Civilinė byla Nr. 2S-1608-565/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11973-2015-8

                                              Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4.;

129.1.; 129.20.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. ir suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. P. patikslintu skundu prašė panaikinti antstolio R. V. 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078-SK dalyje, kuria patvarkyta atidėti inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus iki tol, kol bus realizuotas antra eile vykdomojoje byloje parduotinas turtas; atidėti D. R. prašymo parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui išnagrinėjimą iki turto (inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pardavimo veiksmų atnaujinimo; nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/12/01078. Šiame skunde pareiškėja nurodė, kad UAB „Naujasodžių valda“, užtikrindama iki 2009 m. vasario 20 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060006100, įregistruotu 2006 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB „Swedbank“ nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius D. R., V. R. ir R. P. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi Nr. 1618V/2009 buvo nutarta įkeistą turtą parduoti iš varžytinių, nustatant priverstinai parduodamo iš varžytinių turto pardavimo eilės tvarką. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-407-798/2012 pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė hipotekos lakšte Nr. 01120060006100 nustatyto turto pardavimo eiliškumo. Pareiškėjos teigimu, šioje vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo pradėti, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, nes antstolis 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, nepaisydamas to, kad ji buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi, kuri vykdyti nebuvo pateikta. Anot pareiškėjos, AB „Swedbank“ turėjo antstoliui pateikti vykdomąjį dokumentą, t. y. vykdomąjį raštą, o ne iš dalies įsiteisėjusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį. Antstolis sužinojęs, kad Vilniaus apygardos teismas nurodytą nutartį yra pakeitęs, nedelsdamas privalėjo vykdymo veiksmus nutraukti ir grąžinti išieškotojui AB „Swedbank“ netinkamą vykdyti nutartį. Pareiškėjos vertinimu, antstolis, nusprendęs atidėti pirmąja eile parduotino turto pardavimą iki bus realizuotas antrąja eile parduotinas turtas, nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. 2015 m. kovo 31 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos R. P. skundo reikalavimus. Nurodė, kad, nepakakus pirmąja eile įkeisto turto išieškotojo reikalavimams patenkinti, išieškotojui pateikus prašymą išieškojimą nukreipti į antrąja eile parduotiną įkeistą turtą, areštuotas V. R. ir R. P. priklausantis įkeistas antrąja eile parduotinas turtas. Remiantis vykdomojoje byloje pateiktu išieškotojo pranešimu, pardavus visus pirmąja eile realizuotinus gyvenamosios paskirties žemės sklypus, nustatyta, kad skolos likutis sudaro 744 642,07 Eur. Likę nerealizuoti pirmąja eile realizuotini trys žemės sklypai yra inžinerinės infrastruktūros. Šiuose sklypuose įrengti asfaltuoti kvartalo keliai, šaligatviai, apšvietimo stulpai, arteziniai gręžiniai ir kitos komunikacijos, t. y. infrastruktūra, reikalinga kvartalo funkcionavimui. Sklypuose esančių inžinerinių komunikacijų savininkas yra BUAB „Naujasodžių valda“. Komunikacijos taip pat skirtos ir gali būti naudojamos antra eile parduotino kvartalo funkcionavimui. Nustatyta sklypų rinkos vertė - kiekvieno po 100 Lt (28,96 Eur), turto savininko ir skolininko pasiūlytos turto pardavimo kainos svyruoja nuo 300 Lt (86,89 Eur) iki 3 000 Lt (868,86 Eur) už visus tris žemės sklypus, todėl akivaizdu, jog pirmąja eile parduotino likusio turto nepakanka skolai išieškoti ir šio turto realizavimas jokios esminės įtakos skolos išieškojimo mastui neturi, todėl išieškojimas vykdytinas iš antrąja eile parduotino turto. 