Civilinė byla Nr. 2-453/2010

            Procesinio sprendimo kategorija 126.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                                               

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. vasario 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“ (civilinės bylos Nr. B2-368-153/2010).

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

AB „Senoji Baltija“ ieškinio pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Baltijos žuvys“. UAB „Superija“ 2008 m. balandžio 2 d. prašymu prašė pakeisti buvusį ieškovą AB „Senoji Baltija“ į ieškovą UAB „Superija“. Prašyme nurodyta, kad UAB „Superija“ pagal 2008 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį perėmė reikalavimą į UAB „Baltijos žuvys“ 1 512 210,08 Lt dydžio skolą. Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeitė pradinį ieškovą AB „Senoji Baltija“ jo teisių perėmėju UAB „Superija“.

AB banko „Hansabankas“ (šiuo metu „Swedbank“, AB) atstovas 2008 m. balandžio 11 d. prašymu prašė iškelti bankroto bylą UAB „Baltijos žuvys“. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad 2008 m. balandžio 8 d. UAB „Baltijos žuvys“ pradelsta skola bankui sudarė 657 457,24 Lt. Banko teigimu, visa ši suma yra pradelsta. Teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi bankas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais.

VSDFV Klaipėdos skyrius ieškinio pareiškimu (pradinis pareiškimas paduotas 2001 m. spalio 10 d.) prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, nes jis nemoka įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą nuo 2008 metų, neteikia ataskaitų, todėl negalima nustatyti tikslaus atsakovo skolos dydžio. Šį kreditorių bankroto bylos iškėlimo procese atstovavo VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai.

Ieškovas Kauno apskrities VMI (pakeitęs pradinį ieškovą Klaipėdos apskrities VMI) prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, nurodydamas, kad atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 90 470 Lt.

UAB „Genys“ 2008 m. birželio 25 d. ieškinio pareiškimu prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 120 922,42 Lt pagal rankpinigių sutartį ir 11 176,97 Lt už remonto paslaugas (viso – 132 099,39 Lt).

Ieškinį dėl bankroto iškėlimo padavusi UAB „Rikneda“ 2009 m. birželio 1 d. pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas su ja atsiskaitė – sumokėjo 23 765 Lt skolą (t. 4, b. l. 5-6). Teismas 2009 m. birželio 9 d. raštu nurodė UAB „Rikneda“ pateikti pareiškimą, jog jai žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės (t. 4, b. l. 35). Tokio pareiškimo teismui nepateikus, UAB „Rikneda“ toliau buvo laikoma ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo padavusiu asmeniu.

Ieškinį padavusi UAB „Mesta“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro likvidavus dėl bankroto, todėl teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi nebelaikyta ieškovu (t. 2, b. l. 155-156).

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Baltijos žuvys“ ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“.

Teismas nurodė, kad 2009 m. gegužės 25 d., birželio 11 d., rugsėjo 25 d., spalio 21 d. nutartimis atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ administracijos vadovas buvo įpareigotas pateikti teismui įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus su duomenimis apie prievolių įvykdymo terminus (atsiskaitymo datas), skolų sumas už einamųjų metų laikotarpį iki 2009 m. birželio 1 d., ataskaitinių metų laikotarpio iki 2009 m. birželio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentus (balansus), informaciją apie iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą. Teismo įpareigojimas nėra įvykdytas. Už teismo įpareigojimų nevykdymą atsakovo administracijos vadovui paskirtos baudos. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka VĮ Registrų centrui finansines ataskaitas yra pateikęs tik už 2007 m. Atsakovas teismui pateikė 2008 m. I pusmečio (preliminarų) ir 2008 m. balansus bei finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš atsakovo sudaryto ir teismui pateikto 2008 m. I pusmečio balanso duomenų matyti, jog 2008 m. birželio 30 d. atsakovas turėjo turto iš viso už 6 177 465 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 2 751 275 Lt, o trumpalaikis – 3 426 190 Lt. Iš balanse apskaityto trumpalaikio turto didžiąją dalį - 3 158 299 Lt sudaro atsakovo gautinos sumos, atsargos sudaro 231 192 Lt, o lėšos – 36 699 Lt. Atsakovo mokėtinos sumos ir jo įsipareigojimai  sudarė 2 107 197 Lt. 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovo sudaryto balanso duomenimis jis turėjo turto už 9 327 118 Lt, iš kurio ilgalaikio turto buvo už 5 874 918 Lt, trumpalaikio – už 3 452 200 Lt (kur 3 112 660 Lt - per vienerius metus gautinos sumos, lėšos - 30 776 Lt, atsargos - 308 764 Lt), atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 187 239 Lt.

