Civilinė byla Nr. e2-2733-1099/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23782-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.18; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „In Ace“ atstovams advokatui Sauliui Urbonavičiui ir vadovui M. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „In Ace“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Primum Group“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „In Ace“ prievolės (ne)egzistavimo sumokėti skolą ir palūkanas ieškovei UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ už atliktus projektavimų darbus, taip pat dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių trūkumų šalinimą bei atliktų darbų priėmimą projektavimo sutartiniuose santykiuose.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „In Ace“ 12 100 Eur skolą, 525,10 Eur palūkanas, 40 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad pradinė kreditorė UAB „Primum Group“ (toliau – pradinė kreditorė, trečiasis asmuo) su atsakove 2021 m. gegužės 17 d. sudarė projektavimo darbų sutartis Nr. CPO158716-IA-2021-03-TDP ir Nr. CPO158831_IA-2021-04-TDP (toliau – projektavimo sutartys), pagal kurias pradinė kreditorė įsipareigojo atsakovei atlikti elektrotechnikos, vandentiekio ir nuotekų dalių projektavimo darbus, nurodytus projektavimo sutarčių prieduose.
4. Aiškina, jog pradinė kreditorė UAB „Primum Group“ atsakovei 2022 m. kovo 16 d. už atliktus projektavimo darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą 12 100 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. balandžio 11 d., tačiau, anot ieškovės, iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė nėra padengusi projektavimo sutarčių pagrindu susidariusios skolos. Taip pat nurodo, jog atsakovė 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. kovo 9 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus, kurie, vadovaujantis projektavimo sutarčių 6.1 bei 6.3 punktais, liudija, jog projektavimo darbai buvo atlikti tinkamai ir atsakovė juos priėmė, todėl jai atsirado pareiga susimokėti už atliktus darbus.
5. Pažymi, jog 2022 m. gegužės 30 d. pradinė kreditorė UAB „Primum Group“ su ieškove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/05/30 bei tą pačią dieną pasirašė priėmimo-perdavimo aktą; minėtų dokumentų pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę, kylančias iš projektavimo sutarčių.
6. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pozicija, jog reikalavimo teisės grįžta pradinei kreditorei po keturių mėnesių nuo reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2022/05/30 sudarymo, nurodo, jog su reikalavimo perleidimo sutartimi nurodomo priedo B nepasirašė ir atitinkamai nesutinka, kad reikalavimo teisė į atsakovę galiojo tik keturis mėnesius nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos.
7. Papildomai pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog 2022 m. kovo 16 d. išrašytos sąskaitos faktūros terminas suėjo 2022 m. balandžio 11 d., ieškovei priteistinos kompensacinės palūkanos, todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovės 525,10 Eur kompensacinių palūkanų (taikant 8 proc. metinę normą) už kiekvieną praleistą dieną sumokėti skolą. Be to, pabrėžia, jog pagal Mokėjimų prevencijos vėlavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, todėl prašo priteisti ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas.
8. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti. Pakartotinai pažymėjo, kad sutarti darbai buvo atlikti, ieškovė juos priėmė pagal perdavimo-priėmimo aktus (todėl negalėjo vėliau reikšti pretenzijų dėl darbų kokybės), tačiau pradinės kreditorės išrašytos sąskaitos faktūros neapmokėjo. Paaiškino, kad jokių aplinkybių dėl galimų darbų defektų ir reikštų pretenzijų nežino – pradinė kreditorė apie tai ieškovės neinformavo. Teigė, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl sutarčių sudarymo su MB „Skirgiškių projektai“ nepatvirtina aplinkybės, jog buvo susitarta būtent dėl trečiojo asmens atliktų darbų defektų šalinimo.
9. Atsakovė UAB „In Ace“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat skirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos skiriant atsakovei; triplike atsakovė patikslino poziciją ir prašo ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. ieškinio reikalavimą (jo dalį) dėl 6 231,50 Eur sumos atmesti kaip nepagrįstą.
10. Nurodo, kad pagal projektavimo sutartis pradinė kreditorė UAB „Primum Group“ atliko dalį darbų ir juos perdavė atsakovei, tačiau susipažinus su perduotais darbais paaiškėjo, jog jie atlikti nekokybiškai, su klaidomis. Pabrėžia, jog pradinė kreditorė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, darbų atlikimo metu padarytų defektų neištaisė, todėl atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti už darbus, atliktus su trūkumais.