2014 m. lapkričio 18 d. išieškotojas AB „Swedbank“ pateikė prašymą dėl priverstinio turto pardavimo sustabdymo. Išieškotojas įvertino tai, kad įkeistuose sklypuose išvedžiotos komunikacijos yra skirtos tarnauti ne tik jau vykdomojoje byloje realizuotų žemės sklypų savininkų poreikiams tenkinti, bet ir gretimam, neišvystytam, antrąja eile parduotinam sklypų masyvui aptarnauti, taip pat per nurodytus sklypus suprojektuotas privažiavimas iki antrąja eile parduotinų sklypų masyvo. Be to, šie sklypai ir juose esantys inžineriniai statiniai, įtakoja galimybes patekti į besiribojantį 41 bankui įkeistų sklypų masyvą, kuris bus realizuojamas varžytinėse pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus. Todėl išieškotojas nurodė, kad inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypų pardavimas tretiesiems asmenims gali neigiamai įtakoti likusių 41 įkeistų sklypų pardavimo kainas, o tai padidintų išieškotojo nuostolius, ir prašė atidėti inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priverstinį pardavimą, kol bus parduotas antrąja eile realizuotinas, greta esantis, įkeistų sklypų masyvas. Išieškotojas pabrėžė, jog šie sklypai vykdomojoje byloje įvertinti 300 Lt (86,89 Eur), todėl tokios sumos galutiniam skolos išieškojimo mastui yra nereikšmingos. Antstolis su tokia išieškotojo pozicija sutiko. Pažymėjo, kad antrąja eile realizuotinas turtas, atlikus ekspertizę, yra įvertintas 2 701 000 Lt (782 264 Eur) rinkos kaina. Skolos likutis, remiantis išieškotojo AB „Swedbank“ raštu, sudaro 2 571 100,15 Lt (744 642,07 Eur). Antstolio manymu, žinodamas, kad ateityje turės galimybę įsigyti privažiavimo kelius ir komunikacijas ar bent jų dalį, potencialus pirkėjas, tikėtina, gali pasiūlyti didesnę kainą. Formalus išieškojimo iš antrąja eile parduotino turto sustabdymas, kol nėra parduotas menkavertis pirmąja eile realizuotinas turtas, neatitinka kreditoriaus interesų ir prieštarauja teisingumo bei protingumo principams, taikytiniems vykdymo procese. Antstolis pažymėjo, kad dėl kitų patikslintame skunde nurodytų argumentų, t. y. dėl vykdymo veiksmų, pagal neva negaliojančią hipotekos teismo nutartį, atlikimo, teismas jau ne kartą yra pasisakęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio veiksmų patenkino iš dalies. Teismas nutarė panaikinti 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymo Nr. 0179/12/01078-SK 2 punktą, kuriuo patvarkyta: „atidėti inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus iki tol, kol bus realizuotas antra eile vykdomojoje byloje parduotinas turtas“ ir 3 punktą, kuriuo patvarkyta: „atidėti D. R. prašymo parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui išsprendimą iki turto (inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pardavimo veiksmų atnaujinimo“; likusioje dalyje skundą teismas nutarė atmesti.

Teismo vertinimu, antstolis patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti turėjo nurodyti ir Vilniaus apygardos teismo nutartį, kadangi jam išieškotojas pateikė vykdyti tiek pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek ją iš dalies pakeitusią apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo priimti nutartį vykdyti (CPK 651 str.), kadangi abi nutartys antstoliui buvo pateiktos pirmosios instancijos teismo nutarčiai įsiteisėjus. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais. Teismas sprendė, jog pareiškėja neįrodė, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti neteisėtai, kaip ir kitų CPK 629 str. 1 d. numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, todėl pareiškėjos prašymo vykdomąją bylą nutraukti teismas netenkino. Teismas nurodė, kad antstolis, skundžiamu patvarkymu atidėdamas pirmąja eile parduotino turto realizavimą iki bus realizuotas antrąja eile parduotinas turtas, tuo pačiu atidėdamas D. R. prašymo dėl nurodytų sklypų pardavimo pasiūlytam pirkėjui išnagrinėjimą, pakeitė teismo nutartimi nustatytą turto pardavimo eiliškumo tvarką. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad daiktų pardavimo iš varžytynių tvarkos pakeitimas būtų galimas tik tokiu atveju, jei šalys dėl to būtų nesusitarę. Išieškojimo iš daiktų eilę, nesant hipotekos šalių susitarimo, turi nustatyti teismas, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Kadangi šiuo atveju išieškojimo iš nekilnojamojo turto objektų eilė nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi, teismas konstatavo, jog antstolis turto pardavimo eiliškumo tvarką pakeitė, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundą dalyje dėl antstolio patvarkymo 2 ir 3 punktų panaikinimo patenkino.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Pareiškėja R. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir jos skundą patenkinti. Pareiškėjos teigimu, antstolis vykdymo veiksmus pradėjo neteisėtai ir nepagrįstai. Remdamasi antstolio 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pareiškėja tvirtina, kad antstoliui buvo pateikta tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis ir nebuvo pateikta šią nutartį iš dalies pakeitusi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis. Pastaroji nutartis, apeliantės teigimu, ypatingai svarbi, nes ji patvirtino hipotekos šalių susitarimą dėl parduodamų objektų eiliškumo, kuris buvo aptartas susitarime dėl kiekvieno objekto konkrečiai. Nesilaikant nei privalomos hipotekos lakšte nustatytos, nei teismo nutartimi nustatytos eilės, parduodant turtą iš varžytinių, pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos (CK 4.183 str., 4.194 str.). Vilniaus apygardos teismui pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl priverstinai parduodamų iš varžytinių nekilnojamųjų daiktų eiliškumo nustatymo pakeitus, pagal rašytinį prašymą pirmosios instancijos teismui išieškotojas turėjo gauti teismo vykdomąjį raštą, nes vykdomasis dokumentas, pagal CPK 650 str. 1 d., yra vykdomasis raštas, išduotas teismo nutarčių pagrindu. Vykdomojo rašto išieškotojas antstoliui nepateikė. Pareiškėjos teigimu, išieškotojas negalėjo nežinoti, kad antstoliui pateikta vykdyti hipotekos teismo nutartis buvo įsiteisėjusi tik dalyje. Apeliantė skunde nurodė, kad antstolis, patvarkęs parduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartyje Nr. 1618V/2009 nenurodytus nekilnojamuosius daiktus, veikė ultra vires. Be to, antstolis neteisėtai ir nepagrįstai žemės sklypą parduoda be jame esančio statinio, nes išieškotojas neva pateikė informaciją, kad ant žemės sklypų pastatyti gyvenamieji namai bus parduodami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantės teigimu, vykdomojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis bankroto administratorius įgytų teisę parduoti gyvenamuosius namus ir kitus statinius, įregistruotus D. R. žemės sklypuose ir įkeistus hipotekos lakštais kreditoriui AB „Swedbank“. Pagal bendrąją taisyklę, priklausiniui taikomos pagrindinį daiktą ištikusios teisinės pasekmės (CK 153 str. 1 d.). Be to, žemės sklypas ir jame pastatytas gyvenamasis namas nedalus, todėl žemės sklypuose įregistruoti gyvenamieji namai parduotini ta pačia tvarka, kaip ir pagrindiniai daiktai, žemės sklypai. Antstolis negali nežinoti, kad pagrindinis daiktas parduotinas kartu su priklausiniu. Taip pat apeliantė nurodė, kad antstolis nevykdo įsiteisėjusios hipotekos teismo nutarties dalies dėl duomenų teikimo Hipotekos skyriui ir lėšų už parduotą turtą pervedimo, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolis gautas lėšas būtų pravedęs į Hipotekos skyriaus sąskaitą. Antstolis nevykdo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties. Tai patvirtina antstolio 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymo 2 ir 3 punktai. Teismas nustatė parduodamų iš varžytynių nekilnojamųjų daiktų pardavimo tvarką, ir šios tvarkos turi būti laikomasi. Vadovaujantis bendruoju principu, kad iš neteisės teisė gimti negali, klausimą dėl nurodyto antstolio patvarkymo panaikinimo galima spręsti tik įvertinus vykdymo veiksmų teisėtumą. Apeliantė nurodė, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nebuvo