Civilinė byla Nr. 2-678-330/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02164-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1668-794/2016 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bio Coal“ direktoriaus E. P. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bio Coal“.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t y t a :

1. Ginčo esmė

Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bio Coal“ direktorius kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei UAB „Bio Coal“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Pareikime nurodė, kad atsakovė vykdo veiklą, susijusią su biokuro (medienos granulių) gamyba ir didmenine prekyba jomis. Atsakovė įgyvendino projektą „UAB „Bio Coal“ biogranulių gamybos cecho įkūrimas“, tačiau iki šiol su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) vyksta ginčas dėl 65 procentų projekto vertės, kaip paramos, atsakovei sumokėjimo. Atsakovė vykdo veiklą ir generuoja pajamas, tačiau dėl pusę metų vykstančio ginčo su NMA ir iš dalies dėl susidariusios nepalankios situacijos rinkoje atsakovė susidūrė su apyvartinių lėšų stygiumi ir pelno mažėjimu. Net ir užsitęsus teisminiam ginčui atsakovė turi alternatyvų planą toliau vykdyti ir vystyti gamybinę veiklą. Šiuo metu atsakovės gaunamų pajamų pakanka atsiskaityti tik su dalimi kreditorių bei užtikrinti bendrovės einamąją veiklą. Restruktūrizavus bendrovės skolas, atsirastų apyvartinių lėšų gamybai vystyti, optimizuoti, tobulinti technologinį gamybos procesą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Bio Coal“ restruktūrizavimo bylą.

Teismas, įvertinęs UAB „Bio Coal“ finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovo patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini, nes atsakovės įsipareigojimai žymiai viršija pusę balanse nurodyto turto vertės. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ir nėra nutraukusi savo veiklos, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė šiuo metu vykdo realią ūkinę komercinę veiklą. Abejonių teismui sukėlė tai, kad į bylą buvo pateiktas tik pardavimo operacijų žurnalas, 2015 m. rugsėjo 29 d. pirkėjui Latvijos įmonei SIA Baltijas Ogles išrašyta sąskaita, tačiau iš šių dokumentų negalima spręsti apie kitas atsakovės vykdomas sutartis ir gaunamas pajamas iš pagrindinės veiklos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal naujausius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis įmonėje dirbančiųjų asmenų skaičius yra tik trys, todėl abejotina, jog esant bendrovės vadovui bei buhalterei, vos vienas darbuotojas gali vykdyti realią bendrovės veiklą. Iš viešų duomenų taip pat matyti, jog įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai auga nuo 2015 m. spalio 16 d. (495,67 Eur) ir 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė 1 173,39 Eur. Be to, atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikia nuo 2014 metų, nors finansinės atskaitomybės dokumentus privaloma teikti kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai finansinės ataskaitos patvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla.

Teismas taip pat sprendė, kad preliminarios verslo plano priemonės nepagrindžia realaus įmonės veiklos atkūrimo. Atsakovės balanso duomenys patvirtina, kad įmonė disponuoja tik 506 Eur lėšomis. Nors ieškovas teigia, kad įmonės finansiniai sunkumai prasidėjo dėl bylinėjimosi su NMA ir nepalankios situacijos rinkoje, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Nei pareiškime, nei restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodoma, kad 161 349,48 Eur sumą pagrįstai tikimasi atgauti ir panaudoti įmonės veikloje. Dėl šios priežasties teismas ieškovo argumentus, kad įmonės finansiniai sunkumai atsirado dėl bylinėjimosi su NMA ir / ar nepalankios situacijos rinkoje, laikė nepagrįstais. Nors ieškovas pateikė 2015 m. lapkričio 12 d. preliminarią nuomos sutartį dėl pastato nuomos nuo 2016 m. gegužės 1 d. (nuomininkas UAB „Timberlita“) bei nurodė, jog esant reikalui gali šį pastatą parduoti, tačiau įkeisto ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, kad šis pastatas (42 333 Eur), kaip ir kitas ilgalaikis įmonės turtas, yra įkeistas AB bankui Finasta. Iš viso atsakovas yra įkeitęs ilgalaikį turtą 337 888 Eur sumai. Remdamasis šiais duomenimis ir 2015 m. spalio 22 d. balanso duomenimis teismas darė išvadą, kad neįkeisto ilgalaikio įmonės turto vertė yra tik 45 390 Eur, kurią sudaro mašinos ir įrengimai. Jokio kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad tuo atveju, jei įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla, įmonė numato išnuomoti vienintelį jai nuosavybės teise priklausantį pastatą, kuriame ketina tolia vykdyti savo pagrindinę veiklą arba jį parduoti. Be to, ieškovas, deklaruodamas įprastos ir papildomos veiklos (dėl buitinių granulių, veiklos optimizavimo) vykdymo lūkesčius, neįtikina turįs pajėgumų šią veiklą vykdyti ir vystyti turimais resursais, nėra aiškus tokio verslo poreikis ir paklausa rinkoje. Teismas konstatavo, kad metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs, metmenų turinys labiau atspindi abstrakčią atsakovės verslo viziją, o ne konkrečius planus ir priemones, nukreiptus į sėkmingą mokumo atstatymo procesą.

3. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (ieškovas) E. P. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas išvadą dėl atsakovės finansinių sunkumų pobūdžio ir nuostolingos veiklos padarė neįvertinęs bendrovės veiklos specifikos, reikiamų investicijų veiklai pradėti, laikotarpio įsitvirtinti rinkoje. Atsakovė veiklai pradėti įsigijo pastatą, biogranulių gamybos linijos įrenginius ir įrengimus, krautuvą, reikalingą žaliavoms bei produkcijai krauti. Pradėjus gamybą ir pastebėjus, kad gamybos sąnaudos yra didelės, gamybos linija buvo optimizuota, įsigijus ir įrengus papildomų įrenginių, pačiai atsakovei savo jėgomis patobulinus gamybos liniją. Nors 2015 metais NMA patvirtino projektą „UAB „Bio Coal“ biogranulių gamybos cecho įkūrimas“, kuris buvo įgyvendintas, atsakovei iki šiol yra neišmokėta 164 063,66 Eur suma. Dėl šios sumos šiuo metu teisme vyksta ginčas. Šios laiku negautos, tačiau planuotos gauti lėšos itin sulėtino gamybos paleidimo procesą, padarė didelę žalą įmonei, įmonė turėjo apie 30 000 Eur neplanuotų išlaidų. Tačiau atsakovė net ir negavusi patvirtinto finansavimo, gamybinę veiklą sugebėjo pradėti savo lėšomis. Gamybinę veiklą atsakovė apskritai vykdo tik šiek tiek daugiau nei metus.
2. Atsakovė turi turto už 444 227 Eur, o pagal restruktūrizavimo metmenų priedą Nr. 6 kreditorių, kuriems prievolių įvykdymo terminai yra suėję, reikalavimai sudaro tik 166 577 Eur, todėl pradelstos atsakovės prievolės sudaro vos 37,50 proc. į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė neatitinka nemokios įmonės požymių.
3. Restruktūrizavimo metmenyse nurodytos konkrečios priemonės įmonės mokumui atkurti: nekilnojamojo turto nuoma, gamybos pertvarkymas į nepertraukiamą gamybą savaitgaliais, naujos produkcijos (6 mm granulių) gamyba, veiklos kaštų mažinimas, susitarimas su banku ir kitais kreditoriais dėl kredito skolinių įsipareigojimų grąžinimo / įvykdymo sąlygų korekcijos, užsakymų paieškos, atsiskaitymas su kreditoriais iš įmonės veiklos metu gautų pajamų, išnuomoto turto. Atsakovės balanso duomenys patvirtina, kad atsakovė disponuoja ne 506 Eur pinigų suma, bet turtu, kurio į balansą įrašyto vertė yra 56 923 Eur. Už šį turtą atsakovė gali padengti dalį pradelstų įsiskolinimų, taip pat įsigyti žaliavų naujai produkcijai gaminti. Iš NMA gautina išmoka būtų skirta kreditoriaus AB banko „Finasta“ reikalavimams padengti. Šios aplinkybės patvirtina, kad metmenyse pateiktas realus verslo planas, pagal kurį realu atstatyti įmonės mokumą ir atsiskaityti su visais kreditoriais, net jei ir nebūtų įmonei pervestos lėšos iš NMA.
4. Nors atsakovė nuosavybės teise turi mūrinį pastatą Pabradėje, tačiau atsakovės biogranulių gamybos linija yra įrengta subnuomojamose patalpose. Dėl atsakovei priklausančios pastato dalies nuomos atsakovė ir UAB „Timberlita“ yra sudariusi preliminarią sutartį. Sudarius pagrindinę nuomos sutartį ir patalpas perdavus nuomoti, atsakovė gaus papildomų pajamų iš kitos veiklos.

4. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus duomenis: paaiškinimą dėl byloje pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų, 2013 m. spalio 15 d. prekių priėmimo - perdavimo akto patvirtintą kopiją, patikslintą kreditorių sąrašą. Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, tačiau šiuo atveju papildomi dokumentai priimami ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad dalyje dokumentų yra pateikti tikslesni duomenys apie įmonės kreditorius ir jų reikalavimus, o kita dalis dokumentų pateikiama siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padarytas išvadas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje yra kilęs ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą nustatęs, kad bendrovė yra nemoki ir kad metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs, metmenų turinys labiau atspindi abstrakčią atsakovo verslo viziją, o ne konkrečius planus ir priemones, nukreiptus į sėkmingą mokumo atstatymo procesą. Teismo nuomone, restruktūrizavimo bylos iškėlimas tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus.

Dėl atsakovės turtinės padėties

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovės nemokumą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant bendrovės nemokumo klausimą, svarbu įvertinti turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Pagal 2015 m. spalio 22 d. balansą atsakovės turto vertė siekė 444 227 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 354 929 Eur, iš kurių net 282 701 Eur sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (b. l. 35-36). Kartu su atskiruoju skundu buvo pateiktas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį 2015 m. spalio 22 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 166 577 Eur (b. l. 140-141). Nors atskirasis skundas surašytas 2016 m. sausio 20 d., tačiau apeliantas aktualesnių duomenų apie pradelstų įsipareigojimų dydį neteikia, akcentuoja pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo metu buvusį pradelstų įsipareigojimų dydį. Remiantis kartu su atskiruoju skundu pateiktu kreditorių sąrašu, atskirojo skundo nagrinėjimo dieną pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro nebe 166 577 Eur, o 174 007 Eur. Duomenų, kad kokia nors dalis pradelstų finansinių įsipareigojimų per laikotarpį nuo kreditorių sąrašo sudarymo iki atskirojo skundo nagrinėjimo būtų padengta, nepateikta, todėl laikoma, jog visi 174 007 Eur reikalavimai yra pradelsti. Be to, neatmestina, kad šiuo laikotarpiu galėjo atsirasti ir daugiau kreditorių, kurių reikalavimai jau yra pradelsti. Pradelstų įsipareigojimų didėjimą patvirtina augantis įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuris pateiktame kreditorių sąraše sudarė 473 Eur, 2015 m. gruodžio 30 d. – 1 173,39 Eur, o pagal viešai prieinamus duomenis 2016 m. vasario 24 d. jau sudarė 1 812,01 Eur. Net 337 888 Eur vertės atsakovės turtas yra įkeistas AB banko Finasta įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti (b. l. 61), tai reiškia, kad neįkeistas ilgalaikis turtas sudaro tik 45 390 Eur. Trumpalaikį įmonės turtą sudaro 60 949 Eur, iš kurių didžiąją dalį – 39 135 Eur sudaro pirkėjų įsiskolinimas ir 10 246 Eur – kitos gautinos sumos. Byloje nėra duomenų dėl atsakovės galimybių realumo atgauti pirkėjų įsiskolinimus, taip pat duomenų, kas sudaro atsakovės balanse nurodytas gautinas sumas ir jų realumą. Nuo 2014 metų iki 2015 m. spalio 22 d. pirkėjų įsiskolinimas sumažėjo tik nuo 44 005 Eur iki 39 135 Eur. Dėl šių aplinkybių galima pagrįstai manyti, kad atsakovės balanse įrašyto turto reali vertė yra netgi mažesnė nei 444 227 Eur. Apeliantas pats pripažįsta, kad įmonė negali dirbti visišku pajėgumu, nėra pajėgi įsigyti reikiamo kiekio žaliavų, nes susidūrė su apyvartinių lėšų stygiumi, ką patvirtina ir tai, kad 2015 m. spalio 22 d. atsakovė jau buvo patyrusi 54 329 Eur nuostolių (b. l. 37). Pagal į bylą pateiktus duomenis, atsakovė papildomas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos ir  pirkimo-pardavimo sutarčių (pagal preliminarias sutartis) planuoja gauti atitinkamai nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir spalio 1 d. Tai reiškia, kad įmonės finansinė padėtis ateityje ir toliau tik blogės, o 2016 m. rugsėjo 30 d. 108 695 Eur įsiskolinimas UAB „Timberlita“ jau taip pat bus pradelstas. Tuo metu nebus pradelsti tik įsiskolinimai įmonės akcininkams, visos kitos įmonės turimos skolos bus pradelstos. Nors apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės faktinio nemokumo, tačiau apeliantas atskirajame skunde nurodytais argumentais ir prie skundo pateiktais duomenimis tokios teismo išvados nepaneigė.