Teismas kritiškai vertino atsakovo teismui pateiktą 2008 m. balansą, nes šis nebuvo pateiktas VĮ Registrų centrui. Teismas abejojo balanso duomenų tikrumu, sprendė, kad balansas neatspindi realios atsakovo turtinės padėties. Iš 2008 m. balanso matyti, kad didžiąją dalį trumpalaikio turto (3 452 200 Lt) sudaro per metus gautinos sumos, kurios siekia 3 112 660 Lt, t. y. turtinės teisės. Atsakovo gautinos sumos nuo 2007 m. tik didėja. Atsakovo galimybės išieškoti skolas iš debitorių abejotinos. Jo turtinės teisės negali būti vertinamos kaip realus įmonės turtas, galintis nulemti jos mokumą. Teismas konstatavo, kad reali atsakovo trumpalaikio turto vertė 2008 m. balanso duomenimis yra tik 339 540 Lt. 2008 m. balanse nurodyta ilgalaikio turto vertė – 5 874 918 Lt (kur nematerialus turtas – 1 033 Lt, materialus – 5 873 885 Lt). Palyginti su 2008 m. pirmojo pusmečio bei 2007 m. duomenimis ilgalaikio turto vertė išaugo beveik dvigubai, nes 2008 m. pirmąjį pusmetį ilgalaikio turto buvo už 2 751 275 Lt, o 2007 m. – už 3 043 512 Lt. Teismui nepateikta įrodymų, pagrindžiančių ilgalaikio turto vertės padidėjimą. Teismas pripažino aplinkybę, jog palyginti su praėjusių metų kainomis, per 2009 m. nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje yra sumažėjusios vidutiniškai 30 procentų. Atsakovo atstovas nurodė, kad turimą ilgalaikį turtą sudaro žuvies perdirbimo cechas bei keturi žvejybiniai laivai, kurie įkeisti „Swedbank“, AB. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. B2-622-109/2009, kuria atsisakyta kelti UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylą, nustatyta, kad UAB „Baltijos žuvys” buvo pradėjusi pjaustyti vieną iš bankui įkeistų laivų „Ieva”. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. spalio 23 d. pradėjo tyrimą pagal LR BK 246 straipsnio 1 dalį dėl įkeisto turto gadinimo. Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 4774 pranešė bankui, kad Lietuvos saugios laivybos administracija inicijuoja UAB „Baltijos žuvys” priklausiusių ir bankui įkeistų laivų „Bajorai” ir „Ieva” išregistravimą iš Lietuvos Respublikos jūrų laivyno registro. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-622-109/2009 nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai patvirtina, kad dalis prie atsakovo turimo ilgalaikio turto priskiriamų laivų gali būti netinkami naudoti dėl jų sugadinimo, o tai sąlygoja akivaizdų šio turto vertės sumažėjimą.

Teismas pažymėjo, kad 2008 m. I pusmečio ir 2008 m. balansų duomenimis atsakovo mokėtinos sumos yra 2 107 197 Lt ir 2 187 239 Lt. Palyginti su 2007 m. balanso duomenimis (2 409 462 Lt) mokėtinų skolų dydžio mažėjimas nežymus. Atsakovas skolingas kreditoriams: UAB „Superija“ 1 006 000 Lt, „Swedbank“, AB - 657 457,24 Lt, Kauno apskrities VMI - 90 470 Lt, UAB „Genys“ – 120 922,42 Lt. Šios skolos įvardintinos kaip pradelstos. Kadangi atsakovas nepateikė teismui kreditorių sąrašo su prievolių įvykdymo terminais bei skolų dydžiais, teismas manė, kad šią dieną atsakovo pradelstos skolos kreditoriams sudaro apie 2 mln. Lt.

