Administracinio nusižengimo byla Nr. II-122-834/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00210-2022-3                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3.; 16.9.6.; 21.10.4.

 (S)

VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMAS

                                                                          N U T A R T I S

                                                              2022 m. spalio 11 d.

                             Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

Sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei,

Dalyvaujant pareiškėjai J. G., (toliau-Pareiškėja),

Suinteresuotam asmeniui E. O.,

Nedalyvaujant  Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjos J. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir

n u s t a t ė :

Institucija 2022 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ( ROIK (duomenys neskelbtini)) nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal J. G. pareiškimą, kadangi E. O. veikoje nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, nes nebuvo pakankamai įrodymų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

J. G. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti E. O. pašalinti savavališkai ir neteisėtai įrengtą naują galingos elektros įvadą jos namo pusėje ir iš jos žemės. Skundas motyvuojamas tuo, kad ji yra namo, kuriame deklaruota nuo 2010-10-27, bendrasavininkė ir į kurį nuosavybės teisę įgijo pagal tėvo testamentą ir galiojančius teisės aktus. Namas priklauso bendraturčiams. Mirus jos tėvui, E. O. pradėjo šeimininkauti jų šeimos teritorijoje ir neatsiklaususi ir be jos sutikimo, savavališkai įsirengė naują elektros įvadą, vietoje tuo, kad pakeisti jį nauju. Pareiškėjo manymu, elektrikas, matydamas jau esamą elektros įvadą į namą, kuriuo naudojosi Pareiškėjos šeima, kuris įrodo, kad jų užsakovas yra namo bendrasavininkas, prieš įrengdamas antrą, visiškai naują elektros įvadą, vadovaudamasis teisės aktais, privalėjo pareikalauti namo bendrasavininkės sutikimo. Pareiškėjai kyla abejonių dėl elektrosaugos taisyklių pažeidimo dėl per oro liniją nutiestą trifazės elektros kabelį, pritvirtintą palei visą seną medinę trobą Pareiškėjos šeimos pusėje, jos manymu, tai kelia grėsmę viso namo saugumui. Be to, Pareiškėja pažymi, kad norėtų aptverti teritoriją, tačiau dėl savavališkai įrengto elektros skaitliuko to padaryti negali.

Institucija atsiliepime nurodė, kad su Pareiškėjo skundu nesutinka bei prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu. Atsiliepime Institucija nurodė, kad skundo reikalavimai nepagrįsti. Institucijos manymu, išnagrinėjus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, buvo nustatytos visos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priimtas teisingas, pagrįstas ir teisėtas nutarimas.

Pareiškėja J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. O. yra jos netikra pusseserė, jų santykiai įtempti. E. O. sąmoningai šeimininkavo svetimoje teritorijoje, negavusi sutikimo. Jos manymu, skundžiamame nutarime klaidingai teigiama, kad vienintelė turto savininkė yra E. O.. Nuo 2013 m. iki 2022 m. sausio 6 d. gyvenamasis namas priklausė E. O. ir jos tėvui T. G.. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Dėl paveldėjimo kreiptasi po mėnesio. Tėvui dar esant gyvam buvo nustatyta naudojimosi tvarka, pasidalinta žemė ir namas. Jos namo teritorijoje įrengti elektros skaitikliai, elektros įvadas. Buvo du skaitliukai, atsirado trys. E. O. įvedė naują elektros įvadą per jos namo pusę, tai jos manymu yra savavaldžiavimas. Skaitliukas įrengtas 2021 m. liepos mėnesį. Tėvas davė žodinį sutikimą elektrą įsivesti tik per žemę. Jeigu elektra būtų įvesta per žemę, ji nebūtų prieštaravusi. Tačiau elektrą pravesta per visą jų namą. Laidai pravesti jos nuosavybės dalyje, per pastogės išorę. Tie laidai jai trukdo, kadangi nori tvarkyti namą. 

Suinteresuotas asmuo E. O. teismo posėdžio metu paaiškino, iki 2022 m. sausio 6 d. jai nebuvo žinoma, kad vyksta paveldėjimo byla. Jos niekas neinformavo, kas paveldės turtą. Žinojo, kad yra testamentas, kuriuo T. G. jos motinai palieka visą turtą. Tačiau atsirado kitas testamentas. Namas yra vienbutis, pusių nėra. Jos motina su savo broliu pasirašė naudojimosi patalpomis tvarką, pagal kurią ji naudoja vieną pusę, o T. G. kitą. Namas pats nepadalintas, nėra dviejų adresų. Registrų centre buvo įregistruota naudojimosi tvarka. Viso vienbučio paskirtis yra gyvenamoji, į bendrą namą elektrą įvedė senelis. Jos mamai su broliu pasirašius naudojimosi patalpomis tvarką, elektros skaitliukas atsidūrė T. G. patalpose. Jis mokėdavo už visą elektrą, jie jam atiduodavo pinigus už savo suvartotą elektrą. Tai buvo nepatogu. Kitoje pusėje pradėjus statytis naują namą, iš namo elektra buvo perkelta ant stulpo. Sumokėjo už perkėlimą, pas juos atsirado du objektai, todėl Rytų skirstomieji tinklai įrengė paskirstymo dėžutę, kuri ėjo į naują ir į seną namą. Dabar nusprendė juos atskirti, atsirado naujas abonementas (skaitliukas), dabar turi du abonementus į vieną objektą ir į kitą. Lauke, po stogu, eina laidas, jis atsirado 2007 m., kai buvo daromas perkėlimas. Greičiausiai trifazio laidas. Jį pakeitė į naują laidą, saugų, pradėjo keisti instaliaciją, kad būtų saugu. Jos patalpose saugiau nei pas Pareiškėją, nes ta instaliacija prieš 50 metų įrengta. Paskirstymo dėžutėje padarė dar vieną abonementą - du laidus į seną ir naują namą. Viskas buvo padaryta su AB „(duomenys neskelbtini)“ žinia. Laidas praeina išorėje pro jų pasidalintas patalpas. Tarp jos ir Pareiškėjos konfliktiniai santykiai. Nustatyta tik gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarka. Elektros laidas buvo vedamas namo išorėje, ribojantis su siena, kur yra Pareiškėjos naudojamos patalpos pagal nustatytą naudojimosi tvarka. Žinojo, kad namas priklauso bendraturčiams. Mano, jog kol vyko paveldėjimo byla, Pareiškėja nebuvo savininkė. Kai įrenginėjo naują skaitliuką, savininkai nebuvo žinomi, jai niekas nepranešė. Neturi kitos galimybės pravesti elektrą, tik nuo to stulpo. Taip pat nėra servitutų, kad galėtų kažką padaryti.

Liudytoja B. V. teismo posėdžio metu (2022-06-08) paaiškino, kad J. G. yra jos sesuo. E. O. yra jos pusseserė. Pusė namo yra E. O., kita pusė jos. Jų žemėje lauke yra stulpas ir skaitliukai. Atvažiavus į kaimą pamatė, kad jų pusėje pastogėje pajungti laidai. Laidus nuėmė. Buvo prisijungta neatsiklausius.

Pareiškėjos skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį, nes nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, nesant pakankamai įrodymų patraukti E. O. administracininėn atsakomybėn.

Pagal ANK 518 straipsnį atsakomybė kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, o taip pat kituose įstatymuose). Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK 1.136 ir 1.137 str.). CK 1.136 straipsnyje nustatyta, kad tokiu pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ar neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes. Pažymėtina, kad savavaldžiaudamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja vykdyti savo tikrą ar tariamą teisę.

Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucija padarė pagrįstą išvadą, kad E. O. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, E. O. teisę į ½ namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgijo nuo 2013-04-30 pagal dovanojimo sutartį. O Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) pagal testamentą įgijo paveldėjimo teisę į minėto namo¼ dalį.

Iš minėto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo bei byloje esančios sutarties (b.l. 27) matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas bendraturčių A. A. ir T. G. susitarimas dėl gyvenamojo namo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Susitarimas įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad buvęs namo bendrasavininkas T. G. P. policijai teikimo metu jau buvo miręs, atsižvelgiant į tai, E. O., iki Pareiškėjai tampant teisėta ¼ namo, esančio  (duomenys neskelbtini)  dalies savininke, jau buvo vienintele žinoma jai priklausančios minėto nekilnojamojo turto dalies savininkė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pačios Pareiškėjo paaiškinimų, suinteresuoto asmens paaiškinimų liudytojos paaiškinimų matyti, kad laidas yra lauke, tai yra namo išorinėje. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, jog lauke, po namo stogu einantis laidas atsirado (duomenys neskelbtini) m. E. O. pakeitė jį nauju, į saugesniu, padarė finansines investicijas. Paskirstymo dėžutėje E. O. padarė dar vieną abonementą - du laidus - į seną ir naują namą. Iš esmės buvo pakeistas elektros įvadas. Elektros laidas buvo vedamas namo išorėje, ribojantis su siena. E. O. manymu, kol vyko paveldėjimo byla, Pareiškėja nebuvo namo bendrasavininkė. Kai E. O. įrenginėjo naują skaitliuką, savininkai jai nebuvo žinomi, be to ji neturėjo ir kitos galimybės pravesti elektrą, kaip tik nuo stulpo, esančio Pareiškėjos žemės sklypo dalyje.

Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. 

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad nustatyta naudojimosi tvarka namo viduje esančiomis patalpomis, bet ne jo išorėje, kur nutiesti Pareiškėjos nurodomi elektros laidai. Duomenų, jog pareiškėjos naudojamos patalpos, pagal patvirtintą naudojimosi tvarką yra atidalintos iš bendrosios nuosavybės ir suformuotas atskiras nekilnojamo turto objektas nėra. Teismų praktikoje laikomasi tos pozicijos, jog tarp proceso dalyvių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Kaip matyti iš E. O. paaiškinimų teismo posėdžio metu, ji neturėjo kitos galimybės pravesti elektrą, kaip tik nuo stulpo.

Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog visus darbus atliko AB “ (duomenys neskelbtini)“ specialistai. Pareiškėja išreiškė abejonės dėl pravestų laidų saugumo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėja turi teisę kreiptis į AB “ (duomenys neskelbtini)“ dėl pravestų laidų saugumo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius nutarimu nusprendęs nutraukti administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir vertindama egzistuojant ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytą pagrindą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), surašė motyvuotą nutarimą.

Nustatyta, kad nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, taip pat surinkus objektyvius duomenis, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą.

Įvertinus išdėstytų ir įvertintų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyti objektyvūs duomenys dėl nusižengimo E. O. veiksmuose, numatyto ANK 518 straipsnyje. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs pagal įvykio aplinkybes, taip pat nenustatė E. O. veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo dėl savavaldžiavimo sudėties.

Paminėto pagrindu teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius nutraukęs administracinę teiseną dėl pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnyje sudėties, priėmė teisingą sprendimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

J. G. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. vasario 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ( ROIK (duomenys neskelbtini))  palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. 

Teisėja                                         Vaida Sinkevičienė