Civilinė byla Nr. 2-1291/2011

Procesinio sprendimo kategorija 126.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 28 d.

Vilnius

             

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Pečiulio, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalies, kuria  nutarta netvirtinti I. V. finansinių reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Titrus“ bankroto byloje Nr. B2-273-280/2011.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

nustatė:

I. Ginčo esmė

 

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Titrus“ iškėlė bankroto bylą. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi UAB „Titrus“ pripažinta bankrutavusia ir  paskelbta likviduojama. Kreditorių reikalavimai patvirtinti 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi.

I. V., nurodydamas, kad iki tol nežinojo, kad UAB  „Titrus“ iškelta bankroto byla,  Panevėžio apygardos teismui 2010-09-30 pateikė skundą dėl neteisėtų administratoriaus N. S. veiksmų ir prašė įtraukti jį į UAB „Titrus“ kreditorių sąrašą. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jis dirbo UAB „Titrus“ iki bankroto bylos iškėlimo 2010-05-14, tačiau  tik 2010-08-05 pateikė prašymą administratoriui dėl reikalavimų patvirtinimo, nurodė, kad negavo pranešimo apie darbo sutarties su juo nutraukimą, nesutinka su administratoriaus atsisakymu įtraukti jį į kreditorių sąrašą, nes prašė kreditorinio reikalavimo dydį apskaičiuoti atsižvelgiant į jam neišmokėtas sumas susijusias su darbo santykiais.

          Administratorius N. S. nesutinka su I. V. reikalavimais, prašo jų netenkinti, nes administratoriui neperduoti dokumentui už paskutinius 17 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo. Yra pagrindas manyti, kad bendrovė tuo laikotarpiu veiklos nevykdė, nevedė jokios apskaitos, todėl nėra galimybės ir perduoti dokumentų, administratoriui jokie dokumentai už minėtą laikotarpį neperduoti. Dalį dokumentų administratoriui perdavė bendrovės buhalteriją iki 2009 m. pradžios tvarkiusi bendrovė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Panevėžio  apygardos teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė netvirtinti I. V. finansinių reikalavimų bankrutavusiai UAB „Titrus“. Teismas nurodė, kad I. V. reiškiami skundo  reikalavimai deklaratyvūs, jis pateikė daug teisinių argumentų, tačiau  pagal nurodytas faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus negalima jo pripažinti bankrutavusios UAB „Titrus“ kreditoriumi. Šiuo atveju nei UAB „Titrus“, nei darbuotojas I. V. sutarties neturi, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad I. V. pagal su juo sudarytą naują darbo sutartį  po 2009-02-12   dirbo, t.y. vykdė vadybininko, kaip jis pats  įvardija savo pareigas, funkcijas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu pareiškėjas I. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti I. V., Panevėžio apygardos teismui pateiktą skundą/ prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, įtraukimo į BUAB „Titrus" kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo, susijusio su darbo tiesiniais santykiais, patvirtinimo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo nepateikimas antro egzemplioriaus darbo sutarties teismui, dar ne įrodymas kad jis UAB „Titrus“ įmonėje nedirbo.

2. Bankroto administratorius turėjo išreikalauti iš UAB „VOX JURIS”, kuris tvarkė pagal 2008-02-11 sutartį UAB „Titrus“ buhalterinę apskaitą, buhalterinius dokumentus, iš kurių būtų galima išskaičiuoti nesumokėtą pareiškėjui darbo užmokestį.

3. VSDFV nemokamos įmokos, dar nereiškia, kad bendrovė nevykdė veiklos, nes 2009 m pradžioje buvo įdarbinti darbuotojai, kas įrodo jog įmonės veikla buvo vykdoma, taip pat apie neišmokėtą darbo užmokestį byloja nepateiktos VMI deklaracijos FR0572.

4. Nuo 2009-02-12 pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „Titrus“ direktoriaus pareigų ir nuo tada nedisponavo bendrovės finansiniais dokumentais, kuriais dabar galėtų pagrįsti savo finansinį reikalavimą.

5. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie UAB „Titrus“ iškeltą bankroto bylą, ko pasėkoje nepateikė savo kreditorinio reikalavimo laiku.

6. Apie pareiškėjo įdarbinimą UAB „Titrus“ įrodo VSDFV Kupiškio skyriaus duomenys, bei UAB „Titrus“ akcininko parodymai teismo posėdyje, o dėl neišmokėto darbo užmokesčio įrodo nepateiktos FR0572 deklaracijos.

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Titrus“ administratorius N. S. prašo pareiškėjo I. V. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, o skundžiamos nutarties skunde nurodytų argumentų pagrindu negalima naikinti, nes ji yra teisėta.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Apeliantas savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei kildina iš darbo santykių dėl negauto darbo užmokesčio, kuomet jis dirbo UAB „Titrus“. Apelianto atstovė pirmosios instancijos teisme prašė patvirtinti 12800 Lt finansinį reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netvirtino I. V. reikalavimų bankrutavusiai UAB „Titrus“. Teismas nurodė, kad patys darbuotojai, šiuo atveju ir I. V., bendrovės akcininkas A. J., negali pateikti su darbuotojais neva sudarytų darbo sutarčių, negali nurodyti darbo užmokesčio, konkretizuoti atliekamo darbo, todėl priėjo išvados, kad UAB „Titrus“, kuri veiklos nebevykdė nuo 2009 metų,  nesudarė jokių sutarčių su trimis asmenimis, apie jų darbą VSDFV Kupiškio skyrius duomenis turėjo tik todėl, kad  su darbuotojais nebuvo tinkamai nutrauktos darbo sutartys, nors jie faktiškai nebedirbo po to, kai  bendrovės veikla nutraukta. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negali, nes vien ta aplinkybė, kad asmuo negali pateikti darbo sutarties, nereiškia, kad asmens ir bankrutuojančios įmonės nesiejo darbo santykiai. Pagal į bylą pateiktą Juridinių asmenų registro išrašą (b.l. 7-8) UAB „Titrus“ direktoriaus pareigas I. V. ėjo nuo 2006 m. liepos 25 iki 2009 m. gruodžio 12 d., nuo  2009 m. gruodžio 13 d. direktoriaus pareigas paskirtas eiti A. G.. Tuo tarpu į bylą bankroto administratoriaus pateiktas 2008 m. spalio 21 d. paskyrimas, kuriuo akcininkas A. J. nuo 2008 m. spalio 21 d. skiria A. G. UAB „Titrus“ direktoriumi, rodo byloje esant prieštaringiems duomenims, kas iš tikrųjų ir kokiais  laikotarpiais vykdė direktoriaus pareigas ir už tai gavo darbo užmokestį. Pagal į bylą pateiktą VSDFV Kupiškio skyriaus pateiktą UAB „Titrus“ dirbančiųjų sąrašą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-04-30 (b.l. 10) matyti, kad jame yra įrašytas ir I. V.. Pagal pateiktą byloje VSDFV pažymą (b.l. 38) apie asmens įmokas už 2009-01-01 iki 2010-06-30 laikotarpį matyti, kad I. V. figūravo kaip UAB „Titrus“ darbuotojas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant teisingai išnagrinėti ginčą, kilusį dėl I. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo, turi būti kruopščiai ištirti įrodymai, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, nustatytos ginčo aplinkybės ir tik tuomet, vadovaujantis materialiosios teisės normomis, sprendžiama dėl ginčo esmės. To nepadarius, finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas gali būti išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.,185, 338 str.).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, o I. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes sprendžiant šį klausimą, nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a:

 

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta netvirtinti I. V. finansinių reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Titrus“ bankroto byloje panaikinti ir I. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                                                                             Marytė Mitkuvienė

                                                                                                             Gintaras Pečiulis

                                                                                                             Donatas Šernas