Teismui nebuvo pateikti visi ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys įvertinti atsakovo turtinę būseną. Byloje pateiktais finansiniais dokumentais teismas nesivadovavo, nes jie neatitinka įstatymo nustatytų leistinumo reikalavimų. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo mokumo fakto, kad jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. VSDFV Kauno skyriaus ir Kauno apskrities VMI nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš viso nevykdo ūkinės veiklos, nemoka mokesčių, neteikia duomenų apie dirbančius asmenis. Kauno apygardos teismo byloje Nr. B2-622-109/2009 nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog UAB „Baltijos žuvys“ finansiniai sunkumai nėra laikini, įmonė nėra pajėgi greitai likviduoti skolas kreditoriams. Teismas nusprendė, kad UAB „Baltijos žuvys“ būsena atitinka įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą.

Nutartyje nurodyta, kad UAB „Superija“ ir „Swedbank“, AB administratoriumi prašė skirti UAB „Valnetas“, Kauno apskrities VMI ir UAB „Genys“ – UAB „Valeksa“, o VSDFV Klaipėdos skyrius – UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo turtas yra Klaipėdoje, nusprendė, jog tikslinga bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“, kurios buveinės vieta yra arčiau atsakovo turto buvimo vietos. UAB „Valnetas“ dirba pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, kurie atstovauja UAB „Valnetas“ bankroto byloje kaip įgalioti asmenys.

Atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.      Byloje nėra VSDVF Kauno skyriaus, Kauno apskrities VMI bei UAB „Rikneda“ ieškinių bei reikalavimų sumokėti įsiskolinimą, tačiau teismas juos laikė atsakovo kreditoriais. Byloje taip pat nėra UAB „Superija“ reikalavimo sumokėti įsiskolinimą. Atsakovas 2008 m. spalio 7 d. sumokėjo įsiskolinimą UAB „Rikneda“, kuri pateikė prašymą nutraukti bankroto bylos nagrinėjimą. UAB „Mesta“ bylos nagrinėjimo metu buvo išregistruota ir teismo nutartimi pripažinta netinkamu ieškovu. Atsakovas apmokėjo UAB „Genys“ už suteiktas paslaugas. Ieškovai nebuvo tinkami byloje ir neturėjo ĮBĮ ir CPK įtvirtintos procesinės teisės prašyti teismo iškelti bankroto bylą UAB „Baltijos žuvys“.

2.      Teismo posėdžio metu atsakovas pateikė 2009 m. birželio 30 d. finansinę atskaitomybę, tačiau teismas šių dokumentų neprijungė. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Baltijos žuvys“ priimta pagal 2008 m. finansinius rezultatus. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad teikiami teismui finansiniai dokumentai privalo būti pateikti Registrų centrui. Nėra pagrindo teigti, kad UAB „Baltijos žuvys“ yra nemoki. Teismas  atsisakė priimti 2009 m. birželio 30 d. finansinę atskaitomybę patvirtinančius duomenis, kurie buvo naujesni. Teismas nepagrįstai nuo 3 452 200 Lt iki 339 540 Lt sumažino UAB „Baltijos žuvys“ trumpalaikio turto vertę. UAB „Baltijos žuvys“ 2008 m. balansas pripažintinas tinkamu įrodymu.

3.      UAB „Baltijos žuvys“ nekilnojamasis turtas ir laivas „Ieva“ yra Klaipėdos jūrų uoste. Laivais LBB 1100 ir LBB 1124 vykdoma žvejyba, jie dažniausiai būna užsienio uostuose, todėl jiems netaikytinas bendras turto vertės sumažėjimas. UAB „Baltijos žuvys“ teismui pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje jai priklausančio turto vertė nurodyta 6 536 000 Lt. Atsakovo skola bankui „Swedbank“, AB siekia 285 364,41 Lt, UAB „Superija“ – 1 006 518 Lt, Kauno apskrities VMI – 90 470 Lt, VSDFV Kauno skyriui -  216 456,07 Lt. Visų bylos dalyvių kreditoriniai reikalavimai siekia 1 517 378,41 Lt, o tai ženkliai mažiau nei pusė į UAB „Baltijos žuvys“ 2008 m. balansą įrašyto turto vertės. UAB „Baltijos žuvys“ 2008 m. balanse nurodyta, kad ji turi 9 327 118 Lt vertės turto, o jos skolos siekia 2 187 238 Lt. Net ir įmonės turto vertę sumažinus 30 procentų, UAB „Baltijos žuvys“ išlieka moki, nes jos skolos neviršija įrašyto į įmonės balansą pusės turto vertės.

