveju nuteistoji nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nesant šių nusikalstamų veikų požymių jos veiksmuose.
7. Ikiteisminio tyrimo metu V. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. kad ji apgaule išvengė turtinės prievolės – mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, atsirandančio įforminus akcijų pirkimo-pardavimo sandorį bei suklastojo dokumentus. Tokias pat aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju kaltinamajame akte išdėstytos kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį
9. BK 182 straipsnyje (sukčiavimas) įtvirtintu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-224/2008, Nr. 2K-7-648/2019).
10. V. L. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo galimai padaryta nesumokėjus mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, atsirandančio įforminus akcijų pirkimo-pardavimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-648/2019). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas, teismų praktikoje nelaikomi sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-189/2014, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017). Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat, valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta BK XXXII skyriuje, tai lemia išvadą, kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2014 m. sausio 9 d. ir 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo inicijuotos ir vykdytos V. L.. Ji siekė, kad nebūtų matoma kaip šių sandorių dalyvė, kad jai neatsirastų mokestinė prievolė, o ši prievolė atsirastų asocialiam asmeniui, faktiškai neturinčiam pajamų bei turto, iš kurio nebūtų galimas jos priverstinis išieškojimas, t. y. A. G., tuo būdu valstybei nebūtų sumokėti mokesčiai, t. y. padaryta žala valstybei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišanalizavo apgaulės požymio ir nepateikė motyvų, kodėl daroma išvada, kad V. L. veiksmuose yra apgaulė. Vertinant nuteistajai V. L. suformuluotą kaltinimą bei atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios veiksmuose, kurie yra nurodyti suformuluotame kaltinime ir nustatyti pirmos instancijos teismo, nėra apgaulės – būtinojo sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymio. Sukčiavimo nusikaltimais yra padaroma žala kitiems asmenims o saugomu teisiniu geriu pripažįstama kitų asmenų nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai, o nusikaltimais, numatytais BK XXXII skyriuje žala padaroma finansų sistemai. Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji būtų naudojusi apgaulę, siekiant, kad D. B., A. G., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašytų akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ar kitus kaltinime minimus dokumentus, žala kitiems asmenims nėra padaryta. Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistosios V. L. veiksmai negalėjo būti vertinami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.
12. Pažymėtina, kad 2014 m. gegužės 21 d. V. L., apklausiama įtariamąja pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad žinojo kokia yra AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, siekdama įgyti lėšų, sugalvojo dalį įmonės akcijų nupirkti iš D. B., jį įformino akcijų savininku, nes pati nenorėjo figūruoti dokumentuose. Kiek ji suprato, D. B. nežinojo tikrosios akcijų vertės. Siekdama, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandorio nežinotų Alfonsas ir D. M., ji nusprendė visus sandorius forminti ne tiesiogiai sau, o per kitus asmenis. Nurodė, kad pati parengė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir jas užpildė A. G. vardu. Pripažino, kad liepė A. G. jo vardu atidaryti bankuose sąskaitas ir internetinės bankininkystės valdymo įrankius pasiėmė ji pati. Naudodamasi jų sąskaitomis, esančiomis bankuose, vykdė pavedimus, organizavo grynų pinigų nuėmimus (t. 7, b. l. 117-120). V. L. nusikalstamą mechanizmą patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. G. ir A. G.. Liudytojas A. G., pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad dirbo pas V. ir ši jam pasiūlė juo pasinaudoti, t. y. jo vardu paimti pinigus, akcijas pirkti, o jam tik reikės pasirašinėti ant dokumentų. Dokumentų, kuriuose pasirašydavo, neskaitydavo, skaityti nemoka. Jo vardu SEB banke buvo išimta kortelė, į ją buvo įnešti pinigai, po to tame pačiame banke buvo paimta paskola. Pas V. visada būdavo jo pasas, ji viską reguliuodavo. Nežino iš ko jis įsigijo akcijas, jas pirko už 250 000 Lt, o pardavė gal už 1 000 000 Lt. Jokių pinigų nematė ir nieko neturi, jam liko tik skolos. Sutiko tai daryti, nes V. jam duodavo pavalgyti (t. 2 b. l. 185-187). Liudytojas A. G., pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad V. jo paklausė, ar šis galėtų savo vardu banke atsidaryti sąskaitą, po ko į ją bus pervedami ir išimami pinigai. Jis kartu su V. nuėjo į Šiaulių banką ir jame atidarė banko sąskaitą. Visus banke gautus dokumentus jis atidavė nuteistajai. V. prašymu, pas notarę pasirašė įgaliojimą, kad jo sąskaitą galėtų valdyti ir joje esančiais pinigais disponuoti V. B.. Kartu su V. taip pat vyko į SEB banką, ten taip pat jo vardu buvo atidaryta banko sąskaita. Visus banke gautus dokumentus taip pat atidavė V. L.. Apie 2014 m. balandžio mėnesį jo V. prašė atvykti į banką, pasirašyti prašymą išmokėti grynuosius pinigus, taip ir padarė. Po kiek laiko V. paprašė pasirašyti paskolos sutartį, pagal kurią jis iš A. G. skolinasi 1 700 000 Lt (t. 3 b. l. 22-24). Liudytojas D. B., pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad V. L. pasiūlė jo vardu įsigyti AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Ji paminėjo, kad tik jo vardu bus įforminti akcijų pirkimo sandoriai. V. jam pateikė 2009 m. gruodžio 15d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jis iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 175 000 litų nusipirko AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 37,36 proc. akcijų. Jis šią sutartį pasirašė. Realiai jokių pinigų už perkamas akcijas niekam nemokėjo, su akcijų pardavėju N. V. ar kitu jos įmonę atstovaujančiu asmeniu nesimatė. Nuteistoji jam sakė, kad visus piniginius reikalus ji išspręs pati. Po to ji paprašė jai išrašyti įgaliojimą, kuriuo ji atstovavo jį visuose su minėtu akcijų įgijimu susijusiuose reikaluose. Ji minėjo, kad jo vardu šios akcijos bus gal kokį pusmetį ir vėliau jos bus parduotos kitiems. Į jo banko sąskaitą iš A. G. banko sąskaitos buvo pervesti 250 000 litų. V. minėjo, kad jam reikės sumokėti gyventojų pajamų mokestį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių (t. 1 b. l. 121-123). Liudytoja L. A., pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. parodė, kad su V. L. yra pažįstama jau apie 15-20 metų. V. jos paklausė ar ji negalėtų laikinai savo vardu priimti banko pavedimu pervestus pinigus. Realiai kokie tai pinigai ir už ką ji neaiškino. Ji tam neprieštaravo. Ji, dalyvaujant V., atidarė sąskaitą SEB banke ir AB Šiaulių banke ir sąskaitų numerius pasakė V. Po ko į jos vardu atidarytą sąskaitą SEB banke, kurios numeris nurodytas pranešime apie įtarimą, 2014 m. kovo 6 d. buvo pervesta iš A. G. sąskaitos 348 600 litų suma bei 2014 m. kovo 7 d. iš tos pačios A. G. sąskaitos pervesta 300 000 litų suma. Abiejuose pervedimuose buvo nurodyta paskirtis paskolos grąžinimas. Realiai ji A. G. nepažįsta su juo nėra bendravusi ir jokių paskolų ar kokių nors finansinių įsipareigojimų vienas kitam neturėjo ir neturi. Po ko ji paprašė šias sumas išskirstyti dalimis siekiant, kad banke laikomi pinigai būtų saugesni. Todėl ji SEB banke 2014 m. kovo 10 d. padėjo kaupiamąjį indėlį apie 308 000 litus, dalį pinigų - 40 000 litų V. prašymu iš minėtos sąskaitos banke ji paėmė grynais ir juos atidavė šalia banko laukusiai V. Likusią 300 000 litų dalį ji 2014 m. balandžio 10 d. pervedė į Šiaulių banke atidarytą sąskaitą. Tačiau vėliau V. pasakė, kad yra geras dolerio kursas lito atžvilgiu ir pasakė, kad ji padėtų minėtą sumą į kitą banką todėl ji pati atidarė sąskaitą Medicinos banke, kur 300 000 litų sumą konvertavus į dolerius padėjo kaupiamąjį indėlį. Kiek jai žinoma, minėti pinigai buvo susiję su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimu.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagal kaltinime aprašytas nusikalstamas veikas, rodo nusikaltimo mechanizmą, kuomet galimai buvo vykdomas akcijų pardavimas, tikslu išvengti pateikti deklaraciją ir sumokėti mokesčius. Tai patvirtina aukščiau išsamiai išdėstyti pačios nuteistosios V. L. ir liudytojų parodymai, o tai galimai gali būti vertinama kaip nusikaltimas finansų sistemai. Nuteistosios V. L. veiksmai, siekiant išvengti mokėti Gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio pardavus AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, galimai gali būti vertinami kaip nusikaltimai finansų sistemai ir gali sudaryti kito nusikaltimo, numatyto BK 221 straipsnyje, sudėtį. BK 221 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti. To paties straipsnio 2 dalis numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į finansų sistemą. BK 221 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia nevykdantis pareigos pateikti deklaraciją ir nori taip elgtis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 1 dalis numatė, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų. Atsižvelgiant į tai, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad V. L., siekė išvengti gyventojų pajamų mokesčio, pardavus AB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kuris sudarė 261 000 litų (75 590,82 Eur), nors pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 30 punktą (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos metu), neapmokestinamosios pajamos yra pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 10 000 litų per mokestinį laikotarpį. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pateiktas faktinių aplinkybių neatitinkantis kaltinimas, kuris nebuvo patikslintas pirmos instancijos teisme. V. L. veiksmai, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio, pardavus bendrovės akcijas ir neteikiant deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, galimai galėtų būti vertinami ne kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnio 2 dalis), o kaip nusikaltimas finansų sistemai veiką kvalifikuojant pagal BK 221 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
15. V. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista ir dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (dokumentų klastojimo). V. L. nuteista už tai, kad siekdama svetimo asmens vardu išgryninti pinigines lėšas, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus – 2014 m. tarptautinio mokėjimo nurodymą (jo pagrindu iš A. G. banko sąskaitos į A. G. banko sąskaitą buvo pervesta 289 607,00 Eur, dvi piniginių operacijų anketas (jų pagrindu iš A. G. banko sąskaitos į A. G. banko sąskaitą buvo pervesta 187 849,86 Eur, o į D. B. – 14 481,00 Eur) bei pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą – 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, pagal kurią A. G. paskolino A. G. 492 354,03 Eur. Sutartis buvo pateikta AB ,,Šiaulių bankas“ darbuotojai.
16. BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. To paties straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
17. Nagrinėjamu atveju ir kaltinamajame akte suformuluotas ir pirmos instancijos teismo patvirtintas kaltinimas V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kadangi bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju dėl dokumentų klastojimo galimai atsirado ir didelė žala, o šią žalą patvirtinus, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Žalos samprata pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje, nurodant, kad nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu normoje įtvirtintos sąvokos didelė žala turinį sudaro bet kokio pobūdžio tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala. Kasacinio teismo praktikoje, laikoma, kad didele turtine žala dokumentų suklastojimo atvejais laikytina 250 MGL (12 500 Eur) viršijanti suma (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartys bylose Nr. 2K-392/2013 ir Nr. 2K-107-746/2015). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad dėl galimai neteisėtų V. L. veiksmų, siekiant išvengti mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, pasitelkiant dokumentų klastojimą (palengvinantį mokesčio išvengimą), didelę žalą patyrė valstybė, kadangi į valstybės biudžetą nebuvo sumokėti 75 590,82 Eur mokesčių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytos veikos – galimo dokumentų klastojimo, kai buvo padaryta didelė žala, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmos instancijos teismo nustatytų – dokumentų klastojimo.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad keičiant kaltinime nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme tai gali lemti esminį nuteistosios V. L. padėties pabloginimą, nes keičiant veikų kvalifikavimą apeliacinės instancijos teisme būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, kadangi nėra pateiktas prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktis).