aktyvus ir nevertino vykdymo veiksmų teisėtumo. Vien tai yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti. Aplinkybė, kad išieškotojas antstoliui pateikė prašymą kartu su abiem nutartis, nustatyta tik skundžiamoje nutartyje, todėl, tikėtina, jog nurodytas prašymas buvo parengtas atgaline data. CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nenumato atvejo, kad išieškotojas vietoje vykdomojo dokumento antstoliui gali pateikti vykdyti prašymą, prie kurio pridedamos dvi teismo nutartys. CPK 650 str. 1 d. numatyta, kad antstoliui turi būti pateiktas vykdyti vykdomasis raštas. Tai, jog antstolis vykdo būtent Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, bet ne dvi nutartis nustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2014 pagal pareiškėjo D. R. kasacinį skundą dėl antstolio R. V. veiksmų. Teismo išduotas vykdomasis raštas nagrinėjamu atveju yra ypatingai svarbus, nes prie jo pridedamos turto arešto dokumentų ir kitų byloje esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti kopijos (CPK 646 str.). Jeigu išieškotojas antstoliui būtų pateikęs vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą, nebūtų buvę tiek daug teisminių ginčų, ir išieškojimo procesas būtų vykęs daug sparčiau. Apeliantės nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas ignoravo jos argumentus, kad antstolis išieškotojo pateiktą hipotekos teismo nutartį, kuri įsiteisėjusi tik dalyje, priėmė vykdyti neteisėtai, todėl turto realizavimo veiksmai pagal išieškotojo pateiktą vykdyti dokumentą neturėjo būti atliekami, nes nutartis negali būti vykdoma toje dalyje, kurioje yra pakeista. Pareiškėjos nuomone, teismas, konstatuodamas, kad antstolis iš dalies įsiteisėjusią hipotekos teisėjo nutartį priėmė vykdyti pagrįstai, nes hipotekos teisėjo nutartis laikoma vykdomuoju dokumentu, kuris vykdomas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, kadangi skiriasi bylų racio decidendi. Be to, kasacinio teismo praktikoje nėra atvejo, kad iš dalies įsiteisėjusi hipotekos teismo nutartis būtu laikoma vykdomuoju dokumentu.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Antstolis nurodė, kad skolos likutis 744 642,07 Eur (2 571 100,15 Lt). Ekspertizės metu (ekspertizės aktas Nr. 12-09-06-L20) nustatyta, kad likusių nerealizuotų sklypų, kuriuose yra inžinerinės infrastruktūros, rinkos vertė - kiekvieno po 100 Lt (28,96 Eur). Turto savininko ir skolininko pasiūlytos turto pardavimo kainos svyruoja nuo 300 Lt (86,89 Eur) iki 3 000 Lt (868,86 Eur) už visus tris žemės sklypus, todėl akivaizdu, jog pirmąja eile parduotino likusio turto skolai išieškoti nepakanka, ir šio turto realizavimas jokios esminės įtakos skolos išieškojimo mastui neturi, todėl, antstolio teigimu, išieškojimas vykdytinas iš antrąja eile parduotino turto. Be to, antstolis pažymėjo, kad nurodytų inžinerinės infrastruktūros sklypų realizavimas trečiajam asmeniui gali žymiai apsunkinti antrąja eile realizuotinų įkeistų žemės sklypų masyvo realizavimą, neigiamai įtakoti parduodamo turto kainą, o tai padidintų išieškotojo nuostolius. Antrąja eile parduotinas sklypų masyvas nėra išvystytas. Atlikus ekspertizes, abu vertintojai yra nurodę, kad šis sklypų masyvas sudaro vientisą nekilnojamojo turto kompleksą, ir racionaliausia rinkoje jį būtų realizuoti kaip vieną turtinį vienetą. Tikėtina, kad šį turtą pirks statybos veikla užsiimanti įmonė ar asmenys, kurie išvystys sklypo teritoriją, išvedžios komunikacijas, įrengs kelius, pastatys namus ir t. t. Tikėtina, kad sklypų masyvo pirkėjas bus suinteresuotas įsigyti ir iki perkamo sklypų masyvo vedančius kelius (ar jų dalį) bei įsigyti nurodytuose sklypuose esančias komunikacijas (ar jų dalį), užsitikrindamas galimybę prie jų nevaržomai prisijungti. Tai teigiamai įtakotų vystomo žemės sklypų masyvo projekto įgyvendinimą, todėl turėtų teigiamai įtakoti ir antrąja eile parduotino sklypų masyvo kainą. Šis turtas yra įvertintas 2 701 000 Lt (782 264 Eur) rinkos kaina. Todėl