Civilinė byla Nr. e2-567-516/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02049-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.6; 3.1.18.1.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Egipto Arabų Respublikos piliečio M. I. I. A. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-61-431/2018, išnagrinėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ ieškinį atsakovams „Belmachinery for Industry ant Trade“ ir M. I. I. A. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu už akių ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „AGRODETALĖ“ iš atsakovės „Belmachinery for Industry and Trade“ priteista 205 599 Eur skolos, 2 555 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir subsidiariai iš atsakovo M. I. I. A. ieškovės naudai priteista 203 500 Eur skolos, 2 555 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų.

3.       Pareiškėjas (atsakovas) M. I. I. A. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-61-431/2018; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą už akių bei šioje byloje priimti naują sprendimą.

4.       Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-61-431/2018, vykdomą pareiškėjo M. I. I. A. atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00791. Prašymą grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo už akių pagrindu buvo pradėti vykdymo veiksmai, antstolė priėmė patvarkymą dėl pareiškėjui priklausančio turto įkainojimo ir rengiasi skelbti šio turto varžytynes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi sustabdė išieškojimą vykdymo procese pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-61-431/2018, vykdomą pareiškėjo M. I. I. A. atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00791, iki pareiškėjo pateikto prašymo išnagrinėjimo.

6.       Preliminariai įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, kad pateikti duomenys yra pakankami konstatuoti tikėtiną prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą bei daryti išvadą, kad pareiškėjas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, sprendė, jog vykdymo veiksmai netrukus gali būti baigti pareiškėjui priklausančio turto pardavimu. Teismo vertinimu, kol nėra išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo, situacijoje, kai pareiškėjas nebuvo išklausytas teisminio proceso metu bei kyla abejonių, ar jam buvo žinoma apie teisminį procesą, neproporcinga iš varžytynių parduoti pareiškėjo nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymo atgręžimo galimybės nėra, kadangi  pardavus nekilnojamąjį turtą, šis turtas iš trečiojo asmens, kuris jį įsigijo, negalėtų būti išreikalautas. Akcentavo aplinkybę, jog proceso atnaujinimo klausimo išsprendimui numatyti trumpi terminai, todėl išieškojimo sustabdymą pripažino proporcinga priemone.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovė UAB „AGRODETALĖ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

7.1.                      Priešingai, nei nurodoma apskųstojoje nutartyje, atsakovo M. I. I. A. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovams procesiniai dokumentai buvo siunčiami tokiais adresais, kurie nurodyti šalių sudarytuose susitarimuose. Tokius adresus nurodė patys atsakovai, todėl jiems tenka su dokumentų neįteikimu susijusi rizika. Kita vertus, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovams buvo įteikti jiems siųsti dokumentai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas pažeidė jų procesinę teisę būti išklausytiems. Informaciją apie iškeltą bylą atsakovai galėjo sužinoti iš teismų informacinės sistemos. Atsakovai, būdami nerūpestingi ir neapdairūs, patys ignoravo jų atžvilgiu pradėtus teisminius procesus. Atsakovas M. I. I. A. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad apie teisminius procesus jam tapo žinoma tik 2018 m. gruodžio 6 d.

7.2.                      Atsakovas M. I. I. A. neįrodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nėra pagrindo teigti, kad tęsiant vykdymo veiksmus ir pardavus turtą iš varžytynių, atsakovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju būtų apsunkintas šalių grąžinimas į pradinę padėtį. Tuo atveju, jeigu teismas byloje atnaujintų procesą ir priimtų kitą – atsakovams palankų sprendimą, vykdymo procese iš atsakovų išieškotą sumą ieškovė būtų pajėgi grąžinti nedelsiant. Teismas nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.

8.       Atsakovai M. I. I. A. ir Belmachinery for Industry and Trade atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Ieškovės argumentas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo sąlygos nebuvimo nepagrįstas. Atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyti argumentai bei motyvai, pridėti visi įrodymai. Teismas, atlikęs preliminarų vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo pareiškimas yra pagrįstas bei galimai šio pareiškimo pagrindu ateityje bus priimtas atsakovams palankus teismo sprendimas.

8.2.                      Atskirojo skundo argumentai dėl galimo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo, teismui priėmus atsakovams palankų teismo sprendimą, nepagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytynių. Grėsmės sąlygos egzistavimo nepaneigia vien ta aplinkybė, jog ieškovė teismo sprendimo atgręžimo atveju būtų pajėgi grąžinti išieškotas lėšas. Vykdymo procese areštuotas turtas atsakovui iš esmės turi ne tik materialinę vertę. Be to, tikėtina, kad vykdymo procese atsakovui priklausantis turtas bus realizuotas ženkliai mažesne už rinkos vertę kaina. Teismo sprendimo atgręžimo atveju atsakovas patirtų nuostolių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas iki įsiteisės procesinis sprendimas byloje dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

         Dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos

11.       Ieškovė UAB „AGRODETALĖ“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą –                   2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs ieškovei, kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą, nurodytą šios nutarties 11 punkte, kurio ji neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, prideda prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais                                         (CPK 180, 314 straipsniai).

        Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo

13.       CPK 372 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Nors to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą tuo atveju, kai sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, tačiau pripažintina, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti itin rezervuotai, juo labiau kad CPK 373 straipsnis numato įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę. Priešingu atveju, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas būtų sumenkinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-141-302/2018).

14.       Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą koreliuoja su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, kurį reglamentuoja CPK XI skyriaus penktojo skirsnio normos, o konkrečiai konkuruoja su CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta iš esmės tokia pat laikinąja apsaugos priemone – išieškojimo vykdymo procese sustabdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-409-178/2018).

15.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

16.       Nagrinėjamu atveju atsakovas M. I. I. A. prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-61-431/2018, panaikinti šioje byloje 2018 m. balandžio 4 d. priimtą sprendimą už akių bei šioje byloje priimti naują sprendimą. Konstatuotina, kad atsakovas siekia įsiteisėjusio sprendimo už akių, kurio pagrindu vykdymo procesas atsakovų atžvilgiu jau prasidėjo, peržiūrėjimo. Apeliacinio teismo vertinimu, tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.

17.       Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-222/2014;         2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016).

18.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. e2-61-431/2018 pagal atsakovo M. I. I. A. prašymą atnaujintas (nutartis įsiteisėjo). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas už akių, o ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams (apeliacinio nagrinėjimo metu nutartis dar nėra įsiteisėjusi). Vien šių procesinių sprendimų egzistavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas prašymo atnaujinti procesą (ieškinio) pagrįstumas – egzistuoja. Šios aplinkybės lemia išvadą, jog ieškovės atskirojo skundo argumentai, kuriais iš esmės neigiamas atsakovo nurodytų pagrindų proceso atnaujinimui egzistavimas, neteko aktualumo, todėl apeliacinis teismas jų nevertina.

19.       Ieškovė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas M. I. I. A. neįrodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovės nuomone, tuo atveju, jeigu teismas byloje atnaujintų procesą ir priimtų kitą – atsakovams palankų sprendimą, vykdymo procese iš atsakovų išieškotą sumą ieškovė būtų pajėgi grąžinti nedelsiant. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

20.       Apeliacinis teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti tokias priemones atsakovui tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, taikant proceso atnaujinimo procedūrą inicijavusios šalies prašomas priemones, būtų pasiekti įstatymu deklaruojami laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai – iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti byloje status quo padėtį.

21.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo už akių pagrindu jau yra išduotas vykdomasis raštas, kurį ieškovė pateikė vykdyti antstolei V. M., o antstolė pradėtame vykdymo procese priėmė sprendimą nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Duomenų apie kitą atsakovams priklausantį turtą byloje nėra. Priešingai, atsakovas tvirtina, kad iš varžytynių ketinama parduoti vienintelį jo turtą. Apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, jog atgręžtinio reikalavimo įvykdymo atveju, turėtų būti sprendžiama dėl individualiais požymiais apibūdinto turto grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad tokiu atveju vykdymo procese realizuoto turto grąžinimas natūra būtų apsunkintas. Įvertinus tai, jog vykdymo procese sprendžiama tik dėl konkretaus nekilnojamojo turto pardavimo, apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės finansinis pajėgumas patenkinti atgręžtinį reikalavimą analizuojamu atveju neturi esminės reikšmės, nes galimybės grąžinti šalis į status quo padėtį nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tampa abejotinos. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, jog siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, atsakovo, kaip turto savininko, interesų apsaugos pusiausvyrą, buvo būtina sustabdyti areštuoto turto realizavimą. 

22.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas išieškojimas vykdymo procese.

23.       Kadangi kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodyti argumentai nebeturi įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Atsakovas M. I. I. A. prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas – 350 Eur ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

25.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

26.       Šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne su konkretaus procesinio klausimo rezultatu (šiuo atveju – atskirojo skundo dėl teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties išnagrinėjimo baigtimi), o su visos bylos baigtimi ir būtent priimant byloje sprendimą turi būti išsprendžiamas visų šalių byloje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tačiau šioje byloje susiklostė situacija, kad byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta, todėl už atsiliepimo į nagrinėjamą atskirąjį skundą surašymą atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo klausimas pirmosios instancijos teisme nebegali būti išspręstas. Įvertinant galutinį bylos rezultatą (patenkintas atsakovo prašymas atnaujinti procesą, atnaujintoje byloje panaikintas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas už akių), atsakovas turi teisę ir į išlaidų, kurias jis patyrė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimą.

27.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovo patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą neviršija Rekomendacijų dydžių (8.16 punktas), todėl atsakovui priteistinos iš ieškovės. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ (juridinio asmens kodas 125998255) atsakovui Egipto Arabų Respublikos piliečiui M. I. I. A. (gimusiam (duomenys neskelbtini), Egipto Arabų Respublikos piliečio paso numeris (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėja                                                                 Rasa Gudžiūnienė