11. Atsakovė aiškina, jog komunikavo su trečiuoju asmeniu dėl trūkumų ir klaidų ištaisymo atliktuose projektavimo darbuose – 2022 m. gegužės 12 d. elektroniniame laiške pradinei kreditorei nurodė, kad 2022 m. kovo 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje išrašyta 12 100 Eur suma galės būti apmokėta tik tuo atveju, jeigu visų darbų defektai bus pašalinti kaip tai numato projektavimo sutartys ir teisės aktai. Papildomai nurodo, jog atsakyme į elektroninį laišką pradinė kreditorė patvirtino, kad defektus ištaisys, tačiau iš pradžių pageidauja gauti apmokėjimą.
12. Taip pat nurodo, kad pradinei kreditorei atsisakius sutvarkyti projektavimo darbų trūkumus, atsakovė 2022 m. birželio 1 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. IA-20220601 su MB „Skirgiškių projektai“ dėl minėtų trūkumų ištaisymo – kabelių iš liftų šachtų perkėlimo, fankoilų prisijungimų suprojektavimo, lauko apšvietimo ir kt. Be to, 2022 m. birželio 15 d. sudarė su MB „Skirgiškių projektai“ dar vieną projektavimo darbų sutartį Nr. IA-202206015 dėl likusių defektų ištaisymo – žaibosaugos dalies, tualetų ventiliatorių pajungimo. Teigia, kad minėtų projektavimo sutarčių pagrindu 2022 m. rugsėjo 20 d. MB „Skirgiškių projektai“ ištaisė pradinės kreditorės projektavimo darbų defektus ir atsakovei perdavė galutinius darbus, kurių kaina sudarė 6 231,50 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė prašo ieškovės reikalavimą mažinti iki 5 868,50 Eur, o ieškinio reikalavimą dėl 6 231,50 Eur sumos atmesti kaip nepagrįstą.
13. Anot atsakovės, ji tik 2022 m. birželio 27 d. gavo ieškovės pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą; 2022 m. liepos 29 d. ieškovei pranešė apie nesutikimą su reikalavimo perleidimu, kadangi pradinė kreditorė nėra tinkamai įvykdžiusi savo prievolės pagal projektavimo sutartis, todėl prievolė mokėti atsakovei nėra kilusi; tuo pačiu pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog neatsisako sumokėti už suteiktas paslaugas, jeigu visi darbų defektai bus ištaisyti.
14. Aiškina, kad sužinojusi apie iškeltą bylą dėl skolos priteisimo, kreipėsi į pradinę kreditorę, kuri 2022 m. gruodžio 9 d. informavo atsakovę, jog ieškovė nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi reikalavimas galiojo tik tam tikrą laikotarpį – keturis mėnesius. Be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė prie kartu su ieškiniu pateiktos reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2022/05/30 nepridėjo sutarties priedo B, kuriame, atsakovės teigimu, įtvirtinta, kad reikalavimo teisės grįžta pradinei kreditorei po keturių mėnesių po sutarties pasirašymo, t. y. po minėto termino ieškovė netenka reikalavimo teisės į atsakovę, todėl ieškovė galimai neturi reikalavimo teisių į atsakovę.
15. Papildomai akcentuoja, kad ieškovė skolos išieškojimo metu su atsakove elgėsi itin agresyviai ir nuo pat teisinių santykių pradžios veikė piktnaudžiaudama teise, t. y. ieškovė atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą informavo tik 2022 m. birželio 27 d. (praėjus 28 dienoms nuo reikalavimų teisių perleidimo), t. y. tą pačią dieną kada pareiškė reikalavimą teisme dėl teismo įsakymo išdavimo. Be to, 2022 m. birželio 29 d. ieškovė atsakovei pateikė pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą, nustatydama atsakovei dienos terminą padengti skolą. Anot atsakovės, teismui panaikinus 2022 m. birželio 28 d. priimtą teismo įsakymą, ieškovė, užuot gynusi savo interesus teisme (pareiškiant ieškinį), pasirinko gąsdinimo bankrotu ir terorizavimo taktiką. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė, neturėdama realaus reikalavimo į atsakovę, pareiškė ieškinį teisme dėl nesamos skolos priteisimo. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, jog ieškovė teisines priemones naudoja ne savo teisėms ginti, o su tikslu daryti atsakovei spaudimą, atsakovė prašo skirti ieškovei 2 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos skiriant atsakovei.
16. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu iš esmės (didžiąja dalimi) palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją; patikslino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka su 5 868,50 Eur skola, kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti. Pažymėjo, kad nors pradinė kreditorė ir perdavė dalį atliktų darbų (juos priėmė neįsigilinę atsakovės darbuotojai), tačiau dėl projektavimo darbų specifikos, minėtų darbų defektai/klaidos buvo nustatytos tik vėliau – faktinių statybos darbų eigoje (maždaug 2022 m. gegužės mėn.); teigė, jog projektavimo darbų defektų neįmanoma pastebėti/nustatyti jų perdavimo metu. Aiškino, kad nustačius minėtus defektus, buvo iš karto pranešta pradinei kreditorei ir tartasi dėl defektų šalinimo, tačiau vietoje to trečiasis asmuo perleido savo reikalavimo teises į atsakovę ieškovei. Teigė, kad atsakovė pasamdė kitą asmenį dėl nurodytų defektų ištaisymo (ir tik dėl jų) ir dėl to patyrė 6 231,50 Eur išlaidų, todėl šia suma prašė mažinti ieškinio reikalavimus, kadangi pradinė kreditorė/vėliau ieškovė – perėmusi reikalavimus, turėjo užtikrinti darbų kokybę ir atsiradusių defektų šalinimą. Teigė, kad pradinės kreditorės atliktų darbų defektai pasireiškė netinkamų kabelių lifto šachtose suprojektavimu, radiatorių kabelių, ventiliatorių pajungimo, kondensato nuvedimo, drenažo nesuprojektavimu, taip pat netinkamai buvo suprojektuota žaibosauga. Atstovai patikslino, kad nepalaiko prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei, kadangi tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostę santykiai/ginčai dėl reikalavimo teisių perleidimo yra jų reikalas; atsakovė neturi pagrindo abejoti, jog reikalavimo teisė į ją buvo perleista ieškovei.
17. Trečiasis asmuo UAB „Primum Group“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir bylos nagrinėjime nedalyvavo.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Primum Group“ su atsakove UAB „In Ace“ 2021 m. gegužės 17 d. sudarė projektavimo darbų sutartis Nr. CPO158716-IA-2021-03-TDP ir Nr. CPO158831_IA-2021-04-TDP, pagal kurias pradinė kreditorė įsipareigojo atsakovei atlikti projektavimo darbus, nurodytus projektavimo sutarčių prieduose, t. y. specialiosiose sąlygose (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizacijos dalis), objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); bendra darbų vertė sudarė 21 150 Eur (10 575 Eur x 2).
19. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „Primum Group“ atliko dalį sutartų ir aukščiau aptartų darbų – 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. kovo 9 d. priėmimo-perdavimo aktais perdavė atsakovei elektrotechnikos bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektavimo darbus/dalis pagal aukščiau nurodytas projektavimo sutartis; nustatyta, jog minėtus priėmimo-perdavimo aktus pasirašė atsakovės atstovai – darbuotojai.
20. Nustatyta, kad tuo pagrindu pradinė kreditorė UAB „Primum Group“ atsakovei UAB „In Ace“ 2022 m. kovo 16 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą bendrai 12 100 Eur sumai (su PVM), kuri, kaip matyti iš byloje pateikto el. susirašinėjimo, labiausiai tikėtina, buvo sutarta iki darbų atlikimo.
21. Iš bylos rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė 2022 m. gegužės 12 d. el. paštu kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl atliktų darbų defektų/klaidų ištaisymo.
22. Nustatyta, kad 2022 m. gegužės 30 d. pradinė kreditorė UAB „Primum Group“ su ieškove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/05/30 bei tą pačią dieną pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kurių pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę, kylančias iš projektavimo sutarčių. Apie šį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2022 m. birželio 27 d. el. paštu. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį), be kita ko, kėlė abejones dėl ieškovės turimos reikalavimo teisės į ją, tačiau bylos nagrinėjimo metu šios savo pozicijos nebepalaikė, todėl teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako (kaip ir dėl baudos skyrimo ieškovei).
23. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė su MB „Skirgiškių projektai“ 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 15 d. sudarė projektavimo darbų sutartis Nr. IA-20220601 ir Nr. IA-202206015 dėl projektavimo darbų, nurodytų sutarčių prieduose, atlikimo – elektrotechnikos taisymo (UAB „Primum Group“ rengtos dalies) objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu tarp atsakovės ir MB „Skirgiškių projektai“ buvo sudaryti 2022 m. rugsėjo 20 d. priėmimo-perdavimo aktai dėl atliktų darbų perdavimo atsakovei ir jų pagrindu tą pačią dieną išrašytos sąskaitos faktūros 2 964,50 Eur ir 3 267 Eur sumoms; bendra darbų vertė – 6 231,50 Eur. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovė pervedė MB „Skirgiškių projektai“ 6 000 (2 000 + 2 000 + 2 000) Eur sumą (2022 m. birželio 3 d., 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl projektavimo darbų defektų šalinimo, kainos mažinimo ir skolos priteisimo
24. Projektavimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose yra įtvirtinta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (CK 6.701 straipsnis). Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnis). Užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nustatytus ir atliktus darbų etapus (CK 6.704 straipsnio 1 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Kai šalių santykiams taikomos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos, bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010).
