Civilinė byla Nr. 2-1310-370/2016

    Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00569-2015-5

                   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-720-460/2016, kuria atmestas pareiškėjo D. M. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-29 nutartimi UAB „KVD“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. P.. Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjas teismui pateikė skundą, jame prašė panaikinti BUAB „KVD“ 2016-02-19 kreditorių susirinkimo nutarimus ir įpareigoti bankroto administratorių sušaukti BUAB „KVD“ kreditorių susirinkimą suteikiant pareiškėjui (kreditoriui) teisę balsuoti dėl kitų kreditorių pasiūlytų nutarimų projektų. Nurodė, kad jam nebuvo įteiktas pranešimas apie numatomą kreditorių susirinkimą, dėl to jis negalėjo dalyvauti susirinkime ir balsuoti.

Atsakovė su skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjo dalyvavimas iš esmės neturėtų įtakos kreditorių nutarimų teisėtumui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-02 nutartimi pareiškėjo D. M. skundo dėl 2016-02-19 kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais netenkino.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad BUAB „KVD“ 2016-02-19 kreditorių susirinkime priimti nutarimai yra neteisėti, šių aplinkybių tinkamai neįrodė (CPK 12 str., 178 str.), t. y. konkrečiai neįvardijo, kas, jo manymu, 2016-02-19 kreditorių susirinkime buvo pažeista. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo dalyvavimas nedarytų jokios įtakos kreditorių susirinkime išreikštai kreditorių valiai, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkime priimti nutarimai 82,57 proc. balsų dauguma, o jų neginčija joks kitas kreditorius. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas ir viešasis interesas, kreditorių susirinkimo nutarimai atitinka kreditorių daugumos valią, o pareiškėjas teismo posėdžio metu alternatyvių nutarimų projektų  pateikti negalėjo (CPK 12, 178 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

D. M. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-02 nutartį ir 2016-02-19 BUAB „KVD“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus bei įpareigoti bankroto administratorių sušaukti BUAB „KVD“ kreditorių susirinkimą suteikiant D. M. ar jo įgaliotam atstovui teisę balsuoti dėl kitų kreditorių pasiūlytų nutarimo projektų. Apeliantas nurodo, kad bankroto administratorius apie 2016-02-19 šaukiamą BUAB „KVD“ kreditorių susirinkimą pareiškėją informavo 2016-02-11 pranešimu, apeliantui įteiktu 2016-02-23, t. y. jau po įvykusio kreditorių susirinkimo. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo ir kitų įmonės kreditorių teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.), o bankroto administratorius pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 4 p. reikalavimą ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Pareiškėjo manymu, bankroto administratorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditoriams turėjo praneši taip, kad kiekvienas iš jų turėtų protingą terminą nutarimų projektams pateikti. Apeliantui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su kreditorių susirinkimo darbotvarke, išsiaiškinti, kodėl buvo pasiūlytas VSDFV Klaipėdos skyriaus vadovas kreditorių susirinkimo pirmininku. Be to, svarstant bankroto administratoriaus ataskaitą, nebuvo išsiaiškinta, kokius aktyvius veiksmus jis atliko per 4 mėnesius, siekdamas atgauti 26 688,64 Eur skolą iš skolininko R-Snickeri och Bygg, AB, kokiu pagrindu paskaičiuoti bankroto administratoriaus paslaugų įkainiai, dėl kokių priežasčių bankroto administratoriaus ataskaitoje siūloma patvirtinti J. M. 12 761,39 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtina 1 276,39 Eur suma. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto administratorius nuo 2015-12-02 faksu bei elektroniniu paštu buvo informuotas, kad kreditoriaus D. M. įgaliotas atstovas bankroto procese yra advokatas M. M., todėl visus dokumentus galėjo ir privalėjo atsiųsti advokatui. Be to, iki šios dienos nebuvo gautas atsakymas, ar bankroto administratorius pripažįsta D. M. reikalavimo teisę į 14 343,65 Eur sumą, o kreditorių susirinkime nesvarstytas 2015-12-02 prašymas dėl D. M. pareikšto finansinio reikalavimo.