4.      Ūkio ministerijos išduotame leidime UAB „Valnetas“ ir jos draudimo liudijime skiriasi įmonės įregistravimo VĮ Registrų centre kodai. Tokiu būdu UAB „Valnetas“ nepateikė teismui administratoriaus civilinės atsakomybės liudijimo kopijos ir negali būti paskirtas UAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratoriumi.

Ieškovas UAB „Superija“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad UAB „Superija“ perėmė 1 006 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą į UAB „Baltijos žuvys“ skolą, todėl ji laikytina kreditoriumi. Atsakovo teiginiai dėl turimo turto ir jo vertės neatitinka tikrovės, o tai įrodyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Teismas paskyrė tinkamą bankroto administratorių.

Ieškovas Kauno apskrities VMI atsiliepimu į atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad Kauno apskrities VMI yra atsakovo kreditorius, teismas pagrįstai jį laikė ieškovu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės finansiniai dokumentai nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui, į ženkliai padidėjusi bendrovės turtą, lyginant jį su 2007 m. ir 2008 m. I pusmečio balansu, pagrįstai suabejojo jų tikrumu ir realios dabartinės bendrovės padėties atspindėjimu, todėl jų nevertino. Teismai pagrįstai vadovavosi paskutiniais VĮ Registrų centrui pateiktais duomenimis 2007 m. gruodžio 31 d. Teismas pagrįstai abejojo atsakovo galimybėmis išsiieškoti skolas iš debitorių. Debitorinis įsiskolinimas yra tik turtinės teisės ir negali būti vertinamas kaip realus įmonės turtas, galintis nulemti įmonės mokumą. Kadangi bendrovės trumpalaikiai pradelsti įsipareigojimai didesni kaip pusė turto vertės, teismas pagrįstai nusprendė, jog finansiniai sunkumai nėra laikini, įmonė nėra pajėgi greitai likviduoti skolas kreditoriams.  

 

Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Baltijos žuvys“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, laikytina pagrįsta ir teisėta.

 

Dėl asmenų subjektinės procesinės teisės inicijuoti teisminės bankroto bylos atsakovui iškėlimą

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kuriais remiantis apeliantas teigia, kad ieškovai nebuvo tinkami šioje byloje ir neturėjo procesinės teisės prašyti iškelti atsakovui bankroto bylą.

 Kaip jau nurodyta, AB „Senoji Baltija“ ieškinio pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Baltijos žuvys“. UAB „Superija“ pagal 2008 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį perėmė AB „Senoji Baltija“ reikalavimo teises į UAB „Baltijos žuvys“ skolą. Pradinį ieškovą AB „Senoji Baltija“ Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeitė jo teisių perėmėju UAB „Superija“. Procesinių teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d. nuostata). Kadangi pradinį ieškovą AB „Senoji Baltija“ pakeitusiai UAB „Superija“ privalomi visi veiksmai, kuriuos procese buvo atlikęs pradinis ieškovas, apelianto abejonė šio ieškovo tinkamumu remiantis tuo, kad byloje nėra UAB „Superija“ reikalavimo atsakovui sumokėti įsiskolinimą, yra nepagrįsta.

 Priedų prie bankroto bylos Nr. B2-368-153/2010 medžiagoje yra duomenys apie kreditorių VSDFV Klaipėdos skyriaus (procese kreditorių atstovavo VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai), Klaipėdos apskrities VMI (pradinį pareiškėją procese keitė Kauno apskrities VMI), UAB „Rikneda“ ieškinio pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, todėl neaišku, kuo remdamasis apeliantas teigia, kad šių asmenų ieškinių ir reikalavimų byloje nėra. Teismas nėra priėmęs ieškovo UAB „Rikneda“ atsisakymo nuo ieškinio, todėl apelianto argumentai dėl šio ieškovo procesinių teisių pasibaigimo neturi reikšmės. Ieškinį padavusi UAB „Mesta“ teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi nebelaikoma ieškovu. UAB „Genys“ 2008 m. birželio 25 d. ieškinio pareiškimu prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra skolingas ieškovui pagal rankpinigių sutartį ir už remonto paslaugas. Apelianto nesutikimas su UAB „Genys“ reiškiamomis finansinėmis pretenzijomis atsakovui, teigiant, kad su šiuo ieškovu atsakovas už suteiktas paslaugas yra atsiskaitęs, kad dėl įsipareigojimų pagal tą pačią rankpinigių sutartį neįvykdymo pats ieškovas yra skolingas atsakovui, gali turėti įtaką tik vertinant įmonės, kuriai inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį, tačiau ĮBĮ 3 straipsnio ir CPK 5 straipsnio  1 dalies prasme nepašalina procesinės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo.