26. Kaip minėta, atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nurodytus ir atliktus darbų etapus. Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui. Jeigu sutartyje nustatoma, kad projektavimo darbų atlikimas ir jų perdavimas yra turint tikslą gauti statybos leidimą, tai po tokio statybos leidimo išdavimo pavėluotai atlikti projektavimo darbai, susieti su poreikiu gauti statybos leidimą, nėra vertintini kaip atlikti tinkamai, o vykdytojas negali tikėtis už juos gauti sutartyje nustatytą (juos atlikus laiku) atlyginimą, jeigu tie pavėluoti darbai užsakovui praranda prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016).
27. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.
28. Nagrinėjamu atveju 2021 m. gegužės 17 d. projektavimo sutartyse – 6 jų skyriuje, buvo numatyta, kad projektuotojas, pabaigęs darbus, jų rezultatą perduoda užsakovui, o užsakovas juos priima pasirašydamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (6.1 punktas); užsakovas gautą priėmimo-perdavimo aktą privalo pasirašyti ir grąžinti projektuotojui per 5 darbo dienas; atsisakius priimti darbus, užsakovas per pirmiau nurodytą terminą privalo pateikti projektuotojui motyvuotą atsisakymą priimti darbus (6.2 punktas); užsakovas turi teisę motyvuotai raštu atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, jeigu atlikti darbai neatitinka sutarties ar teisės aktų reikalavimų; tokiu atveju projektuotojas per protingą terminą įsipareigoja pašalinti nustatytus trūkumus ir darbų rezultatą perduoti sutarties 6.1 punkte nustatyta tvarka (6.3 punktas); užsakovui atsisakius priimti darbus (jų dalį) ir nepasirašius priėmimo-perdavimo akto, šalys surašo defektų nustatymo aktą, kuriame nurodomi trūkumai ir terminai jiems pašalinti; defektų nustatymo akte nurodytus trūkumus projektuotojas pašalina savo jėgomis ir sąskaita (6.4 punktas).
29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
30. Teismo vertinimu, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog tam tikri pradinės kreditorės UAB „Primum Group“ atlikti darbai (elektrotechnikos bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo) buvo atlikti su trūkumais/defektais, kurių dalis išaiškėjo ne iš karto po darbų atlikimo (atsižvelgiant į projektavimo darbų specifiką), o jau faktinių darbų vykdymo metu (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kaip minėta, atsakovė pradinei kreditorei dar 2022 m. gegužės 12 d. reiškė pretenzijas dėl tam tikrų defektų/klaidų pašalinimo, tačiau byloje nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo būtų juos šalinęs/pašalinęs, dėl ko atsakovė pasinaudojo kito asmens – šiuo atveju UAB „Skirgiškių projektai“ paslaugomis, ir pati iniciavo minėtų defektų/klaidų taisymą, bei atitinkamai patyrė papildomų nuostolių – 6 231,50 Eur.
31. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl darbų kokybės, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
32. CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu (ar vėliau) nustatomi darbo trūkumai. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
34. Nagrinėjamos bylos atveju nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės nuostoliai dėl pradinės kreditorės UAB „Primum Group“ ir vėliau ieškovės, perėmusios pastarosios reikalavimo teises pagal projektavimo sutartis, nekokybiškai atliktų darbų būtų atlyginti, ar kad pradinė kreditorė ir/ar ieškovė būtų pašalinusi visus defektus.
35. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi, atsakovei, kaip užsakovei, įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina ir aukščiau nurodyta CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma. Tokią teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Taigi, nustačius pradinės kreditorės, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, darbų trūkumus, atsakovė turėjo teisę pasirinkti vieną iš trijų alternatyvių savo teisių gynimo būdų (nebūtinai reiškiant priešieškinį, bet ir nurodant savo atsikirtimuose į ieškovės reikalavimą): reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė konkrečiai nenurodė kokiu iš šių būdų siekia pasinaudoti, tačiau vertinant atsakovės poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, spręstina, jog atsakovė pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.658 straipsnio 5 dalyje nustatytą būdą – atlyginti/atskaityti trūkumų šalinimo išlaidas, kurias šalino/pašalino atsakovės pasitelktas kitas asmuo – UAB „Skirgiškių projektai“.