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistosios V. L. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų sudėties požymių, tačiau klausimo dėl jos kaltės/nekaltumo, kaip to prašo apeliantė, nagrinėjimas dabartinėje proceso stadijoje yra negalimas, kadangi akivaizdžiai matyti, jog šioje byloje nustatytų veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmos instancijos teismo nustatytų ir tai gali lemti esminį nuteistosios padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Pažymėtina, kad byloje nėra paduotas prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas, kurį nagrinėjant būtų galima spręsti dėl V. L. atsakomybės dėl galimai padarytų kitų nusikalstamų veikų, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir kurios yra nurodytos kaltinamajame akte. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu, pirmiausiai ydingai surašytas kaltinamasis aktas sutrukdė pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktiškai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, mąstą, galimą tokių veikų teisinį kvalifikavimą ir nesant prokuroro pateikto (pakeisto) rašytinio prašymo keisti tokį kaltinimą, galėjo savo iniciatyva (ką numato BPK 256 straipsnis) keisti kaltinimą ir faktiškai nustatytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti atitinkamai pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ir pagal ją atitinkantį griežtesnį baudžiamąjį įstatymą.
20. Teismų praktikoje numatoma, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-469/2004, 2K-216/06, 2K-340/07, 2K-243/2007, 2K-34/2009 ir kt.), tačiau pažymima, kad keičiant kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar jos kvalifikavimą apeliaciniame procese, turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat, veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, tik tuo atveju, kai to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde. Nesant to, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apelianto skunde, todėl neturi teisinės galimybės spręsti kaltinimo pakeitimo klausimo ir išeiti iš apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-243/2007). Nagrinėjamu atveju, nesant prokuroro apeliacinio skundo ir prašymo pakeisti kaltinimą dėl skirtingų faktinių aplinkybių, kolegija neturi teisinio pagrindo to daryti, tačiau nuteistosios teisinės padėties bloginimo perspektyva nėra kliūtis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, net ir nesant jos teisinę padėtį bloginančio skundo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-80-303/2022).
21. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nustato galimybę panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, be kita ko, jo d papunktyje nurodyta, kad tokį sprendimą galima priimti tada, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad ši norma galėtų būtų taikoma tik tais atvejais, kai yra nustatytos trys sąlygos: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir 2) tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir 3) dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-215-976/2020 ir 2K-80-303/2022).
22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytų veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmos instancijos teismo nustatytų. Apeliacinės instancijos teisme nustatytos galimai padarytos kitos nusikalstamos veikos – BK 221 straipsnio 1 dalis ir BK 300 straipsnio 3 dalis, yra kitokios (skiriasi) nei nustatyta pirmos instancijos teisme – BK 182 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis. Todėl tai gali lemti esminį nuteistosios padėties pabloginimą. Nustatyta galimai padaryta nusikalstama veika numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje yra sunkesnis nusikaltimas nei pirmos instancijos teismo nustatyta padaryta nusikalstama veika numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų (BK 11 straipsnio 4 dalis), už tokią nusikalstamą veiką numatyta žymiai griežtesnė, tik su laisvės atėmimu susijusi, bausmė. Skirtingai nuo ankstesnio kaltinimo, pagal BK 300 straipsnio išplečiamas įrodinėjimo dalykas (padarytos žalos dydžio nustatymas), kas vėlgi turi esminę reikšmę užtikrinant kaltinamajai (nuteistajai) teisę į gynybą. Byloje nėra paduoto prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone toks nuteistosios padėties pabloginimas laikytinas esminiu, ir jis negalimas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
23. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 12 d. nuosprendis naikintinas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nutarus baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, dėl kitų nuteistosios V. L. apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu,
n u t a r i a :
nuteistosios V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytų veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų ir tai gali lemti esminį nuteistosios padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai: Algirdas Remeika
Vaidas Vasiliauskas
Gytis Večerskas