   Remiantis tuo, kas išdėstyta, apelianto argumentai dėl ieškovų netinkamumo ir procesinės teisės prašyti iškelti atsakovui bankroto bylą neturėjimo yra atmetami.

 

Dėl teismo išvados konstatuojant faktinį atsakovo nemokumą pagrįstumo

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus.

Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik kruopščiai išanalizavus ir įvertinus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose esminės reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Taigi viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, bet nepaneigia ir ieškovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Teismas privalo būti aktyvus, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti tokios bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė UAB ,,Baltijos žuvys“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Įmonės nemokumo būseną teismas konstatavo remdamasis UAB „Baltijos žuvys“ tarpinio balanso už 2008 m. I pusmetį ir metinio 2008 m. balanso duomenimis, tačiau svarbią reikšmę turinčius kai kuriuos metinio 2008 m. balanso duomenis vertino kritiškai arba abejojo jų tikrumu ir jais nesivadovavo. Be to, teismas rėmėsi nuostata, kad turimos turtinės teisės negali būti vertinamos kaip realus turtas, akcentavo aplinkybę, kad 2009 metais nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje sumažėjo maždaug 30 procentų, nurodė, kad atsakovė nevykdo veiklos, nemoka mokesčių, kad dalis jos turto gali būti nebetinkama naudoti pagal paskirtį, todėl jo vertė dėl šios priežasties gali būti akivaizdžiai sumažėjusi, kad vengdamas pateikti reikalingus dokumentus apie savo ūkinę ir finansinę padėtį atsakovas nesiekė įrodyti mokumo fakto. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo nemokumo negalima laikyti pagrįsta objektyvaus turinio faktinėmis sąlygomis, kurios sudarytų pakankamą teisinį pagrindą konstatuoti neabejotiną atsakovo nemokumo būseną. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo konstatuotas bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas - atsakovo nemokumas, nėra paremtas kruopščia atsakovo ūkinės finansinės veiklos rezultatų, atsispindinčių finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, analize ir objektyviu įvertinimu. Objektyvūs duomenys, turintys ar galintys turėti esminę įtaką nustatant realią atsakovo finansinę būklę, liko neištirti, neaptarti ir neįvertinti. Apsunkintą galimybę nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę pirmosios instancijos teismas grindė atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ pasyvumu ir teismo įpareigojimų pateikti būtinus dokumentus nevykdymu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti objektyvią išvadą dėl įmonės nemokumo, teismas, viešojo intereso užtikrinimo tikslu įpareigotas veikti ex officio renkant reikalingus įrodymus, turėjo imtis visų galimų priemonių išaiškinti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą teisinį klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas turėjo galimybę surinkti reikalingus įrodymus, taip pat kruopščiau įvertinti turėtus įrodymus, kad galima būtų padaryti objektyvią išvadą dėl tikrosios atsakovo (ne)mokumo būklės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2009 m. birželio 11 d. teismas reikalavo iš atsakovo tarpinės finansinės atskaitomybės 2009 m. birželio 1 dienai dokumentų, nes 2008 m. metinės finansinės atskaitomybės dokumentai byloje jau buvo pateikti vykdant teismo 2009 m. gegužės 25 d. įpareigojimus (t. 4, b. l. 12-31). Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad teismas negalėjo remtis paskutinio ataskaitinio laikotarpio (2009 m. birželio 1 d.) atsakovo finansinės apskaitos duomenimis, nes nebuvo įvykdyti teismo įpareigojimai pateikti tokių dokumentų rinkinį. Atsakovo atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus 2009 m. birželio 1 d. būklei.  Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, įvykusio 2009 m. gruodžio 14 d., protokolo matyti, kad šio posėdžio pradžioje atsakovo atstovas prašė priimti tarpinį balansą, bet prašymas buvo atmestas, nes teikiamas balansas neatitiko įstatymo reikalavimų (t. 4, b. l. 127-128). Atskirajame skunde nurodoma, kad teikiamo balanso neatitikimą įstatymų reikalavimams teismas grindė tuo, jog finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta Juridinių asmenų registrui. Šią apelianto nurodytą aplinkybę patvirtina ir skundžiamos nutarties turinys, kur nurodyta, jog teismas kritiškai vertina atsakovo 2008 m. metinio balanso duomenis arba abejoja jų tikrumu, nes balansas nėra pateiktas VĮ Registrų centrui. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Juridinių asmenų registrui vertino kaip jų neatitikimą reikalavimams, dėl kurių šių dokumentų nebuvo galima priimti į bylą ir teismui vertinti, o anksčiau priimtų dokumentų turiniu nesivadovauti ir/arba abejoti jų atitikimu tikrovei. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, vadovui pateikti teismui, be kita ko,  praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Kaip pažymi apeliantas, šioje ĮBĮ normoje nėra numatyta, kad teikiamas teismui finansinių dokumentų rinkinys prieš tai būtų privalomai pateiktas Juridinių asmenų registrui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patvirtintos metinės finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Ši aplinkybė nereiškia, kad finansinė atskaitomybė, dėl kurios nėra atliktas auditas arba kuri nėra pateikta Juridinių asmenų registrui  negali būti parengiama ir pateikiama teismui, kad jos duomenų pagrindu būtų įvertintos įmonės (ne)mokumo būseną patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės. Pažymėtina, kad įmonės tarpinės finansinės ataskaitos apskritai neprivalo būti tikrinamos auditoriaus ar teikiamos Juridinių asmenų registrui (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 str. 2 d., 20 str. 2 ir 4 d., 21 str.). Bet kokiu atveju pasirašydamas ir teikdamas teismui metinės arba tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį įmonės vadovas turi laikytis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 13 ir 14 straipsniuose įtvirtintų principų ir privalo žinoti, jog yra atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str.).

