Baudžiamoji byla Nr. 1-1048-1072/2019                                                  

          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18081-2019-3

           Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1;                      

           2.12.1.1; 2.12.1.4.

(S)

                           VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

                      TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2019 m. birželio 20 d.

                                                               Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18081-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, neteistas, 2016 m. gegužės 25 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent:

jis, 2019 m. gegužės 1 d., apie 19 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 promilių girtumas), namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė į veidą du kartus savo broliui R. K. tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. K. padarydamas žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog jis broliui R. K. į veidą sudavė du kartus. Dėl šios nusikalstamos veikos tikrai nuoširdžiai gailisi. Prašo esant galimybei, skirti viešųjų darbų bausmę (b. l. 83).

Kaltinamojo V. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. 

Nukentėjusysis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d, apie 19 val. 10 min., jis grįžo iš ūkininko, pas kurį dirba įvairius darbus į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu, tik kitame name gyvena ir jo brolis V. K.. Tik įėjus į namo kiemą ir pradėjus rakintis duris, jo brolis V. K. buvęs kieme pamatė, jog atsinešė į namus alaus. Dar nespėjus įeiti į namus, brolis, būdamas kieme pradėjo rėkti sakydamas, kad šis pavogė jo malkas. Jis broliui pasakė, jog jokių malkų niekada neėmė, nes jo malkinė yra užrakinta. Jis broliui V. K. pasakė, jog eitų apžiūrėti jo malkinę. Atėjus prie jo malkinės, jis atrakino duris ir viduje buvo jo visos malkos. Jis broliui pasakė, jog pats savaitgalį kepė iš savo malkų šašlykus, be to, jų malkos vienodos. Tada V. K. užrakino savo malkinės duris ir nueidinėjant palietė ranka petį ir jam tik atsisukus, dešinės rankos kumščiu smūgiavo du kartus į veido sritį. Nuo suduotų smūgių iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, patyrė fizinį skausmą. Tada jis iš karto išėjo iš savo kiemo ir paskambino į policiją, o brolis liko kieme. Pats po suduotų brolio V. K. smūgių išėjęs iš kiemo išgėrė stiklinę alaus. Prieš jį brolis V. K. yra smurtavęs ir ankščiau, buvo kelis kartus sumušęs, tačiau policijos nekvietė. Pristačius R. K. į Ukmergės ligoninės priėmimą, po apžiūros nustačius lūpos žaizdą išleido į namus (b. l. 25-26).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 1 d., apie 19 val. 38 min., gautas pranešimas, jog pranešėją namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme sumušė brolis (b. l. 8-11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nusikaltimo ar kitų pėdsakų, reikšmingų bylos tyrimui, nerasta ir nepaimta (b. l. 15-16, 17-19).

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukos nustatyta, kad V. K. 2019 m. gegužės 1 d., 20 val. 04 min., nustatytas 1,54 promilės neblaivumas (b. l. 45).

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukos nustatyta, kad R. K. 2019 m. gegužės 1 d., 20 val. 02 min., nustatytas 0,12 promilės neblaivumas (b. l. 12).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L., susipažinęs su pateiktu VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019 m. gegužės 1 d. gydytojo įrašu apie R. K. apžiūrą ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, padarė išvadą, kad R. K. padaryta žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43-44).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. K. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – brolį R. K. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 102-105).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 89-90), baustas administracine tvarka (b. 98), bedarbis, duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. K. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).

Iš 2019 m. gegužės 2 d. nutarimo nustatyta, kad V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 1 d. 20 val. 13 min. iki 2019 m. gegužės 2 d. 13 val. 14 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 84), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

2019 m. gegužės 2 d. nutarimu V. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 86-88).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 22).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti V. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnis).

Į bausmės laiką įskaityti V. K. sulaikymą nuo 2019 m. gegužės 1 d. 20 val. 13 min. iki 2019 m. gegužės 2 d. 13 val. 14 min. (viena sulaikymo diena), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu prilyginus (6) šešioms viešųjų darbų valandoms.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                 Eglė Venckienė