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonė turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose turi būti pateikta šio straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodyta informacija. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad turi būti pateiktas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnyje įtvirtinti restruktūrizavimo planui keliami reikalavimai. Taigi jau restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti dalis informacijos, kuri vėliau detalizuojama restruktūrizavimo plane. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau metmenyse turi būti nurodyta ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje reikalaujama informacija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Taigi siekdamas atsakovės restruktūrizavimo proceso, ieškovas turėtų pateikti restruktūrizavimo plano metmenis, kurių turinys atitiktų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o juose nurodytos priemonės būtų konkrečios, kurių realumą teismas galėtų įvertinti.

Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, jog įmonė planuoja pereiti prie nepertraukiamo darbo savaitgaliais nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto, efektyvinant gamybą ir sumažinant kaštus, modernizuoti įrangą, pradėti gaminti naujus produktus (6 mm granules), didinti produkcijos kiekį, diversifikuoti pardavimus, išnuomoti turimą pastatą ir iš nuomos gauti pajamų. Tačiau metmenyse nėra pateiktos konkrečios priemonės šiems tikslams pasiekti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokias veiklos atkūrimo priemones pripažinti realiomis nėra pagrindo. Įmonė ketina modernizuoti įrangą, pradėti gaminti naujus produktus – 6 mm granules, tačiau nenurodo, kokiomis priemonėmis (lėšomis) ketina tą padaryti. Byloje nėra įrodymų, kad įmonė bent iš dalies jau būtų modernizavusi turimą įrangą ar kad yra įsigijusi dalį planuojamos naujai įsigyti įrangos, t. y. kad įmonė bent iš dalies jau yra pasirengusi veiklos pokyčiams. Byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose buvo akcentuojama, kad iš turimo turto įmonė ketina dengti dalį pradelstų įsipareigojimų ir įsigyti žaliavų. Įmonė iš esmės ir yra susidūrusi su finansiniais sunkumais dėl akivaizdaus lėšų trūkumo veiklai vykdyti, finansinių galimybių investuoti į naują įrangą ji neturi. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pastebėjo, kad tuo atveju, jei atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla, ketinama išnuomoti jai nuosavybės teisę priklausantį pastatą arba jį parduoti. Pirma, metmenų priedas Nr. 1 patvirtina, kad pastatas yra įkeistas AB banko Finasta reikalavimams užtikrinti. Antra, atsakovė ketina iš nuomos gauti pajamas (pagal preliminarią nuomos sutartį nuo 2016 m. gegužės 1 d. už 6 000 Eur metinį nuomos mokestį), o pati savo veiklai vykdyti reikalingas patalpas subnuomoja, beje, iš tos pačios įmonės, kuriai ketina nuomoti savo turimas patalpas. Akcentuodamas iš nuomos papildomai galimas gauti pajamas, apeliantas nenurodo, kokią išlaidų dalį sudaro atsakovės mokamas mokestis pagal subnuomos sutartį. Be to, vertinant atsakovės veiklą, jos siekį restruktūrizavimo metu padidinti pardavimų apimtis, atsižvelgtina ir į itin mažą bendrovėje dirbančių asmenų skaičių (skaičius svyruoja nuo 3 iki 5 darbuotojų, šiuo metu pagal viešai prieinamus duomenis dirba 4 darbuotojai, kurių pusė dirba ir administracinį darbą). Akivaizdu, kad gamybos ir pardavimų apimčių didėjimas yra tiesiogiai susijęs ir su darbuotojų skaičiaus didėjimu, ir su sąnaudų augimu. Be to, gamybos ir pardavimų didėjimas siejamas su papildomais naujais įrengimais, o jų įsigijimo galimybės, kai įmonei apskritai trūksta apyvartinių lėšų gamybai vykdyti, yra abejotinos. Apeliantas atsakovės veiklos rodiklių gerėjimą sieja su naujos produkcijos gamybos pradžia, tačiau metmenys patvirtina, kad tokios produkcijos paklausa rinkoje nėra žinoma. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde pateiktų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Gintaras Pečiulis