Civilinė byla Nr. e2-842-911/2018
Proceso Nr. 2-06-3-12377-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.5.; 3.2.6.1.; 2.6.1.2.; 2.1.6.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,
sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Keresta“ atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“ įgaliotam asmeniui R. B., atsakovui K. K.,
atsakovo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Keresta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, patikslintą ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo 8999,46 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-26 nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Keresta” ir bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Acountera”. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas minėta nutartimi įpareigojo buvusį įmonės vadovą per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Keresta" dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Teigia, kad vadovaujantis valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nuo 2007-06-16 iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo įmonei vadovavo atsakovas K. K.. Nurodo, kad bankroto administratoriui atlikus ieškovės finansinių dokumentų analizę nustatyta, kad paskutinė registro tvarkytojui pateikta metinė finansinė atskaitomybė buvo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31. Pagal ieškovės 2014 metų balansą, bendrovės turtas 2014-12-31 sudarė 16368,15 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18158,02 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 18158,02 Eur. Balansas už 2015 m. nepateiktas, vėlesni finansinių ataskaitų rinkiniai taip pat nebuvo pateikti. Ieškovė teigia, kad iš ieškovės avanso apyskaitų už 2016 metų vasario ir kovo mėnesius nustatyta, kad atsakovas bankroto administratorei neperdavė 39 558,39 Eur vertės turto, be to, į avanso apyskaitą neįtraukta 9 316,07 Eur suma, kurią iš kasos atsakovas yra pasiėmęs 2016-03-31, todėl, ieškovės teigimu, atsakovas neperdavė turto 48 874,46 Eur sumai. Ieškovė teigia, kad atsakovui ne visiškai įvykdžius savo kaip bendrovės vadovo pareigas, bankroto administratorius, tiksliai identifikavęs bendrovės turtą neturi galimybės patenkinti bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-16 nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus 4499,46 Eur sumai. Kreditorių susirinkimas 2017-09-21 protokolu patvirtino 3000 Eur atlyginimą administratoriui ir 1500 Eur sumą faktinėms administravimo išlaidoms padengti. Taigi ieškovė atsakovo jai padarytos žalos dydžiu laiko visą teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą ir kreditorių susirinkimo patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimą ir bankroto administravimo išlaidas. Ieškovė teigia, kad atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė patyrė žalos, nes atsakovui nesilaikant įstatyme numatytos pareigos perduoti administratoriui turtą, iš jo negali būti dengiamos administravimo išlaidos ir bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, dėl neteisėto atsakovo neveikimo padidėjo įmonės nemokumas, kuris laikomas žala, nes vadovui perdavus turtą būtų galima visiškai atsiskaityti su bankroto administratoriumi ir/ar kreditoriais. Ieškovė teigia, kad atsakovui nuostolinga įmonės veikla bei sparčiai didėjanti nevykdomų įsipareigojimų apimtis nebuvo netikėti duomenys, nes jie neatsirado staiga, o tęsėsi pakankamai ilgą laiką, todėl laikytina, kad jis kaltas, nes nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (I e. tomas, e.b.l. 90-95).