likusių pirma eile realizuotinų sklypų pardavimo sustabdymas yra pagrįstas ir užtikrina didesnę hipotekos kreditoriaus interesų patenkinimo tikimybę. Antstolio nuomone, 2014-1l-18 patvarkymu nėra pažeidžiamos jokios bylos šalių ir suinteresuotų asmenų teisės. Formalus išieškojimo iš antrąja eile parduotino turto sustabdymas, kol nėra parduotas menkavertis pirmąja eile realizuotinas turtas, neatitinka kreditoriaus interesų ir prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Pareiškėja R. P. atsiliepimu su suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei patenkinti jos skundo reikalavimą dėl vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01078 nutraukimo. Pareiškėja nurodė, kad faktą, jog antstolis R. V. 2012 m. rugpjūčio 16 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo patvarkė priimti vykdyti tik 2011 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, yra nustatęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2014. Pateikdamas šią nutartį vykdyti, AB „Swedbank“ negalėjo nežinoti, kad ji yra Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi pakeista. Antstolis privalėjo įsitikinti, ar ant priimamos vykdyti nutarties yra žyma „Įsiteisėjusi“. Šiuo atveju tokios žymos nebuvo, todėl vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai. Pagal CPK 629 str. 1 d. 9 p. redakciją, galiojusią išieškotojo prašymo pateikimo metu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkyme nurodyta, kad priimta vykdyti tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis, todėl, tikėtina, jog versija, kad antstoliui buvo pateikta ir antroji nutartis, atsirado tik pareiškėjai iškėlus šį klausimą. Kadangi hipotekos teismo nutartis buvo įsiteisėjusi tik dalyje dėl turto pardavimo akto pateikimo ir gautų lėšų pervedimo į Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą, jokių vykdymo veiksmų, parduodant iš varžytinių įkeistą turtą pagal priimtą vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, antstolis atlikti negalėjo.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimu su pareiškėjos R. P. atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį dalyje, kurioje buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjos prašymą vykdomąją bylą nutraukti, palikti galioti. Antstolis nurodė, kad, kreipdamasis dėl skolos išieškojimo, išieškotojas jam pateikė abi nutartis – tiek Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį Nr. 1618V/2009, tiek Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį Nr. 2S-407-798/2012, iš dalies pakeitusią nurodytą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį. Ši nutartis įsiteisėjo, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka (CPK 279 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties nepanaikino, o tik pakeitė nutartį dalyje dėl priverstinai parduodamų iš varžytynių nekilnojamųjų daiktų eiliškumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, hipotekos teisėjo nutartis įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 364/2010). Taigi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. 1618V/2009 laikytina vykdomuoju dokumentu ir yra teisėtai vykdoma, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytus pakeitimus. Antstolis pažymėjo, kad klausimas dėl vykdymo veiksmų pradėjimo ir vykdymo pagal, anot pareiškėjos, negaliojančią hipotekos teismo nutartį jau buvo nagrinėtas teisme, pareiškėjai R. P. pateikus skundus dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-37183-868/2014) bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi (c. b. Nr. 2S-712-803/2015) pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiami klausimai, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nenutraukė antstolio R. V. vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01078 CPK 629 str. 1 d. 9 p. pagrindu, ir ar antstolis R. V. 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. 0179/12/01078-SK teisėtai ir pagrįstai pakeitė teismo nutartimi nustatytą turto pardavimo eiliškumo tvarką.

Byloje nustatyta, jog antstolis 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu (v. b. t. I, b. l. 17) priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria nutarta išieškoti kreditoriui AB „Swedbank“ skolą: 624 261,7 Lt negrąžintos paskolos, 95 408,88 Lt nesumokėtų palūkanų, 459,52 Lt delspinigių, iš viso: 8 720 130,1 Lt, bei 131 Lt žyminį mokestį, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, bei nustatyta priverstinai parduodamų iš varžytynių nekilnojamųjų daiktų tvarka (v. b. t. I, b. l. 8-15). Sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytinių nustatytas pirmąja eile. Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2012 m. kovo 1 d. priėmus nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis buvo iš dalies pakeista. Nurodytų sklypų pardavimo iš varžytinių eilės tvarka nepasikeitė (v. b. t. I, b. l. 3-7). Išieškotojas, antstoliui pateikdamas prašymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, pateikė abi teismo nutartis (v. b. t. I, b. l. 16). Pagal vykdomosios bylos pradėjimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, hipotekos teisėjo nutartis buvo laikoma vykdomuoju dokumentu, kuris vykdomas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjos R. P. atskirojo skundo

Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas antstolio R. V. vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01078 nenutraukė neteisėtai ir nepagrįstai. Ši byla turi būti nutraukta, remiantis CPK 629 str. 1 d. 9 p. Pareiškėjos atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad antstolis R. V. 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti patvarkė priimti vykdyti tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, bet ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi buvo iš dalies pakeista, o dėl pastarosios nutarties vykdymo išieškotojas jokio vykdomojo dokumento antstoliui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal vykdomosios bylos pradėjimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, hipotekos teisėjo nutartis buvo laikoma vykdomuoju dokumentu, kuris vykdomas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Apeliantės teigimu, tai konstatuodamas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, kadangi skiriasi bylų racio decidendi, tačiau šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas, nes kasacinis teismas prie tokios išvados priėjo ne atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, o aiškindamas tuo metu galiojusias teisės normas - CPK 558 str. 2 d., 586 str. 1 d. bei 587 str. Byloje nustatyta, kad išieškotojas į antstolį kreipėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarčiai įsiteisėjus, ir pateikė antstoliui tiek šią nutartį, kuri, kaip aukščiau nurodyta, laikytina vykdomuoju dokumentu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį, kuria hipotekos teisėjo priimta nutartis buvo iš dalies pakeista. CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teisės bei įstatymų saugomus interesus. Todėl reikalavimas antstoliui pateikti dar ir vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties vertintinas, kaip neatitinkantis vieno iš esminių vykdymo proceso principų – operatyvumo principo, bei kaip perteklinis reikalavimas, nes hipotekos teisėjo nutartis – šiuo atveju laikytinas pakankamu pagrindu vykdomajam procesui pradėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptariamas apeliantės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirojo skundo

Apeliantas laikosi pozicijos, jog pirmąja eile parduotino likusio turto skolai išieškoti nepakanka, ir šio turto realizavimas jokios esminės įtakos skolos išieškojimo mastui neturi, todėl, antstolio teigimu, išieškojimas vykdytinas iš antrąja eile parduotino turto. Antstolio nuomone, 2014-1l-18 patvarkymu nėra pažeidžiamos jokios bylos šalių ir suinteresuotų asmenų teisės. Formalus išieškojimo iš antrąja eile parduotino turto sustabdymas, kol nėra parduotas menkavertis pirmąja eile realizuotinas turtas, neatitinka kreditoriaus interesų ir prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas su tokia antstolio pozicija nesutinka. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties (c. b. Nr. 2S-407-798/2012), teismas nustatė, kad žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausantys D. R., turi būti priverstinai parduoti iš varžytynių pirma eile. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis, 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymu nustatydamas kitokią turto pardavimo tvarką, nesilaikė nurodytos nutarties, kai įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolio atskirojo skundo motyvais galėtų būti grindžiamas pareiškimas teismui dėl turto pardavimo tvarkos pakeitimo. Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-05-04 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutarties matyti, kad hipotekos lakštu Nr.01120060006100 su pakeitimais buvo susitarta, kad įkeičiami daiktai iš varžytynių bus parduoti tokia tvarka: pirmąja eile bus parduotas D. R. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, antrąja eile – V. R. ir R. P. nuosavybės teise priklausantis turtas (CK 4.183 str. 3 d.). 

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantai pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigė, todėl atskirieji skundai atmetami, nenagrinėjant kitų juose nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                         Rūta Burdulienė