Civilinė byla Nr. 2-149/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02152-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.11; 122.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litas prie lito“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo pareiškimas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą atsakovų akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ ir šios įmonės vadovo A. R. atžvilgiu. Trečiasis asmuo Lietuvos statistikos departamentas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, apibrėžiančių juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindus.
Ieškovas UAB „Litas prie lito“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pradėti atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ veiklos tyrimą ir, nustačius, kad atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovo A. R. veikla yra netinkama, pašalinti jį iš bendrovės vadovo pareigų. Ieškovas nurodė, kad atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktorius, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, siekia išimtinai asmeninių interesų tenkinimo, nes priiminėja neteisėtus sprendimus, kurie daro žalą bendrovei. Be to, direktorius vengia atskleisti ieškovui kaip bendrovės akcininkui, reikšmingą informaciją apie bendrovės veiklą, vienasmeniškai priima sprendimus, viršydamas savo kompetenciją. Direktorius vienasmeniu sprendimu leido sau nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio išmokėti 152 624 Lt priedų bei premijų prie darbo užmokesčio, tai yra per 2007 m. A. R. buvo išmokėta 45 121 Lt; per 2008 m. – 47 191 Lt; per 2009 m. – 46 822 Lt; per 2010 metų pirmąjį ketvirtį – 13 490 Lt. Priedai ir premijos buvo išmokėti, nesant jokio direktorių paskyrusio bendrovės valdymo organo - valdybos, sprendimo, kas privaloma vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, 2002 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1341 1.5, 1.6., 3 punktais, bendrovės įstatų 2, 5 ir 15 punktais. Be to, bendrieji sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai draudžia bendrovės vadovui išsimokėti sau darbo užmokestį ar jo dalis, vadovas taip pat negali savęs skatinti. 2010 m. balandžio 7 d. valdybos posėdyje direktorius pripažino, kad jam priedai buvo skiriami administracijos vadovybės sprendimu už praėjusio mėnesio rezultatus. Tuo tarpu bendrovėje toks valdymo organas neveikia. 2010 m. gegužės 13 d. valdybos sprendimu Nr. VP-6 buvo patvirtinti bendrovės papildomo apmokėjimo (priedų, pašalpų ir vienkartinių piniginių išmokų mokėjimo) nuostatai vadovaujantiems darbuotojams. Direktorius neteisėtai naudojasi jam asmeniškai suteiktu automobiliu bei asmeninio vairuotojo paslaugomis, vežant direktorių į namus, į darbą bei asmeniniais reikalais. Automobilio suteikimas naudotis atitinkamam darbuotojui yra laikytinas šio darbuotojo skatinimu bei šio darbuotojo darbo sąlygų nustatymu, todėl sprendimus dėl automobilio bei vairuotojo paslaugų suteikimo bendrovės vadovui turėjo priimti valdyba (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d.). 2010 m. spalio 11 d. raštu ieškovas kreipėsi į direktorių su prašymu pateikti išsamius duomenis apie tai, koks darbo užmokestis, priedai, pašalpos ir vienkartinės piniginės išmokos kiekvieną mėnesį direktoriui buvo išmokėtos laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio. Šiuos duomenis buvo atsisakyta pateikti nesant objektyvių priežasčių. Pakartotinai šis prašymas buvo pateiktas ir per 2010 m. spalio 28 d. vykusį valdybos posėdį. Direktorius, būdamas taip pat ir valdybos pirmininku, atsisakė pateikti duomenis. Siekiant išvengti interesų konflikto, direktoriaus buvo paprašyta nedalyvauti valdybos posėdyje, svarstant su jo asmeniu susijusius klausimus, tačiau direktorius atsisakė išeiti iš posėdžio, pažeisdamas bendruosius lojalumo bendrovei įsipareigojimus. Dar kartą reikalavimas direktoriui pateikti minėtus duomenis buvo pristatytas laikantis išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Ieškovui kyla pagrįstų įtarimų dėl bendrovės naudojamo turto ir lėšų, kurias pavesta tvarkyti direktoriui, teisėtumo ir efektyvumo. 2010 m. spalio 8 d. valdybos narys T. S. kreipėsi su prašymu pateikti bendrovės sutartis su bankais ir kitomis kredito įstaigomis dėl indėlių nuo 2003 m. iki šio prašymo pateikimo dienos. 