Darytina išvada, kad teismas be pagrindo nepriėmė vertinimui atsakovo teikto tarpinio balanso einamųjų ataskaitinių finansinių metų laikotarpiui (2009 m. birželio 30 d.), taip pat neturėjo teisinio pagrindo abejoti atsakovo 2008 m. metinio balanso duomenimis remdamasis tuo, kad šie finansinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui.

  Teisėjų kolegija negali pripažinti pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais remdamasis jis darė išvadą, kad atsakovo 2008 m. metiniame balanse nurodomo trumpalaikio turto vertės didžiąją dalį - 3 112 660 Lt sudarančios gautinos sumos neturi būti įskaitytos į trumpalaikio turto sudėtį, nes esą tokios sumos nuo 2007 m. didėja, todėl yra abejotinos jų išieškojimo iš debitorių galimybės. Remdamasis šiuo argumentu bei bendro pobūdžio samprata, jog turtinės teisės negali būti vertinamos kaip realiai turimas turtas, teismas konstatavo, jog reali atsakovo trumpalaikio turto vertė 2008 m. balanso sudarymo metu buvo ne 3 452 200 Lt, o tik 339 540 Lt. Ši išvada nepagrįsta, nes ji yra subjektyvi, paremta ne objektyvaus pobūdžio duomenimis, bet spėjimais, abejonėmis, realaus turinio neturinčiomis prielaidomis. Spėjimais apie atsakovo veiklą ir jo materialaus turto galimą vertę, kuri neatitinka 2008 m. balanse nurodytos vertės, paremta ir daugiau teismo išvadų (pvz., dėl nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčio 2009 metais, dėl dviejų atsakovui priklausančių laivų galimo netinkamumo naudoti, visiško veiklos nutraukimo). Teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais, prielaidomis, abejonėmis. Ši taisyklė taikytina ir darant teisines išvadas dėl įmonės (ne)mokumo būklės įvertinimo, nes kaip jau pažymėta, sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą būtina nustatyti ir konstatuoti objektyvaus turinio aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra (ne)moki.

Pirmosios instancijos teismui sukėlė abejonių atsakovo 2008 m. balanse fiksuojamas ilgalaikio turto vertės padidėjimas. Iš skundžiamos nutarties turinio galima daryti išvadą, kad teismas nesivadovavo atsakovo 2008 m. balanse įrašyto ilgalaikio turto verte, nes nurodė, kad nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių ilgalaikio turto vertės padidėjimą. Nėra duomenų, kad teismas, turėdamas veikti aktyviai, būtų reikalavęs tokio pobūdžio įrodymų, aiškinęsis ir analizavęs ilgalaikio turto vertės pakitimo priežastis. Atsakovo atskirajame skunde aiškinama, kad 2008 metais atlikus bendrovės turto vertės nustatymą, buvo perskaičiuota įmonės materialaus turto balansinė vertė – ji padidinta pagal nustatytą turto vertę. Atsakovas aplinkybes dėl balanse apskaityto turto vertės padidinimo grindžia byloje esančia ilgalaikio materialaus turto (pastato – žuvies perdirbimo cecho ir dviejų žvejybinių laivų) rinkos vertės 2008 m. gegužės 6 dieną nustatymo ataskaita (ataskaita - voke prie bylos 3 tomo). Pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų apie atsakovo turto įvertinimą rinkos verte, kuria remiantis atsakovas teigia padidinęs balanse fiksuojamą to turto vertę, netyrė ir dėl to nepasisakė.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jam nebuvo pateikti visi ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti būtini rašytiniai įrodymai atsakovo turtinei būsenai įvertinti. Kritiškai vertindamas atsakovo 2008 m. balanse įrašyto turto vertę, pirmosios instancijos teismas nenustatė kitos tikrosios turto vertės. Teismas taip pat nenustatė ir tikslaus atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, apsiribojęs tik ieškovų ir trečiojo asmens pareiškimuose nurodytomis atsakovo įsiskolinimo šiems asmenims sumomis, kurias sudėjęs darė išvadą, kad atsakovo pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudaro apie 2 mln. Lt. Sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo vertinami visi jos skoliniai įsipareigojimai, o ne asmens (-ų), inicijavusio (-ų) bankroto bylą, kreditorinio reikalavimo dydis. Svarstant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, todėl bankroto bylos iškėlimas įmonei sietinas ne vien tik su jos įsipareigojimais ieškovams ir tretiesiems asmenims, reiškiantiems savarankiškus reikalavimus, bet apskritai su visa įmonės finansine būsena. Konstatuotina, kad nenustatęs tikrosios atsakovo turto vertės ir tikslaus visų pradelstų įsipareigojimų dydžio, teismas negalėjo nustatyti atsakovo turto vertės ir pradelstų skolinių įsipareigojimų santykio, kuris yra lemiamas kriterijus įvertinant įmonės (ne)mokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d.).        

 Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis nepagrįstai nuspręsta, kad UAB „Baltijos žuvys“ yra nemoki įmonė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokią UAB „Baltijos žuvys“ turimų kreditorinių įsipareigojimų dalį sudaro pradelsti įsipareigojimai, į tai, kad teismas neanalizavo ir nenustatė pradelstų įsipareigojimų santykio su įmonės turto verte, sprendžia, jog reikia šias faktines aplinkybes kruopščiai išaiškinti ir tik jas įvertinus spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimo teisines sąlygas, todėl priėmė įrodymais nepagrįstą nutartį iškelti bankroto bylą UAB „Baltijos žuvys“ dėl šios nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB ,,Baltijos žuvys“ nemokumo klausimą, nesiaiškino pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolos) dydžio ir turto vertės tikrojo santykio, kuris yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą, o išvadas darė remdamasis iš esmės tik spėjimais ir subjektyvaus pobūdžio prielaidomis. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Baltijos žuvys“ iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas, be kita ko, turi vertinti Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. vasario 4 d. gautame atsakovo prašyme dėl įrodymų prijungimo išdėstytus argumentus ir prie prašymo pridėtus rašytinius duomenis.

Panaikinus skundžiamą nutartį visa apimtimi, atskirojo skundo motyvai dėl bankroto administratoriaus paskyrimo netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

 

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“ klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                                                                                      Alė Bukavinienė

 

Marytė Mitkuvienė

 

Gintaras Pečiulis