36. Kaip minėta, byloje pateikti įrodymai patvirtinta, kad pradinės kreditorės/ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaina sudaro 6 231,50 Eur. Teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl sutarčių sudarymo su MB „Skirgiškių projektai“ nepatvirtina aplinkybės, jog buvo susitarta būtent dėl trečiojo asmens atliktų darbų defektų šalinimo, kadangi pačiose minėtose sutartyse nurodoma, jog susitarta būtent dėl projektavimo darbų – elektrotechnikos taisymo (UAB „Primum Group“ rengtos dalies) objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), t. y. tuose pačiuose objektuose, dėl kurių buvo susitarta ir su pradine kreditore, ir dėl tų pačių darbų (jų dalies), atlikimo. Be to, teismas pažymi, kad nors į bylą pateikti įrodymai dėl atsakovės faktinės 6 000 Eur sumos pervedimo MB „Skirgiškių projektai“, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog pradinės kreditorės atliktų darbų defektų šalinimas atsakovei kainuos 6 231,50 Eur sumą, kurią galiausiai atsakovė privalės sumokėti (arba, kaip nurodė atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo metu, tikėtina, jau yra sumokėjusi) MB „Skirgiškių projektai“ pagal pastarosios išrašytas sąskaitas faktūras.
37. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė iš esmės turėjo teisę atskaityti defektų šalinimo lėšas, todėl ieškovei priteistinas skirtumas tarp pagal sutartis mokėtinos sumos (12 100 Eur) ir ieškovei tenkančių trūkumų šalinimo išlaidų (6 231,50 Eur), t. y. 5 868,50 Eur (12 100 Eur - 6 231,50 Eur) skolos, kurios atsakovė faktiškai ir neginčijo/su ja sutiko (CK 6.658 straipsnio 5 dalis ir 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-30-889/2021; 2021 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-13-601/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1378-864/2021; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-52-413/2019).
38. Siekdamas aiškumo, teismas išaiškina, kad šiuo teismo sprendimu iš esmės sumažinus ieškovei mokėtiną sumą už atliktus projektavimo darbus defektų šalinimo suma, atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovės/ar pradinės kreditorės pašalinti šiame sprendime nustatytus defektus, kurių šalinimo išlaidomis ir buvo sumažinta ieškovei mokėtina suma; kita vertus, tai neužkerta kelio atsakovei ateityje atsiradus naujiems ieškovės/pradinės kreditorės darbų defektams/trūkumams, reikalauti jų šalinimo (ar ginti savo teises pasirenkant kitus teisių gynimo būdus, be kita ko, nurodytus ir šiame sprendime).
Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų, išieškojimo išlaidų priteisimo
39. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 525,10 Eur kompensacines palūkanas, taikant 8 proc. metinę normą, už neatsiskaitymą laiku.
40. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas.
41. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė sutartu laiku neatsiskaitė (ginčas kilo dėl sumos dydžio), todėl teismas sprendžia, jog ieškovė turi teisę gauti kompensacines palūkanas už neatsiskaitymą laiku. Kita vertus, ieškinį tenkinus iš dalies, prašomos kompensacinės palūkanos skaičiuotinos ir priteistinos nuo 5 868,50 Eur sumos ir atitinkamai sudaro 254,68 Eur (5 868,50 Eur x 8 proc. / 100 proc. / 365 d. x 198 d.) sumą.
42. Ieškovė, remdamasi Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymu, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Kaip minėta, šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp ieškovės (pradinės kreditorės) ir atsakovės susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių bei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad šalių santykiai atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma.
43. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Kaip minėta, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (6 163,18 (5 868,50 + 254,68 + 40) Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 685 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 285 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
45. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus dėl 1 337,05 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimo, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.
46. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
47. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
48. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 48,66 proc. (ieškovė prašė priteisti 12 665,10 Eur sumą, priteista – 6 163,18 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 333,32 Eur (685 Eur x 48,66 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų; atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistina 686,44 Eur (1 337,05 Eur x 51,34 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 353,12 Eur (686,44 Eur - 333,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
49. Byloje iš viso patirta 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės ir atsakovės proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. 16,16 Eur (33,20 Eur x 48,66 proc. / 100 proc.) iš atsakovės, 17,04 Eur (33,20 Eur x 51,34 proc. / 100 proc.) iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „In Ace” dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Primum Group“, tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „In Ace“, j. a. k. 300935637, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, j. a. k. 303266450, 5 868,50 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) skolos, 254,68 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 68 ct) kompensacinių palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (6 163,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, j. a. k. 303266450, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „In Ace“, j. a. k. 300935637, 353,12 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „In Ace“, j. a. k. 300935637, valstybei 16,16 Eur (šešiolika eurų 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, j. a. k. 303266450, valstybei 17,04 Eur (septyniolika eurų 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič