Baudžiamoji byla Nr. 2K–48/2011

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

                                             1.2.17.6(S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                            2011 m. vasario 15 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant Dianai Šataitytei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuteistojo gynėjui advokatui Vitui Vasiliauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Vito Vasiliausko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu V. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: V. K. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo 183 198 Lt. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu V. K. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 20 d. iki 2007 m. lapkričio 27 d. laikotarpiu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ (Žin., 2005, Nr. 46-1537; Žin., 2007, 81-3356) nustatyta tvarka neįregistravęs individualios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veiklos ir jai neįgijęs leidimo, versliškai ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu, turėdamas tikslą perparduoti ir taip gauti pajamas, iš fizinių asmenų pirkdavo jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ar jų teises atkurti nuosavybę į jiems tenkančių buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ir jį parduoti, po to, nupirktus žemės sklypus ar sklypus, į kuriuos jo iniciatyva vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės, už didesnę kainą atitinkamai parduodavo juridiniams bei fiziniams asmenims ir iš šios veiklos gavo 219 448 Lt, būtent:

2005 m. liepos 20 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš O. K. už 11 000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jai tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą; Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. Kulbienei patvirtinus 2005 m. liepos 20 d. įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo O. K. įgaliojo V. K. valdyti, naudoti, disponuoti visu jos turtu, turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, po to, 2007 m. sausio 26 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrus nuosavybės teises O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), į jai tenkantį buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskr., Panevėžio r. Alančių k. esantį nekilnojamąjį turtą – 4,22 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 127,04 ha žemės sklypą – 52,27 ha Rokiškio r. sav., Kamajų sen., Salų k.; 2,90 ha Rokiškio r. sav., Kamajų sen., Salų k.; 10,87 ha Rokiškio r. sav., Kamajų sen., Naujasodės k.; 20,60 ha Rokiškio r. sav., Kamajų sen., Salų k.; 40,40 ha Rokiškio r. sav., Kamajų sen., Salų k., jis 2007 m. kovo 21 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure pagal 2007 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip O. K. įgaliotasis asmuo, šiuos sklypus pardavė ŽŪB „Kraštovaizdis“ už bendrą 63 520 Lt sumą;

2005 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš B. Z. už 4200 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą; Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. Kulbienei patvirtinus 2005 m. rugpjūčio 2 d. įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo B. Z. įgaliojo V. K. atstovauti dėl jam priklausančios žemės grąžinimo, grąžintos žemės pardavimo, po to, 2007 m. vasario 12 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko A. Z. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskr., Rokiškio r., Obelių sen., Pusliškio k. esantį nekilnojamąjį turtą – 4,19 ha žemės ir 1,44 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 54,06 ha žemės sklypą – 9,60 ha Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., Jurkupių k.; 4,88 ha Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., Lukiškių k.; 15,90 ha Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., Lukiškių k.; 9,60 ha Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., Lukiškių k.; 14,08 ha Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., Degenių k., jis 2007 m. kovo 21 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure pagal 2007 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip B. Z. įgaliotasis asmuo, šiuos sklypus pardavė ŽŪB „Kraštovaizdis“ už bendrą 27 030 Lt sumą;

2005 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš T. V. už 6000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą; Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. Kulbienei patvirtinus 2005 m. rugpjūčio 2 d. įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. V. įgaliojo V. K. atstovauti dėl jam priklausančios žemės grąžinimo, grąžintos žemės pardavimo, po to, 2006 m. spalio 19 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų A., J. ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskr., Panevėžio r., Pavešėčių k. esantį nekilnojamąjį turtą – 1,40 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 30,65 ha žemės sklypą ir 2,1 ha miško sklypą – 5,85 ha (4,55 ha žemės ir 1,30 ha miško) Zarasų r. sav., Turmanto sen., Turaučiznos k.; 8,95 ha Zarasų r. sav., Turmanto sen., Būdinių k.; 17,95 ha (17,15 ha žemės ir 0,80 ha miško) Zarasų r. sav., Turmanto sen., Stačiūnų k., kuriuos pagal 2006 m. lapkričio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo T. V., 2006 m. gruodžio 4 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure pagal 2006 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. K. veikė kaip T. V. įgaliotasis asmuo, šiuos sklypus pardavė ŽŪB „Kraštovaizdis“ už bendrą 3275 Lt sumą;