2010 m. spalio 20 d. raštu Nr. 5S-160 direktorius atsisakė šiuos duomenis pateikti, tokiu būdu pažeisdamas bendrovėje galiojančio valdybos darbo reglamento 43 punktą, kuris imperatyviai numato valdybos nario teisę susipažinti su šia informacija. Vadovą kontroliuojančio kolegialaus valdymo organo - valdybos nario teisėtų interesų nepaisymas laikytinas akivaizdžiai netinkamu pareigų vykdymu bei viena iš prielaidų veiklos tyrimui pradėti. Pakartotinai prašymas buvo pateiktas 2011 m. liepos 19 d., tačiau iki ieškinio pareiškimo dienos direktorius duomenų nepateikė. Nors įtariamus netinkamus veiksmus (neveikimą) atsakovas atliko veikdamas kaip vienasmenis valdymo organas (vadovas), tačiau tuo pačiu neteisėtumą didina ir aplinkybės, jog A. R. iki 2011 m. balandžio 21 d. ėjo ir bendrovės valdybos nario bei valdybos pirmininko pareigas. Akivaizdu, jog einant kolegialaus bei vadovą kontroliuojančio organo pirmininko pareigas, egzistuoja daugiau priemonių netinkamai veiklai vykdyti. Tuo labiau, kad ši aplinkybė apsunkina ieškovo teisę susipažinti su reikalingais bendrovės dokumentais ir pačiam ištirti kylančias abejones.
Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ši įmonė įsteigta 1994 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 270 „Dėl Statistikos departamento Respublikinio skaičiavimo centro reorganizavimo (suskaidymo)“. Įmonės steigėjas - Lietuvos Statistikos departamentas. Įmonės kapitalas padalintas į 32 674 paprastas vardines akcijas, iš jų valstybei priklauso 16 883 (51,67 procentai) akcijų. Įmonė priskirta valstybės kontroliuojamų įmonių grupei. 2008 m. gegužės mėnesį ieškovas UAB „Litas prie Lito“ nupirko iš fizinių asmenų dalį akcijų. 2011 m. gegužės 6 d. UAB „Litas prie lito“ turėjo 12 077 paprastas vardines akcijas arba 36,96 procentų visų įmonės akcijų. Lemiamas vaidmuo, priimant sprendimus įmonės valdymo organuose, priklauso valstybės akcijų valdytojui - Lietuvos Statistikos departamentui. Įmonės turtas (nuosavas kapitalas) panaudojamas efektyviai. Įmonės nuosavas kapitalas 2009 m. buvo 3 861 237 Lt, o 2010 m. - 4 197 424 Lt. 2009 m. įmonė gavo grynojo pelno 428 512 Lt, o 2010 m. – 559 626 Lt. Įmonės nuosavo kapitalo grąža 2009 m. buvo 11,1 procento, o 2010 m. - 13,3 procento. Ambicinga kapitalo grąža Ūkio ministerijos duomenimis tokio pobūdžio bendrovėse 8-11 procentų. Įmonės valdyba 2003 m. gegužės 23 d. posėdyje patvirtino „Papildomo apmokėjimo (priedų, pašalpų ir vienkartinio piniginių išmokų mokėjimo) nuostatus“, kuriuose pagal tam tikrą įvykdytų rodiklių sistemą buvo galima priskaičiuoti ir išmokėti papildomą darbo užmokestį (kintamąją dalį). Iš nuostatų 10-13 punktų matyti, kad visiems darbuotojams paskaičiuotas pagal nustatytus rodiklius papildomas darbo užmokestis (kintamoji dalis) dar kartą yra apsvarstomas administracijos - vadovybės posėdyje, kad galima būtų tiksliai nustatyti papildomo apmokėjimo (kintamosios dalies) dydžius. Taigi, administracijos - vadovybės posėdyje buvo svarstomas ne papildomo darbo užmokesčio (kintamosios dalies) skyrimo klausimas, bet jo teisingas paskirstymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo pakeitimo“ įmonės valdyba 2010 m. liepos 20 d. patvirtino „Papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatus“, kuriuose patikslinta papildomo darbo užmokesčio (kintamosios dalies) nustatymo mokėjimo tvarka. Įmonėje kiekvienais metais yra atliekamas nepriklausomas auditas. Atliktuose audituose už 2007-2010 m. pažeidimų dėl darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo nenustatyta. Tiek pagal įmonės valdybos 2003 m. gegužės 23 d. posėdyje patvirtintus „Papildomo apmokėjimo (priedų, pašalpų ir vienkartinio piniginių išmokų mokėjimo) nuostatus“, tiek pagal įmonės valdybos 2010 m. liepos 20 d. patvirtintus „Papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatus“ papildomas darbo užmokestis (kintamoji dalis) apskaičiuojamas pagal patvirtintus rodiklius ir abiem atvejais nereikalaujama atskiro valdybos sprendimo, tačiau ieškovas teigia, kad pirmu atveju yra papildomo apmokėjimo pažeidimai. Įmonės valdybos 2010 m. gegužės 13 d. posėdyje, tvirtinant „Papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatus“, dalyvavo ir už juos balsavo du UAB „Litas prie lito“ deleguoti vadybos nariai.
Įmonė turi 3 transporto priemonės, visos jos naudojamos įmonės veiklos tikslais. Įmonės vadovo pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose valdybos posėdyje 2004 m. lapkričio 23 d., nurodyta, kad bendrovės vadovas turi teisę darbo reikalais naudotis tarnybiniu transportu, apmokant bendrovės lėšomis. Įmonės direktorius asmeniniais tikslais įmonės automobiliu nesinaudoja. Įmonės vadovo atlyginimo pastovioji dalis nustatyta valdybos 2010 m. gegužės 13 d. posėdyje, o kintamoji dalis patvirtinta valdybos 2010 m. gegužės 13 d. ir 2010 m. liepos 20 d. posėdžiuose, remiantis „Papildomo apmokėjimo vadovaujantiems darbuotojams nuostatais“. Remiantis šių nuostatų 2.3-2.4 punktais informacija apie priskaičiuotą darbo užmokestį (kintamąją dalį) pateikiama valdybos nariams, įskaitant ir UAB „Litas prie lito“ deleguotus valdybos narius. 2010 m. spalio 28 d. valdybos posėdyje UAB „Litas prie lito“ direktorius A. S., kuris nėra valdybos narys, reikalavo, kad valdybos pirmininkas pasišalintų iš posėdžių salės, su kuo nesutiko valdybos nariai, deleguoti valstybės atstovaujamo akcininko - Lietuvos statistikos departamento. Pagal Įmonės valdybos darbo reglamento 43 punktą iš bendrovės gautus dokumentus, o taip pat kitą informaciją apie bendrovės veiklą, valdybos nariai turi teisę naudoti tik tiek, kiek tai reikalinga valdybos nario pareigoms atlikti. Valdyba nebuvo įpareigojusi T. S. atlikti kokią nors funkciją susijusią su prašyme minimos informacijos panaudojimu. UAB „Litas prie lito“ pretenzija dėl duomenų nepateikimo svarstyta 2010 m. spalio 28 d. valdybos posėdyje ir konstatuota, kad pasielgta teisingai. Įmonės vadovui darbo užmokestis (kintamoji dalis) priskaičiuojamas pagal įmonės valdybos priimtus nutarimus, todėl įmonės vadovas yra tik tokių nutarimų vykdytojas. Darbo užmokesčio priskaičiavimo procesas iš viso nelaikytinas įmonės vadovo veikla. Ieškovas turi galimybę inicijuoti šio klausimo bei automobilio naudojimo tvarkos pakeitimą, įmonės valdybai priimant naujus nutarimus. Ieškovas turi teisę gauti informaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir jeigu mano, kad jo teisės pažeistos, gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pateikti jam informaciją. Valstybei priklausančių akcijų valdytojas - Lietuvos Statistikos departamentas, vadovaudamasis 2007 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 567 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarose akcinėse bendrovėse“ analizuoja bendrovės veiklą bei padeda užtikrinti teisėtų sprendimų priėmimą. Lietuvos Statistikos departamentas niekada neturėjo pretenzijų įmonės vadovui dėl klausimų, kurie keliami ieškinyje.
Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktorius A. R. bei trečiasis asmuo Lietuvos statistikos departamentas pateikė atsiliepimus į pareiškimą, prašydami jį atmesti. Nurodė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ savo atsiliepime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Litas prie lito“ pareiškimą. Teismas nustatė, kad 2009 m. bendrovė gavo grynojo pelno 428 512 Lt, o 2010m. – 559 626 Lt. Trečiasis asmuo Lietuvos statistikos departamentas, kuris patikėjimo teise valdo 51,67 procento visų bendrovės akcijų, nurodė, jog bendrovės veikla yra pelninga, veiklos rezultatai geri. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nusprendė, kad neįmanoma bendrovei gauti pelno, to nesiekiant. Todėl teismas ieškovo nurodytu pagrindu, kad bendrovės vadovas nesiekia bendrovės pelno, atsisakė pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
Teismas iš liudytojo G. P. paaiškinimų nustatė, kad liudytojas yra vežęs bendrovės direktorių į namus. Ieškovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo konstatuota, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Didžiojoje Riešėje, užfiksuotas automobilis RENAULT Laguna, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, kad bendrovės valdymo organų sprendimu direktoriui būtų leista nemokamai naudotis šiuo bendrovės turtu. Teismas iš šių įrodymų padarė išvadą, kad direktorius važiavimui į namus, o galimai ir važiavimui į darbą, naudojosi bendrovės automobiliu, už ką jis turi apmokėti iš asmeninių lėšų. Tačiau teismas nusprendė, kad toks bendrovės automobilio ir vairuotojo naudojimas negali būti vertinamas kaip neefektyvus bendrovės turto panaudojimas. Priešingai, apmokant už šį turtą, tai būtų vertinama kaip efektyvus turto naudojimas. Bendrovės valdyba 2004 m. lapkričio 23 d., nuspręsdama, kad darbo reikalais bendrovės vadovas turi teisę naudotis automobiliu bendrovės lėšomis, nesvarstė, ar važiavimas namo ir iš namų į darbą yra darbo reikalai. Pelno siekiančioje bendrovėje transporto panaudojimo klausimas turėtų būti svarstomas bendrovės naudai, tai yra direktoriui apmokant už naudojimąsi transportu. Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog direktorius pasinaudojo transportu nemokamai, nesant šiuo klausimu bendrovės sprendimo, negali būti pagrindu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Ieškovas turi galimybę inicijuoti šio klausimo svarstymą bendrovės visuotiniame ar valdybos susirinkime ir tik tuo atveju, jei bendrovė leistų direktoriui naudotis automobiliu nemokamai važiavimui iš darbo ir į darbą, būtų pagrindas svarstyti, jog bendrovės valdymo organai priima sprendimus, leidžiančius turtą naudoti neefektyviai. Teismas, įvertinęs faktą, kad šio klausimo svarstymo nekėlė ieškovas kaip bendrovės akcininkas, padarė išvadą, kad nėra išnaudotos neteisminės galimybės bendrovės turto efektyvesniam naudojimui, todėl šie direktoriaus veiksmai negali būti pagrindu pradėti visos juridinio asmens veiklos tyrimą.
Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti teismine tvarka ginčyti neteisėtus valdybos veiksmus dėl atsisakymo suteikti informaciją. Ieškovui nepateikus duomenų, kad teismas būtų pripažinęs atskirus bendrovės valdymo organų veiksmus neteisėtais, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nenurodė motyvų dėl atsakovo veiklos netinkamumo (CK 2.126 str. 2 d). Valdybos darbo reglamento 43 punkte numatyta teisė valdybos nariui gauti informaciją, tuo tarpu T. S., kuris prašė pateikti informaciją, nėra valdybos narys bei jam valdyba nebuvo pavedusi atlikti kokią nors funkciją, susijusią su prašyme minimos informacijos panaudojimu. Tuo Ieškovo kaip akcininko teisių pažeidimas, negaunant informacijos, nebuvo nurodytas.