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie sunkią įmonės finansinę padėti. Paaiškino, kad ieškinį reiškia pagal kreditorinių reikalavimų dydį – 4499,46 Eur, neprašo priteisti iš atsakovo 9 316,07 Eur sumos, kurią iš kasos atsakovas yra pasiėmęs 2016-03-31, ar 39 558,39 Eur neperduoto vertės turto, kadangi ieškovė yra skolinga kreditoriams už 4499,46 Eur sumą. Taip pat paaiškino, kad ieškinio reikalavimas atsakovui susideda iš dviejų dalių – dėl 4499,46 Eur kreditorinių reikalavimų sumos priteisimo ir 4500 Eur sumos, kurią sudaro 3000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 1500 Eur suma faktinėms administravimo išlaidoms padengti. Nurodo, ieškovė patyrė išlaidas bankroto procesui administruoti – mokėjo mokesčius už įmonės teisinio statuso registraciją, teisines, buhalterines paslaugas, dokumentų tvarkymą pridavimui į archyvą, patyrė kuro išlaidas už vykimą į bylų nagrinėjimą (Klaipėdos apygardos teisme dėl bankroto bylos ir dėl šios nagrinėjamos bylos) (t. 2, 15-18 b.l.). Nurodo, kad 3000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas yra patvirtintas kreditorių susirinkimu, o kreditoriniai reikalavimai 4499,46 Eur patvirtinti teismo nutartimi, todėl šios sumos turi būti priteistos iš atsakovo. 2018-03-22 teismo posėdžio metu nurodė, kad panaudotos ir numatomos panaudoti lėšos faktinėms bankroto administravimo išlaidoms padengti yra 1430,92 Eur. Prašo ieškinį tenkinti, tame tarpe priteisiant 1430,92 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidas.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad įstatymuose tiesiogiai nenustatyta įmonės vadovo atsakomybė už nesąžiningus veiksmus įmonės kreditorių atžvilgiu. Teismų praktikoje vadovų atsakomybė įmonės kreditoriams pagrindžiama deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, tai yra įrodinėjant, kad vadovas pažeidė jam įstatymuose numatytas pareigas tinkamai organizuoti įmonės veiklą ir dėl tokio pažeidimo įmonės kreditoriui atsirado žala. Siekdamas prisiteisti žalos atlyginimą, visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus vadovo kaltę, privalo įrodyti kreditorius: 1. Kreditoriaus patirtą žalą (nuostolius) - negrąžintas kreditas, nesumokėtos palūkanos ir pan.; 2. Vadovo neteisėtus veiksmus - kai įmonės vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam įstatymuose, įmonės įstatuose numatytas pareigas, pvz. švaisto įmonės turtą; 3. Priežastinį ryšį tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir kreditoriaus patirtos žalos - kreditoriaus patirti nuostoliai turi būti neteisėtų vadovo veiksmų pasekmė. Teigia, kad siekė įmonės veiklos išsaugojimo ir jokiu būdu nevedė įmonės į bankrotą, o priešingai siekė išsaugoti įmonę ir atstatyti jos mokumą, tad akivaizdu, kad neveikė tyčia nei prieš kreditorius, nei prieš įmonę, o tai reiškia, kad negali būti kaltas dėl susidariusios įmokų skolos, juo labiau, kad patys kreditoriai siekio išreikalauti skolos iš įmonės vadovo nepareiškė, o bankroto administratorius neieško kreditorinių skolų, jis tik reikalauja žalos atlyginimo įmonei (I e. tomas, e.b.l. 42-43).
Atsakovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad apie iškeltą bankroto bylą sužinojo tik grįžęs iš Norvegijos. Teigia, kad Norvegijoje buvo nuo 2015 metų rugsėjo iki 2016 metų kovo mėnesio. Nurodo, kad siekė vystyti įmonės veiklą ir 2016 metais suprastėjus įmonės finansinei būklei kreipėsi į kitas įmonės dėl kompensacijų gavimo. Nurodo, kad gautos lėšos buvo naudojamos įmonės veiklos tikslams. Iš darbuotojų neprašė sąskaitų, kad pagrįsti išimtas iš įmonės pinigų sumas.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad iš įmonės gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklos tikslams, todėl įmonei faktiškai žala nebuvo padaryta, be to ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio galimai sukėlusią žalą ieškovei.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo uždarosios akcinės bendrovės „Keresta“ vadovas (I e. tomas, e.b.l. 8-11, 97-100). 2014 metų uždarosios akcinės bendrovės „Keresta“ balanso duomenimis įmonė turėjo 16368 Eur (56515,43 Eur) turto ir 18158,02 Eur (62696 Lt) įsipareigojimų (I e. tomas, e.b.l. 20-25). Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1308-730/2017 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Keresta“, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Acountera“ ir įpareigojo uždarosios akcinės bendrovės „Keresta“ valdymo organus perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (I e. tomas, e.b.l. 106-108). Iškėlus bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Keresta“ ir 2017-09-21 įvykus įmonės pakartotiniam kreditorių susirinkimui buvo patvirtintas 3000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 1500 Eur administravimo išlaidų suma bankroto procesui (I e. tomas, e.b.l. 14-17). Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1308-730/2017 patvirtino uždarosios akcinės bendrovės „Keresta“ bendrą kreditorinių reikalavimų 4499,46 Eur sumą (I e. tomas, e.b.l. 109-110). 2017-11-16 atsakovas perdavė bankroto administratorei įmonės dokumentus ir antspaudą (I e. tomas, e.b.l. 66-67). Uždarosios akcinės bendrovės „Keresta“ kasos knygos 13 punktu 2016-03-31 atliktas 9316,07 Eur atsiskaitymas su atsakovu (I e. tomas, e.b.l. 74). Šią aplinkybę taip pat patvirtina kasos išlaidų orderis Nr. 11, pagal kurį atsakovui buvo išmokėta 9316,07 Eur suma (I e. tomas, e.b.l. 77). Bankroto administratorius pateikė rašytinius įrodymus, jog yra patyręs 1430,92 Eur (su numatomomis išlaidomis) bankroto administravimo išlaidų (II e. tomas, e.b.l. 14-15).
Bendrovės vadovo pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Civilinė atsakomybė asmeniui gali kilti tik esant jo neteisėtiems veiksmams, t. y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, eidamas vadovo pareigas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Keresta“ (I e. tomas, e.b.l. 8-11), buvo tiesiogiai atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui, einant uždarosios akcinės bendrovės „Keresta“ vadovo pareigas, įmonės būklė 2014 metais buvo sunki, nes įmonės turimas turtas viršijo įsipareigojimus (I e. tomas, e.b.l. 20-25), tačiau atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovė nurodė, jog atsakovas nėra perdavęs ieškovei įmonės turto pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1308-730/2017 (I e. tomas, e.b.l. 106-108), nors tokia pareiga nustato ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas.
Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Šios fiduciarinės pareigos apima bendrovės vadovų pareigą atsižvelgti į visų kreditorių interesus, nei vieno jų nepagrįstai neišskiriant. Jei bendrovės nemokumas tampa neišvengiamas, nėra galimybių bendrovę restruktūrizuoti ar kitaip pagerinti jos finansinę padėtį, bendrovės kreditorių interesus labiausiai atitinka bankroto procedūrų iniciavimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas laikantis Įmonių bankroto įstatyme nustatytos tvarkos ir eiliškumo. Byloje nagrinėjamu atveju, atsakovas savo interesams suteikė prioritetą 2016-03-31 išsimokėdamas 9316,07 Eur sumą (I e. tomas, e.b.l. 74, 77, 96, 105). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo pagrįsti šios sumos panaudojimo įmonės naudai, nurodė, kad neprašė iš darbuotojų sąskaitų pagrįsti išimtas iš įmonės pinigų sumas. Pažymėtina, kad 2014 metų uždarosios akcinės bendrovės „Keresta“ balanso duomenimis įmonė turėjo už 16368 Eur (56515,43 Eur) turto ir už 18158,02 Eur (62696 Lt) įsipareigojimų (I e. tomas, e.b.l. 20-25), todėl laikytina, jog bendrovė jau 2014 metais buvo nemokumo situacijoje. Toks atsakovo veikimas, kai esant nemokumo būsenai, nebuvo sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka, vertintinas kaip neteisėti atsakovo veiksmai, padarę žalą bendrovei ir jeigu atsakovas savęs nebūtų išskyręs iš kitų kreditorių ir nesuteikęs prioriteto sau, būtų buvę galimai padengti kreditorinius reikalavimus. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas, būdamas įmonės vadovu (I e. tomas, e.b.l. 8-11), įmonės turtu tinkamai nesirūpino, nevykdė jam pavestų pareigų, prarado įmonės turtą, pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais bei nedaryti jai žalos.