2006 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises į jam tenkančią buvusių savininkų A., J. ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskr., Panevėžio r., Pavešėčių k. nekilnojamąjį turtą – 1,79 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,39 ha žemės sklypą – 3,15 ha Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Varpučių k.; 0,24 ha Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Varpučių k.; 0,15 ha Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Varpučių k.; jis 2007 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure 0,24 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Varpučių k., ir 0,15 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Varpučių k., pateikęs notarei V. Jankovskajai 2005 m. rugpjūčio 2 d. įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip įgaliotasis asmuo, pardavė G. D. už bendrą 45 000 Lt sumą, o 2007 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure 3,1943 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Varpučių k., pagal 2007 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip T. V. įgaliotasis asmuo, pardavė UAB „Gruntivesta“ už 5500 Lt sumą;

            2007 m. rugpjūčio 30 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų A., J. ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskr., Panevėžio r., Pavešėčių k. nekilnojamąjį turtą – 0,60 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,47 ha – 0,82 ha žemės ir 1,65 ha miško sklypus, Zarasų r. sav., Zarasų sen., Baraukos viensėdyje, kurį pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo T. V., jis 2007 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure šį žemės sklypą pardavė N. K. už 2520 Lt sumą;

           2007 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises į jam tenkančią buvusių savininkų A., J. ir P. V. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskr., Panevėžio r., Pavešėčių k. nekilnojamąjį turtą – 0,21 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,21 ha žemės sklypą Panevėžio r. sav., Miežiškių sen., Pučekų k., jis 2007 m. lapkričio 27 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure šį sklypą pardavė ŽŪB „Gruntivesta“ už 730 Lt sumą;

2005 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš B. V. už 6000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą; Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. Kulbienei patvirtinus 2005 m. rugpjūčio 31 d. įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. kovo 26 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), į jam tenkantį buvusių savininkų K. ir V. V. nuosavybės teisėmis valdytą Kauno apskr., Kėdainių r., Velučių k. nekilnojamąjį turtą – 1,3 ha žemės (į likusią tenkančią žemės valdos dalį 2 ha žemės neatkurtos), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 37,33 ha žemės sklypą ir 1,37 ha miško sklypą – 32,33 ha žemės sklypą ir 1,37 ha miško sklypą, esantį Rokiškio r. sav., Obelių sen., Stasiūnų k.; 5,00 ha Rokiškio r. sav., Obelių sen., Šapelių k., jis 2007 m. gegužės 2 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure pagal 2007 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos sklypus pardavė ŽŪB „Kraštovaizdis“ už bendrą 19 350 Lt sumą;

2005 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš J. K., D. K. ir A. K. už 16 000 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į jiems tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą; Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. Kulbienei patvirtinus 2005 m. rugsėjo 7 d. įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusios savininkės P. L. nuosavybės teisėmis valdytą Klaipėdos apskr., Skuodo r., D. Rūšiupių k. nekilnojamąjį turtą – 9,76 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 24,45 ha (23,55 ha žemės ir 0,90 ha miško sklypus – 0,90 ha miško Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Šilų k.; 15,10 ha žemės Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Šilų k.; 8,45 ha žemės Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Bernatonių vs., kuriuos pagal 2007 m. spalio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo J. K., D. K. ir A. K., jis 2007 m. spalio 22 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure pagal 2007 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip J. K., D. K. ir A. K. įgaliotasis asmuo, 8,45 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Bernatonių vs., pardavė ŽŪB „Rentvesta“ už 67 200 Lt sumą;