Teismas nustatė, kad ieškovas turi galimybę kreiptis į aukštesnį bendrovės valdybos organą - visuotinį susirinkimą, jog būtų svarstomas klausimas dėl išmokėtų priedų pagrįstumo. Pagrindiniam bendrovės akcininkui išreiškus poziciją, kad bendrovės nuostatuose buvo įtvirtintos visiems bendrovės darbuotojams, įskaitant ir direktorių, papildomo darbo užmokesčio mokėjimo nuostatos, teismas padarė išvadą, kad papildomas atlyginimas buvo mokamas ir direktoriui pagal šių nuostatų reikalavimus. Todėl teismas atsisakė pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą tuo pagrindu, kad direktorius prašė paskaičiuoti jam priedą pagal bendrovės valdybos patvirtintus nuostatus (CK 2.124 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Litas prie lito“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo tenkinti. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
- įstatymo leidėjas nėra numatęs, jog juridinio asmens veiklos tyrimą galima pradėti tik tuomet, jei juridinis asmuo dirba nepelningai arba akcininkas nėra išnaudojęs kitų teisminės gynybos priemonių, pavyzdžiui, valdybos sprendimų apskundimo (CK 2.125 str.). Tuo tarpu vadovo naudojimasis automobiliu bei priedų išsimokėjimas, neturint valdybos sprendimo, neabejotinai sumažino bendrovės pelną;
- teismas, nuspręsdamas, kad bendrovė dirba pelningai, neatsižvelgė į nepriklausomo auditoriaus UAB „Tezaurus auditas“ 2011 m. spalio 21 d. paaiškinimą, kuriame konstatuota, kad iš lentelės duomenų negalima padaryti išvados apie kapitalo grąžos rodiklio teisingumą bei nurodyta, kad bendrovė kapitalo grąžos rodiklį apskritai apskaičiavo neteisingai. Tuo tarpu atsakovų pateikti paaiškinimai apie pelningumą yra subjektyvus, nes jie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi;
- teismas nustatė, kad vadovo naudojimasis automobiliu neatlygintinai, naudos įmonei neatnešė bei padarė žalą. Tuo tarpu juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas ir yra nustatyti, ar bendrovės vadovo veikla tinkama, o ne spręsti klausimus ateityje;
- 2003 m. gegužės 23 d. valdybos posėdyje patvirtintų apmokėjimų nuostatų 10 punkte buvo aiškiai nurodyta, jog pasiūlymus dėl konkretaus priedo dydžio kiekvienam darbuotojui pateikia skyriaus vadovas. Vadinasi, šie nuostatai negali būti taikomi vadovui. Valstybės kontroliuojamų bendrovių atlyginimas bei priedai nustato steigėjų ir valdybos sprendimais (Akcinių bendrovių įstatymas, 2002 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1341 1.5, 1.6., 3 p., bendrovės įstatų 2, 5 ir 15 p.).
- pagal teismų praktiką juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, kai kyla įtarimų dėl juridinio asmens veiklos arba kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla tinkama. Ieškovas tinkamai pagrindė ieškinio reikalavimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis yra mažasis akcininkas ir nedisponuoja visais įmonės duomenimis.
Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad bendrovė veikia pelningai. Tuo tarpu ieškovas 2 bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsavo prieš įstatų pakeitimą, dėl ko atsakovas negavo 200 000 Lt metinių pajamų. Ieškovas buvo pareikalavęs, kad atsakovas suteiktų 2 000 000 Lt paskolą iš apyvartinių lėšų UAB „Lipnūs produktai“, kurios direktoriumi yra tas pats asmuo kaip ir ieškovo deleguotas atsakovo valdybos narys - T. S.. Ieškovas taip pat reikalavo, kad atsakovas už 24 mėnesių paslaugas sumokėtų jam 100 000 Lt. UAB „Tezaurus auditas“ auditorius R. B., kuris pateikė paaiškinimus, yra ieškovo 1 paprastosios vardinės akcijos savininkas. Visuotinai žinoma, kad kapitalo grąža yra paskaičiuojama grynąjį pelną padalinant iš nuosavo kapitalo. Tuo tarpu auditorius neatkreipė dėmesio, kad Finansų ministerijos 2011 m. vasario 15 d. rašte per klaidą yra pateikta atvirkštinė kapitalo grąžos paskaičiavimo proporcija. Bendrovės direktoriaus važiavimas automobiliu namo buvo tik epizodinio pobūdžio, kuomet jis grįžo pasiimti įmonės dokumentų. Automobilis nupirktas 2000 m. ir yra visiškai nusidėvėjęs. Bendrovės valdyba tikslino rodiklių, kuriais remiantis išmokami priedai, sistemą dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. nutarimu patikslino rekomendacijas dėl kintamų priedų skaičiavimo, nurodydama, kad sumažinamas pastovios atlyginimo dalies dydis ir padidinamas kintamos dalies apmokėjimo dydis. Bendrovės valdyba turi teisę nustatyti bendrovės vadovui darbo užmokestį konkrečia pinigine išraiška arba tvarką, kaip darbo užmokestis yra apskaičiuojamas (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 2 d.). Bendrovėje kiekvienais metais atliekamas auditas, kurio metu nebuvo nustatyti ieškovo minimi pažeidimai. Be to, Lietuvos statistikos departamentas analizuoja bendrovės veiklą ir padeda užtikrinti teisėtų sprendimų priėmimą.
