Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1299-245/2014

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00273-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties, kuria D. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas,

n u s t a t ė :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-03-10 nutarimu D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. - 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.

2014 m. spalio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi D. K. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas, motyvuojant tuo, kad D. K. interesai negali būti viršesni už visuomenės interesą gyventi saugioje aplinkoje. Sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

D. K. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-10-21 nutartį panaikinti ir priimti naują, kuria teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų sutrumpintas. Skunde nurodo, kad jo prašymas atitinka visas ATPK 329 str. numatytas sąlygas: yra praėję pusė paskirto laiko, kai specialioji teisė atimta, jis yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Įstatymas nenumato papildomų sankcijų asmenims, padariusiems pakartotinai tos pačios rūšies pažeidimą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis yra invalidas, darbingas tik 35 procentus, kas rodo, jog jis yra sunkus ligonis, kuriam transporto priemonė reikalinga nuolat, kasdieniams poreikiams tenkinti. Apeliantas savęs neteisina, gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau teismas nutartyje aptarė tik jam nepalankius motyvus, visiškai nepasisakė dėl ATPK 329 str. nuostatos, kad teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu nėra padaręs teisės pažeidimo, todėl turi teisę į malonę. D. K. teigia, kad teismas turėjo plačiau pasisakyti dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindų ir tvarkos, išaiškinti, kaip įstatymo norma taikoma konkrečiai jo atžvilgiu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas prašo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutartį palikti galioti nepakeistą.

D. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

D. K. pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise prašyti sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (ATPK 329 str.), jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus šio straipsnio nuostatų taikymui. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismų praktikoje specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertinamas kaip išimtis iš bendros taisyklės – asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1177/2012). Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnio taikymas, iš esmės reiškiantis besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos nuobaudos dalies, vien tik formalias sąlygas atitinkančių asmenų atžvilgiu neatitiktų įstatymo leidėjo valios administracinės atsakomybės priemonėmis mažinti šiurkščių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų skaičių, todėl pirmos instancijos teismo motyvas, kad D. K. padarytas pažeidimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (1,45 promilės), yra vienas grubiausių KET pažeidimų, keliantis pavojų visuomenės saugumui, yra pagrįstas ir negali būti ignoruojamas.

Aukštesnės instancijos teismas įvertina tai, kad nors D. K. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1.45 promilės), tačiau jis daugiau nei tris kartus viršijo leistiną normą ir yra artimas vidutiniam girtumui. Tai, kad D. K. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, sumokėjo jam skirtą 1200 Lt baudą, nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis yra invalidas, darbingas tik iš dalies (35 %), taip pat nesudaro pagrindo švelninti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-03-10 nutarimu skirtą nuobaudą. Pažeidimo darymo metu, t. y. 2014-02-22, E. K. jau buvo neįgalus ir tai jam nesukliudė pažeisti KET taisykles, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl savo sveikatos būklės jis negalės iškęsti jam taikomo ribojimo. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, daroma išvada, kad jis nėra rūpestinga ir atsakinga asmenybė tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltės neginčijo, pripažino pažeidimo padarymo faktą, buvo įvertinta taikant švelnesnę atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi rašytine bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad E. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 35-41), ATPK 329 straipsnio nuostatos jam jau kartą buvo taikytos, tačiau reikiamos išvados nepadarytos, nes po šios lengvatos pritaikymo jis vėl šiurkščiai prasižengė du kartus – viršino leistiną greitį ir vairavo būdamas neblaivus. Tai tik patvirtina, kad E. K. nėra pavyzdingas vairuotojas, šiuo aspektu jo charakterizuoti teigiamai nėra pagrindo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, E. K. nepateikė jokių objektyvių argumentų, kodėl jam būtų galima dar kartą švelninti taikomą draudimą naudotis specialiąja teise. Patiriamus nepatogumus E. K. galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Be to, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų ir juos gerbtų, taip pat kad tiek teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys ateityje nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013). Šiuo metu daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti, dar anksti, manytina, tolimesnis nuobaudos taikymas bus adekvatus padarytam teisės pažeidimui ir nesuvaržys asmens teisių labiau nei šiuo metu tai tikslinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis yra teisinga ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

D. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                           Kęstutis Dargužis