2005 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš A. Š. ir B. P. už 3600 Lt nupirko teisę atkurti nuosavybę į joms tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą; Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. Kulbienei patvirtinus įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią buvusios savininkės O. K. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskr., Biržų r., Gaigalų k. nekilnojamąjį turtą – 2,00 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 31,85 ha žemės sklypą – 10,30 ha Rokiškio r. sav., Obelių sen., Audronių I k.; 0,44 ha Rokiškio r. sav., Obelių sen., Audronių I k.; 21,11 ha Rokiškio r. sav., Obelių sen., Audronių I k., kuriuos pagal 2007 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo A. Š. ir B. P., jis 2007 m. vasario 2 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure, pagal 2007 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip A. Š. ir B. P. įgaliotasis asmuo, šiuos sklypus pardavė ŽŪB „Kraštovaizdis“ už bendrą 6277 Lt sumą;

2005 m. spalio 17 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš D. K. už ne didesnę nei 5464 Lt sumą nupirko teisę atkurti nuosavybę į jai tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą; Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. Kulbienei patvirtinus 2005 m. spalio 17 d. įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko J. T. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskr., Biržų r., Tamošiūnų k. nekilnojamąjį turtą – 2,47 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 14,90 ha žemės sklypą – 6,20 ha Rokiškio r. sav., Rokiškio sen., Strepeikių k., ir 8,70 ha Rokiškio r. sav., Rokiškio sen., Strepeikių k., jis 2007 m. vasario 2 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure pagal 2007 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip D. K. įgaliotasis asmuo, šiuos sklypus pardavė ŽŪB „Kraštovaizdis“ už bendrą 14 900 Lt sumą;

2007 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure iš V. P. už 12 100 Lt sumą nupirko 2,42 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Žibartonių k.; Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. Jankovskajai patvirtinus 2007 m. kovo 5 d. įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 13 d. Panevėžio miesto 5-ajame notarų biure pagal 2007 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis veikė kaip V. P. įgaliotasis asmuo, šį sklypą pardavė UAB „Urėdijų servizas“ už 27 000 Lt sumą.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Vitas Vasiliauskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: V. K. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda; jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo 183 198 Lt, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Skunde kasatoriai nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vertimąsi individualia veikla.

Analizuodami BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kasatoriai teigia, kad veika pagal šį straipsnį kvalifikuojama tik tada, kai nustatoma, jog tam tikra veikla asmuo verčiasi neteisėtai, t. y. arba neturėdamas licencijos (leidimo), arba kitokiu neteisėtu būdu. Licencijos (leidimo) gavimas teisės aktuose nustatomas kaip būtina ir imperatyvi sąlyga atitinkamos veiklos vykdymui, todėl veiklos vykdymas neturint tokios licencijos (leidimo) pats savaime yra neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad V. K. vykdė neteisėtą individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, nes šią veiklą vykdė neįregistravęs jos VMI ir taip neįgijęs jai leidimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas individualios veiklos registravimą VMI traktavo kaip prielaidą, t. y. leidimą, teisėtai vykdyti individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą ir laikėsi pozicijos, kad vykdoma individuali veikla, kuri neregistruota VMI, tampa neteisėta BK 202 straipsnio 1 dalies prasme.

Be kita ko, kasatoriai pažymi, kad individualios veiklos sąvoka Lietuvos teisės sistemoje yra atsiradusi išimtinai apmokestinimo tikslais, o konkrečiai ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – ir GPM įstatymas).

GPM įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

Vykdant šias nuostatas, VMI viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 buvo patvirtintos Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities VMI miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir užpildyti fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas užpildo minėtą prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą, ją pasirašo ir pateikia mokesčių administratoriui, laikoma, kad jis informavo mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą.

Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas, kasatoriai daro išvadą, kad nei GPM įstatyme, nei Taisyklėse nenustatyta, kad asmuo individualią veiklą gali pradėti vykdyti tik apie tai pranešęs mokesčių administratoriui arba kad nepranešimas apie individualios veiklos vykdymo pradžią šią veiklą daro negalimą arba neteisėtą.