Trečiasis asmuo Lietuvos statistikos departamentas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą. Papildomai nurodo, kad neturi informacijos apie išvadą pateikusio auditoriaus UAB „Tezaurus auditas“ kompetenciją ir nešališkumą. Pažymi, kad bendrovės valdyba 2010 m. spalio 28 d. posėdyje svarstė ieškovo 2010 m. spalio 11 d. raštą bendrovei ir bendrovės 2010 m. spalio 20 d. atsakymą bei pripažino, kad nėra pagrindo dėl bendrovės vadovui išmokėtos kintamosios dalies patikrinimo organizuoti auditą. Tuo tarpu ieškovo deleguoti valdybos nariai šio sprendimo neginčijo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010, aiškindamas CK 2.124 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad: „juridinio asmens veiklos tyrimui pagrindas yra CK 2.125 straipsnyje išvardintų asmenų abejonė, ar juridinis asmuo, kaip toks, ar šio juridinio asmens valdymo organai, jų nariai veikė tinkamai [...]. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo narių konkrečių veiksmų“. Taigi, teismui sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nėra vertinami konkretūs juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai/sprendimai ir nustatinėjamas jų teisėtumas/neteisėtumas bei įtaka netinkamai juridinio asmens veiklai. Pastarieji klausimai nagrinėjami antrajame juridinio asmens tyrimo etape, tai yra gavus ekspertų išvadas dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) tyrimo, išklausius šalių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonių (CK 2.131 str. 1 d.). Tuo tarpu pirmajame juridinio asmens veiklos tyrimo etape yra vertinami tik juridinio asmens vykdomos ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, tai yra įvairūs ekonominiai rodikliai, kuriems tendencingai blogėjant arba kuriems nesant iki galo aiškiems (atskleistiems), kyla pagrįstų abejonių dėl juridinio asmens valdymo organo ar nario vykdomos veiklos tinkamumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2273/2011). Vadinasi, juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumas laikomas įrodytu tuomet, kai pareiškimo padavimo stadijoje yra tendencingai blogėjantys arba neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai ir kyla pagrįstų abejonių, jog tai sukėlė būtent juridinio asmens valdymo organo (nario) veikla.
Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2005 m. – 2010 m. finansinių rodiklių matyti, kad atsakovo veikla nėra nuostolinga, jo rodikliai tendencingai neblogėja, o priešingai – jis vykdo aktyvią ūkinę-komercinę veiklą, gauna stabilias pajamas, nemažą pelną bei kapitalo grąžą (b.l. 181, t. 1). Ieškovo į bylą pateikti UAB „Tezaurus auditas“ atsakymai į ieškovo pateiktus klausimus, kuriuose auditorius nurodo, kad negali patikrinti atsakovo finansinių rodiklių apie kapitalo grąžą teisingumo, bei nurodo, kad kapitalo grąža yra paskaičiuota ne pagal tokią formulę, kuri nurodyta 2011 m. vasario 15 d. Finansų ministerijos rašte (b.l. 182, t. 1; b.l. 14-15, t. 2), nepaneigia fakto, kad AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2005 m. – 2010 m. laikotarpyje veikė pelningai ir jos pelnas staiga kardinaliai nei karto nebuvo sumažėjęs. Tuo tarpu ieškovas, teigdamas, kad atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriaus A. R. veiksmai mažina bendrovės pelną, kaip netinkamą direktoriaus veiksmą nurodė faktą, kad pastarasis nepateikė ieškovui duomenų apie bendrovės indėlius nuo 2003 m. (b.l. 48-49, t. 1). Tačiau ieškovas nepateikė jokių argumentų kaip bendrovės investicinė veikla arba bendrovės direktoriaus kaip juridinio asmens valdymo organo priimti sprendimai investuojant bendrovės lėšas galimai neigiamai paveikė bendrovės pelno rodiklius arba sukėlė neaiškumų dėl bendrovės pelno rezultatų. Be to, ieškovas neįvardino jokių konkrečių atsakovo direktoriaus veiksmų ar kokių nors pagrįstų abejonių dėl jo veiksmų teisėtumo, priimant sprendimus dėl bendrovės investicijų. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ duomenis apie pelningumą bei galimai netinkamą atsakovo direktoriaus veiklą investavimo srityje.
Ieškovas kaip dar vieną juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindą nurodė faktą, kad atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktorius A. R. laikotarpyje nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio nepagrįstai išsimokėjo sau 152 624 Lt darbo užmokesčio (b.l. 1-6, 48-49, 203-211, t. 1). Taigi, iš paties ieškovo 2011 m. liepos 15 d. atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriui A. R. pateikto rašytinio reikalavimo bei paties ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas kaip vieną esminių juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų nurodo atsakovo direktoriaus kaip valdymo organo galimai neteisėtus veiksmus, kurie tiek paties reikalavimo, tiek pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pateikimo teismui metu jau buvo atlikti ir nėra tęstinio pobūdžio. Be to, šiuos veiksmus pripažinus neteisėtais, būtų aiškus tiek žalos padarymo faktas bendrovei, tiek jos dydis (152 624 Lt) (CK 2.87 str., 6.246 - 6.249 str.). Atitinkamą išvadą galima daryti ir dėl kito ieškovo nurodyto fakto kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindo - atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriaus A. R. naudojimosi bendrovės automobiliu asmeniniais tikslais. Paaiškėjus, jog direktorius neturėjo teisės šiuos veiksmus atlikti, pastaraisiais neteisėtais veiksmais bendrovei padarytos žalos konkretų dydį taip pat galima būtų nustatyti ir paskaičiuoti (CK 2.87 str., 6.246 - 6.249 str.).
Iš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų, tai yra nepateikė jokių pagrįstų abejonių dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) vykdomos veiklos netinkamumo, kuri įtakotų juridinio asmens veiklos rezultatų pablogėjimą ar neaiškumą. Priešingai, atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ finansiniai rezultatai yra teigiami bei aiškūs, o ieškovas įvardino konkrečius jau atliktus juridinio asmens vadovo veiksmus, kuriuos laiko neteisėtais, bei nurodė konkrečią bendrovei tokiais vadovo veiksmais padarytą žalą (CK 2.87 str., 6.246 - 6.249 str.). Vadinasi, ieškovas kelia juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimą, kuriam išnagrinėti nėra jokio pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą – tai yra paskirti specialių žinių turinčius ekspertus tam, kad jie ištirtų juridinio asmens finansinę būklę bei nustatytų kaip ir kiek ją galimai paveikė juridinio asmens valdymo organo ar jo nario sprendimai, nes pareiškimo pateikimo momentu to nustatyti, neturint specialių žinių, neįmanoma (CK 2.126 – 2.130 str.).
Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, o ne dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų panaikinimo ir/ar žalos atlyginimo, pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimo būdą teisme (CK 1.138 str.) bei atitinkamai neįrodė juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų egzistavimo (CK 2.124 str., 2. 126 str.). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kuriais ieškovas įrodinėja atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriaus konkrečių veiksmų neteisėtumą ir žalos padarymo faktą kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindus apibrėžiančioms teisės normoms (CPK 12 ir 178 str.).
Kadangi apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.), teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo nustatytas atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ direktoriaus konkrečių veiksmų neteisėtumas, pagrįstumo. Nepaisant to, teisėjų kolegija dar karta pažymi jau aukščiau nutartyje prieitą išvadą, kad sprendžiant, ar pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, jokie konkretūs juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai/sprendimai nėra vertinami ir nėra nustatinėjamas jų teisėtumas/neteisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-590/2008).
Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Litas prie lito“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, nustatė, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindus reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau ginčą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo iš esmės išsprendė teisingai. Taigi, teisėjų kolegija pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties dalies negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algirdas Gailiūnas
Egidijus Žironas