BUAB „KVD“, atstovaujama bankroto administratoriaus P. P., atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo apelianto D. M. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-02 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Iš apelianto teismui pateikto 2016-02-11 bankroto administratoriaus pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, siųstą jo broliui R. M., matyti, kad apeliantas žinojo apie kreditorių susirinkimo sušaukimo laiką ir vietą, tačiau pasirinko nedalyvauti ir nebalsuoti kreditorių susirinkime, kuriame priimtus nutarimus prašo pripažinti negaliojančiais.
2. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad priimti nutarimai pažeidė ir kitų kreditorių interesus, atsižvelgiant į tai, kad jie (kiti kreditoriai) priimtų nutarimų neskundė.
3. 2016-02-19 priimti nutarimai 82,57 proc. balsų dauguma, kurie teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 18 438,35 Eur, o D. M. patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 1 785,64 Eur. Taigi net formalus apelianto dalyvavimas ginčo kreditorių susirinkime nebūtų turėjęs įtakos nutarimų priėmimui.
4. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kokias imperatyvias įstatymų nuostatas pažeidė kreditorių priimti nutarimai. Ir atskirajame skunde, ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, įrodymų, jog nutarimų priėmimas reiškia CK 1.5 str. nuostatų pažeidimą ar bankrutuojančios įmonės interesų pažeidimą.
5. Naujos aplinkybės, nurodytos atskirajame skunde, taip pat nesudaro pagrindo naikinti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. R-Snickeri och Bygg buvo siųsta pretenzija, tačiau iš turimų duomenų matyti, kad pareikštos pretenzijos skolininkui nėra pasitvirtinusios; bankroto administravimo išlaidų sąmata atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, veiklos apimtis, o J. M. finansinis reikalavimas yra 12 761,39 Eur, bet ne 1 276,39 Eur (padaryta klaida ištaisyta 2016-02-05 nutartimi).
6. Atskirajame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl apelianto 14 343,65 Eur sumos. Šis apelianto reikalavimas yra išnagrinėtas dar iki bankroto bylos iškėlimo, civilinėje byloje Nr. e2-829-460/2016.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantas D. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2016-02-19 kreditorių susirinkime  priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, skundą iš esmės grindė procesinio pobūdžio argumentais, t. y., kad jam, bankrutuojančios įmonės kreditoriui, pranešimas apie vyksiantį kreditorių susirinkimą nebuvo tinkamai ir laiku įteiktas, todėl jis negalėjo pasinaudoti ĮBĮ įtvirtinta teise teikti nutarimų projektus, dalyvauti kreditorių susirinkime ir išreikšti valią balsuojant. Klaipėdos apygardos teismui atmetus pareiškėjo skundą dėl BUAB „KVD“ 2016-02-19 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, nagrinėjamu atveju vertintinas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Atsižvelgiant į tai, bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-29 nutartimi UAB „KVD“ iškelta bankroto byla nemokumo pagrindu, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas P. P.. Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-25 nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kartu ir apelianto D. M. 1 785,64 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-09 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2016-02-19 įvyko BUAB „KVD“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami tokio pobūdžio klausimai: 1) pirmininkaujančio ir sekretoriaujančio asmenų rinkimas; 2) BUAB „KVD“ kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimas; 3) administratoriaus ataskaita; 4) administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas; 5) įgaliojimo kreditorių susirinkimo pirmininkui BUAB „KVD“ vardu pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi suteikimas; 6) dėl bendrovės likvidavimo; 7) dėl turto perdavimo tvarkos ir kainų patvirtinimo; 8) dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos ir informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarkos patvirtinimo. Iš 2016-02-19 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 18 438,35 Eur, t. y. 82,57 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos (bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 22 331,32 Eur). Kreditorių susirinkime visais minėtais darbotvarkės klausimais priimti nutarimai atitinka įstatyme įtvirtintą balsų daugumos reikalavimą.

ĮBĮ 21 str. įtvirtintos kreditorių, kurių finansinius reikalavimus yra patvirtinęs teismas, teisės, tarp jų ir teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose bei ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.).  Nustatyta, kad apeliantas nedalyvavo 2016-02-19 kreditorių susirinkime, o byloje apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorės pranešimas, siųstas registruotąja pašto siunta, apeliantui įteiktas 2016-02-23 (b. l. 15), t. y. jau po kreditorių susirinkimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, tikrina, ar aplinkybė, jog apeliantui tinkamai ir laiku nebuvo pranešta apie kreditorių susirinkimą, laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, t. y. sudarančiu pagrindą kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, o kartu ir pirmosios instancijos teismo nutartį, panaikinti. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, nurodant, jog net nustačius tam tikrus teisės aktų ar principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi / gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje b yloje Nr. 3K-3-514/2012).

ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-02-19 vyko kreditorių susirinkimas, esant kvorumui ginčijami nutarimai priimti 82,57 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų įmonės bankroto byloje sumos (18 438,35 Eur) (išskyrus klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kuriuo nutarimas priimtas 73,71 proc. dalyvavusių susirinkime kreditorių balsais), kai apelianto finansinis reikalavimas bankroto byloje skundžiamo kreditorių susirinkimo metu sudarė  7,99 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (1 785,64 Eur). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-20 nutartimi apelianto finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje sumažėjo iki 1 460,64 Eur (b. l. 63). Atsižvelgiant į apelianto turėtą (turimą) finansinio reikalavimo procentinę išraišką įmonės bankroto byloje, taip pat į teismų formuojamą praktiką, jog kreditorių susirinkime priimti nutarimai gali būti naikinami tik esant esminiams procedūriniams pažeidimams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto nedalyvavimas 2016-02-19 kreditorių susirinkime nėra pagrindas naikinti   2016-02-19 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, nes jo turimas balsų skaičius nebūtų galėjęs daryti įtakos spręstais klausimais net ir tuo atveju, jei apeliantas būtų balsavęs priešingai, nei kiti susirinkime dalyvavę kreditoriai. Nors D. M. teigia, kad galbūt kiti susirinkime nedalyvavę kreditoriai irgi nebuvo tinkamai informuoti apie 2016-02-19 kreditorių susirinkimą, tačiau apeliantas šios savo pozicijos nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, byloje duomenų apie tokias aplinkybes nėra, be to, vienintelis apeliantas yra pateikęs skundą dėl 2016-02-19 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo (CPK 178 str.).

Atskirajame skunde apeliantas nurodo papildomas aplinkybes, kuriomis grindžia 2016-02-19 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų neteisėtumą, nurodo, kad nebuvo išsiaiškinti klausimai, susiję su skolos išieškojimu iš R-Snickeri och Bygg AB, kokiu pagrindu apskaičiuoti bankroto administratoriaus paslaugų įkainiai, taip pat klausimas dėl J. M. finansinio reikalavo dydžio, kreditorių susirinkimo pirmininko skyrimo motyvai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu šios aplinkybės buvo nurodomos siekiant pagrįsti kreditoriaus (apelianto) teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir kelti atitinkamus klausimus, t. y. šie argumentai buvo siejami ne su priimtų nutarimų turinio neteisėtumo aspektais, bet su kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo procedūriniais pažeidimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai, papildomai nenurodant, kokias neigiamas teisines pasekmes nutarimų priėmimas sukėlė bankrutuojančiai įmonei ir / ar kreditoriams, juolab, kad bankroto administratorius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė paaiškinimus, susijusius su skolos iš kreditoriaus išieškojimo ir J. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimais (CPK 314 str.), nepatvirtina (neįrodo) priimtų nutarimų neteisėtumo (CPK 185 str.). Papildomai pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-25 nutartyje nurodytas J. M. 1 276,39 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-05 nutartimi buvo ištaisytas į 12 761,39 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nekeičia bendros patvirtintos finansinių reikalavimų sumos, t. y. 22 331,32 Eur. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad kreditorių susirinkime nebuvo sprendžiamas jo 2015-12-02 prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį apeliantas kildina iš įmonei pareikšto ieškinio dėl atleidimo iš darbo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo (ieškinio suma 14 343,65 Eur), tačiau, kaip matyti iš teismo informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.), Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-20 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-829-460/2016, ieškovo (apelianto) ieškinys atmestas, o BUAB „KVD“ priešieškinis dėl žalos atlyginimo ir turto išreikalavimo tenkintas. D. M. dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, taigi ginčas tarp šalių dar vyksta. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese klausimu, išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2008; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą UAB „Lietuvos aidas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-308/2013; kt.), o pagal ĮBĮ, klausimai, susiję su kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimu nėra priskiriami kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 26 str.). Bankroto administratoriaus 2016-01-19 prašyme dėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo tvirtinimo buvo nurodyta, kad D. M. finansinis reikalavimas ateityje gali būti tikslinamas, Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-829-460/2016. Dėl nurodytų motyvų atskirojo skundo argumentai, susiję su apelianto finansiniu reikalavimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo laikytini kaip neturintys teisinės reikšmės. Atskirai pažymėtina, kad apeliantas, kaip kreditorius, jį dominančiais klausimais dėl informacijos apie bankroto proceso eigą, gali kreiptis į bankroto administratorių ir (ar) bankroto teisės normų nustatyta tvarka inicijuoti kreditorių susirinkimą dėl atitinkamų nutarimų priėmimo, nutarimų panaikinimo, pakeitimo (ĮBĮ 21-23 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, taikė ir aiškino ĮBĮ, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Danguolė Martinavičienė