Nors GPM įstatymas mokesčių mokėtojui ir numato pareigą informuoti mokesčių administratorių apie vykdomą individualią veiklą, tačiau tai nereiškia, kad mokesčių mokėtojas privalo gauti išankstinį mokesčių administratoriaus leidimą (licenciją) ar sutikimą (pritarimą) tokiai veiklai vykdyti. Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad pagal GPM įstatymo 35 straipsnio 2 dalį apie individualios veiklos vykdymą pranešama ne prieš pradedant ją vykdyti, bet jau po to, kai ji faktiškai pradedama vykdyti. Be to, teisės aktai mokesčių administratoriui, gavusiam tokį pranešimą apie vykdomą individualią veiklą, nesuteikia teisės priimti sprendimą leisti arba neleisti gyventojui vykdyti konkrečią individualią veiklą.

Apibendrindami kasatoriai daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias individualios veiklos vykdymą (GPM įstatymo nuostatas), todėl mokesčių administratoriaus informavimą bei individualios veiklos registravimą Mokesčių mokėtojų registre nepagrįstai prilygino BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytai licencijai (leidimui) vykdyti veiklą.

Toliau kasatoriai tvirtina, kad V. K. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla taip pat negali būti pripažinta kaip vykdyta kitu neteisėtu būdu BK 202 straipsnio 1 dalies prasme. Kitokių neteisėtų veiklos vykdymo būdų baudžiamasis įstatymas neatskleidžia. Tačiau, sistemiškai aiškinat BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius, matyti, kad veiklos vykdymas kitu neteisėtu būdu yra siejamas ne su bet kokiais vykdomos veiklos reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais – toks aiškinimas pažeistų teisės doktrinoje numatytą draudimą baudžiamąsias normas aiškinti ir taikyti plečiamai, be to, logine prasme nesiderintų su itin griežta sankcija už šios nusikalstamos veikos padarymą, – o su pagrindinių ir imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių tokią veiklą, pažeidimais, kai tokie pažeidimai vykdomą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą savaime. Kasatoriai mano, kad, atsižvelgiant į teisės normų, reglamentuojančių gyventojo pareigą informuoti mokesčių administratorių apie vykdomą veiklą, reguliavimo sritį bei tikslus, manytina, jog mokesčių administratoriaus neinformavimas apie vykdomą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo individualią veiklą, nedaro šios veiklos savaime absoliučiai neteisėtos BK 202 straipsnio 1 dalies prasme.

Be to, ir pats mokesčių administratorius nepranešimą apie vykdomą individualią veiklą traktuoja ne kaip neteisėtą veiklą, o kaip mokesčių mokėtojo duomenų registravimo tvarkos pažeidimą. Tą patvirtina VMI 2006 m. kovo 25 d. išaiškinimas Nr. KD-1162 (toliau – Išaiškinimas). Šiame Išaiškinime nurodyta, kad, jei gyventojas neinformuoja mokesčių administratoriaus apie jo pradėtą vykdyti individualią veiklą, taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnį.

Taip pat kasatoriai pažymi, kad už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla numatyta ne tik baudžiamoji atsakomybė (BK 202 straipsnis), bet ir administracinė atsakomybė (ATPK 173 straipsnis). Tiek BK, tiek ATPK neteisėtą veiklą sieja su tomis pačios aplinkybėmis, t. y. vertimusi veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) yra reikalinga, arba kitokiu neteisėtu būdu. Tačiau esminė aplinkybė, atribojanti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymą, yra versliškas arba stambus vykdytos veiklos mastas. Dėl to aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veiklos požymių turinį, turi būti atsižvelgiama ir į ATPK 173 straipsnį bei šią teisės normą aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. N-62-3884/2009 išaiškino, kad reikalavimas informuoti mokesčių administratorių apie individualios veiklos vykdymo pradžią nėra būtinoji konkrečios veiklos vykdymo prielaida ir (arba) sąlyga (lot. conditio sine qua non), dėl kurios nesilaikymo konkreti individuali veikla, kaip tokia, pati savaime turėtų būti laikoma absoliučiai neteisėta. Vien tik tai, kad asmuo pradėjo vykdyti individualią veiklą, tačiau apie tai nepranešė mokesčių administratoriui, nedaro šios veiklos, kaip tokios, neteisėta per se (savaime). Šios veiklos pajamos gali (turi) būti apmokestintos mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas informuoti apie individualios veiklos vykdymo pradžią – tai dėl individualios veiklos vykdymo atsirandanti papildoma (šalutinė) mokesčių mokėtojo teisinė pareiga, susijusi su būtinybe užtikrinti efektyvų mokesčių administravimą. Tad atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį už nepranešimą apie individualios veiklos vykdymo pradžią atsirasti negali.

Kasatoriai pažymi, kad tokios nuomonės LVAT nuosekliai laikosi ir tolesnėje savo praktikoje. Pavyzdžiui, 2010 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-756-51/2010 LVAT konstatavo, kad GPM įstatyme nėra nuostatų, kurios besąlygiškai draustų vykdyti individualią veiklą nepranešus apie tai mokesčių administratoriui, ar reikalauti gauti išankstinį mokesčių administratoriaus leidimą ar sutikimą (pritarimą) tokios veiklos vykdymui. Reikalavimas informuoti mokesčių administratorių apie individualios veiklos vykdymo pradžią nėra būtinoji konkrečios veiklos vykdymo prielaida ir (arba) sąlyga, dėl kurios nesilaikymo konkreti individuali veikla, kaip tokia, pati savaime turėtų būti laikoma neteisėta. Vien tik tai, kad asmuo pradėjo vykdyti individualią veiklą, tačiau apie tai nepranešė mokesčių administratoriui, nedaro šios veiklos, kaip tokios, neteisėta per se. Todėl atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį už nepranešimą apie individualios veiklos vykdymo pradžią atsirasti negali.

Apibendrindami kasatoriai nurodo, kad pirmiau minėtų teisės normų, reglamentuojančių individualią veiklą bei mokesčių administratoriaus informavimą apie šios veikos vykdymą, taip pat mokesčių mokėtojų duomenų fiksavimą Mokesčių mokėtojų registre bei šio registro funkcijas, sisteminė analizė bei šias teisės normas aiškinanti LVAT praktika, rodo, jog mokesčių administratoriaus informavimas apie gyventojo vykdomą individualią veiklą ir jos registravimas Mokesčių mokėtojų registre negali būti prilyginamas išankstiniam leidimui (licencijai) vykdyti konkrečią individualią veiklą. Taip pat duomenų nepateikimas mokesčių administratoriui apie vykdomą individualią veiklą nedaro šios veiklos absoliučiai neteisėtos per se, todėl tokia veika negali būti laikoma kaip vykdyta kitu neteisėtu būdu BK 202 straipsnio 1 dalies prasme.

Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino tiek BK 202 straipsnio 1 dalį, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias individualios veiklos vykdymą bei jos registravimą pas mokesčių administratorių. Dėl to jis nepagrįstai konstatavo, kad V. K. vykdyta veikla atitiko BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veiklos požymius. Nuteistojo V. K. vykdytoje veikloje nėra nusikalstamos veiklos, įtvirtintos BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis privalo būti išteisintas kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos.

Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Vito Vasiliausko kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl BK 202 straipsnio taikymo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnį nustatyta tam, kuris versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatytą verslo tvarką. Aiškinant verslo tvarką, kaip baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, atsižvelgtina į tai, kad už įvairius verslo tvarkos pažeidimus nustatyta ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Dėl to atsakomybė pagal BK 202 straipsnį sietina tik su esminiais teisinių reikalavimų, keliamų ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos legalumui, pažeidimais. Pažymėtina ir tai, kad taikant BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ne tik neteisėtą ūkinės, finansinės, komercinės ar profesinės veiklos pobūdį, bet ir šios veiklos versliškumo ar stambaus masto požymius. Be to, turi būti konstatuotas ir tyčinis nusikalstamos veikos pobūdis.

Kolegija sutinka su kasatorių teiginiu, kad ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos neteisėtumas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla arba veikla, kuriai reikalingas leidimas, neturint reikalingos šiai veiklai vykdyti licencijos ar leidimo, o kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neįvardija. Tačiau teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatorių teiginį, kad kitokie neteisėti ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai negali būti absoliučiai neteisėti savaime. Sistemiškai aiškinant nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, veiklos neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti tie atvejai, kai akivaizdžiai peržengiamos licencijos (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos, kai licencija (leidimas) gautas pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis, kai verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys, kai imamasi veiklos jos neįregistravus ir pan., taigi iš esmės nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčių administratoriaus.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos metu) nekilnojamųjų pagal savo prigimtį daiktų pardavimas galėjo būti šiame įstatyme numatyta individuali veikla. Šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Mokesčio administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą turi pateikti užpildytą pažymą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (Žin, 2005, Nr. 46-1537;2007, Nr. 81-3356).

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 7 punktą asmenys, pradedantys vykdyti individualią veiklą, Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – AVMI) turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Kai AVMI pateikiamas prašymas įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, laikoma, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas AVMI informavo apie pradedama vykdyti individualią veiklą.

Teisėjų kolegija neprieštarauja kasatorių teiginiams, grindžiamiems Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad vien tik tai, jog asmuo pradėjo vykdyti individualią veiklą, tačiau apie tai nepranešė mokesčių administratoriui, nedaro šios veiklos, kaip tokios, neteisėta per se; šios veiklos pajamos gali (turi) būti apmokestintos mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, o atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį už nepranešimą apie individualios veiklos vykdymo pradžią negali atsirasti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai asmuo, tyčia nepranešęs apie individualios veiklos, kuriai nebūtina licencija, leidimas ar kitas specialus dokumentas, suteikiantis teisę verstis atitinkamos rūšies veikla, pradžią sąmoningai ją tęsia nuslėpdamas ją bei iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus, gali būti pripažįstama, kad asmuo vykdo veiklą kitu neteisėtu būdu ir, esant kitiems BK 202 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiams, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Kolegija daro išvadą, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta tai, jog V. K. laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 20 d. iki 2007 m. lapkričio 27 d., neįregistravęs individualios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veiklos, versliškai ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu, turėdamas tikslą perparduoti ir taip gauti pajamas, iš fizinių asmenų pirkdavo jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ar jų teises atkurti nuosavybę į žemės sklypus, perpardavinėjo sklypus už didesnę kainą ir iš to gavo 219 448 Lt pelno.

Taigi V. K. versliška veikla truko ilgiau nei dvejus metus. Apie šią veiklą ir iš jos gautas pajamas V. K. VMI nepranešė ir nesiruošė to daryti, nes baudžiamosios bylos proceso metu iki kasacinio proceso stadijos laikėsi gynybinės taktikos teigdamas, kad sklypus ir teises į juos supirkinėjo siekdamas ne perparduoti, o norėdamas ūkininkauti, t. y. komercine veikla neužsiiminėjo. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje paminėtas teiginys „neįgijęs leidimo“ yra perteklinis, nes kasatoriaus vykdomai nekilnojamųjų pagal savo prigimtį daiktų pardavimo veiklai nebuvo reikalingas specialus leidimas. Pripažintina, kad nuteistasis šią veiklą vykdė kitu neteisėtu būdu – tyčia nepranešęs apie ją mokesčio administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka ir neketinęs to daryti ateityje, taip sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Atmesti nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Vito Vasiliausko kasacinį skundą.

 

Teisėjai                                                                                                                Valerijus Čiučiulka

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Tomas Šeškauskas

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                Antanas Klimavičius