Civilinė byla Nr. 2YT-4326-512/2018

                                            Proceso Nr. 2-06-3-01780-2018-8

        Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.9.3.; 2.3.9.3.2.; 3.2.6.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

                                            SPRENDIMAS

                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     Klaipėda

     2018 m. gruodžio 19 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,

dalyvaujant pareiškėjui N. S., suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams L. N., A. T., advokatei Marinai Saveljevai, A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal N. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės VšĮ Klaipėdos PSC, K. S., L. N., A. T. dėl asmens pripažinimo neveiksniu,        

n u s t a t ė :

pareiškėjas prašo pripažinti jo motiną K. S. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodo, kad ji visiškai nesugeba savimi pasirūpinti, nesupranta savo veiksmų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra.

Suinteresuoti asmenys, jų atstovai su prašymu sutinka.

T e i s m a s

k o n s t a t u o j a:

Pareiškimas tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 467 - 468 straipsniai).

Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Kadangi asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų šios priemonės taikymą (žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001).

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyriaus prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2008, 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007). Kita labai svarbi nuostata, kurią yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, – asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 464 straipsnio 1 dalis), todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises, o teismo, nagrinėjančio bylą dėl neveiksnumo nustatymo, pareiga – užtikrinti šių teisių teismo procese gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007).

Teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 85TPK-340/2018 išvadose nurodyta, kad K. S. dėl savo ligos – demencijos, negali suprasti savo veiksmų bei jų valdyti realizuodama savo civilines teises ir pareigas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo, suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai byloje (Civilinio kodekso 2.10 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 17, 42, 468 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  :

pareiškimą tenkinti.

K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai sandoriai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius).

Inicijuoti bylą dėl globėjo skyrimo.

Bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2019 m. sausio 23 d., 13.30 val., pranešti šalims, įpareigoti pateikti išvadas, kitus bylai spręsti reikalingus dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būtis skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.

   Teisėjas                                                                                    Egidijus Mickevičius