Antroji sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra žala. Pagal CK 6.249 straipsnį žala apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė patenkinti didesnę dalį savo reikalavimo, t.y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Atsakovui įmonės nemokumas turėjo būti žinomas 2014 metais, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai (I e. tomas, e.b.l. 20-25). Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1308-730/2017 patvirtino uždarosios akcinės bendrovės „Keresta“ bendrą kreditorinių reikalavimų 4499,46 Eur sumą (I e. tomas, e.b.l. 26-27, 109-110). Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, jog priteistinos žalos dydį sudaro teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-290/2014 ir kt.). Kaip minėta, bendra Klaipėdos apygardos teismo patvirtintų reikalavimų suma yra sudaro 4499,46 Eur. Kreditorinį reikalavimą J. S. patvirtina antstolės Laimos Neniškienės 2017-06-29 patvarkymas Nr. S-17-65-1717, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-05-03 sprendimas Nr. APS-3-6339/2016, kuriuo už laikotarpį nuo 2015-11-16 iki 2015-12-14 priteisti 1522,88 Eur dienpinigiai (I e. tomas, e.b.l. 124-131). Kreditorinį reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei „Artvė“ patvirtina 2016-05-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. ART 004319, 2016-03-03 patalpų nuomos sutartis Nr. 133, 2016-04-25 PVM sąskaita – faktūra Nr. ART 004259, 2016-03-29 PVM sąskaita – faktūra Nr. ART 004223, 2017-09-29 raštas Nr. 1/41 dėl kreditorinio reikalavimo (I e. tomas, e.b.l. 132-136, 143, 145). Kreditorinį reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ patvirtina 2017-07-21 raštas „Dėl kreditorinio reikalavimo“ Nr. 618/17, Klaipėdos apylinkės teismo 2016-07-11 išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. e2-18887-792/2016 (I e. tomas, e.b.l. 137-138). Kreditorinį reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei „Storent“ patvirtina 2017-08-09 raštas „Dėl kreditorinio reikalavimo“, 2014-04-14 bendradarbiavimo sutartis Nr. CON6561, PVM sąskaita-faktūra Nr. INV0151377, PVM sąskaita-faktūra Nr. INV0152994, PVM sąskaita-faktūra Nr. INV0154632 (I e. tomas, e.b.l. 141-142, 148-157). Kreditorinį reikalavimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui patvirtina 2018-01-17 raštas „Informacija apie įmokas ir delspinigius“ (I e. tomas, e.b.l. 144). Kreditorinį reikalavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtina 2017-07-28 raštas „Dėl finansinio reikalavimo pateikimo“ Nr. (23.28-08-1) RNA 24065 (I e. tomas, e.b.l. 146-147). Dėl šių priežasčių sprendžiama, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei žalą 4499,46 Eur sumai, kurią sudaro kreditoriniai reikalavimai.
Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius teikdamas uždarajai akcinei bendrovei „Keresta“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jai atlyginta (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-264-267/2016). Teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus atlyginimas buvo nustatytas iškėlus bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Keresta“ ir 2017-09-21 įvykus įmonės pakartotiniam kreditorių susirinkimui buvo patvirtintas 3000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 1500 Eur administravimo išlaidų suma bankroto procesui (I e. tomas, e.b.l. 14-17). Bankroto administratorius pateikė rašytinius įrodymus, jog yra patyrė 1430,92 Eur (su numatomomis išlaidomis) bankroto administravimo išlaidų. Šios išlaidos susideda iš 350 Eur teisinių paslaugų išlaidų (II e. tomas, e.b.l. 2-3), 47,28 Eur Valstybinės įmonės „Registrų centras“ suteiktų paslaugų ieškovei išlaidų (II e. tomas, e.b.l. 4-5), 12,46 Eur atliktų užklausų išlaidų (II e. tomas, e.b.l. 6-7), 300 Eur buhalterio paslaugų išlaidų (II e. tomas, e.b.l. 10-14), 0,69 Eur banko komisinių mokesčių išlaidų ir 420,49 Eur avanso (II e. tomas, e.b.l. 2-15). Ieškovės atstovė 2018-03-22 teismo posėdžio metu nurodė, kad 1430,92 Eur bankroto administravimo išlaidos yra galutinės, į jas įskaičiuota ir numatomos panaudoti lėšos (II e. tomas, e.b.l. 15). Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes konstatuojama, kad bankroto administratorė patyrė 1430,92 Eur bankroto administravimo išlaidų (II e. tomas, e.b.l. 2-15). Pripažintina, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei 3000 Eur bankroto administratorei atlyginimą ir 1430,92 Eur bankroto administravimo išlaidų.
Pripažintina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, 9316,07 Eur sumos išsimokėjimo pažeidžiant kreditorių interesus) kreditoriai ir ieškovė patyrė 8930,38 Eur dydžio žalą. Nustatyta, kad atsakovo žalą ieškovei sudaro 4499,46 Eur suma nepatenkintų kreditorinių reikalavimų (I e. tomas, e.b.l. 109-110) ir 4430,92 Eur bankroto administravimo išlaidos, kurios susideda iš 3000 Eur bankroto administratorės darbo užmokesčio ir 1430,92 Eur kitų administravimo išlaidų (I e. tomas, e.b.l. 14-17), tai yra iš viso 8930,38 Eur dydžio žala. Minėtą žalą privalo atlyginti įmonės vadovas (atsakovas), kadangi jam kyla civilinė atsakomybė (CK 6.247 straipsnis). Atsakovui laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, stengiantis padengti įsiskolinimą kreditoriams, neišsimokant sau 9316,07 Eur sumos, būtų buvę galima išvengti patirtos žalos.
Pažymėtina, jog priežastinis ryšys tarp aukščiau nurodytų atsakomybės sąlygų pasireiškė tuo, kad būtent dėl atsakovo veiksmų (neišsaugojo, neperdavė įmonės turto, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo), įmonei buvo padaryta žala. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju jis to nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 8930,38 Eur padarytai žalai atlyginti.
Teismas pažymi, kad byloje nustačius, jog atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei 8930,38 Eur dydžio žalą, šio dydžio žala yra priteisiama, nors byloje yra įrodymai, jog atsakovas 2016-03-31 išsimokėjo sau 9316,07 Eur sumą (I e. tomas, e.b.l. 74, 77, 96, 105), kurios panaudojimo ieškovės naudai neįrodė. Ieškovės atstovė teismui paaiškino, kad dalį ieškinio sumos sudaro kreditorių finansinių reikalavimų 4499,46 Eur suma, patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-16 nutartimi. Didesnės sumos iš atsakovo neprašo priteisti, nes bankroto byloje daugiau finansinių reikalavimų kiti kreditoriai nepareiškė. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad ieškovė turėjo ir daugiau įsiskolinimų kitiems kreditoriams, kurie nenurodyti Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-16 nutartyje, o priteistos sumos dalis dėl 4499,46 Eur žalos atlyginimo kreditoriams yra pakankama šiai žalai atlyginti, todėl teismas ginčą sprendžia pagal pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimus.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8930,38 Eur) sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, ieškovas nepateikė įrodymų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsniu 1 dalimi. CPK 94 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas atmetus ieškinį nesprendžiamas.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2017-09-26 nutartimi, paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 8930,38 Eur (aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt eurų 38 centai) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 8930,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Keresta“, į.k. 300875784.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Teisėja Kristina Serdiukienė